- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-04
- Bylos Nr.
- eA-2437-442/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys, Audrius Bakaveckas, Gintaras Kryževičius
- Pareiškėjas
- A. Y.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Y. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Y. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. Y. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 24S124765 (toliau – Sprendimas).
2. Pareiškėjas skunde nurodė šias aplinkybes:
2.1 Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje) pareiškėjui 2023 m. spalio 30 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025 m. spalio 30 d. (pareiškėjui įteiktas 2023 m. gruodžio 6 d.).
2.2 Pareiškėjas, sužinojęs apie jam išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, laukė darbdavio – uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Euroda“ (toliau – ir Bendrovė) kvietimo atvykti į Lietuvos Respubliką dirbti, tačiau jo nesulaukė. Pareiškėjas pats atvyko į Lietuvą ir bandė susisiekti su darbdaviu UAB „Euroda“, bet pastarasis pareiškėją ignoravo. Pareiškėjas tik vėliau sužinojo, kad darbdavys, įsipareigojęs priimti į darbą, nepranešė Migracijos departamentui apie pareiškėjo atvykimą į Lietuvos Respubliką.
2.3 Pareiškėjas leidimą laikinai gyventi Lietuvoje siekė gauti norėdamas dirbti ir gauti pajamų, nes turėjo itin dideles finansines išlaidas vien tam, kad sutvarkytų visus reikalingus dokumentus, kad galėtų gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, o vėliau patyrė dideles išlaidas kelionei iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką. Jeigu būtų iš anksto žinojęs, kad darbdavys neketina įsipareigojimo vykdyti, nebūtų teikęs prašymo išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kad galėtų dirbti Bendrovėje, o būtų ieškojęs kitų darbdavių pasiūlymų.
2.4 Pareiškėjas įsitikinęs, kad buvo apgautas darbdavio ir (arba) išorės paslaugų teikėjo, kuriam buvo patikėjęs tvarkyti dokumentus.
2.5 Pareiškėjas Migracijos departamentui neteikė tikrovės neatitinkančių duomenų. Tai, kad atvykęs į Lietuvą nebuvo priimtas į darbti suvirintoju, sukėlė šoką ir pačiam pareiškėjui. Jis suprato, kad buvo apgautas ir sumokėjęs itin didelius pinigus už tarpininkavimo paslaugą, kuri realiai nebuvo suteikta.
2.6 Priešingai nei konstatuota Sprendime, neteisingos informacijos pateikimą Migracijos departamentui sąlygojo neteisėti ir nesąžiningi UAB „Euroda“ ir (ar) išorės paslaugų teikėjo veiksmai, dėl kurių pareiškėjas buvo apgautas.
2.7 Atsakovas žinojo apie tai, kad pareiškėjas individualią veiklą pradėjo vykdyti norėdamas gauti teisėtų pajamų pragyvenimui Lietuvoje, nes buvo apgautas ir nepriimtas į darbą, o prašymas išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvoje siekiant dirbti UAB „Jaidus“ dar neišnagrinėtas (prašymą Migracijos departamentui pateikė 2024 m. kovo 4 d.).
2.8 Sprendimu sukeliamos neigiamos pasekmės neproporcingos pareiškėjo siekiamiems tikslams.
3. Atsakovas Migracijos departamentas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime nurodė šias aplinkybes:
4.1 Galiojantys teisės aktai neįpareigoja Migracijos departamento aiškintis aplinkybes, dėl kurių darbo sutartis su pareiškėju nebuvo sudaryta. Vien faktas, jog darbo sutartis nesudaryta, yra Įstatyme nustatytas pagrindas panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas skunde teismui nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kurios paneigtų atsakovo nustatytus faktus.
4.2 Pareiškėjui leidimas gyventi, kuris vėliau buvo panaikintas, buvo išduotas tuo pagrindu, kad jis ketino dirbti Bendrovėje. Migracijos departamentas būtent šiuo pagrindu pareiškėjui išdavė leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Tai, kad pareiškėjas užsiima individualia veikla, nepaneigia fakto, kad jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, nes prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad pragyvenimo lėšos Lietuvos Respublikoje bus darbo užmokestis, gaunamas pagal darbo sutartį iš Bendrovės.
