Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 4 d. sprendimu administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl reikalavimo panaikinti Kauno rajono savivaldybės 2008 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. TS-68 „Dėl pritarimo savivaldybės seniūnijų gatvių apšvietimo renovacijos projektui“ nutraukė, o kitoje reikalavimų dalyje jo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, jog administracinėje byloje kilęs ginčas dėl informacijos gavimo, dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos veiksmų, organizuojant pėsčiųjų perėjos Mokslo g., Mastaičiuose, Alšėnų seniūnijoje, kelių, esančių Mokslo g., Alytaus g. valymo, purvo ir sniego išvežimo darbus, sprendimo dėl gatvių apšvietimo renovacijos teisėtumo, su atsakovo veiksmais (neveikimu) pareiškėjo siejamos neturtinės žalos atlyginimo bei įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog asmenų teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų įgyvendinimo tvarką, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims, asmenų skundų, prašymų, pranešimų nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Šio Įstatymo 3 straipsnis numato, jog įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją, atsisakyti suteikti informaciją galima šio įstatymo nustatyta tvarka. Informacija pareiškėjui turi būti pateikiama ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo įstaigoje dienos. Analogiškos nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintose Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. ĮS-743 patvirtintose Asmenų aptarnavimo ir jų prašymų nagrinėjimo Kauno rajono savivaldybės administracijos ir jos padaliniuose taisyklėse (toliau –ir Taisyklės). Taisyklių 44 punktas numato, jog prašymas ar skundas laikomas baigtu nagrinėti, kai dėl jame iškeltų klausimų priimamas sprendimas ir pareiškėjui išsiunčiamas atsakymas raštu, tai atitinka Viešojo administravimo įstatyme numatytą administracinės procedūros užbaigimo stadiją ir apskundimo tvarką (Įstatymo 8 str., 34 str.), todėl, teismo nuomone, 2010 m. vasario 22 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos raštas Nr. SD-369 laikytinas administracinio pobūdžio aktu, kuris gali būti skundžiamas teismui.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2010 m. sausio 27 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas: 1) pranešti teisės aktus, kurie Kauno rajono savivaldybės administracijos Alšėnų seniūnijos seniūno pavaduotojai J. S. ir seniūnui A. S. pažymose apie asmens vietą gyventojų patogumui neleidžia nurodyti Alšėnų seniūnijos telefono numerio, imtis veiksmų, galimai reikalingų šių teisės aktų panaikinimui arba neteisingai žinais suteikusių tarnautojų apmokymui, 2) pranešti duomenis apie atsakingus pareigūnus už pėsčiųjų perėjos Mokslo g., Mastaičiuose Kauno rajone, tvarkymą ir valymą, 3) pinigines sumas, reikalingas pėsčiųjų perėjos tvarkymui ir valymui nuo ledo ir sniego, skaičiuojant kiekvienai dešimčiai centimetrų perėjos pločio ir kiekvienam žiemos mėnesiui, taip pat suteikti kitas žinias, 4) pinigines sumas, skirtas pėsčiųjų perėjos tvarkymui ir valymui nuo ledo ir sniego, skaičiuojant kiekvienai dešimčiai centimetrų perėjos pločio ir kiekvienam žiemos mėnesiui, 5) taikyti administracinio poveikio priemones ir tarnybines nuobaudas atsakingiems už perėjos nenuvalymą pareigūnams, 6) imtis veiksmų, kad būtų nuvalytas bent 0,5 m. pločio perėjos ruožas, 7) kreiptis į Kauno rajono policijos komisariatą, kad jis nustatytų asmenis, kurie iš pareiškėjo be jo sutikimo nuolat nuomojasi jo automobilius ir nuo 2002 m. apribojo jo konstitucines bei žmogaus teises ir laisves, teisę judėti automobiliu, pareikalauti iš šių asmenų sumokėti papildomus nuomos mokesčius ir delspinigius valstybei, šias sumas galimai panaudojant pėsčiųjų perėjos Mokslo g., Mastaičiuose, Kauno rajone tvarkymui ir valymui nuo sniego ir ledo; 8) pranešti, kokių pastangų ir veiksmų buvo imtasi, kad 2010 m. sausio mėn. Valstybinei mokesčių inspekcijai pareiškėjo sumokėtų 395,00 Lt mokesčių dalis būtų skirta pėsčiųjų perėjos Mokslo g. Mastaičiuose, Kauno rajone tvarkymui ir valymui nuo ledo ir sniego.

