Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-07-25 · Byla Nr. 2KT-54/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-25
Bylos Nr.
2KT-54/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
G. Š., R. Š.
Atsakovas
V. G.
Kategorijos
  • 94.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Bylos Nr. 2KT–54/2014
Procesinio sprendimo kategorija 94.3. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. liepos 25 d.Klaipėda

Laikinai einantis Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas teisėjas Almantas Padvelskis, išnagrinėjęs ieškovų G. Š. ir R. Š. pareiškimą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. A2-5-351/2014 pagal ieškovų G. Š. ir R. Š. ieškinį atsakovei V. G., tretiesiems asmenims antstoliui Kęstučiui Košiui, UAB DK „PZU Lietuva“, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl palikėjo skolos ir buto pagerinimo išlaidų priteisimo perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teisme gautas ieškovų G. Š. ir R. Š. prašymas perduoti civilinę bylą Nr. A2-5-351/2014 nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Nurodo, kad Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjai šios civilinės bylos nagrinėti negali, nes atsakovė V. G. yra ankščiau šioje byloje 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį dėl civilinės bylos Nr. 2-513-164/2010 proceso atnaujinimo priėmusio teisėjo Vaclovo Jurjono ir jo sesers šeimos gydytoja, o šiuo metu atnaujintą civilinę bylą nagrinėjanti teisėja V. Pankauskienė, spręsdama nušalinimo klausimą kaip teismo pirmininkė, 2013 m. liepos 3 d. nutartimi nepagrįstai atmetė tuo pačiu pagrindu pareikštą teisėjo V. Jurjono nušalinimo pareiškimą. Teisėjas nuo bylos nušalintas tik nagrinėjant pakartotinį nušalinimo prašymą. Bylą nagrinėjanti teisėja, teismo pirmininkė V. Pankauskienė, sprendusi teisėjo V. Jurjono nušalinimo pareiškimus bei pavedusi techninę statybos ekspertizę atlikti netinkamam ekspertui, taip pat yra suinteresuota šios bylos baigtimi. Teismo pirmininkės, nagrinėjančios bylą, nušalinimo klausimą sprendė vyriausia pagal amžių Šilutės teismo teisėja I. Vilkienė, likę teisėjai sprendė šalių pareikštus reikalavimus dėl ginčo buto, esančio (duomenys neskelbiami), kitose bylose, kurių procesinius sprendimus keitė aukštesnieji teismai, teisėja D. Jazbutienė buvo nušalinta tenkinus atsakovės pareiškimą, todėl šio teismo teisėjai bylos nagrinėti negali ir siekiant greitesnio ir objektyvesnio civilinės bylos išnagrinėjimo tikslinga ją perduoti nagrinėti kitam apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 34 str. 2 d. 3 p.). Bylą nagrinėjančio apylinkės teismo teisėjams pareikšto nušalinimo ir bylos perdavimo iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui klausimus išsprendžia apygardos teismo, kurios veiklos teritorijoje yra šie apylinkės teismai, pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

Įstatymas suteikia teisę dalyvaujantiems byloje asmenims pareikšti nušalinimą teisėjui, jeigu jo dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi dalyvaujantiems byloje asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą (CPK 65, 66, 68, 71 straipsniai). Procesas bus tinkamas tik tuomet, kai bylą (ieškinį, prašymą) išnagrinės pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas, kuris yra teisėtos sudėties (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 109, 117 str.). Todėl visais atvejais teisėjas gali būti nušalinamas ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja tam tikrais duomenimis pagrįstos abejonės dėl jo šališkumo, t. y. tik esant konkrečioms aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumu.

Įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.) ir jis turi būti pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 str. 4 d.), bet ne teismui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai teigia, kad civilinė byla negali būti teisingai ir nešališkai išnagrinėta Šilutės rajono apylinkės teisme, kadangi teisėjai V. Jurjonas ir V. Pankauskienė yra suinteresuoti bylos baigtimi, kitose tarp tų pačių šalių nagrinėtose civilinėse bylose dėl to paties ginčo objekto, likusių Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjų priimtus procesinius sprendimus keitė apeliacinės ar kasacinės instancijos teismai, o teisėja I. Vilkienė sprendė teismo pirmininkės nušalinimo klausimą. Tačiau su šiais pareiškėjų argumentais sutikti negalima, kadangi, pirmiausia, įstatymas numato galimybę nušalinti teisėją, jeigu jis dalyvavo priimant sprendimą toje pačioje byloje (CPK 65 str. 1 d. 6 p.). Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų bei iš prie pareiškimo pridėtų procesinių dokumentų kopijų, civilinę bylą, kurioje buvo prašoma procesą atnaujinti, išnagrinėjo teisėja N. Šimkienė. Prašymas dėl proceso atnaujinimo paskirtas nagrinėti kitam teisėjui – V. Jurjonui, jį nušalinus – teisėjai V. Pankauskienei. Taigi bylos nagrinėjimas paskirtas nepažeidžiant paminėtos civilinio proceso įstatymo nuostatos.

