Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-09-01 · Byla Nr. 1K-293-66-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-01
Bylos Nr.
1K-293-66-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Teresėlė Kazlauskienė
Advokatai
Ramūnas Mikulskas
Byla Nr. 1K-293-66/2010
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.16.1.2.2.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. rugsejo 1 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseja Teresele Kazlauskiene,sekretoriaujant Dariui Kamandieriui,dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaiciui,itariamojo V. C. gynejui advokatui Ramunui Mikulskui,

viešame teismo posedyje nagrinejant itariamojo V. C. skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. liepos 28 d. nutarties, kuria jam paskirta kardomoji priemone – suemimas 2 menesiams,

Aprašomoji dalis

nustate:

V. C. itariamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupeje ir iš anksto pažadejes paslepti nusikalstamu budu igytus daiktus, padejo pasisavinti valstybes tarnautojo varda, neteisetai atimti žmogui laisve ir, isibraunant i patalpa, panaudojant fizini smurta ir grasinant tuoj pat ji panaudoti bei panaudojant šaunamuosius ginklus, padejo pagrobti dideles vertes svetima turta bei šaunamaji ginkla ir šaudmenis, o butent: V. C. veikdamas pagal išankstini susitarima kartu su N. G., S. J., S. N., A. B., A. B., L. E., R. B., R. B. ir kitais nustatinejamais asmenimis, 2008 metu spalio menesio pradžioje iš anksto pažadejes paimti bei saugoti nusikalstamu budu igytus daiktus, kuriuos nusikaltimo vykdytojai - N. G., S. J., S. N., A. B. ir A. B. pagrobe vykdant bendra nusikalstama sumanyma, o butent, 2008 m spalio 10 d., apie 0.30 val. Moliakalnio gatveje Vilniuje, panaudojant policijos pareiguno uniforma ir baltos spalvos mikroautobusa su skiriamaja žalia juosta pasisavino valstybes tarnautojo varda, sustabde automobili „Volvo C 70", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri vairavo O. B., ir pastarojo atžvilgiu panaudojant fizini smurta - trenkiant per galva ir surišant lipnia juosta bei patalpinant i automobilio bagažine, neteisetai ateme O. B. laisve, ir pagrobe svetima turta - automobili „Volvo C70", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei namo, esancio (duomenys neskelbtini), garažo duru pulta, veliau panaudojant pagrobta automobili ir garažo duru pulta, apie 2.30 val. isibrove i nama, esanti (duomenys neskelbtini), kur prieš J. B. ir A. B. panaudojant fizini smurta ir grasinant tuoj pat ji panaudoti, bei panaudojant šaunamuosius ginklus - tyrimo metu nenustatytus ne mažiau kaip du pistoletus, pagrobe dideles vertes svetima turta - A. B. ir J. B. priklausancius 229 ikonu rinkini už 51 750 000 litu, 21 juvelyrini dirbini už 414 200 litu, laikrodi "Vacheron Constantin" už 345 000 litu, aštuonis ordinus ir medalius už 16 570 litu, šešis porcelianinius ir sidabrinius indus už 68 310 litu, tris vyno butelius už 690 litu, 10149 litu 50 cnt. grynuju pinigu, ir šaunamaji ginkla - pistoleta „Beretta 84 F" Nr. E64922Y, už 3450 litu - kuri ikiteisminio tyrimo nustatinejamomis aplinkybemis perdave R. B. ir V. C..

Šiais savo veiksmais V. C. itariamas padares nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. ir 180 str. 3 d., 289 str., 146 str. 2d., 254 str. 2 d.

Šalies argumentai

Itariamasis V. C. skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarti. Skunde nurodo, kad teismo nuomone, baudžiamosios bylos duomenys leidžia manyti, jog jis galejo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, gali begti (slapstytis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ir teismo, nes yra itariamas padares apysunki, nesunku ir kelis sunkius nusikaltimus, gali trukdyti procesui, kadangi pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti liudytojus, kitus itariamuosius, sunaikinti, paslepti daiktus bei dokumentus, turincius reikšmes bylai tirti ar nagrineti teisme. Teismo nuomone, su juo butina atlikti neatideliotinus proceso veiksmus, be to, ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagristai teigti, kad jam žinoma pagrobtos antikvarines kolekcijos buvimo vieta. V. C. nesutinka su tokia teismo nutartimi, kadangi byloje nera visiškai surinkti išsamus ir pakankami irodymai del jam inkriminuojamu nusikalstamu veiku padarymo. Tokiu irodymu ir negali buti, kadangi jis neatliko ne vienos jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Vien jau jam pareikšti itarimai del jam inkriminuojamu nusikalstamu veiku suformuluoti abstrakciai. Vien iš jam pateiktu itarimu formuluotes akivaizdžiai matyti, kad pranešimo apie itarima konstrukcija ir jame nurodytos formuluotes, negali buti pagristos.

