- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- 1-143-753/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-63-1-00310-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Kaltinamasis
- R. S.
- Civilinis ieškovas
- S. D.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus (Kaišiadorys) prokurorei J. Č.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 6 MGL bauda (225,90 Eur)(bauda išieškota);
2. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;
3. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
4. Lenkijos Respublikos Brzezinų rajono teismo 2015 m. kovo 31 d. nuosprendžiu, kuris Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi pripažintas ir vykdomas Lietuvos Respublikoje, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 3 metams. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Lenkijos Respublikos Brzerinų rajono teismo 2015 m. kovo 31 d. nuosprendžiu, kuris Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi pripažintas ir vykdomas Lietuvos Respublikoje, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, iš dalies sudedant, subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis R. S. 2014 m. birželio 24 d. apie 23.50 val., šalia parduotuvės „Pasagėlė“, esančios Kaišiadoryse, Gedimino g. 14A, naudojo fizinį smurtą prieš S. D. – sudavė kumščiu vieną kartą į kairę akį, padarydamas kairės akies obuolio, vokų sumušimą ir kairės akies obuolio junginės eroziją, tai yra nežymiai sutrikdė S. D. sveikatą.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. S. nurodė, jog kaltę pripažįsta iš dalies, taip pat sutinka apmokėti 50,00 Eur civilinio ieškinio. Paaiškino, kad S. D. jam yra visai nepažįstamas asmuo. Važiavo su žmona iš kaimo į Vilnių, norėjo užsukti į naktinę parduotuvę ir užgeso automobilis. Su žmona susibarė, atėjo du vyrai ir trenkė jam į lūpą. Tie vyrai matė, kad stovi automobilis, kuriame vyko ginčas, jie atėjo išsiaiškinti, kas vyksta. Jų mašina stovėjo visiškai arti. Tie vyrai paklausė, kas čia vyksta, kas atsitiko. Atsakė, kad čia yra jo žmona ir neužsiveda mašina, dėl ko tarp jų ir kilo konfliktas. Jis kalbėjo negražiai, jie taip pat. Ten praktiškai nieko nevyko. Pradėjo vaikinus vaikyti nuo mašinos, sakė, kad atstotų, jie neatstojo, neleido įlipti į mašiną. Kai tie vyriškiai atėjo, jis sėdėjo keleivio vietoje, žmona sėdėjo už vairo. Nebuvo išgėręs. Langas buvo pradarytas, jie kišo rankas už peties, vienas iš vaikinų viską filmavo telefonu. Po to išlipo iš mašinos, tarp jų įvyko ginčas, apsistumdė su tais dvejais vyriškiais. Tai buvo daugiau kaip gaidžių šokinėjimas, susistumdė krūtinėmis. Neatsimena, kad būtų sudavęs, negali pasakyti, kad sudavė specialiai į galvą, tai ne, galėjo nebent netyčia. Nežino, ar viską matė žmona. Ji sėdėjo prie vairo, buvo išsigandusi, galvojo, jog jį muša. Jam buvo prakirsta lūpa, bėgo kraujas, tai turėjo matyti jo sutuoktinė. Lūpos nesigydė, ėjo į darbą, tudėjai apie prakirstą lūpą nieko nesakė, nes negalvojo, jog bus tokia sudėtinga byla. S. D., kai jis stovėjo lauke, jam trenkė su delnu ir su kumščiu. Vaikiniai neleido jam įlipti į automobilį. Pats nesmurtavo, prie jų nėjo, jie prie jo atėjo patys. Gal S. D. jau atėjo su praskelta kakta, gal buvo neblaivūs. Kad jie buvo neblaivūs sprendžia todėl, jog jie elgėsi kaip neblaivūs. Anksčiau G. ir T. o Jie yra draugai, susitarę, todėl ir sako, kad jis sudavė. Nukentėjusiojo neatsiprašė, nes nežinojo, kur jį rasti, taip pat nematė pagrindo, kodėl turėtų atsiprašyti. Dalinai pripažįsta, kad netyčia užkliudė S. D.. Sutinka su 50,00 Eur civiliniu ieškiniu. Pats yra ramus ir nelenda, kur nereikia, tačiau jei jį kas užkliudo, būna piktas. Klatinamasis taip pat nurodė, jog nukentėjusysis kalba netiesą, nes jis pats prie nukentėjusiojo ir jo draugų nėjo, prie jų neprisikabino, tai nukentėjęs ir jo draugai lindo prie jo, lindo į automobilį, todėl gynėsi, gynė žmoną ir automobilį.
Teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusysis – civilinis ieškovas S. D. paaiškino, kad visko neatsimena, nes praėjo daug laiko. Ką parodė ikiteisminio tyrimo metu, yra tiesa. Su draugais sustojo Gedimino gatvėje, matė mirksintį automobilį, aplink jį vaikščiojo žmogus, spardė automobilį, rėkavo, durys buvo atidarytos, kiek atsimena. Tada nuėjo į parduotuvę, kai grįžo iš parduotuvės, girdėjo moters šauksmą: „padėkite, kvieskit policiją“. Moteris sėdėjo automobilyje. Tas žmogus yra salėje, tai kaltinamasis. Automobilis stovėjo įsijungęs avarinius žibintus, prisiparkavęs šone ir buvo atidarytos dešinės pusės keleivio durys, priekinės durys. Jis ten šokinėjo, paskui uždarė, atidarė. Išgirdo balsą ir priėjo, moteris sako: „padėkite, kvieskite policiją“, tuomet jam akyse sužaibavo ir viskas, kiek atsimena. Greitai įsijungė telefoną ir jį laikė prie savęs. Prie moteris priėjo ir pasilenkęs paklausė, ar jai viskas gerai. Moters žodžiai yra girdimi įraše, kad vyras nori jai atimti raktelius ir važiuoti girtas. Tada kai jau gavo į akį, jie greitai sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Jį sužalojęs vyras elgėsi neadekvačiai, galbūt buvo apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Moteris sėdėjo už vairo. Tą dieną buvo su M. G. ir V. Jis pirmas priėjo, nes moteris šaukėsi pagalbos. Kaltinamasis šokinėjo ant šaligatvio. Vyras jiems sakė: „eikit, eikit“, kai atsakė, kad moteris kviečiasi pagalbos, vyras jam trenkė ranka. Jeigu kviečiasi pagalbos, tai reikia padėti, tačiau dėl pagalbos buvo sužalotas. Jautėsi nepatogiai, nemaloniai, apie 10 dienų nėjo į darbą, mėlynė buvo, nuo smūgio sausgyslės pakraujavę. Nuėjo į vaistinę Norvegijoje ir jam davė specialių vaistų, tepalą. Virš savaitės vartojo vaistus ir tepalus. Praėjus kuriam laikui akis buvo paraudusi. Dar gal po kokių 10 metų gali būti pašaliniai atsiliepimai, nes buvo trauma. Dabar nebeprisimena, kuri akis buvo sužalota, turbūt kairė. Iškarto po įvykio sėdo į automobilį ir nuvyko į Kaišiadorių priimamąjį, bet nebuvo specialisto, tada nuvažiavo į Kauno klinikas, klinikose prabuvo apie tris valandas. Daugiau to įvykio metu niekas nebuvo sužalotas, nukentėjo tik jis. Prieš kaltinamąjį jokių smurtinių veiksmų neatliko. Įvykio metu buvo atvykęs į Kaišiadoris atostogų. Į parduotuvę atvyko nusipirkti maisto ir alkoholio. Prieš tai gal buvo išgėręs alaus, bet daugiau nebuvo gėręs nieko. Už vairo sėdėjo V., jis nebuvo išgėręs. Nusipirkę alaus jo vietoje negėrė. Nepamena, ar kuris iš konfliktuojančių asmenų sakė, kad yra sutuoktiniai. Dėl įvykio buvo kreiptasi privataus kaltinimo tvarka, tačiau paskui keitėsi įstatymai. Kreipėsi į advokatą. Surašė sutartį, pradėjo rinkti medžiagą ir tvarkyti bylą. Kaltinamasis jo neatsiprašė, neturtinės žalos neatlygino. Neturtinė žala – 4000,00 Eur, tokią sumą prašo ir priteisti.
Teisiamajame posėdyje liudytoja apklausta A. S. nurodė, jog įvykio metu gyveno su S. Vairavo automobilį ir jis užgeso, neturėjo vairavimo praktikos. Tarp jos ir R. prasidėjo barnis, abu stipriai rėkė. Langai buvo praverti, buvo vasara. R. sėdėjo šalia jos keleivio pusėje. Daugiau asmenų automobilyje nebuvo. Priėjo du vyriškiai. Konkrečiai, ką jie sakė, negali pasakyti, bet atsidarė galines automobilio dureles. Kadangi barėsi su vyru, nustebo, kai vaikinai atsidarė dureles. Atsimena, kad po to įvyko žodinis konfliktas. Labai išsigando, sėdėjo vairuotojo pusėje. Dėl to, kad barėsi ji ir R., pradėjo bartis ir jie, koks dialogas buvo, pasakyti negali. Jie tovėjo vienas prieš kitą, rėkavo. Muštynių nebuvo. Tie du vyrai rėkavo, vienas iš jų filmavo. Asmeniškai nematė, kad vyras būtų sudavęs. Muštynių ten nebuvo. Jai paskambino iš policijos ir liepė atvykti. Pirminė apklausa buvo po to įvykio. Kad tie žmonės kreipėsi į policiją, ją nustebino. Konfliktas truko trumpiau nei pusvalandį. Paskui išvažiavo. Muštynių nebuvo, vyras skundėsi kažką dėl lūpos, bet ji nematė, jog jis būtų buvęs sužalotas, buvo išsigandusi. Buvo blaivi, nes visiškai nevartoja alkoholio. Tie jaunuoliai asmeniškai jai nieko nepadarė. Jie buvo atėję iš keleivio pusės, atsidarė duris ir pradėjo kalbėtis, jie bendrai klausė. Ką jiems atsakė S., neprisimena.
