Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-11-03 · Administracinė byla Nr. I-6002-968/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-03
Bylos Nr.
I-6002-968/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05714-2014-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rytis Krasauskas, Mefodija Povilaitienė, Jūra Marija Strumskienė
Pareiškėjas
D. Š.
Atsakovas
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-6002-968/2015Proceso Nr. 3-61-3-05714-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 1.38; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Jūros Marijos Strumskienės,

sekretoriaujant Violetai Tamošiūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjo D. Š. atstovui advokatui A. G. ir atsakovės Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovui V. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. skundą atsakovei Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas su skundu ir jo patikslinimu (b. l. 1–3, 22) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lygių galimybių kontrolieriaus 2014-11-11 pažymą Nr. (14)-SN-112 „Dėl skundo Nr. (14)-SN-112 tyrimo“ (toliau – Pažyma Nr. (14)-SN-112) ir įpareigoti priimti sprendimą dėl pareiškėjo skundo Nr. (14)-SN-112.

2. Pareiškėjas savo skundą grindžia šiais argumentais:

Pareiškėjas kreipėsi į Lygių galimybių kontrolierių su skundu dėl Kaišiadorių r. pedagoginės psichologinės tarnybos ir jos darbuotojų veiksmų, pateikiant 2014-03-10 psichologo išvadą dėl P. Š. Išvada buvo surašyta Kaišiadorių r. psichologinės tarnybos darbuotojams pabendravus tik su mama I. Š. ir vieną kartą stebėjus P. Š. Pareiškėjo manymu, Kaišiadorių r. psichologinė tarnyba, pateikdama išvadą ir rekomendacijas dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo su motina, tiesiogiai diskriminavo pareiškėją dėl jo lyties. Tokia išvada buvo padaryta nesant jokių faktinių ar moksliniais tyrimais pagrįstų duomenų, kad tokio amžiaus vaikui būtina gyventi būtent su motina, o ne su tėvu.

Lygių galimybių kontrolierius Pažyma Nr. (14)-SN-112 nusprendė baigti skundo tyrimą, kadangi lygias teises galimai pažeidžiančios veikos nutrauktos. Pareiškėjas su tokiu sprendimu nesutinka. Teigia, kad, nors Kaišiadorių r. psichologinės tarnybos išvada negali būti remiamasi kaip įrodymu vertinant vaiko prisirišimą prie tėvų, tačiau šia išvada remiasi ir remsis teismas, spręsdamas, su kuriuo iš tėvų turi gyventi pareiškėjo dukra. Todėl ši išvada, kuri surašyta diskriminuojant pareiškėją dėl lyties, pažeidžia pareiškėjo teises, o atsakovas neatlieka jam pavestų pareigų ir nepriima sprendimo dėl pareiškėjo diskriminavimo.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas iš esmės remdamasis skunde išdėstytais motyvais prašė pareiškėjo skundą tenkinti.

Atsiliepimas

3. Atsakovė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (toliau – Tarnyba) atsiliepime (b. l. 28, 29) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją grindžia šiais argumentais:

Lygių galimybių kontrolierė atliko tyrimą pagal pareiškėjo skundą. Tyrimo metu nustatyta, kad analogiškas pareiškėjo skundas nagrinėjamas ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje. Kadangi skunduose nurodyti faktai yra susiję su pareiškėjo nepilnamečio vaiko interesais, priimant sprendimą atsižvelgta į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos išvadas dėl galimų pareiškėjo nepilnamečio vaiko teisių pažeidimų. Tyrimo metu konstatuota, kad pareiškėjas nebuvo viešosios ar kitos paslaugos gavėjas, skundžiama Kaišiadorių r. pedagoginės psichologinės tarnybos konsultacinė išvada negali turėti pasekmių pareiškėjui, kadangi ji yra privataus, konsultacinio pobūdžio. Ji išduota ne pareiškėjui ir yra konfidenciali. Pareiškėjas dėl analogiško konsultavimo į Kaišiadorių r. pedagoginę psichologinę tarnybą nesikreipė, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjui analogiškos konsultavimo paslaugos buvo ar būtų suteiktos mažiau palankiomis sąlygomis nei jo sutuoktinei.