Skunde itariamasis nurodo, kad prokuroro 2010-07-28 pareiškimas su prašymu del kardomosios priemones suemimo paskyrimo yra formalus, paviršutiniškas. Jo kaip itariamojo veiksmu kvalifikacija yra aiškiai nepagrista ir neteisinga. Itarimas itariant ji sunkaus nusikaltimo padarymu yra jam pareikštas vien tam, kad teismas butu itikintas del suemimo butinumo ir/ar pagristumo. Itariamojo nuomone, teismas visiškai nepagristai nutartyje nurode, kad jis gali vengti jam gresiancios baudžiamosios atsakomybes, slapstytis nuo teisingumo, trukdyti procesui, neatsižvelge i tai, kad jam tariamai inkriminuojama griežta bausme iš tiesu gresia. Nutartyje nurodyta, kad nusikaltimas buvo ivykdytas 2008-10-10, taciau iki šiol jis nebuvo nei suimtas, nei apklaustas kaip liudytojas, jam nebuvo pareikšti jokie itarimai, jis nedalyvavo jokiose apklausose ar akistatose, su juo nebuvo atlikti jokie neatideliotini proceso veiksmai, nors kaip matyti, ikiteisminis tyrimas vyko itin ilga laiko tarpa. Per visa ši laikotarpi (nuo treciuju asmenu nusikaltimo padarymo) jis nesislapste nuo teisesaugos pareigunu, kadangi tai daryti jam paprasciausiai nebuvo jokio pagrindo, nes jokiu nusikalstamu veiku jis nera padares.

Itariamasis kartu su skundu pateike jo darbdavio charakteristika, kurioje nurodyta, jog jis nuo 2007-08-09 dirba UAB „Logotipas“ spaudeju, apibudinamas kaip punktualus, reiklus, sažiningas ir tvarkingas darbuotojas. Nuo pat 2007-08-09 nuo teisesaugos pareigunu nesislapste ir neturi jokio pagrindo slapstytis.

Itariamojo nuomone, teismo nurodomi motyvai, kad jis gali trukdyti procesui, nes pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti liudytojus, kitus itariamuosius, sunaikinti, paslepti daiktus bei dokumentus, turincius reikšmes bylai tirti ir nagrineti teisme, yra visiškai nepagristi. Jokiu konkreciu, negincytinu irodymu, patvirtinanciu tai, kad jis butu padares kokias nors nusikalstamas veikas, byloje nera. Teismo argumentai, jog jis gali kokiu nors budu paveikti liudytojus, taip pat nepagristi. Jis su itariamaisiais nebendrauja, su jais neturi nieko bendro, jo ir kitu itariamuju nesieja jokie ryšiai (nei giminystes, nei draugystes, bei darbiniai). Todel akivaizdu, kad jis ju paveikti kokiu nors budu negali. Nurodo, kad pažista ir bendrauja tik su N. G., kadangi pažistami nuo mokyklos laiku.

Šalies argumentai

Itariamasis skunde nurodo, kad objektyviu duomenu, patvirtinanciu jam inkriminuojamu nusikalstamu veiku padaryma, byloje nera. Teismo nutartis, kuria jam yra paskirta kardomoji priemone – suemimas, nera išsami, motyvuota ir pagrista konkreciais su bylos aplinkybemis susijusiais argumentais bei faktais. Nutartis del kardomosios priemones paskyrimo priimta remiantis tik lakoniškais pamastymais ir pasvarstymais, nesigilinant i jo suemimo esme ir tikslinguma. Teismas tik formaliai sudare ivaizdi, kad patikrino duomenu, leidžianciu manyti, kad butent jis padare nusikalstamas veikas, pagrindus, o tai prieštarauja LR BPK 121 str. 2 d. Skundžiama teismo nutartis taip pat akivaizdžiai pažeidžia LR BPK 11 str. 1 d. numatyta proporcingumo principa taikant procesines prievartos priemones. Sprendžiant klausima del kardomosios priemones skyrimo, butina atsižvelgti ne tik i pranešimo apie itarima turini, bet ir i kitas faktines aplinkybes. Jis nera teistas, turi nuolatine gyvenamaja vieta bei nuolatine darboviete, ikiteisminio tyrimo pareigunams pateike visa jam žinoma informacija. Šiu aplinkybiu teismas deramai neivertino ir butent del to prieme nepagrista, neteisinga ir neteiseta nutarti. Teismas, priimdamas skundžiama nutarti skirti jam kardomaja priemone – suemima, nenurode ir neargumentavo, kodel švelnesnemis kardomosiomis priemonemis nebus galima pasiekti BPK 119 str. numatytu tikslu ir del tokio sprendimo nepagristumo ir motyvu nebuvimo, yra pažeidžiama itariamojo teise i gynyba bei teise i teisinga procesa.

Skunde itariamasis teigia, kad jam, kaip itariamajam bei jo gynejai nebuvo suteikta galimybe susipažinti su faktiniais bylos duomenimis, del ko neturejo galimybes pasirengti tinkamai gynybai bei pateikti tinkamai parengtus atsikirtimus i prokuroro prašyma skirti jam suemima. Taigi, priimant nutarti itariamaji suimti, buvo pažeisti teisetumo ir rungimosi principai.

