Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5.

2022 m. spalio 6 d.

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Genovaitei Eidukienei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui I.-A. C. dėl išlaikymo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

- priteisti iš atsakovo I.-A. C., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymą jo sūnui D. Y. C., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 350 Eur per mėnesį, pradedant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikas sulauks pilnametystės. Išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti vaiko motiną L. P.;

- priteisti iš atsakovo I.-A. C., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymo jo sūnui D. Y. C., gimusiam (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 30 d. iki 2022 m. balandžio 1 d. – 2 850 Eur;

- nustatyti D. Y. C., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina L. P.;

- priteisti iš atsakovo I.-A. C. Lietuvos valstybei ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pagimdė sūnų D. Y. C. Tuo metu su atsakovu gyveno faktinėje santuokoje ir vedė bendrą ūkį. Tų pačių metų rugsėjo mėnesį kartu su atsakovu grįžo į Lietuvą, kur kartu gyveno daugiau kaip mėnesį laiko. Spalio mėn. pabaigoje atsakovas išvyko atgal į Angliją, o ieškovė su vaiku pasiliko Lietuvoje. Po išvykimo atsakovas maždaug metus laiko padėjo išlaikyti sūnų – vykdė piniginius pavedimus į ieškovės sąskaitą. Tačiau gyvenant per atstumą, santykiai ėmė šlyti ir 2020 m. rugpjūčio mėn. nutrūko visiškai. Nuo to laiko atsakovas nustojo teikti bet kokį išlaikymą savo sūnui, todėl jau virš pusantrų metų sūnų ieškovė išlaiko viena pati. Atsakovas yra sūnaus tėvas, todėl privalo vykdyti savo moralinę ir įstatyminę pareigą išlaikyti savo sūnų. Išlaikymas iš esmės yra skirtas nepilnamečio vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, mokslui, gyvenamajam būstui, laisvalaikiui ir kt. Ieškovė mano, kad atsakovas, kurio pajamos negali būti mažesnės už Jungtinėje Karalystėje nustatytą minimumą, turi visas galimybes teikti teismų praktikoje aptartą minimalaus išlaikymo dalį – 350 eurų per mėnesį. Šiuo metu pagrindiniai vaiko poreikiai yra susiję su maitinimu, apranga ir avalyne, higienos ir sveikatos priežiūros priemonėmis, lavinimo, ugdymo ir priežiūros priemonėmis, jo išlaikymu ugdymo įstaigoje, normalių gyvenimo sąlygų užtikrinimu. Ieškovė šiuo metu neturi galimybės teikti analogiško dydžio išlaikymo, nes yra registruota Užimtumo tarnyboje, kaip ieškanti darbo. Dėl šios priežasties yra pagrindas nukrypti nuo išlaikymo dydžio lygių dalių principo. Mano, kad suradus darbą, ieškovė galės teikti tokio pačio dydžio išlaikymą, kokio prašo iš vaiko tėvo. Ieškovė skirtina tėvo teikiamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis. Mano, kad išlaikymas iš atsakovo priteistinas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos ir turi būti teikiamas iki vaikas sulauks pilnametystės. Mano, kad būtina atsižvelgti į tai, kad nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio ieškovė pati viena išlaiko sūnų ir tokiu būdu susidarė vaiko išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį iki ieškinio pateikimo dienos. Ieškovės paskaičiavimu tai sudarytų 2 850 Eur už 19 mėnesių, skaičiuojant atsakovo dalį po 150 eurų per mėnesį. Nuo pat gimimo šalių sūnus auga kartu su motina, yra ieškovės prižiūrimas ir auklėjamas, juos sieja artimas ryšys. Yra nusistovėjusi praktika, kad mažamečiams vaikams visada saugiau yra gyventi kartu su motina, nes ji gali užtikrinti tinkamą ir adekvačią vaiko priežiūrą bei auklėjimą. Dėl šios priežasties vaiko gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina.

426 pag;

2 3. 4. 5.