Teismiamajame posėdyje pagarsinus liudytojo V. T. ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, kai jis parodė, jog 2014 m. birželio 24 d. apie 22.00-23.50 val. savo draugo automobiliu „VW Multivan“, kurio valstybinių numerių neatsimena, atvežė savo draugus S. D. ir M. G. nusipirkti alkoholinių gėrimų į parduotuvę „Pasagėlė“, esančią adresu Kaišiadorys, Gedimino g. 14A. Su automobiliu įvažiavo į minėtos parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelę. S. su M. nuėjo į parduotuvę apsipirkti, o kai sugrįžo, jie nuvažiavo į kitoje kelio pusėje esančią kitą automobilių stovėjimo aikštelę. Stovint prie automobilio ir kalbant telefonu, išgirdo kaip iš kitoje kelio pusėje stovinčio automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kažkokia moteris pradėjo šaukti: „gelbėkit, kvieskit policiją“ ir pamatė, kaip kažkoks vyriškis bando ją ištraukti iš automobilio. Tuomet pamatė, kaip prie automobilio „Volvo“, iš kurio sklido moters šauksmas, nuėjo S. D. ir pradėjo to vyro ir moters kažko klausinėti. Girdėjo, kaip jis tos moters klausė, ar reikia pagalbos, tačiau negirdėjo, ką ta moteris atsakinėjo S. Netrukus pamatė, kaip nepažįstamas vyriškis ranka sudavė smūgį S. D. į veidą. Kiek matė, tai tas vyriškis S. trenkė vieną kartą. Tuomet ir jis nuėjo prie automobilio „Volvo“. Kai nuėjo, tai tas vyriškis, kuris sudavė smūgį S., aiškino, kad čia yra ne jo reikalas, kad ta moteris nėra S. žmona ir jam čia nereikia kištis į svetimus reikalus. Pamena, kad vyriškis, sudavęs smūgį S., buvo apie 40 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, apie 170-180 cm ūgio, kiek pamena, jo plaukai buvo rudos spalvos, poilgiai. Konflikto metu nei tas vyras, nei ta moteris vienas į kitą vardais nesikreipė, jų nepažįsta, ankščiau nėra jų matęs. Pamena, kad po konflikto vyras su ta moterimi išvažiavo su automobiliu, vyras pro langą dar šaukė: „susitiksim Palomenėj“, kadangi jis sakė, kad yra iš Palomenės. Kadangi S. buvo stipriai sumušta akis, jį nuvežė į Kaišiadorių ligoninės priėmimo skyrių, o iš ten į Kauno klinikas. Konflikto metu pats nenukentėjo, taip pat niekam nesudavė smūgių. Dėl šio įvykio niekam pretenzijų neturi. Kiek matė, tai S. tam vyrui smūgių nesudavė. Mano, kad vyriškį, kuris sumušė S. D., pamatęs galėtų atpažinti (1 t., b. l. 120), liudytojas V. T. nurodė, kad ikiteisminiame tyrime davė teisingus parodymus. Matė sumuštą nukentėjusiojo akį, vežė jį į priėmimą, kiek pamena, kad važiavo iškarto, prieš tai nukentėjusysis sužalotas nebuvo, jis buvo sužalotas po šito incidento. Kada kreipėsi į policiją, nepamena, tikriausiai sekančią dieną. Prie parduotuės atvažiavo pirkti alkoholinių gėrimų, pats alkoholio nevartoja, vairavo, o kiti tikriausiai buvo išgėrę. Nukentėjusysis D. yra jo pažįstamas. Ar po įvykio su D. kalbėjo apie esamą situaciją, nepamena.
Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas M. G. nurodė, kad S. nepažįsta. Nelabai atsimena įvykio, tik atsimena, kad kažkas buvo. Buvo su S. D. ir vairuotoju V. Jie yra draugai. Atsimena, kad stovėjo aikštelėje, išvažiavę iš naktinės parduotuvės. Ten ant gatvės lyg moteris pradėjo šaukti. Praėjo šeši metai, neatsimena. Moteris šaukė ir nuėjo pažiūrėti, kas vyksta. Dar automobilyje buvo vyras. Aplinkybes aiškinosi S. D.. Neatsimena, kaip elgėsi vyras, sėdėjęs automobilyje. Atsimenu, kad buvo konfliktas, S. trūko akis, važiavo į klinikas. Jį apklausė netrukus po įvykio, savaitės bėgyje, tada davė teisingus parodymus, buvo blaivus ir davė atsakingus parodymus. Lyg D. nieko nesumušė, žino, kad jam buvo sužalota akis. Jam akį sužalojo tas vyriškis, kur buvo su moterimi mašinoje. Neprisimena, ar ikiteisminio tyrimo metu jam davė atpažinti kaltinamąjį iš fotonuotraukų. Iki nuėjimo iki automobilio D. nebuvo sužalotas, buvo įvykis, jie sukonfliktavo ir atsirado D. sužalojimas. Iš karto važiavo į klinikas.
Pagarsinus liudytojo M. G. ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, kai jis parodė, jog 2014 m. birželio 24 d. apie 23.50 val. su savo draugais S. D. ir V. kurio pavardės nežino, atvažiavo į parduotuvę „Pasagėlė“, esančią adresu Kaišiadorys, Gedimino g. 14A, nusipirkti alkoholinių gėrimų. Atvežė V. su automobiliu „VW“, kurio tikslios markės nežino, žino, kad buvo mikroautobusiukas. Su S. nuėjo į parduotuvę, o kai sugrįžo, tai jie iš parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelės nuvažiavo į kitoje kelio pusėje esančią kitą automobilių stovėjimo aikštelę. Bestovint prie automobilio ir kalbant telefonu, išgirdo kaip iš netoli jų, Gedimino gatvėje, stovinčio automobilio „Volvo“, kurio valstybinių numerių neįsidėmėjo, kažkokia moteris pradėjo šaukti, prašyti pagalbos. Tuomet S. pradėjo eiti link to automobilio, iš kurio sklido moters šauksmas, o jis ėjo S. iš paskos. Matė, kad to automobilio dešinės pusės priekinės durelės buvo pradarytos ir prie jų stovėjo jam nepažįstamas vyriškis, o moteris sėdėjo už automobilio vairo. Kai jie priėjo prie minėto automobilio ir paklausė, kas vyksta, tuomet tas vyriškis atsakė, kad čia ne jų reikalas ir, kad jie nesikištų. S. dar bandė tą vyriškį nuraminti, tačiau jis nieko nesakęs trenkė ranka S. D. į veidą. Kiek matė, tai tas vyriškis S. trenkė vieną kartą. Pamena, kad vyriškis, sudavęs smūgį S., buvo apie 35 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, apie 185 cm ūgio, kiek pamena, jo plaukai buvo tamsūs, trumpai kirpti. Konflikto metu nei tas vyras, nei ta moteris vienas į kitą vardais nesikreipė, jų nepažįsta, ankščiau jų nėra matęs. Pamena, kad po konflikto vyras pasakė, kad yra iš Palomenės. Kadangi S. buvo stipriai sumušta akis, jie nuvažiavo į Kaišiadorių ligoninės priėmimo skyrių, o iš ten į Kauno klinikas. Konflikto metu pats nenukentėjo, taip pat niekam nesudavė smūgių. Dėl šio įvykio niekam pretenzijų neturi. Kiek matė, tai S. tam vyrui smūgių nesudavė. Mano, kad vyriškį, kuris sumušė S. D., pamatęs galėtų atpažinti (1 t., b. l. 124), liudytojas M. G. nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Su nukentėjusiu draugais yra gal 10 metų, jis gyvenu Kaišiadoryse, o nukentėjusysis – Norvegijoje. Yra pažįstami ir kartais susitinka, nėra labai artimi draugai. Kai draugas grįžta iš Norvegijos, pabendrauja, bet šiaip nesusiskambina.
Nors kaltinamasis R. S. neigia kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, šis jo padarytas nusikaltimas yra pilnai įrodytas nukentėjusiojo S. D. duotais parodymais ikiteisminiame tyrime ir teisme, liudytojų V. T. ir M. G. duotais parodymais ikiteisminiame tyrime ir teisme, kurie yra nuoseklūs. Nors liudytoja apklausta A. S. teigė, jog įvykio metu jokių muštynių nebuvo, tačiau šias nurodytas aplinkybes paneigia nukentėjusiojo ir kitų liudytojų parodymai teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminiame tyrime, specialisto išvada. Kaltinamojo R. S. kaltę dėl padaryto nusikaltimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį įrodo ir bylos rašytiniai duomenys.
