Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Sigitos Fomičiovos,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. Olišauskienės komercinės firmos skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja L. Olišauskienės komercinė firma (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2023 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. 1AE-335 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Muitinės departamentą išnagrinėti L. Olišauskienės komercinės firmos skundą dėl Kauno teritorinės muitinės 2023 m. gegužės 4 d. Nr. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 3KM190282S (toliau – ir Ataskaita).

Pareiškėja skunde nurodo, kad nesutikdama su Kauno teritorinės muitinės Ataskaita, kuria pareiškėjai apskaičiuota mokestinė nepriemoka, t. y. 7 878 Eur importo muito mokestis ir 18 201 Eur pridėtinės vertės mokestis, pateikė skundą Muitinės departamentui. Muitinės departamentas Sprendimu sustabdė pareiškėjos skundo nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20.

Pareiškėjos teigimu, Muitinės departamento Sprendimas iš esmės yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintų reikalavimų. Pareiškėjos tvirtinimu, Muitinės departamentas formaliai pritaikė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 156 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pareiškėja nesutinka su Muitinės departamento Sprendime pateikta nuomone, kad baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-14041-20) nustatytos aplinkybės gali turėti esminės įtakos šio mokestinio ginčo situacijos vertinimui.

Mano, jog mokestinio ginčo nagrinėjimo sustabdymas galimas tik išimtiniais teisės aktuose nustatytais atvejais mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai tinkamai motyvavus savo sprendimą. Mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija sustabdydama mokestinio ginčo nagrinėjimą negali remtis tik abstrakčiomis frazėmis ir nenurodyti tiksliai, kokias faktines aplinkybes ir faktus turi nustatyti ikiteisminį tyrimą vykdanti institucija, kurių pati mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija negali nustatyti. Tokie veiksmai pažeistų mokesčių mokėtojo teises ir teisėtus interesus, nepagrįstai vilkintų mokesčių mokėtojo skundo nagrinėjimą. Šiuo atveju, pareiškėjos nuomone, Muitinės departamento Sprendime tokie motyvai nebuvo nurodyti.

Pabrėžia, kad Kauno teritorinė muitinė, atlikdama mokestinį patikrinimą, savarankiškai įvertino visas faktines aplinkybes ir nustatė naują ginčo automobilių muitinę vertę. Kauno teritorinė muitinė savarankiškai įvertino pareiškėjos pateiktą informaciją elektroninėse automobilių importo deklaracijose, savarankiškai nusprendė, jog minėtose deklaracijose yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie automobilio įsigijimo vertę ir deklaruotų automobilių muitinis įvertinimas turi būti atliktas iš naujo. Pareiškėja skunde taip pat pažymi, kad Kauno teritorinė muitinė savarankiškai vertino ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 vykdančios institucijos surinktus duomenis apie automobilių eksporto iš JAV kainas ir kitas aplinkybes. Todėl, pareiškėjos vertinimu, neegzistuoja kliūtys, dėl kurių Muitinės departamentas negalėtų išnagrinėti kilusio mokestinio ginčo.

Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, laikosi pozicijos, jog Kauno teritorinė muitinė, vadovaudamasi MAĮ 67 straipsnio 1 dalimi, atlikdama mokestinį patikrinimą ir priimdama Ataskaitą, turėjo nustatyti ir pateikti visus įrodymus, pagrindžiančius faktines aplinkybes, kuriomis remiantis buvo papildomai sukurta mokestinė prievolė pareiškėjai. Be to, pareiškėjos teigimu, mokestinį ginčą nagrinėjanti ikiteisminė ginčo institucija turi teisę nustatyti / nenustatyti visų būtinų mokestiniam ginčui išspręsti juridinius faktus ir aplinkybes. Net ir tokiu atveju, jei Kauno teritorinė muitinė nekonstatavo tam tikrų juridinių faktų ar aplinkybių buvimo / nebuvimo, Muitinės departamentas turi kompetenciją nustatyti / nenustatyti juridinio fakto ar aplinkybių buvimo faktą, kadangi būtent šiai institucijai tenka kompetencija spręsti mokestinius ginčus ikiteisminėje ginčo stadijoje.

Pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, skunde atkreipia dėmesį, kad Muitinės departamentas nesvarstė galimybės sustabdyti pareiškėjos skundo dalies nagrinėjimą. Todėl pareiškėja laiko, kad Muitinės departamento Sprendimas yra formalus.

Pareiškėjos įsitikinimu, tiek Muitinės departamentas, tiek Kauno teritorinė muitinė piktnaudžiauja suteiktomis teisėmis. Šiuo atveju, susiklosčiusi situacija leidžia pagrįstai kelti abejonę dėl tikrųjų supaprastinto patikrinimo tikslų, t. y. leidžia abejoti, ar Kauno teritorinė muitinė tikrai siekė atlikti supaprastintą patikrinimą ir nustatyti mokestinę nepriemoką, ar visgi veikė siekdama labiau padėti ikiteisminį tyrimą vykdančiai institucijai surinkti naujus duomenis ikiteisminio tyrimo byloje. Muitinės departamentas, sustabdydamas pareiškėjos skundo nagrinėjimą, iš esmės prisideda prie šių veiksmų ir pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus.

Atsakovas Muitinės departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad ginčijamą Sprendimą priėmė vadovaudamasis MAĮ 156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija gali nuspręsti skundo dėl mokestinio ginčo (jo dalies) nagrinėjimą sustabdyti, jeigu priimamas sprendimas visiškai ar iš dalies priklauso nuo tam tikro juridinio fakto buvimo ar nebuvimo ir tokio juridinio fakto buvimas ar nebuvimas dar turi būti nustatytas teismo ar teisėsaugos institucijos.

Teigia, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikaltimo tyrimo 4-oji valdyba (toliau – ir Lietuvos kriminalinės policijos biuras) atlieka ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalyje (Sukčiavimas), 220 straipsnio 2 dalyje (Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas), 222 straipsnio 1 dalyje (Apgaulingas apskaitos tvarkymas) bei 300 straipsnio 3 dalyje (Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu). Anot atsakovo, ikiteisminio tyrimo duomenimis nustatyta, kad organizuotos grupės nariai, siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato, pasinaudodami nusikalstamai veikai nuslėpti sukurtomis organizuotos grupės narių valdomų įmonių fiktyvia teisine padėtimi ir nusikalstamu būdu įteisintu jų bendradarbiavimu, klastojo iš JAV importuojamų naudotų transporto priemonių įsigijimo dokumentus (pirkimo – pardavimo sutartis bei sąskaitas ir importo/eksporto deklaracijas), juose įtvirtinant tikrovės neatitinkančius duomenis apie transporto priemonių pardavėjus ir kelis kartus mažesnę transporto priemonių įsigijimo vertę.

Nurodo, jog ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 yra susijęs ir su galimu pareiškėjos dalyvavimu nusikalstamoje veikoje, susijusiojoje su transporto priemonių įsigijimu bei importu į Europos Sąjungos muitų teritoriją. Todėl, atsakovo tvirtinimu, Muitinės departamentas, pasinaudodamas MAĮ 156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise, pagrįstai sustabdė pareiškėjos skundo nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė su pareiškėjos skundu taip nesutinka ir pareiškėjos skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Kauno teritorinės muitinės nuomone, Muitinės departamento Sprendimu pagrįstai taikytas MAĮ 156 straipsnio 1 dalyje numatytas mokestinio ginčo nagrinėjimo stabdymo pagrindas, todėl priešingai, nei teigiama pareiškėjos skunde, nėra pagrindo vertinti, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Muitinės departamento 2023 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. 1AE-335 „Dėl L. Olišauskienės komercinės firmos skundo“, kuriuo sustabdytas pareiškėjos skundo dėl Kauno teritorinės muitinės Ataskaitos nagrinėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad Kauno teritorinė muitinė, atlikusi mokestinį patikrinimą, surašė 2022 m. lapkričio 3 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 2KM190767S, kuria nusprendė nepripažinti Latvijos Respublikos bendrovės SIA „Korjex“ importuotų 28-ių naudotų automobilių, deklaruotų išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai bei įformintų elektroninėmis importo deklaracijomis, išvardintomis minėtos patikrinimo ataskaitos 1-ajame priede, deklaruotų muitinės verčių, nustatytų pagal muitinio įforminimo metu pateiktas turto vertintojo ataskaitas. Vietos mokesčių administratorius pirmiau minėtoje supaprastinto patikrinimo ataskaitoje konstatavo, jog deklaruotoji muitinė vertė paneigtina remiantis naujai gauta informacija – JAV krašto apsaugos departamento pateiktais pirmiau minėtų automobilių eksporto duomenimis. Tokiu būdu, šių automobilių muitinė vertė buvo nustatyta vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas) 74 straipsnio 3 dalimi, remiantis muitinės turimais duomenimis, t. y. vertėmis, pateiktomis JAV krašto apsaugos departamento Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4-ai valdybai, kuri pradėjo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1- 14041-20.