Teismo vertinimu, iš Kauno rajono savivaldybės administracijos 2010 m. vasario 22 d. rašto Nr. SD-369 turinio matyti, jog atsakovas pateikė informaciją apie Alšėnų seniūnijai skirtas lėšas kelių, gatvių, šaligatvių priežiūrai bei kiek lėšų jau panaudota, nurodė, jog seniūnijos kelių, gatvių šaligatvių priežiūrą atlieka vienas darbininkas, dirbantis puse etato, kuris 2010 m. sausio 26 d. valė seniūnijos kelius ir tą dieną nebuvo galimybės nuvalyti pėsčiųjų perėjos Mokslo gatvėje, t. y. iš esmės atsakė į 2 punkte, 4 punkte pateiktus klausimus. Teismas akcentavo, jog dėl 1 punktu prašomos informacijos nepateikimo pareiškėjas ginčo nekelia. Teismas taip pat pabrėžė, kad Įstatymo 16 straipsnis Institucijai suteikia galimybę atsisakyti teikti informaciją, tais atvejais, kai: 1) pagal pareiškėjo prašymą reikėtų sukurti dokumentus ar informacijos rinkmenas ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis; 2) prašymo turinys yra nekonkretus. Atsisakius pateikti informaciją, pareiškėjui išsiunčiamas apie tai pranešimas, kuriame nurodoma atsisakymo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka (Įstatymo 16 straipsnio 3 dalis). Teismo nuomone, išanalizavus pareiškėjo prašymų pobūdį, darytina išvada, kad jo prašymas, išreikštas 3 punkte dėl piniginių sumų, reikalingų pėsčiųjų perėjos tvarkymui ir valymui nuo ledo ir sniego, skaičiuojant kiekvienai dešimčiai centimetrų perėjos, pateikimo buvo susijęs su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis, tokios informacijos pateikimas prieštarautų Viešojo administravimo įstatyme 3 straipsnyje įtvirtintiems proporcingumo ir efektyvumo principams (3 punktas, 6 punktas), todėl atsakovas turėjo teisėtą pagrindą ją atsisakyti pateikti Įstatymo 16 straipsnio 1 punkto pagrindu. Teismas pabrėžė, jog ginčijamame rašte atsakovas pripažino, kad 2010 m. sausio 26 d. perėja nebuvo nuvalyta, nurodė, jog pagal esamas finansines galimybes perėja valoma, todėl taikyti administracinio poveikio priemones ir tarnybines nuobaudas atsakingiems už perėjos nenuvalymą pareigūnams bei imtis veiksmų, kad būtų nuvalytas bent 0,5 m pločio perėjos ruožas (5 p., 6 p.) nebuvo pagrindo.