Ikiteisminiame tyrime 2014 m. rugsėjo 4 d. ir 2014 m. lapkričio 11 d. įtariamuoju apklaustas R. S. nurodė, jog kaltu neprisipažįsta. Paaiškino, jog 2014 m. birželio 24 d. su žmona A. S. važiavo iš Vilniaus į Palomenės kaimą. Važiavo automobiliu „Volvo“, žalios spalvos, numerių neatsimena. Automobilį vairavo A. Važiuojant Kaišiadorių miestu nusprendė užsukti į naktinę parduotuvę, norėjo nusipirkti atsigerti. A. yra nevietinė, liepė jai suktis į aikštelę, o ji sukdamasi į aikštelę gatvėje užgeso. Norėjo įvažiuoti į aikštelę, bet nepavyko užkurti automobilio. Tuomet pasakė A., kad ji liktų sėdėti automobilyje, o jis eis į parduotuvę. Nuėjo į parduotuvę, nusipirko gerti ir ėjo link automobilio. Pamatė, kad prie automobilio iš keleivio pusės duris pravėrę ir iki pusės įlindę du jaunuoliai, nuo 20 iki 30 metų amžiaus. Priėjo prie automobilio, paklausė, ko jie čia lenda, ką jie čia daro. Žmona buvo išsigandusi, ji tylėjo ir nieko nesakė. Jie jam pasakė, koks jo reikalas, ko jis čia lenda. Jiems pasakė, kad tai yra jo žmona ir, kad jie nelįstų prie jų. Jie klausinėjo jo, kas jis yra, iš kur. Pasakė, kad yra iš Palomenės. Tuomet vienas iš vaikinų, šviesesnis, pasakė, kad Palomenėje turi giminių. Tuomet prasidėjo žodinis konfliktas. Pradėjo vienas kitą vadinti necenzūriniais žodžiais. Juos pradėjo vaikyti, vienas iš vaikinų, juodas, aukštesnis, pradėjo jį fotografuoti. Fotografavo jį ir automobilį, turbūt ir automobilyje sėdinčią žmoną. Pasakė, kad atstotų ir nefotografuotų. Tuomet atsisėdo į automobilį ir jie su žmona norėjo išvažiuoti, bet automobilis vėl neužsivedė. Tuomet vienas iš vaikinų, šviesesnis, atidarė jų automobilio dureles ir lindo prie jo, tuomet jis vėl išlipo į lauką. Vėl pradėjo vaikyti jaunuolius, sakė, kad atstotų ir leistų jiems važiuoti. Tarp jų vėl kilo žodinis konfliktas. Kitas vaikinas tuo metu viską fotografavo. Tuomet jo žmonai pavyko užvesti automobilį, įsėdo į automobilį ir jie išvažiavo. Nei vieno iš vaikinų nepažįsta ir ankščiau nebuvo matęs. Nė vienam iš jaunuolių nesudavė jokių smūgių. Tarp jų nebuvo jokio fizinio kontakto. Jaunuoliai tiesiog „šokinėjo ant jo“, provokavo jį. Kai nuvydavo vieną, prieidavo kitas ir neleido jam įlipti į automobilį. Vienas iš vaikinų nuolat jį fotografavo. Mano, kad jaunuolių neatpažintų, nes praėjo daug laiko, buvo tamsu. Žino, kad šviesesnis buvo apkūnokas, jis buvo žemesnis už jį, todėl galbūt 170 cm, pakaušyje praplikęs, bet gali būti, kad tik pasirodė, o tamsesnis buvo aukštesnis, maždaug 180 cm, juodų plaukų (1 t., b. l. 180-181).
Ikiteisminiame tyrime 2019 m. liepos 18 d. ir 2019 m. rugsėjo 20 d. įtariamuoju apklaustas R. S. nurodė, jog dėl kaltės neišreiškia jokios pozicijos, parodymus duos teisme (1 t., b. l. 189-190, 193).
Šalies argumentai
Protokole-pareiškime ir liudytoju 2014 m. birželio 25 d. apklaustas nukentėjusysis S. D. nurodė, kad 2014 m. birželio 24 d. apie 23.50 val. su draugais atvyko į parduotuvę „Pasagėlė“, esančią Kaišiadoryse, Gedimino g. 14A, matė, kad prie įvažiavimo į aikštelę stovi automobilis „Volvo“, universalas, tamsios spalvos, su avarinėmis šviesom. Išėjus iš parduotuvės išgirdo iš minėto automobilio sklindantį moterišką balsą, kuris šaukė: „kvieskit policiją, jis nori atimti automobilio raktelius“. Priėjo prie minėto automobilio, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Aplink jį vaikščiojo apie 35-40 metų vyriškis, trumpai kirptas, liesas, apie 1,75 m ūgio, kaip buvo apsirengęs, neįsidėmėjo. Jo paklausė, kodėl jis skriaudžia moterį, kas nutiko. Ir jis nei iš šio, nei iš to, kumščiu trenkė jam į kairę akį. Kartu su juo buvę draugai V. T. ir M. G. bandė su vyriškiu aiškintis, tačiau jis nesileido į kalbas. Kreipėsi į viešosios įstaigos „Kaišiadorių ligoninė“ priėmimo skyrių, kur gavo siuntimą į Kauno klinikas, ten jam nustatė stiprų akies sumušimą (1 t., b. l. 1, 108).