Teismo posedyje itariamojo gynejas praše skunda tenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Itariamojo V. C. skundas atmestinas.

Teismas, skirdamas suemima, privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d. ir Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 5 str. nuostatas, nurodancias, kad niekam neturi buti atimta laisve kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias proceduras, kokias yra nustates istatymas ir atsižvelgti i BPK 127 str. 7 d., nustatancia, jog suemimas gali buti skiriamas tik tada, kai švelnesnemis kardomosiomis priemonemis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytu tikslu.

Pirmosios instancijos teismas, 2010 liepos 28 d. nutartimi itariamajam V. C. paskyres kardomaja priemone – suemima, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d., Europos žmogaus teisiu bei pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 5 str. nuostatu ir Lietuvos Respublikos BPK reikalavimu nepažeide. Šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje faktiniai duomenys duoda pagrinda manyti, kad V. C. galejo padaryti jam inkriminuojama nusikalstama veika. Ši prielaida grindžiama byloje esanciais irodymais - ivykio vietos apžiuros protokolais, daiktiniu irodymu apžiura, liudytoju parodymais, kita tyrimo medžiaga.

Sprendžiant kardomosios priemones paskyrimo ar jos termino pratesimo klausimus, irodymai nera vertinami (BPK 20 str.), taciau faktiniu duomenu buvimo apie padaryta nusikalstama veika konstatavimas yra retrospektyvinis kardomosios priemones skyrimo pagrindas. Pagristas isitikinimas apie faktiniu duomenu buvima nera galutinis kaltumo patvirtinimas ir nepažeidžia itariamo asmens nekaltumo prezumpcijos, nes jo kaltes klausimas nera svarstomas.

Pirmosios instancijos teismo nutartyje pakankamai išsamiai argumentuotas sprendimas, kodel BPK 119 str. tikslai negalejo buti pasiekti paskyrus V. C. švelnesne kardomuju priemoniu ruši. Byloje nustatyta, kad V. C. itariamas sunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 str. 5 d.). Gresianti griežta bausme padidina begimo (slepimosi) galimybe nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ir teismo. Nusikaltimo sunkumas ir istatymo sankcijoje numatyta griežta laisves atemimo bausme priskiriama BPK 122 str. 2 dalyje vartojamai „kitu aplinkybiu“ savokai. Jei, remiantis mineta aplinkybe, galima padaryti išvada, kad asmuo gali trukdyti nustatyti tiesa, tada jos gali pakakti paskirti suemima BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu (Aukšciausiojo Teismo senato 2004-12-30 nutarimas „Del teismu praktikos skiriant suemima arba pratesiant suemimo termina“).

Nors itariamasis V. C. skunde nurodo, kad jis turi nuolatine gyvenamaja vieta, pastovia darboviete, kurioje charakterizuojamas teigiamai, jis anksciau neteistas, taciau vien šios aplinkybes nesudaro pagrindo manyti, kad del nurodytu priežasciu V. C. galetu buti skiriama švelnesne kardomoji priemone, nes V. C. yra itariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, kas teismui leidžia pagristai manyti, jog itariamasis, siekdamas išvengti jam gresiancios griežtos bausmes, gali bandyti begti, sleptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ir teismo.

Be to, pirmosios instancijos teismas, ivertines tai, jog byla yra ankstyvojoje ikiteisminio tyrimo stadijoje, nera nustatytos visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, padare pagrista išvada, jog itariamasis šioje bylos tyrimo stadijoje gali trukdyti procesui, bandydamas paveikti liudytojus, kitus itariamuosius (BPK 122 str. 3 d. 1 p.). Tai, kad itariamasis skunde nurodo, jog nebendrauja su kitais itariamaisiais, nes ju nesieja jokie santykiai, teismui nesudaro pagrindo manyti, kad vien del šios nurodytos priežasties itariamasis V. C. nebandys susisiekti su kitais itariamaisiais, liudytojais, netrukdys byloje nustatyti tiesa.

Pažymetina, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai patenkino prokuroro prašyma ir kardomaja priemone – suemima V. C. paskyre trumpesniam laikotarpiui, nei praše prokuroras.

Skunde itariamasis nurodo, kad jis bei jo gynejas neturejo galimybes susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, taciau duomenu, pagrindžianciu ši argumenta, pateiktoje teismui medžiagoje nera.

Nuostata, kad suemimas gali buti skiriamas tik tiriant ir nagrinejant bylas del nusikaltimu, už kuriuos baudžiamasis istatymas numato griežtesne, negu vieneriu metu laisves atemimo bausme (BPK 122 str. 8 p.), nepažeista.

Teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. liepos 28 d. nutartis yra teiseta ir pagrista, ja naikinti itariamojo V. C. skunde išdestytais motyvais, nera pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,

nutare:

itariamojo V. C. skunda atmesti.

Nutartis isigalioja nuo jos priemimo dienos ir yra neskundžiama.

Teiseja Teresele Kazlauskiene