Teismas nurodė, jog pareiškėjo prašymo 7 punkte buvo suformuluotas reikalavimas kreiptis į Kauno rajono policijos komisariatą dėl asmenų, kurie be pareiškėjo sutikimo nuomojasi jo automobilius, tvarkymui ir valymui nuo sniego ir ledo bei 8 punkte išdėstytas prašymas pranešti, kokių pastangų ir veiksmų buvo imtasi, kad 2010 m. sausio mėn. Valstybinei mokesčių inspekcijai pareiškėjo sumokėtų 395,00 Lt mokesčių dalis būtų skirta pėsčiųjų perėjos Mokslo g. Mastaičiuose, Kauno rajone tvarkymui ir valymui nuo sniego ir ledo, pagal turinį yra neaiškūs, nekonkretūs, iš esmės išeina už atsakovo kompetencijos ribų. Todėl, teismo nuomone, atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 16 straipsnio 2 punktu, turėjo teisę nespręsti šių prašymų. Taigi, teismo vertinimu, atsakovas turėjo teisę atsisakyti teikti pareiškėjui informaciją, nurodytą jo prašymo 3 punkte, 5-8 punktuose, tačiau, nenurodydamas atsisakymo priežasčių ir šio sprendimo apskundimo tvarkos, atsakovas pažeidė Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 16 straipsnio 3 dalį, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį. Tačiau, teismo vertinimu, minėti pažeidimai nesudaro pagrindo panaikinti 2010 m. vasario 22 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos rašto Nr. SD-369, nes nenustatyta, jog jie būtų įtakoję neteisėto sprendimo priėmimą, pripažintini neesminiais. Nors ir nebuvo išaiškinta minėto rašto apskundimo tvarka, tačiau pareiškėjas nepažeisdamas įstatymo (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str.) nustatyto termino kreipėsi į teismą, todėl jo teisės tuo požiūriu nebuvo pažeistos. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog minėtame rašte išdėstytos esminės faktinės aplinkybės dėl pareiškėjo prašymo, jis pasirašytas tinkamo subjekto – administracijos direktoriaus (Vietos savivaldos įstatymo 29 str.), iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatyme numatytus viešojo administravimo subjekto priimamiems sprendimams keliamus reikalavimus (Įstatymo 8 str.), raštas pateiktas Įstatymo nustatytu terminu, todėl jį naikinti ir įpareigoti iš naujo atsakyti į jo 2010 m. sausio 27 d. pateiktą prašymą nėra pagrindo, skundas dėl šių reikalavimų atmestinas.

Teismas akcentavo, jog pareiškėjas prašo panaikinti Kauno rajono savivaldybės 2008 m. kovo 6 d. priimtą sprendimą Nr. TS-68 „Dėl pritarimo savivaldybės seniūnijų gatvių apšvietimo renovacijos projektui“, nurodydamas, jog jo pagrindu numatant finansavimo šaltinius gatvių renovacijai, buvo nepagrįstai sumažintos lėšos gatvių ir kelių tvarkymui. Teismo vertinimu, ginčijamas Kauno rajono savivaldybės 2008 m. kovo 6 d. sprendimas Nr. TS-68 „Dėl pritarimo savivaldybės seniūnijų gatvių apšvietimo renovacijos projektui“ yra teisės aktas, kuriame įtvirtintos elgesio taisyklės, skirtos individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei, todėl pagal ABTĮ 2 straipsnio 13 dalį jis yra norminis teisės aktas. Ginčijamame sprendime įtvirtinti bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį, aktas adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui, todėl yra savivaldybės administravimo subjekto priimtas norminio pobūdžio teisės aktas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ABTĮ 116 straipsnyje nustatyta, jog norminis administracinis aktas laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto pripažinimo neteisėtu. ABTĮ 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teisę kreiptis į teismą kad būtų ištirta, ar norminis administracinis aktas atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę kreiptis Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, Vaiko teisių apsaugos kontrolierius, Lygių galimybių kontrolierius, Valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešasis funkcijas. ABTĮ 110 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teisę kreiptis į teismą kad būtų ištirta, ar savivaldybių administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, su pareiškimu į administracinį teismą turi teisę kreiptis ir savivaldybių veiklos priežiūrą vykdantys Vyriausybės atstovai. Įvertinęs šias ABTĮ nuostatas, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas neturi įstatymo suteiktos teisės kreiptis į teismą, prašydamas panaikinti Kauno rajono savivaldybės 2008 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. TS-68 „Dėl pritarimo savivaldybės seniūnijų gatvių apšvietimo renovacijos projektui“ kadangi tai norminio pobūdžio teisės aktas, kurio panaikinimui taikomos ABTĮ II dalies 16 skirsnyje įtvirtintos taisyklės. Teismo nuomone, pareiškėjas neturi įstatymo suteiktos teisės kreiptis į teismą, prašydamas ištirti, ar ginčijamas norminis aktas atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, nes yra netinkamas subjektas ABTĮ 110 straipsnio 1 dalies, 2 dalies prasme. Teismas pažymėjo, jog ABTĮ 111 straipsnyje numatyta teisė subjektams, nurodytiems šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje, prašyti ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Iš pareiškėjo skundo turinio, jo reikalavimų, teisminio nagrinėjimo metu pateiktų teisinių ir faktinių argumentų matyti, kad jo prašymas dėl minėto norminio akto panaikinimo nėra susijęs su teisme nagrinėjama byla. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas administracinę bylą dėl reikalavimo panaikinti Kauno rajono savivaldybės 2008 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. TS-68 nutraukė (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).