4.3 Pareiškėjo skundo argumentai, kad Migracijos departamentas priimdamas Sprendimą ignoravo faktinę aplinkybę, jog jis yra pateikęs naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, atmestini kaip nepagrįsti. Ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės ginčijamam Sprendimui. Nors pareiškėjas skunde teigė, kad jo naujas prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi – reikšminga aplinkybė ginčijamam Sprendimui, tačiau nenurodė, kuo pasireiškia tas reikšmingumas, todėl šie teiginiai laikytini deklaratyviais.
4.4 Įstatymo 50 straipsnyje įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną jų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas aptariamo leidimo išdavimui ir (ar) pakeitimui, ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto, pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus.
4.5 Atsakovo nuomone, Sprendimas pagrįstas objektyviais, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis.
II.
5. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 10 d. sprendimu pareiškėjo A. Y. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas nustatė, kad:
6.1 Pareiškėjas, ketindamas dirbti Bendrovėje suvirintoju elektra (profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus), 2023 m. gegužės 8 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas asmeniui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje).
6.2 Pareiškėjui 2023 m. spalio 30 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025 m. spalio 30 d. (asmeniui įteiktas 2023 m. gruodžio 6 d.).
6.3 Atsakovas duomenis apie pareiškėją patikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Sodra) informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad gavęs leidimą laikinai gyventi, darbo sutarties su Bendrove pareiškėjas nesudarė, jokiose kitose įmonėse šiuo metu nedirba, tačiau nuo 2024 m. vasario 7 d. vykdo individualią veiklą. Taip pat nustatyta, kad asmuo, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus iš Bendrovės gaunamas darbo užmokestis, sudarantis 1 386 Eur. Kadangi darbo sutartis nebuvo sudaryta, pareiškėjas Bendrovėje nedirba ir negauna darbo užmokesčio, jokių kitų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), neturi, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.
6.4 Vertinant asmens ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad pareiškėjui anksčiau nebuvo išduota nei nacionalinė viza, nei leidimas laikinai gyventi, Sodros informacinėje sistemoje nėra duomenų apie jo darbą Lietuvoje. Pareiškėjas ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi. Migracijos departamentas taip pat nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, informacijos Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.
6.5 Migracijos departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją ir vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, 2024 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 24S124765 panaikino leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
7. Pirmosios instancios teismas aptaręs aktualias Įstatymo normas (50 str. 1 d. 2 p. ir 6 p., 35 str. 1 d. 2 p. ir 5 p.) sprendė, kad būtent pareiškėjui tenka pareiga laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, be kita ko, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu. Išimtys Įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nenumatytos.
8. Teismas ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus konstatavo, kad darbo sutartis su pareiškėju nesudaryta, todėl yra pagrindas naikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi, nepriklausomai nuo, kad jis šiuo metu Lietuvoje vykdo individualią veiklą. Leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas tik dėl ketinimo dirbti Bendrovėje suvirintoju elektra, pagal profesiją, įtrauktą į trūkstamų profesijų sąrašus. Pareiškėjui nesudarius sutarties su Bendrove, atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tai, kad pareiškėjas užsiima individualia veikla, nepaneigia fakto, kad jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, nes prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos Lietuvos Respublikoje bus darbo užmokestis, gaunamas pagal darbo sutartį iš Bendrovės. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) panašaus pobūdžio bylose (žr. 2019 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019).
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas darė išvadą, kad Migracijos departamentas teisingai nustatė, jog pareiškėjas neatitiko Įstatyme nustatytų reikalavimų, todėl išduotas leidimas laikinai gyventi panaikintas pagrįstai. Be to, pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nes apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse duomenų nėra.
