- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-20
- Bylos Nr.
- e2YT-1185-880/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00698-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Pareiškėjas
- O. L.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto bankas“, R. T., G. L., V. L., P. M., V. T., E. L., V. B., J. B., D. S.
- Advokatai
- Česlovas Bakasėnas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, R. T., G. L., V. L., P. M., V. L., V. T., E. L., V. B., J. B., V. L., D. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja O. L. po savo sutuoktinio A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) (mirusio (duomenys neskelbtini)), mirties faktiškai priėmė jo palikimą ir jį valdo iki šiol. Ji nurodė, kad sutuoktinis A. L. mirė (duomenys neskelbtini). Po A. L. mirties liko kilnojamas ir dalis nekilnojamo turto, kuris nebuvo perleistas vaikams. Likviduojant Virvyčių žemės ūkio įmonę, 1992 m. balandžio 28 d. privatizuojamo žemės ūkio įmonės turto aukcione buvo parduodamas Virvyčių žemės ūkio įmonei priklausantis grūdų sandėlis Nr. (duomenys neskelbtini). Sandėlį už 31 000 rublių įsigijo keturių asmenų grupė, tarp kurių buvo pareiškėjos sutuoktinis A. L., kuriam remiantis 1992 m. liepos 7 d. Laikinuoju nuosavybės teisės liudijimu Nr. 2 atiteko 20 procentų (20/100 dalis) Virvyčių žemės ūkio įmonės grūdų sandėlio. Grūdų sandėliu pareiškėjos šeima naudojosi nuo 1992 metų. Pareiškėjos ir jos sutuoktinio pastangomis buvo remontuotas fermos teritorijoje esančio grūdų malūno pastato stogas. Šio pastato stogas nėra geros būklės, todėl ji tenka remontuoti kone kasmet, taip pat ir po A. L. mirties. Grūdų sandėlyje, kurį aukcione pirko A. L., pareiškėjos šeima nuo 1992 metų iki šiol kiekvienais metais sandėliuoja įvairias grūdines kultūras. Grūdų sandėlyje taip pat yra saugoma pareiškėjai priklausanti grūdų valymo arfa bei kiti daiktai: kibirai, kastuvai, svarstyklės, naudotas šiferis, lentos. Po A. L. mirties į notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo niekas nesikreipė. Faktiškai mirusiojo palikimą priėmė jos sutuoktinė O. L., kuri po sutuoktinio mirties liko gyventi tuose namuose, naudojosi namuose esančiu turtu – baldais, namų apyvokos reikmenimis, tvarkė visus pastatus, mokėjo reikiamus mokesčius, tvarkė sodybos aplinką. Tuose namuose O. L. gyvena pastoviai ir po A. L. mirties.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo A. L. palikimo perėjimą valstybei. Pasitvirtinus pareiškime nurodytoms aplinkybėms, suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad pareiškimas būtų patenkintas.
Suinteresuoti asmenys R. T., G. L., V. L., P. M., V. L., V. T., E. L., V. B., J. B., V. L., D. S. atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjos pareiškimo tenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja ir A. L. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Pareiškėjos sutuoktinis A. L. mirė (duomenys neskelbtini). Po A. L. mirties liko kilnojamas ir dalis nekilnojamo turto: grūdų sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Grūdų sandėlį, likviduojant Virvyčių žemės ūkio įmonę, už 31 000 rublių įsigijo keturi asmenys, tarp kurių buvo pareiškėjos sutuoktinis A. L., kuriam remiantis 1992 m. liepos 7 d. Laikinuoju nuosavybės teisės liudijimu Nr. 2 atiteko 20 procentų (20/100 dalis) Virvyčių žemės ūkio įmonės grūdų sandėlio. Kitą pareiškėjai ir jos sutuoktiniui priklausantį turtą jie perleido 2010 m. birželio 22 d. dovanojimo sutartimi savo vaikams R. T., G. L., V. L., P. M., V. L., V. T., E. L.. Iš Širvintų rajono 1-ojo notarų biuro liudijimo matyti, kad po A. L. mirties į notarų biurą dėl paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta.
Pareiškėja nurodo, kad nors į notarų biurą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė laiku, po sutuoktinio mirties pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą ir prašo nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą.
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal tuo metu galiojusią teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Dėl šio fakto nustatymo taip pat gali tekti kreiptis tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje E. J., G. G. v. R. M., T. Š., bylos Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje G. Š. v. M. Š., V. K. IĮ ir kt., bylos Nr. 3K-3-442/2001, kt.).
Nagrinėjamu atveju, po pareiškėjos sutuoktinio A. L. mirties pareiškėja per CK nustatytą 3 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą, nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau, pareiškėjos teigimu, ji rūpinosi po jo mirties likusiu turtu. Šiuos veiksmus pareiškėja atliko nedelsiant, nepraleidus CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Pareiškėja nurodė, kad po sutuoktinio mirties ji naudojasi namuose esančiu turtu, t. y. baldais, namų apyvokos reikmenimis, taip pat palikėjo asmeniniais daiktais, moka reikiamus mokesčius. Po palikėjo mirties pareiškėja grūdų sandėlyje iki šiol kiekvienais metais sandėliuoja įvairias grūdines kultūras. Grūdų sandėlyje taip pat yra laikoma pareiškėjai priklausanti grūdų valymo arfa bei kiti daiktai: kibirai, kastuvai, svarstyklės, naudotas šiferis, lentos. Teismo posėdžio metu liudytojas T. L. parodė, kad grūdų sandėliu po senelio A. L. mirties naudojosi tiek jo močiutė O. L., tiek jai leidus jis pats vykdydamas ūkinę veiklą. Jie grūdų sandėlį remontuoja, prižiūri.
CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Šios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiškėja po sutuoktinio A. L. mirties, jo turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.
Juridinis faktas nustatomas tikslu pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinio A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo sutuoktinė O. L., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė jo palikimą.
Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis O. L. dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.