vietą, tarnyb< suteikt Ieškovė yra įsitikinusi, kad tarp jos ir atsakovo nekils ginčų dėl bendravimo tvarkos su vaiku ir šiuos klausimus šalys išspręs gera valia. Ieškovė niekada netrukdė atsakovui bendrauti su sūnumi ir neturi pagrindo daryti kokių nors dirbtinų kliūčių bendravimui ateityje. Savaime suprantama, kad atsakovas, siekdamas bendrauti su sūnumi, turi atsižvelgti į dabartinį jo amžių, sveikatą, dienos režimą ir t. t.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, kurioje nurodė, kad ieškovė gyvena jos mamai D. P. nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, kuriame yra du kambariai ir virtuvė. Namuose patogumų nėra, yra vedamas vandentiekis, namas apkūrenamas kietu kuru. Namuose švaru, jauku, tvarkinga, daiktai sudėti savo vietose, yra visi tokio amžiaus vaiko poreikius atitinkantys daiktai ir reikmenys. Ieškovė augina vieną vaiką D. Y. C., gimusį (duomenys neskelbtini). Vaikas prižiūrėtas, aprengtas švariais rūbeliais. Mažametis vaikas nuo gimimo gyvena su mama, prie jos prisirišęs. Vaiko tėvas I.-A. C. gyvena Anglijoje, su vaiku negyvena, juo nesidomi, nebendrauja, materialiai nepadeda, vaiko neišlaiko. Šeimai atvejo vadyba nėra taikoma, paslaugos neteikiamos. Ieškovė šiuo metu nedirba. Atsakovas dirba užsienyje. Vaikas D. Y. C. lanko Joniškio vaikų lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“, savo nuomonės dėl gyvenamosios vietos išreikšti jis negali dėl mažametystės. Skyrius neturi pagrindo abejoti ieškovės teiginiais dėl augančio vaiko poreikių ir išlaikymo dydžio vaikui D. Y. C. po 350 Eur priteisimo. Tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo nėra.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Institucija) atstovė Genovaitė Eidukienė teismo posėdžio metu palaikė pateiktą išvadą dėl išlaikymo vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Nurodė, kad Institucija neprieštarauja ieškinio reikalavimams, kadangi jie yra pagrįsti rašytiniais įrodymais, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, ieškinys atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Kaip nurodė ieškovė, ji viena pati augina nepilnametį vaiką. Ieškovė su vaiku gyvena ieškovės mamai nuosavybės teise priklausančiame name, vaikui gyventi ir augti yra sudarytos geros sąlygos. Vaikas lanko ikimokyklinio ugdymo grupę Joniškio vaikų lopšelyje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“. Tėvų pareigos vaiko atžvilgiu yra vienodos, todėl abu tėvai privalo teikti išlaikymą savo vaikui. Mano, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo sūnaus auklėjimo ir priežiūros, visiškai vaiku nesidomi, nors ir yra pripažinęs tėvystę. Atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, turėtų būti iš atsakovo priteistina ieškovės prašoma išlaikymo suma – po 350 Eur kas mėnesį, ir išlaikymo įsiskolinimas. Institucija neturi pagrindo abejoti ieškovės teiginiais apie vaiko poreikius, nes tas asmuo, su kuriuo auga ir gyvena vaikas, patiria didesnes išlaidas, o išlaikymo dydis, atsižvelgiant į orientacinę minimalią algą, kuri šiai dienai dar yra 730 Eur, yra atitinkanti vaiko poreikius. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove neprieštarauja, nes vaiko gyvenamojoje vietoje yra jo poreikius atitinkanti aplinka.

Atsakovui I.-A. C. procesiniai dokumentai bei teismo šaukimas įteikti viešo paskelbimo būdu 2022 m. rugpjūčio 25 d. paskelbiant specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis), be to, visi procesiniai dokumentai atsakovui buvo išsiųsti paskutiniu žinomu jo gyvenamosios vietos Jungtinėje Karalystėje adresu, pagal siuntos sekimą matyti, kad procesiniai dokumentai buvo gauti Jungtinės Karalystės siuntų skirstymo centre, tačiau Jungtinėje Karalystėje nėra atžymima, kada siunta būna pristatyta jos gavėjui. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie jo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai (CPK 130 straipsnis), todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad vaiko D. Y. C., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), tėvai yra L. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir I.-A. C., gim. (duomenys neskelbtini).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus D. Y. C. gyvenamąją vietą su ja, nes vaikas nuo pat gimimo gyvena kartu su ja, ieškovei ir atsakovui pradėjus gyventi atskirai, vaikas liko gyventi su ieškove. Ieškovė vaiku rūpinasi, užtikrina jam tinkamas augimo ir vystymosi sąlygas, o atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje ir yra visiškai nusišalinęs nuo sūnaus auginimo, priežiūros ir išlaikymo.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1, 2 dalys).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad nepilnametis vaikas nuolat gyvena su motina, tarp jos ir vaiko yra susiformavęs tvirtas emocinis – psichologinis ryšys, vaikas nuolat su ieškove gyvena nuo pat gimimo. Atsakovas su nepilnamečiu sūnumi gyveno labai trumpą laiką, pačiais pirmaisiais sūnaus gyvenimo mėnesiais, tada išvyko atgal į Jungtinę Karalystę ir sūnaus niekada nematė, jo nelankė ir juo nesirūpino, todėl laikytina, kad tarp vaiko ir atsakovo emocinis ryšys nesusiformavo, atsakovas sąmoningai pasirinko gyventi atskirai nuo savo nepilnamečio sūnaus. Vaikas su motina gyvena ieškovės mamai nuosavybės teise priklausančiame name, kur jam sudarytos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos. Duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarautų vaiko interesams, byloje nėra.

Atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, ieškinyje nurodytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus ir byloje pateiktą Institucijos išvadą, manytina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina geriausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai (CPK 270 straipsnis).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek atskirai nuo jo) pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda, jos vykdymo tvarka detalizuota CK trečiosios knygos antrame skirsnyje.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). CK 3.155 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga prižiūrėti vaikus iki pilnametystės apima visus šeimos santykius. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Materialinis išlaikymas išieškomas iš visų rūšių pajamų ir yra vaiko nuosavybė, kurią tvarko abu ar vienas iš tėvų uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti.

CK 3.192 straipsnyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrint vaikus, yra suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui.

Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. Taigi, sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai.

Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos (skirtis jų gaunamos pajamos ir kt.). Dėl to CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta, kad abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų. Kuriam nors iš tėvų pareiškus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo dydis apskaičiuotinas ne tik pagal jo, bet ir pagal vaiko kito iš tėvų gaunamas pajamas, kartu įvertinant tai, kad šiam, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta. Svarbiausia, kad vaikui priteisiamo išlaikymo sumos ir kito tėvo, su kuriuo vaikas lieka gyventi, gaunamų pajamų pakaktų normaliai vaiko raidai ir ugdymuisi užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011, 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010. Teismų praktika. 2010, 33). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Kaip nustatyta šioje byloje, nepilnamečio vaiko D. Y. C. išlaikymui kas mėnesį reikalinga bent 700 Eur suma. Vertinant nepilnamečio vaiko tėvų turtinę padėtį ir galimybes išlaikyti savo vaiką, paminėtina, kad pagal turimus duomenis galimai atsakovo turtinė padėtis yra geresnė už ieškovės, nes jis gyvena ir dirba (ieškovė nurodė, kad atsakovas dirba kompanijoje „A.“ (duomenys neskelbtini)) Jungtinėje Karalystėje, jei ir gauna tik minimalų darbo užmokestį, tai jis Jungtinėje Karalystėje yra apie 1750 Eur, o ieškovė šiuo metu yra nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gauna išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, neturi Lietuvos Respublikoje privalomo registruoti kilnojamojo/nekilnojamojo turto, be to, ieškovei tenka didesnė išlaikymo našta, nes atsakovas nuo 2020 m. rugpjūčio 30 d. neteikia jokio išlaikymo sūnui, o ieškovė kasdien rūpinasi nepilnamečiu vaiku, jį išlaiko.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė už ieškovės, teismas sprendžia, kad atsakovas yra darbingas, darbingo amžiaus, dirbantis bei gaunantis pajamas, todėl turi visas galimybes teikti nepilnamečiui vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą.

Teismas, įvertinęs bylos šalių turtinę padėtį ir nepilnamečio vaiko poreikius, sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2022 m. gegužės 24 d. iki vaiko pilnametystės būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei vaiko tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Priteisus iš atsakovo išlaikymą, šalių vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1, 2 dalys, 3.190 straipsnio 1 dalis).

Be to, šioje byloje nustatyta, kad atsakovas neišlaiko nepilnamečio vaiko nuo 2020 m. rugpjūčio 30 d. iki 2022 m. balandžio 1 d., taigi atsakovas neišlaikė vaiko 19 mėnesių. Ieškovė skaičiuodama išlaikymo įsiskolinimą nuo 2020 m. rugpjūčio 30 d. iki 2022 m. balandžio 1 d. už kiekvieną mėnesį skaičiavo po 150 Eur išlaikymo, t. y. 19 mėn. x 150 Eur = 2 850 Eur. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinas 2 850 Eur išlaikymo įsiskolinimas (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)TP-22-T-773-2899 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, buvo 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo, jai buvo teikiama antrinė teisinė pagalbą, kurią teikė advokatas V. Falkauskas. Iš 2022 m. rugsėjo 28 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pateiktos pažymos Nr. (12.35Mr) PT-7205 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 420,96 Eur. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Taigi, aukščiau minėtos 420,96 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos, 212 Eur (126 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir 86 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo) žyminis mokestis yra priteistini valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. Y. C., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina L. P., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš I.-A. C., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. Y. C., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. gegužės 24 d. iki vaiko pilnametystės, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Vaikui D. Y. C. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirti L. P., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo I.-A. C., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymo nepilnamečiui vaikui D. Y. C., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą 2 850 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 30 d. iki 2022 m. balandžio 1 d.

Priteisti iš atsakovo I.-A. C., gimusio (duomenys neskelbtini), 420,96 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų 96 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, įpareigojant jas sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos banko sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870, Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo I.-A. C., gim. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 212 Eur (du šimtus dvylika eurų) žyminio mokesčio, sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos banko sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870, Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5661.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.