Minėta supaprastinto patikrinimo ataskaita solidariais skolininkais muitinei buvo pripažinti deklarantas bei pareiškėja, kuriems buvo apskaičiuota papildoma mokestinė nepriemoka – 7 878 Eur muito, 60 955 Eur PVM bei 680 Eur muito delspinigių bei 29 928 Eur PVM delspinigių

Pareiškėja, nesutikdama su pirmiau minėta patikrinimo ataskaita, padavė Muitinės departamentui skundą, kuriame nurodė, jog muitinė, surašydama skundžiamą patikrinimo ataskaitą, padarė skaičiavimo klaidų, įtakojusių apskaičiuotą mokestinę nepriemoką.

Muitinės departamentas 2023 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 1AE-176 nusprendė panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2022 m. lapkričio 3 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 2KM190767S bei pavesti Kauno teritorinei muitinei atlikti pakartotinį patikrinimą bei priimti naują sprendimą. Minėtas Muitinės departamento sprendimas buvo grindžiamas tuo, jog vietos mokesčių administratorius, apskaičiuodamas PVM nepriemoką, į ją įtraukė ne tik skirtumą tarp ginčo muitinės deklaracijose deklaruoto PVM bei naujai apskaičiuoto PVM, tačiau ir tas PVM sumas, kurios buvo deklaruotos minėtose muitinės deklaracijose bei buvo įskaitytos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI). Po pirmiau minėtos patikrinimo ataskaitos surašymo buvo gauta papildoma informacija iš VMI, kad muitinio įforminimo metu deklaruotos PVM sumos buvo įskaitytos. Be to, Muitinės departamentas nurodė, jog, vadovaujantis MAĮ 68 straipsnio 1 ir 5 dalimis bei remiantis LVAT praktika, PVM bei PVM delspinigių mokestinė prievolė skaičiuotina tik žalos valstybei baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 nustatymo tikslais.

Kauno teritorinė muitinė atliko pakartotinį mokestinį patikrinimą bei surašė 2023 m. gegužės 4 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 3KM190282S, kuria nusprendė solidariais skolininkais muitinei pripažinti deklarantą bei pareiškėją ir įregistravo jiems mokestinę nepriemoką: 7 878 Eur muito ir 765 Eur muito delspinigių, taip pat, siekiant nustatyti žalą valstybei baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 buvo apskaičiuota 18 201 Eur importo PVM

Pareiškėjas skundu kreipėsi į Muitinės departamentą prašydama panaikinti 2023 m. gegužės 4 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 3KM190282S.

Muitinės departamentas 2023 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 1AE-335 „Dėl L. Olišauskienės komercinės firmos skundo“ pareiškėjos skundo nagrinėjimą sustabdė iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje pagal atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-14041-20.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas.

Remiantis MAĮ 15 straipsnio 2 dalimi, Muitinės departamentas yra centrinis mokesčių administratorius, administruojantis muitus ir MAĮ 15 straipsnio 2 dalyje nurodytus mokesčius.

MAĮ 147 straipsnyje nustatyta, kad mokestinius ginčus nagrinėja centrinis mokesčių administratorius, Mokestinių ginčų komisija (toliau – ikiteisminės mokestinius ginčus nagrinėjančios institucijos) ir teismas.

Pagal MAĮ 156 straipsnio 1 dalį, ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija gali nuspręsti skundo dėl mokestinio ginčo (jo dalies) nagrinėjimą sustabdyti, jeigu priimamas sprendimas visiškai ar iš dalies priklauso nuo tam tikro juridinio fakto buvimo ar nebuvimo ir tokio juridinio fakto buvimas ar nebuvimas dar turi būti nustatytas teismo ar teisėsaugos institucijos arba užsienio valstybės įstaigos ar institucijos. Skundo ar jo dalies dėl mokestinio ginčo nagrinėjimas sustabdomas, iki ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija sužinos, kad minėta įstaiga ar institucija nustatė tokio fakto buvimą ar nebuvimą.

LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, kad iš Mokesčių administravimo įstatymo 156 straipsnio 1 dalies normos matyti, jog mokestinės bylos nagrinėjimo sustabdymas yra galimas, kai ją nagrinėjant yra būtina nustatyti tam tikro juridinio fakto buvimą ar nebuvimą, tačiau tokio fakto nustatymas yra ne mokestinį ginčą nagrinėjančios, o kitos (teismo ar teisėsaugos, užsienio valstybės įstaigos) institucijos kompetencija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1099/2006).

Taigi Mokesčių administravimo įstatymo 156 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos dvi sąlygos, kurioms esant ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija gali nuspręsti skundo dėl mokestinio ginčo (jo dalies) nagrinėjimą sustabdyti. Visų pirma, nuoroda apie juridinio fakto nustatymą reiškia tam tikrų turinčių juridinę reikšmę faktinių aplinkybių nustatymą, o ne šių faktinių aplinkybių įvertinimą kitais negu mokestiniais aspektais. Taip pat, analizuojamai teisės normai taikyti yra aktuali ir būtina aplinkybė, kad ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija visiškai neturi arba turi nepakankamai kompetencijos pati nustatyti šioje normoje nurodytą ir turintį mokestinę reikšmę juridinį faktą (juridinę reikšmę turinčias faktines aplinkybes) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1099/2006). Antra, tam tikro juridinio fakto buvimas ar nebuvimas turi būti nustatytas ne bet kurios kitos institucijos, tačiau tik minėtoje teisės normoje nurodytos institucijos (teismo, teisėsaugos institucijos arba užsienio valstybės įstaigos ar institucijos). Tik esant šių dviejų sąlygų visumai ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija gali sustabdyti mokestinio ginčo nagrinėjimą.

Muitinės departamentas patenka į institucijų sąrašą, nurodytą Mokesčių administravimo įstatymo 156 straipsnio 1 dalyje, todėl turi teisinį pagrindą spręsti mokestinės bylos nagrinėjimo sustabdymo klausimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-932/2008).

Pareiškėja nurodo, jog Muitinės departamentas nepagrįstai sustabdė mokestinio ginčo nagrinėjimą, t. y. nebuvo jokių kliūčių, kurios neleistų nagrinėti pareiškėjos skundo.

Kaip matyti iš Ataskaitos, Kauno teritorinė muitinė pareiškėjos supaprastintą mokestinį patikrinimą atliko gavusi Muitinės departamento pavedimą. Muitinės departamentas 2023 m. gegužės 17 d. raštu Nr. (16.5 Mr) 3BE-3074 pavedė Kauno teritorinei muitinei atlikti tyrimą ir priimti sprendimą dėl naudotų transporto priemonių EID deklaruotos muitinės vertės, įvertinant pateiktus duomenis, remdamasis Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2020 m. gruodžio 30 d. užduotimi Nr. 38-3-11313, susijusia su skolos apskaičiavimu ir registravimu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20. Muitinės departamentas, duodamas pavedimą atlikti tyrimą, 2023 m. gegužės 17 d. rašte Nr. (16.5 Mr) 3BE-3074 nurodė, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro pateikta informacija ir duomenys apie naudotas transporto priemones buvo susisteminti pagal muitinėje 2019 metais įformintas EID. Muitinės departamentas 2023 m. gegužės 17 d. rašte Nr. (16.5 Mr) 3BE-3074 nurodė, kad 2019 metais į Lietuvą naudotas transporto priemones (pagal pateiktus VIN kodus) importavo įvairūs fiziniai ir juridiniai asmenys, tame tarpe ir L. Olišauskienės komercinė firma.

Muitinės departamentas 2023 m. liepos 19 d. rašte Nr. (16.5/7) 3BE-4329 adresuotame Kauno teritorinei muitinei ir Lietuvos kriminalinės policijos biurui, nurodė, kad atliko užklausas į JAV ir Kanados muitinių tarnybas dėl ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 turimų duomenų apie importuotas naudotas transporto priemones patikslinimo ir minėtu raštu patikslintus duomenis perdavė Kauno teritorinei muitinei ir Lietuvos kriminalinės policijos biurui.