Ikiteisminiame tyrime papildomai 2014 m. liepos 22 d. apklaustas nukentėjusysis S. D. paaiškino, kad dėl 2014 m. birželio 24 d. įvykusio sumušimo, kurio metu jam nepažįstamas vyriškis vieną kartą sudavė smūgį ranka į veidą, jam buvo sužalota kairės pusės akis. Iš karto po įvykio nuvyko į Kauno klinikas, kur medikai nustatė dideles kraujosruvas akyje. Dėl sumuštos akies negalėjo dirbti apie tris savaites. Nuolat dirba ir gyvena Norvegijoje, tik kartais grįžta paatostogauti į Lietuvą (1 t., b. l. 109).
Ikiteisminiame tyrime papildomai 2014 m. lapkričio 28 d. apklaustas nukentėjusysis S. D. paaiškino, kad 2014 m. birželio 24 d. apie 23.00 val. atvažiavo su draugais M., pavardės neatsimena, ir V., kuris vairavo automobilį, pavardės taip pat neatsimena, į naktinę parduotuvę, esančią Kaišiadoryse, Gedimino g. Su M. buvo išgėrę, o į naktinę atvažiavo nusipirkti butelio. Užsuko į naktinės parduotuvės aikštelę ir kartu su M. nuėjo į parduotuvę. Jau sukant į parduotuvės aikštelę, ant kelio šalia aikštelės matė stovintį automobilį su įjungtomis avarinėmis šviesomis, aplink automobilį vaikščiojo vyras ir spardė automobilį. Ar automobilio viduje kas nors buvo, tuo metu nepastebėjo. Apsipirkę su M. sėdo į automobilį ir nuvažiavo į kitoje kelio pusėje buvusią aikštelę, šalia „Ramunėlė“ vaistinės. Su M. norėjo išgerti butelį degtinės ir važiuoti namo. Sėdėjo automobilio viduje, buvo atsidaręs galines automobilio dureles. Po kurio laiko išgirdo moters šauksmą: „padėkit“, apsidairė ir pamatė automobilį su įjungtomis avarinėmis šviesomis, aplink automobilį vaikščiojo vyriškis ir spardė automobilį. Tuomet vienas nuėjo prie automobilio su įjungtomis avarinėmis šviesomis. Automobilio priekinės keleivio durelės buvo atidarytos, eidamas paklausė, gal iškviesti policiją, moteris pasakė: „iškvieskit policiją“, bandė trauktis telefoną ir kviesti policiją, tačiau išsitraukti telefono nespėjo, nes vyriškis pasakė: „tuoj aš tau iškviesiu, dar ne tiek problemų pridarysiu“ ir iš karto sudavė smūgį kumščiu į galvos sritį. Smūgio net nesitikėjo. Po to išsitraukė mobilaus ryšio telefoną ir pradėjo filmuoti. Kai jam buvo suduotas smūgis, prie jo priėjo jo draugas M. M. vyro paklausė, paklausė kodėl jis jam sudavė smūgį, ar dėl to, jog moteris kvietė pagalbą. Tuomet pasilenkė prie vairuotojos ir paklausė, ko jis čia „šokinėja“. Moteris atsakė, kad jos vyras atiminėja iš jos automobilio raktelius ir nori girtas vairuoti, o ji jam neleidžia. Tuomet pradėjo fotografuoti automobilį, o vyriškis įsėdo į automobilį, moteris užvedė automobilį ir jie abu išvažiavo. Nepažįsta nei jos vyro, nei moters, buvusios su juo. Norėjo tik padėti moteriai, kuri šaukėsi pagalbos. Nei jis, nei jo draugai patys nėjo prie moters ir prie jos nesikabinėjo (1 t., b. l. 110).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2197 /14 (02) nurodyta, kad S. D. konstatuotas kairės akies obuolio ir vokų sumušimas, kairės akies obuolio junginės erozija. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2014 m. birželio 24 d. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai kumščiu paveikus kairės akies sritį. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 148).
Kauno apskriteis vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato 2014 m. birželio 25 d. raštu dėl pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 63-1-00310-14 nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį pradėtas pagal nukentėjusiojo S. D. pareiškimą, jog 2014 m. birželio 24 d. apie 23.50 val. prie parduotuvės „Pasagėlė“, adresu Kaišiadorys, Gedimino g. 14A, kitų asmenų akivaizdoje jam į veido sritį vieną kartą rankos kumščiu sudavė nepažįstamas vyras (1 t., b. l. 3).