10. Teismo vertinimu, Sprendimas pagrįstas objektyviais Migracijos departamento turėtais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės buvo motyvuotos, neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktus, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, detaliai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Iš jo turinio matyti, kad Migracijos departamentas išsamiai įvertino pareiškėjo ekonominius ir socialinius ryšius Lietuvos Respublikoje, todėl negalima teigti, kad pareiškėjas tik formaliai pripažintas neatitinkančiu sąlygų, kurios būtinos leidimui gyventi gauti.
11. Apibendrinęs teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo naikinti Migracijos departamento 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 24S124765, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
III.
12. Pareiškėjas A. Y. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, t. y. panaikinti Migracijos departamento Sprendimą.
13. Pareiškėjas nurodo šias aplinkybes:
13.1 Teismas nevertino ir nenagrinėjo pareiškėjo skundo argumentų apie tai, kad Sprendime konstatuoti pažeidimai buvo padaryti ne dėl pareiškėjo kaltės. Pareiškėjas buvo apgautas darbdavio UAB ,,Euroda“ ir (arba) išorės paslaugų teikėjo, kuriam buvo patikėjęs dokumentų tvarkymą.
13.2 Migracijos departamento veiksmai panaikinant pareiškėjui leidimą laikinai gyventi neišklausius pareiškėjo paaiškinimų ar nepareikalavus iš pareiškėjo pateikti papildomus duomenis, vertintini kaip gero administravimo principo pažeidimas.
13.3 Migracijos departamento Sprendimas neatitinka efektyvumo ir proporcingumo principų, nes Migracijos departamentas Sprendimo priėmimo dienai disponavo informacija apie tai, kad pareiškėjas yra inicijavęs naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje procedūrą bei yra radęs naują darbdavį; pareiškėjas dėl naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje kreipėsi dar iki Migracijos departamento Sprendimo priėmimo, kas įrodo, kad pareiškėjas yra sąžiningas ir siekia teisėto buvimo Lietuvoje; panaikinus pareiškėjui turimą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kol dar nėra baigta naujojo prašymo nagrinėjimo procedūra, gali susiklostyti tokia situacija, kad pareiškėjas turės išvažiuoti iš Lietuvos, o vėliau baigus jo naujojo parašymo nagrinėjimo procedūrą, vėl įgis teisę laikinai gyventi Lietuvoje; pareiškėjo kaltės dėl Migracijos departamento Sprendime konstatuotų pažeidimų nėra; pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų, kad ištaisytų esamą situaciją, t. y. dar iki skundžiamo Sprendimo priėmimo kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvoje bei pradėjo individualią veiklą, siekdamas gauti teisėtų pajamų iki bus išnagrinėtas naujas prašymas.
Atsiliepimas
14. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
15. Atsakovas nurodo šias aplinkybes:
15.1 Asmenų kaltės klausimas dėl susiklosčiusių aplinkybių (nesudaryta darbo sutartis) neturi esminės teisinės reikšmės vertinant Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nes Sprendimas buvo priimtas nustačius imperatyvius Įstatyme įtvirtintus leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Be to, galiojantys teisės aktai neįpareigoja Migracijos departamento aiškintis aplinkybes, dėl kurių darbo sutartis su pareiškėju nebuvo sudaryta. Vien faktas, jog darbo sutartis su pareiškėju nebuvo sudaryta, yra Įstatymo nustatytas pagrindas naikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kurios paneigtų Migracijos departamento nustatytus faktus.
15.2 Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad Migracijos departamentas priimdamas Sprendimą ignoravo faktinę aplinkybę, jog pareiškėjas yra pateikęs naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, atmestini kaip nepagrįsti. Ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės ginčijamam Sprendimui. Pareiškėjui nesudarius sutarties su Bendrove, atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
15.3 Pareiškėjas nenurodo aplinkybių, kurios leistų kitaip įvertinti Sprendimo motyvus ar leistų spręsti, kad priimant Sprendimą buvo pažeisti pareiškėjo nurodyti viešojo administravimo principai ar teisės aktų reikalavimai.
15.4 Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė teismas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
16. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. 24S124765, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
17. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, taip pat 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, nustačius, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų pragyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat, dėl to, kad darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta.
18. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų (Įstatymo 50 str. 1 d. 6 p.).
19. Byloje ginčo nėra, kad pareiškėjas atsiėmęs leidimą laikinai gyventi, nebuvo įdarbintas Bendrovėje ir joje faktiškai nedirbo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjui neįsidarbinus Bendrovėje, atsirado Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytas pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
20. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai (Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p.).
21. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte įtvirtinta, kad kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.
22. Atsakovui, patikrinimo metu surinkus duomenis, kad pareiškėjas nedirba pagal darbo sutartį ir negauna sulygto darbo užmesčio, t. y. neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatymo nustatytu pagrindu, ginčo santykiams taikytinas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte, o ne 2 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas. Pareiškėjui tenka pareiga laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. ne tik prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu, bet ir visą šio leidimo galiojimo laikotarpį jis turi atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, be kita ko, ir Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2417-415/2024).
23. Įvertinusi byloje surinktus faktinius duomenis, teisėjų kolegija prieina išvadą, kad atsakovas tinkamai nustatė faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą, tačiau atsakovas padarė faktinių aplinkybių teisinio kvalifikavimo klaidą, Sprendime nurodydamas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaip leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą. Vietoje Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto ginčijamame Sprendime atsakovas privalėjo nurodyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą ir taikyti jame įtvirtintą teisinį reguliavimą. Todėl teisėjų kolegija pakeičia ginčijamame Sprendime nurodytą leidimo pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo teisinį pagrindą iš Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto į Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą.
24. Aplinkybė, kad administracinis sprendimas grindžiamas teisiniu pagrindu, kurį teisėjų kolegija pripažino netinkamu susiklosčiusioms aplinkybėms, galėtų sudaryti pagrindą panaikinti administracinį sprendimą tik tuo atveju, jeigu atsakovas turėtų diskreciją ginčo klausimais ir galėtų priimti kitokį sprendimą. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas tokios diskrecijos neturi ir gali priimti tik tokį sprendimą, kuris iš esmės sukelia tas pačias teisines pasekmes kaip ir vertinamas administracinis sprendimas. Pastebėtina ir tai, kad, kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, tam tikrų administracinio sprendimo trūkumų ištaisymas teisme nėra laikomas administraciniam teismui suteiktos kompetencijos ribų peržengimu, jei kiekvienu atveju paisoma suinteresuotojo asmens teisės pateikti reikšmingus argumentus (žr. LVAT 2024 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-362-968/2024; 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2417-415/2024).
25. Migracijos departamento padaryta teisės klaida, turinti įtakos tik vienam iš ginčijamo administracinio sprendimo motyvavimo elementui, negali būti pakankama sprendimo panaikinimui, nes ši klaida negalėjo turėti lemiamos įtakos ginčijamo administracinio sprendimo teisėtumui. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentas dėl ginčijamo Sprendimo motyvo, susijusio su tikrovės neatitinkančių duomenų teikimu, kuris, pareiškėjo teigimu, sudaro pagrindą panaikinti Sprendimą, atmestinas kaip nepagrįstas.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos Lietuvos Respublikoje bus jo gaunamas darbo užmokestis konkrečioje įmonėje, t. y. Bendrovėje, tačiau su pareiškėju nebuvo sudaryta darbo sutartis, pareiškėjas sulygto darbo užmokesčio negavo. Nors pareiškėjas nurodė, kad vykdo individualią veiklą, duomenų apie realiai gaunamas pajamas nepateikė, todėl Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų pragyventi Lietuvos Respublikoje.
27. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pakeičia skundžiamame Migracijos departamento 2024 m. gegužės 20 d. sprendime Nr. 24S124765 nurodytą leidimo A. Y. laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindą iš Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto į Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą.
28. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai taikė teisės aktus, todėl, atsižvelgiant į šioje teismo nutartyje nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. Y. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Pakeisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gegužės 20 d. sprendime Nr. 24S124765 nurodytą leidimo A. Y. laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindą iš Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto į Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą.
Nutartis neskundžiama.