Antra, teisingumas civilinėje byloje turi būti vykdomas griežtai laikantis įstatymų reikalavimų. Viena iš teisingumo vykdymo privalomų sąlygų – kompetencijos paskirstymas tarp subjektų, kuriems suteikti įgaliojimai priimti atskirus procesinius sprendimus byloje. CPK 68 straipsnio 1 dalis nustato subjektus, turinčius teisę nusišalinti (teisėjas, ekspertas, vertėjas, teismo posėdžių sekretorius) arba nušalinti nuo bylos nagrinėjimo (dalyvaujantys byloje asmenys). Civilinio proceso kodekse nėra numatyta galimybė aukštesniojo teismo pirmininkui ar jo pavedimu skyriaus pirmininkui savo iniciatyva, nesant dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimo, spręsti visų teismo teisėjų nušalinimo klausimą. Todėl nesant objektyvių ir pagrįstų duomenų apie kiekvieno Šilutės teismo teisėjo galimą suinteresuotumą bylos baigtimi apygardos, teismo skyriaus pirmininkas nekompetentingas spręsti viso teismo nušalinimo klausimą.

Trečia, aplinkybė, jog Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjai kitose bylose sprendė pareiškėjų ginčus ir jų priimti sprendimai turėjo įtakos pareiškėjams ar buvo jiems nepalankūs, nesudaro pagrindo keisti bylos teismingumą. Todėl pareiškėjų nurodytu motyvu nušalinti Šilutės rajono apylinkės teismą nuo civilinės bylos Nr. A2-5-351/2014 nagrinėjimo taip pat nėra įstatyminio pagrindo. Kadangi teismo veikla yra susijusi su atskirų procesinių veiksmų atlikimu ir procesinių sprendimų priėmimu, todėl ji negali būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjų nušalinimo pagrindas. Todėl aplinkybė, jog kiti Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjai kitose bylose sprendė pareiškėjų ginčus ir jų priimti sprendimai turėjo įtakos pareiškėjams, buvo keičiami ar naikinami aukštesniųjų teismų instancine tvarka, nesudaro pagrindo nušalinti visą apylinkės teismą ar keisti bylos teismingumą. Atkreiptinas dėmesys, kad Šilutės rajono apylinkės teisme iš viso dirba 8 teisėjai, tačiau nenustatyta, kad teisėja Irena Vilkienė būtų nagrinėjusi su pareiškėjais susijusias bylas. Pagal įstatymą atliekami procesiniai veiksmai (CPK 69 str. 1 d.), kai teismo pirmininkui pareikštą nušalinimo pareiškimą spręsti privalo didžiausią teisėjo darbo stažą turintis to teismo teisėjas, nelaikytini pagrindu teigti apie galimą šio teisėjo šališkumą ar suinteresuotumą bylos baigtimi. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis nurodo, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų. Teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos. Pareiškime dėl teismo nušalinimo objektyvių duomenų, kodėl šios bylos negali nagrinėti ir paminėta teisėja, pareiškėjai nenurodė.

Pareiškėjų argumentai apie Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjų galimą šališkumą yra nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl laikytini tik jų asmenine nuomone. Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais. Pareiškėjai turi teisę reikšti motyvuotą ir objektyviais duomenimis paremtą nušalinimą kiekvienam šio teismo teisėjui (CPK 64-67 str.). Visais atvejais, nesutikdami su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmenys turės procesinę teisę įstatymo nustatyta tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui (CPK 301 str. 1 ir 4 d., 306 str. 1 d. 4 p., 334 str. 3 d.).

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, ieškovų G. Š. ir R. Š. pareiškimas dėl Šilutės rajono apylinkės teismo nagrinėjimo civilinės bylos Nr. A2-5-351/2014 perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi bei 290-291 straipsniais, laikinai einantis Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas

nutaria:

ieškovų G. Š. ir R. Š. pareiškimą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. A2-5-351/2014 perdavimo nagrinėti kitam Klaipėdos apygardos teismo teritorijoje esančiam apylinkės teismui netenkinti.

L. e. Civilinių bylų skyriauspirmininko pareigas Almantas Padvelskis