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės V. Ž. 2015 m. vasario 25 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nutrauktas konstatavus, jog nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, padaryta nebuvo, todėl nukentėjusiajam išaiškinta teisė dėl R. S. sutuoto smūgio, kas atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka (1 t., b. l. 86-100).
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus 2019 m. birželio 28 d. nutarimu atnaujinti ikiteisminį tyrimą tenkintas nukentėjusiojo S. D. pareiškimas atnaujinti ikiteisminį tyrimą, nes panaikinus privataus kaltinimo institutą, nukentėjusysis neteko galimybės apginti savo, kaip nukentėjusiojo, teisių. Ikiteisminis tyrimas atnaujintas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 19-21).
Apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra prie pastato Nr. 14A, šalia parduotuvės „Pasagėlė“, Kaišiadoryse, Gedimino gatvėje (1 t., b. l. 104-106).
Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas nukentėjusiojo S. D. elektroniniu paštu pateiktas vaizdo ir garso įrašas, padarytas nagrinėjamo įvykio metu. Surašyta garso įrašo stenograma (1 t., b. l. 150-152).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis S. D. atpažino R. S. kaip asmenį, kuris 2014 m. birželio 24 d. sudavė jam smūgį į veidą (1 t., b. l. 113-115).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad liudytojas V. T. atpažino R. S. kaip asmenį, kuris 2014 m. birželio 24 d. sudavė smūgį ranka S. D. (1 t., b. l. 121-123).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad M. G. atpažino R. S. kaip panašiausią į asmenį, kuris 2014 m. birželio 24 d. sudavė smūgį ranka S. D. (1 t., b. l. 125-127).
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-830/2019 nurodyta, kad R. S. nėra pagrindo (netikslinga) skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, kadangi nėra duomenų, jog jis sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje (2 t., b. l. 54).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Pagal BK 140 str. 1 d. baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris mušdamas fizinį asmenį ar kitaip smurtaudamas, nežymiai jį sužalojo.
Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo S. D. duotiems parodymams ikiteisminiame tyrime ir teisme dėl kaltinamojo R. S. prieš jį padarytos nusikalstamos veikos (1 t., b. l. 1, 108-110), kurių tikrumą patvirtina liudytojų V. T. ir M. G. duoti parodymai ikiteisminiame tyrime (1 t., b. l. 120, 124) ir teisme, jog 2014 m. birželio 24 d. apie 23.50 val. Kaišiadoryse, prie parduotuvės „Pasagėlė“, adresu Gedimino g. 14A, nukentėjusiajam S. D. aiškinantis tarp vyro ir moters vykusio konflikto priežastis, nes minėta moteris šaukėsi pagalbos, kaltinamasis R. S. rankos kumščiu trenkė nukentėjusiajam S. D. į veidą ir taip jį sužalojo. Nors ikiteisminiame tyrime apklaustas kaltinamasis nurodė, jog tarp jo ir nukentėjusiojo nebuvo jokio fizinio konflikto (1 t., b. l. 180-181), tačiau teisiamojo posėdžio metu nurodė skirtingas įvykio aplinkybes, jog galėjo nukentėjusiajam trenkti netyčia, kad gynėsi, gynė savo žmoną ir automobilį, pats buvo sužalotas nukentėjusiojo, t. y. jam buvo praskelta lūpa, tačiau byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų kaltinamojo nurodyto sužalojimo faktą. Be to, teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja A. S. nurodė, jog po įvykio R. S. skundėsi dėl lūpos, tačiau liudytoja nurodė, jog pati jokių sužalojimų ant kaltinamojo veido nematė. Liudytoja A. S. teisiamajame posėdyje nurodė, jog tarp kaltinamojo R. S. ir nukentėjusiojo S. D. jokio fizinio kontakto nebuvo, tačiau šias liudytojos nurodytas aplinkybes paneigia kitos byloje nustatytos aplinkybės, taip pat vertintina ir tai, kad įvykio metu liudytoja sėdėjo automobilyje, todėl visų įvykio aplinkybių galėjo ir nematyti.
Kaltinamojo R. S. nusikalstami veiksmai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuoti teisingai, nes dėl kaltinamojo R. S. nusikalstamų veiksmų prieš S. D., kuomet kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė kumščiu vieną kartą į kairę akį, nukentėjusiajam S. D. padarytas kairės akies obuolio, vokų sumušimas ir kairės akies obuolio junginės erozija, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu patikrinti įrodymai yra pakankami teismo apkaltinamosioms išvadoms kaltinamojo R. S. nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymo nukentėjusiojo S. D. atžvilgiu.
