- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-11-23
- Bylos Nr.
- I-612-422/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Janina Vitunskienė, Gintaras Čekanauskas, Kęstutis Gudynas
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Čekanausko ir Kęstučio Gudyno,
atsakovų – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos ir Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos įgaliotam atstovui Silvestrui Vainai,
nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos įgaliotam atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos, ir Pravieniškių 2-iesiems pataisos namams –atvirajai kolonijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo atsakovus įpareigoti vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 26 d. nutarimą Nr. 288, kuriuo patvirtintas Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių įstaigų plėtros strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2008-2033 metų planas ir suteikti jam teisę į pasimatymus bei kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 75 ir 86 straipsnių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytai žmogaus teisei į šeimą.
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirojoje kolonijoje. Atliekant bausmę laisvės atėmimo vietoje jam uždraudė teisę į pasimatymus. Jau 20 mėnesių jis neturi teisės matytis su šeima, be teismo sprendimo jo šeimos nariams uždrausta atvykti pasimatyti su juo, tokiu būdu yra iškilęs pavojus dėl jo santuokos, atimta teisė jam susilaukti vaikų. Pareiškėjo teigimu, tai yra tiesioginis konstitucinių teisių pažeidimas, todėl prašo kreiptis į Lietuvos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 75 ir 86 straipsnių nuostatos, kuriose nenumatyta teisė į pasimatymus drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems, neprieštarauja Konstitucijai. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad, jo manymu, BVK 75 ir 86 straipsniai prieštarauja Konstitucijai, nes joje nustatyta žmogaus teisė į šeimą, Konstitucijos 38 str. 1d. nurodoma, jog šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o Bausmių vykdymo kodekso 75 str. ir 86 str. atimama teisė į pasimatymus. Tai pareiškėjas laiko diskriminacija, genocidu, kadangi tokiu būdu vyrams ir moterims draudžiama lytiškai santykiauti ir susilaukti vaikų, neturėdamas fiziologinio ryšio su sutuoktine, jaučia kančias, dėl to patiria išgyvenimus. Nurodė, kad jam suteikta teisė tik kartą per mėnesį paskambinti vienam šeimos nariui, nors teismas atėmė laisvę, tačiau neatėmė teisės bendrauti ir matytis su šeima.
Pareiškėjo atstovė papildomai nurodė, kad charakteristikoje pažymėta, jog su šeima yra glaudūs ryšiai ir bendravimo atėmimas turi neigiamą poveikį pareiškėjui bei jo elgesiui.
Atsakovų – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos, ir 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos įgaliotas atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 32-35) nurodė, taip pat įgaliotas atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad Pravieniškių 2-uosiuose pataisos namuose pareiškėjas atlieka bausmę nuo 2006 02 13. Per visą bausmės atlikimo laiką pareiškėjas yra padaręs 41 vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimą, į drausmės grupę, kurioje laikomų asmenų sąlygos pačios griežčiausios, buvo pervestas tris kartus. V. K. dėl savo paties pasirinkto netinkamo elgesio įkalinimo įstaigoje pateko į drausmės grupę, o nuteistiesiems, patekusiems į drausmės grupę, pasimatymai pagal BVK yra negalimi. Įstatymai nenumato paskatinimų nuteistiesiems už pažeidimus, priešingai – privalu taikyti atitinkamas nuobaudas. Pareiškėjo nurodyti BVK straipsniai neprieštarauja Konstitucijai, jo konstitucinė teisė į šeimą nėra pažeidžiama. Jeigu būtų suvienodintos visų grupių laikymo sąlygos, netektų prasmės BVK numatytos grupės, būtų pažeisti bausmių vykdymo įstatymais numatyti tikslai. Nuteistojo elgesys parodo jo negatyvų požiūrį į bausmių vykdymo sistemą, nepagarbą valstybės priimtoms elgesio normoms, kitiems asmenims, kurie atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
V. K. pagal 2006 02 08 Kauno apygardos teismo nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal LR BK 104 str. 9 metams laisvės atėmimo nuo 2006 12 13 atlieka bausmę Pravieniškių 2-uosiuose pataisos namuose ( b.l. 57). 02 13. Per visą bausmės atlikimo laiką pareiškėjas yra padaręs 41 vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimą, paskatintas nebuvo, dėl drausminių nuobaudų tris kartus buvo perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę, keturis kartus perkeltas į kamerų tipo patalpas, kur šiuo metu atlieka bausmę ( b.l. 88-89, 94-95).
Pareiškėjas teismo prašo įpareigoti atsakovą vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 26 d. nutarimą Nr. 288, kuriuo patvirtintas Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių įstaigų plėtros strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2008-2033 metų planas, suteikti jam teisę į pasimatymus.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 „Dėl laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plano patvirtinimo“ pareiškėjo nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 26 d. nutarimas Nr. 288 „D. K. departamentui prie Teisingumo ministerijos pavaldžių įstaigų plėtros strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2008-2033 metų plano patvirtinimo“, kurį pareiškėjas prašė įpareigoti vykdyti, neteko galios, negaliojant nurodytam teisės aktui, nėra teisinio pagrindo įpareigoti jį vykdyti, todėl skundo reikalavimo dalis dėl atsakovo įpareigojimo vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 26 d. nutarimą Nr. 288 netenkinama.
Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus nustato bausmių vykdymo įstatymai. Jų paskirtis nustatyti tokią bausmių vykdymo tvarką, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis. Atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose Bausmių vykdymo kodekso ( BVK) skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį ( BVK 1 str. , 8 str.).
BVK 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, jog nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte imperatyviai nustatyta laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pareiga vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – drausminėmis nuobaudomis. Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą skiriamų nuobaudų sąrašas nustatytas įstatymu (BVK 142 str.).
Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog V. K. charakterizuojamas neigiamai, per visą paskirtosios bausmės atlikimo laiką jis padarė keturiasdešimt vieną vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimą, trisdešimt devynis kartus buvo baustas drausmine tvarka, paskatintas nebuvo ( b.l. 92-93). Už itin piktybiškus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimus tris kartus, t. y. 2007 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 68-100 (b. l. 96), 2008 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 68-793 (b. l. 111) ir 2009 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 68-827 (b. l. 123) buvo perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę, tačiau atitinkamų išvadų nepadarė ir šiuo metu atlieka drausminę nuobaudą kamerų tipo patalpose. BVK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems nustatomas režimas, atitinkantis BVK 86 straipsnio nurodytas drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo kalėjime sąlygas. Teismas neturi duomenų, kad aukščiau nurodyti nutarimai, kuriais V. K. yra perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę, panaikinti, todėl preziumuojama, kad jie yra galiojantys.
BVK 73-75 straipsniai reglamentuoja paprastajai, lengvajai ir drausmės grupei priskirtųjų nuteistųjų laikymo sąlygas, apibrėžia nuteistųjų, atliekančių bausmę pataisos namų tam tikroje grupėje, teises. Teisė į pasimatymą numatyta tik tiems nuteistiesiems, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai nuteistųjų grupėms ( BVK 73 str. 3p., 74 str. 3p.). Nuteistiesiems, priskirtiems drausmės grupei, įstatymo tokia teisė nenumatyta ( BVK 75 str.).
Europos kalėjimų taisyklių 60.4. punktas numato, kad nuobauda neturi visiškai uždrausti kontaktų su šeima. BVK 75 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems suteikia teisę gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda bei vieną kartą per mėnesį paskambinti telefonu, todėl darytina išvada, kad nuteistiesiems, priskirtiems drausmės grupei, nėra visiškai uždrausti kontaktai su šeima. Administracinėje byloje esantys duomenys ( b.l.46-48, 56 ) patvirtina, jog pareiškėjas šia teise naudojasi.
Pareiškėjo skundas jo nurodytais argumentais pripažintinas nepagrįstu. Pažymėtina, jog nuteistojo teisinė padėtis priklauso nuo bausmės tikslų, nuo bausmės rūšies, nuo nuteistojo elgesio atliekant bausmę. Kaip matyti, iš administracinės bylos medžiagos, paties pareiškėjo netinkamas elgesys apsprendžia jo priskyrimą drausmės grupei, o drausmės grupėje priskirtiems asmenims teisė į pasimatymus nenumatyta, todėl nėra pagrindo skundo reikalavimui dėl įpareigojimo suteikti pasimatymus. Kolegija sprendžia, jog suvienodinus visų grupių laikymo sąlygas, nebūtų pasiekti bausmės vykdymo įstatymais numatyti tikslai, būtų pažeisti bausmių vykdymo individualizavimo, teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, įtvirtinti bausmių vykdymo įstatymais BVK 1 str., 8 str., 9 str.).
Pareiškėjas pareiškė prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu išspręsti, ar Bausmių vykdymo kodekso 75 ir 86 straipsniai neprieštarauja Konstitucijai, kurioje nustatyta žmogaus teisė į šeimą.
ABTĮ 4 str. 2d. numato, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas turi teisę kreiptis į Konstitucinį teismą dėl nurodyto įstatymo ar kito teisės akto atitikimo Konstitucijai. Minėto prašymo turinį reglamentuoja LR Konstitucinio teismo įstatymo 67 str. nuostatos.
Kolegija, išanalizavusi BVK 75 ir 86 straipsnių ir Konstitucijos normų turinį, konstatuoja, kad teismui nekyla pagrįsta abejonė dėl minėtų Bausmių vykdymo kodekso straipsnių prieštaravimo Konstitucijai, kaip vientisam ir tiesiogiai taikomam aktui. Be to, pareiškėjas prašymo nepagrindė teisiniais argumentais, prašymas abstraktaus pobūdžio, nemotyvuotas, todėl kreiptis į Konstitucinį Teismą pareiškėjo nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
n usprendžia:
Pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos, ir Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirajai kolonijai atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.