Kaišiadorių r. pedagoginėje psichologinėje tarnyboje nebuvo atliekamas vaiko prisirišimo prie tėvų vertinimas, nes tokiam vertinimui Kaišiadorių r. pedagoginė psichologinė tarnyba neturi kompetencijos.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovas, remdamasis iš esmės atsiliepime išdėstytais argumentais, prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

1. Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad:

Pareiškėjas 2014-06-19 pareiškimu (Tarnyboje gautas ir užregistruotas 2014-06-27, reg. Nr. (14)-SN-112) (b. l. 30) kreipėsi į Lygių galimybių kontrolierių, pridėjo 2014-05-08 skundą (b. l. 31, 32), kuriame nurodė, kad: Kaišiadorių r. pedagoginės psichologinės tarnybos 2014-03-10 psichologo išvada dėl P. Š. buvo surašyta Kaišiadorių r. psichologinės tarnybos darbuotojams pabendravus tik su mama I. Š. ir vieną kartą stebėjus P. Š., nesikreipiant į pareiškėją; išvada buvo padaryta nesant jokių faktinių ar moksliniais tyrimais pagrįstų duomenų, kad tokio amžiaus vaikui būtina gyventi būtent su motina, o ne su tėvu, tokiu būdu pareiškėjas buvo diskriminuojamas dėl lyties; 0,5-3 metų vaikams būdingas nerimas ne tik dėl atsiskyrimo nuo mamos, bet ir dėl atsiskyrimo nuo tėvo; P. Š. išvados surašymo metu buvo vyresnė kaip 3 metai. Iš pateikto skundo turinio matyti, kad pareiškėjas jo galimą diskriminavimą dėl lyties sieja su galimu Kaišiadorių r. pedagoginės psichologinės tarnybos 2014-03-10 psichologo išvados dėl P. Š. poveikiu nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-117-548/2014, kurioje tuo metu buvo sprendžiamas klausimas dėl jo su sutuoktine nepilnametės dukros P. Š. nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo.

Lygių galimybių kontrolierius surašė Pažymą Nr. (14)-SN-112 (b. l. 52–54), kurioje nurodė, kad: skundžiamos Kaišiadorių r. pedagoginės psichologinės tarnybos 2014-03-10 konsultacinės išvados duomenys į Kaišiadorių r. apylinkės teismą pateko dėl Kaišiadorių r. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus klaidos; vaiko prisirišimo prie tėvų vertinimui atlikti Kaišiadorių r. pedagoginės psichologinės tarnybos psichologai reikiamos kompetencijos neturi, psichologinį vaiko prisirišimo prie tėvų vertinimą atlieka tik Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos; šias aplinkybes Kaišiadorių r. pedagoginė psichologinė tarnyba Kaišiadorių r. apylinkės teismui išdėstė 2014-08-27 raštu Nr. P5-159; Kaišiadorių r. pedagoginės psichologinės tarnybos 2014-03-10 konsultacine išvada negali būti remiamasi kaip įrodymu, vertinant vaiko prisirišimą prie tėvų, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-117-548/2014 Kaišiadorių r. apylinkės teisme; dėl šios priežasties pareiškėjas negalėjo patirti neigiamų pasekmių ar patekti į mažiau palankią padėtį dėl savo lyties, lyginant su motina. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 straipsnio 5 punktu, nuspręsta baigti skundo tyrimą, kadangi lygias teises galimai pažeidžiančios veikos nutrauktos.

2. Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl Pažymos Nr. (14)-SN-112, kuria baigtas pareiškėjo skundo nagrinėjimas Tarnyboje, teisėtumo ir pagrįstumo. Siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, būtina nustatyti, ar pagrįstai Tarnyba nutraukė pareiškėjo pateikto skundo tyrimą, konstatavusi, kad lygias teises galimai pažeidžiančios veikos buvo nutrauktos.

3. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, kurio paskirtis – užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Konstitucijoje įtvirtintos moterų ir vyrų lygios teisės, bei uždrausti bet kokią diskriminaciją dėl asmens lyties, ypač kai tai susiję su šeimine ar santuokine padėtimi. Šiame įstatyme nustatyta, kad: jo vykdymo priežiūrą atlieka lygių galimybių kontrolierius (10 straipsnio 1 dalis), kuris, be kita ko, tiria skundus dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos ir teikia su tuo susijusias objektyvias ir nešališkas konsultacijas (12 straipsnio 1 dalis); kiekvienas fizinis ir juridinis asmuo turi teisę pateikti lygių galimybių kontrolieriui skundą dėl lygių teisių pažeidimo (18 straipsnio 1 dalis). Pagal Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 23 straipsnį, tirdamas skundą, lygių galimybių kontrolierius, be kita ko, išsiaiškina skunde minimų sprendimų ar skundžiamų veiksmų buvimo ar nebuvimo faktą (1 punktas), kuo remiantis ir kokiomis aplinkybėmis sprendimai arba veiksmai padaryti (2 punktas), kokie faktai ar įrodymai patvirtina padarytąjį teisės aktų pažeidimą (5 punktas), o pagal šio įstatymo 24 straipsnio 5 punktą tyrimo metu ar atlikęs tyrimą, lygių galimybių kontrolierius gali priimti sprendimą nutraukti tyrimą, jeigu pareiškėjas skundą atsiima arba kai trūksta objektyvių duomenų apie padarytą pažeidimą, arba kai pareiškėjas ir pažeidėjas susitaiko, arba kai lygias teises pažeidžiančios veikos nutraukiamos, arba kai lygias teises pažeidžiantis teisės aktas pakeičiamas ar panaikinamas.

4. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjo skundas Tarnyboje buvo tiriamas, siekiant nustatyti, ar pareiškėjas nebuvo diskriminuojamas, teikiant paslaugas, taip pat ar nebuvo diskriminuojamas, kreipiantis į Kaišiadorių r. pedagoginę psichologinę tarnybą. Pareiškėjo teigimu, Kaišiadorių r. pedagoginės psichologinės tarnybos 2014-03-10 išvada Nr. 72 buvo priimta, šios tarnybos darbuotojams pabendravus tik su pareiškėjo dukra ir jos motina, o į pareiškėją nebuvo kreiptasi. Tačiau byloje pateiktame Kaišiadorių r. pedagoginės psichologinės tarnybos 2014-07-17 rašte Nr. P5-151 (b. l. 42, 43) nurodyta, kad: pats D. Š. dėl dukters P. Š. nesikreipė; D. Š. į Kaišiadorių r. pedagoginę psichologinę tarnybą buvo atvykęs 2014 m. kovo mėnesį, tarnybos direktorius atsakė į visus pateiktus klausimus; po pokalbio su pareiškėju tarnybos direktorius psichologui nurodė susisiekti su D. Š., bet telefoninio pokalbio metu pareiškėjas galimybę atvykti į susitikimą su psichologu teigė esant nebeaktualią, nes jau gavo paaiškinimus į jį dominančius klausimus. Šių aplinkybių pareiškėjas neneigia. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kad pareiškėjui vėliau kreipiantis bei jį aptarnaujant Kaišiadorių r. pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, jis buvo diskriminuojamas dėl lyties.

Įvertinus pareiškėjo kreipimosi į Tarnybą turinį, matyti, jog iš esmės jis į Tarnybą kreipėsi dėl to, kad, teikiant paslaugą Kaišiadorių r. pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, buvo surašyta 2014-03-10 išvada Nr. 72, diskriminuojanti pareiškėją dėl lyties, nes joje nurodyta, kad pareiškėjo dukros amžiaus vaikams būdingas tik atsiskyrimo su mama nerimas, ir kad į šią neva diskriminacinio pobūdžio išvadą turės atsižvelgti teismas, spręsdamas tarp pareiškėjo ir jo sutuoktinės kilusį ginčą dėl jų nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo. Tačiau byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Kaišiadorių r. pedagoginė psichologinė tarnyba 2014-03-10 išvadoje Nr. 72 nevertino vaiko prisirišimo prie tėvų, nes tokiam vertinimui neturi kompetencijos. Apie tai ši tarnyba atskirai 2014-08-27 raštu Nr. P5-159 (b. l. 50) informavo Kaišiadorių rajono apylinkės teismą, kuriame, remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-4-548/2015 dėl pareiškėjo ir jo sutuoktinės santuokos nutraukimo bei dukros gyvenamosios vietos nustatymo. Pačioje Kaišiadorių r. pedagoginės psichologinės tarnybos 2014-03-10 išvadoje Nr. 72 (b. l. 37, 38) taip pat nėra nurodyta, kad ji yra surašyta, siekiant įvertinti vaiko prisirišimą prie tėvų. Šioje išvadoje nurodyta, kad ji yra surašyta motinai prašant suteikti psichologinę pagalbą ir rekomendacijas dėl dukters ugdymo, tėvams sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Pabrėžtina, kad pareiškėjo skundas dėl Kaišiadorių r. pedagoginės psichologinės tarnybos 2014-03-10 išvados Nr. 72 buvo nagrinėjamas ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje, dėl jo surašyta 2014-09-30 pažyma Nr. (6.1-2014-138)PR-170 (b. l. 30–65), kurioje konstatuota, kad: Kaišiadorių r. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius neturėjo nukreipti nepilnametės P. Š. ir jos motinos konsultacijoms į Kaišiadorių r. pedagoginę psichologinę tarnybą bei prašyti išsiaiškinti, su kuriuo iš tėvų šiame vaiko raidos etape mergaitei geriausiai gyventi; tokiais veiksmais Kaišiadorių r. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius suklaidino Kaišiadorių r. apylinkės teismą. Atsižvelgdamas į tai, Vaiko teisių apsaugos kontrolierius, padarė išvadą, kad Kaišiadorių r. pedagoginės psichologinės tarnybos 2014-03-10 išvada Nr. 72 buvo pateikta netinkamo subjekto, todėl teisme, kaip įrodymu, ja neturėtų būti remiamasi; šią pažymą nutarta persiųsti Kaišiadorių r. apylinkės teismo žiniai. Iš byloje pateiktų įrodymų apie pareiškėjo skundo nagrinėjimo Tarnyboje eigą matyti, kad pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas ir skundžiama Pažyma Nr. (14)-SN-112 buvo priimta tik po to, kai pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje (b. l. 44). Taigi Tarnyba aiškinosi ir visapusiškai vertino bei tyrė pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su Kaišiadorių r. pedagoginės psichologinės tarnybos 2014-03-10 išvados Nr. 72 parengimu.