Bausmės skyrimo motyvai.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Kaltinamasis R. S., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 straipsniai). Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus R. S. asmenybę charakterizuojančius duomenis: anksčiau teistas (2 t., 8-16, 18-20, 23-32), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 33-38), vykdo individualią veiklą (2 t., b. l. 39-43), buvusios darbovietės charakterizuojamas teigiamai, kaip atsakingas ir rūpestingas darbuotojas (2 t., b. l. 44), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2019 m. liepos 17 d. išvadoje nurodyta, jog nėra duomenų, kad R. S. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste (2 t., b. l. 54), viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės 2019 m. liepos 12 d. pažymoje nurodyta, jog R. S. gydėsi dėl psichikos ir elgesio sutrikimo dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromo (2 t., b. l. 55). Atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, jo dydį, skaičiuojant nuo bausmės vidurkio, numatyto BK 48 straipsnio 2 dalyje, nustatant artimą vidurkiui (BK 48 straipsnio 1, 2 dalys), kaltinamąjį įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį tęsti darbą bei per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros įstaigose ir organizacijose (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 ir 5 punktai). Teismo vertinimu, tokia bausmė atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį.
Civilinis ieškinys.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis).
Nukentėjusysis S. D. byloje pareiškė 4000,00 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 85-87), nes dėl kaltinamojo R. S. jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo, sužalojimo, jis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir didelį stresą dėl sužaloto veido, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją.
Kaltinamasis teisiamajame posėdyje nukentėjusiojo neatsiprašė, neatlygino nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos, nurodė, jog sutinka atlyginti 50,00 Eur neturtinę žalą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sivilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką. Taigi, neturtinė žala atlyginama įstatymuose numatytais atvejais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta ribojimo priteisti neturtinę žalą, tačiau neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl neturtinei žalai priteisti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę bei žalą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 24 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-294/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-394/2006, ir kt.). Pažymėtina, kad įrodyti neturtinės žalos faktą, kaip ir kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas neturtinės žalos atlyginimui, kaip civilinių teisių gynimo būdui, taikyti yra šiuo atveju nukentėjusiojo pareiga.
Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo R. S. nusikalstamų veiksmų, nukentėjusysis S. D., kuriam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir stresą dėl sužaloto veido, dvasinius išgyvenimus. Pažymėtina, kad tokių absoliučių vertybių kaip gyvybė, sveikata gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai.
Taigi, nagrinėjamu atveju vertinant kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusiojo S. D. sveikatai, turi būti atsižvelgta į tai, kad nukentėjusiajam buvo padarytas kairės akies obuolio, vokų sumušimas, kairės akies obuolio junginės erozija. Nukentėjusysis dėl to tam tikrą laiką jautė skausmą, patyrė nepatogumus ir diskomfortą. Dėl padaryto sužalojimo jam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir taikomas tam tikras gydymas. Taigi yra duomenys apie nukentėjusiojo patirtus tam tikrus nepatogumus, skausmą, išgyvenimus, tačiau įvertinus nurodytas aplinkybes, yra pagrindas spręsti, kad nukentėjusiajam priteistina suma neturtinei žalai atlyginti turėtų būti mažintina iki 700,00 Eur. Toks dydis, teismo nuomone, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes nukentėjusiojo S. D. sveikatai ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs asmenį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš šio asmens išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas proceso dalyvio prašomą atstovavimo išlaidų sumą gali sumažinti, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė.
Nukentėjusysis S. D. civiliniu ieškiniu prašo iš kaltinamojo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje pateiktais pinigų priėmimo kvitais nustatyta, kad nukentėjusysis atstovui už atstovavimą 2014 m. lapkričio 27 d. sumokėjo 289,62 Eur (1000,00 Lt), 2019 m. spalio 4 d. – 484,00 Eur (2 t., b. l. 114-118).
Nukentėjusiojo turėtos advokato atstovavimo išlaidos yra pagrįstos pateiktais dokumentais, todėl nukentėjusiojo prašymas dėl advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis).
Kiti klausimai.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 3-5), kuri paliktina galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios.
Daiktinis įrodymas, turintis reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – kompaktinis diskas, kuriame įrašytas vaizdo ir garso įrašas, paliktinas bylos medžiagoje (1 t., b. l. 153).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį per šį laikotarpį tęsti darbą bei per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros įstaigose ir organizacijose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį, ją panaikinti.
Nukentėjusiojo S. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti nukentėjusiajam S. D. iš nuteistojo R. S., gimusio (duomenys neskelbtini), 700,00 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti nukentėjusiajam S. D. iš nuteistojo R. S., gimusio (duomenys neskelbtini), 773,62 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt tris eurus 62 ct) advokato atstovavimo išlaidų.
Kitoje dalyje nukentėjusiojo S. D. civilinio ieškinio netenkinti.
Daiktinį įrodymą, turintį reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – kompaktinį diską, kuriame įrašytas vaizdo ir garso įrašas, palikti bylos medžiagoje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.