Taigi, bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad Kauno teritorinė muitinė supaprastintą L. Olišauskienės komercinės firmos mokestinį patikrinimą pagal nurodytas EID atliko turėdama Muitinės departamento pavedimą, vykdadama Lietuvos kriminalinės policijos biuras 2020 m. gruodžio 30 d. užduotį – nustatyti valstybei nusikalstama veika padarytą žalą.

Nors pareiškėja skunde nurodo, jog mokestinio ginčo nagrinėjimo sustabdymas buvo pritaikytas formaliais pagrindais, nekonkretizuojant ir nenurodant jokių jos skundo nagrinėjimo sustabdymo motyvų, tačiau teismas tokius pareiškėjos argumentus atmeta.

Byloje ginčo, jog Lietuvos kriminalinės policijos biuras atlieka ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 pagal požymius nusikalstamų veikų, nustatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje (Sukčiavimas), 220 straipsnio 2 dalyje (Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas), 222 straipsnio 1 dalyje (Apgaulingas apskaitos tvarkymas) bei 300 straipsnio 3 dalyje (Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), nėra. Pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, organizuotos grupės nariai, siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato, pasinaudodami nusikalstamai veikai nuslėpti sukurtomis organizuotos grupės narių valdomų įmonių (įskaitant L. Olišauskienės komercinę firmą) fiktyvia teisine padėtimi ir nusikalstamu būdu įteisintu jų bendradarbiavimu, klastojo iš JAV importuojamų naudotų transporto priemonių įsigijimo dokumentus (pirkimo–pardavimo sutartis bei sąskaitas ir importo (eksporto) deklaracijas), juose įrašydami tikrovės neatitinkančius duomenis apie transporto priemonių pardavėjus ir kelis kartus mažesnę transporto priemonių įsigijimo vertę.

Ataskaitos duomenimis nustatyta, kad Kauno teritorinė muitinė, priimdama Ataskaitą ir apskaičiuodama pareiškėjai 7 878 Eur importo muito (A00) mokestinę nepriemoką, be kita ko, rėmėsi baudžiamosios bylos Nr. 01-1-14041-20 ikiteisminio tyrimo duomenimis bei Muitinės departamento pateikta papildoma informacija, gauta iš JAV muitinės tarnybos ir Kanados pasienio tarnybos.

Taigi, pareiškėjos padarytas mokesčių įstatymų pažeidimas siejamas su nusikalstamos veikos požymiais ir todėl šiam mokestiniam ginčui teisingai išspręsti būtinas juridinio fakto dėl nusikalstamos veikos padarymo nustatymas. Tokio juridinio fakto nustatymas yra ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ar teismo kompetencija. Muitinės departamentui kaip centriniam mokesčių administratoriui tokia teisė nesuteikta. Muitinės departamentas, nagrinėdamas mokestinį ginčą, nėra kompetentingas įvertinti surinktus faktinius duomenis, kurie atitinka nusikalstomos veikos požymius ir kuriais grindžiamos pareiškėjai apskaičiuotos mokesčio ir su juo susijusios sumos.

Todėl teismas daro besąlygišką išvadą, kad Muitinės departamentas ginčijamu Sprendimu pagrįstai sustabdė pareiškėjos skundo nagrinėjimą iki ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ar teismo sprendimo dėl mokesčių mokėtojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jo kaltės ir nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, įsiteisėjimo.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad skundžiamas Muitinės departamento Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų ir atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl Sprendimą panaikinti nėra pagrindo.

Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Muitinės departamentą nagrinėti jos skundą dėl Ataskaitos laikytinas išvestiniu, todėl atsisakius panaikinti Sprendimą, nėra pagrindo įpareigoti Muitinės departamentą nagrinėti pareiškėjos skundą.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Kiti pareiškėjos skundo argumentai dėl mokestinio ginčo esmės šios bylos procesinei baigčiai jokios reikšmės neturi, todėl teismas jų nevertina.

Proceso dalyviai išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsnio 2 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos L. Olišauskienės komercinės firmos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.