Nustatytas faktines aplinkybes įvertinus su ginčo teisiniais santykiais susijusio teisinio reguliavimo kontekste, darytina išvada, kad, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriui 2014-09-30 pažymoje Nr. (6.1-2014-138)PR-170, konstatavus, jog Kaišiadorių r. pedagoginės psichologinės tarnybos 2014-03-10 išvada Nr. 72 neturėtų būti remiamasi Kaišiadorių r. apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išnyko pareiškėjo skundo Tarnybai dalykas, t. y. pasibaigė galimai lygias teises pažeidžiančios veikos, nes Kaišiadorių r. pedagoginės psichologinės tarnybos 2014-03-10 išvadai Nr. 72 netekus įrodomosios galios civilinę bylą nagrinėjančiame teisme, pareiškėjas negalėjo patirti su tuo susijusių neigiamų pasekmių (patekti į mažiau palankią padėtį dėl lyties). Šios teismo išvados savaime nepaneigia ir faktas, kad, Kauno apygardos teismas 2014-09-08 nutartyje, Kaišiadorių r. apylinkės teismas 2014-11-13 nutartyje vis tiek rėmėsi Kaišiadorių r. pedagoginės psichologinės tarnybos 2014-03-10 išvada Nr. 72. Kaip minėta, pareiškėjas į Tarnybą kreipėsi iš esmės siekdamas apginti savo civilines teises, t. y. siekdamas, kad Kaišiadorių r. pedagoginės psichologinės tarnybos išvada nebūtų remiamasi, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-4-548/2015. Tačiau, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriui 2014-09-30 pažymoje Nr. (6.1-2014-138)PR-170, konstatavus, jog Kaišiadorių r. pedagoginės psichologinės tarnybos 2014-03-10 išvada Nr. 72 minėtoje civilinėje byloje neturėtų būti remiamasi, tinkamas pareiškėjo teisių gynimo būdas yra atitinkamų civilinę bylą nagrinėjančio teismo sprendimų apskundimas bei motyvų ir įrodymų (pvz., 2014-09-30 pažymos Nr. (6.1-2014-138)PR-170) teikimas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tuo tarpu pareiškėjo skundo nagrinėjimo Tarnyboje rezultatai patys savaime įtakos pareiškėjo teisių ir (arba) pareigų turiniui civilinėje byloje neturi. Vadinasi, tam tikro turinio teismo sprendimai, priimti civilinėje byloje, taip pat savaime nereiškia, kad ginčo Pažyma Nr. (14)-SN-112 negalėjo būti priimta.

5. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei aukščiau pateiktą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Tarnyba pagrįstai konstatavo, jog galimai pareiškėjo lygias teises pažeidžiančios veikos buvo nutrauktos (pareiškėjas buvo priimtas Kaišiadorių r. pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, jam atsakyta į visus klausimus, o 2014-03-10 išvada Nr. 72 pripažinta neturinti įrodomosios galios, nagrinėjant bylą Kaišiadorių r. apylinkės teisme) ir, remdamasi Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 straipsnio 5 punkto nuostatomis, nutraukė pareiškėjo skundo Nr. (14)-SN-112 tyrimą. Todėl tenkinti pareiškėjo skundą nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. Š. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rytis KrasauskasMefodija PovilaitienėJūra Marija Strumskienė