Teismas pabrėžė, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų valstybės valdžios (savivaldybės valdžios) institucijų bei jų pareigūnų, tarnautojų ar kitokių šių institucijų darbuotojų veiksmų ar neveikimo, kurie tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Tai reiškia, kad žala atlygintina neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Taigi, teismo nuomone, vadovaujantis aukščiau nurodytomis nuostatomis, viešojo administravimo subjekto asmeniui padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala gali būti atlyginama tik tais atvejais, kai tokia žala padaroma neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais ar neveikimu. Siekiant pripažinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. padarytos žalos faktas, neteisėta veika ir priežastinis ryšys.

Teismas pabrėžė, jog pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą sieja su atsakovo veiksmais (neveikimu) nenuvalant pėsčiųjų perėjos Mokslo g., Mastaičiuose, neorganizuojant kelių Mokslo g., Alytaus g. valymo, purvo ir sniego išvežimo nuo šių kelių važiuojamosios dalies ir šaligatvių darbų, nurodo, jog jis, kaip neįgalus asmuo, yra diskriminuojamas, verčiamas ropoti per perėją, pažeidžiamos jo ir Mastaičių gyventojų teisės ir interesai. Teismo nuomone, pareiškėjas turi teisę teismine tvarka ginti tik savo interesus (ABTĮ 5 str. 1 d.). Pareiškėjas gyvena Mokslo gatvėje, naudojasi toje gatvėje esančia pėsčiųjų perėja, aplinkybių, kaip yra susiję jo teisės ir interesai su skunde nurodytomis aplinkybėmis dėl Alytaus g. nevalymo (kuo konkrečiai pasireiškia jo teisių pažeidimai) skunde neišdėstė, jis nėra įgaliotas ginti kitų asmenų pažeistas teises ir interesus ABTĮ 5 straipsnio prasme, todėl laikytina, jog minėtas reikalavimas išeina iš jo subjektinių teisių gynimo ribų. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovas 2010 m. vasario 22 d. rašte Nr. SD-369 (T. I, b. l. 9) pripažįsta, jog 2010 m. sausio 26 d. dėl sudėtingų oro sąlygų nebuvo galimybės nuvalyti perėjos Mokslo gatvėje. Lietuvos Hidrometeorologijos Tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2010 m. spalio 26 d. pažyma Nr. I-588-422/10 patvirtina, jog Mastaičiams artimiausios Kauno metereologijos stoties, esančios Noreikiškėse, duomenimis 2010 m. sausio 2-13 d., 16-17 d., 19-20 d., 26 d., 29-30 d. snigo, sausio 5, 10, 17-18, 28, 30-31 d. buvo pustoma, sausio 5 d., 10 d., 28 d., 29 d., 30-31 d. buvo pūga, sausio mėnesį išsilaikė labai šalti orai, nebuvo nė vieno atodrėkio. Kad oro sąlygos sausio mėnesį, tame tarpe sausio 26 d., prieš tai ir po to buvo sudėtingos ir darbininkas nespėjo nuvalyti sniego nuo perėjos, patvirtina liudytojų A. S., P. P. parodymai. Alšėnų seniūnas A. S. nurodė, jog sausio 26 d. buvo pūga, pustė visą naktį, tuo metu seniūnijos etatai dėl finansinių lėšų stygiaus buvo sumažinti, minėtą perėją paskirta valyti darbininkui P. P., kuris dirbo pusę etato, nuo 8 val. ryto iki 12 val. pietų. Liudytojas P. P. patvirtino, jog sausio 26 d. snigo, pustė, tą dieną perėjos Mokslo g. nespėjo nuvalyti, nes sniegą valė nuo kitų takų, šaligatvių, pėsčiųjų perėjų, sniegas nuo perėjos valomas rankiniu būdu, minėtą perėją nuvalė kitą dieną.

Teismas konstatavo, jog Vietos savivaldos įstatymas savivaldybės sąvoką apibrėžia kaip įstatymo nustatytą valstybės teritorijos administracinį vienetą, kurio bendruomenė turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų išrinktą savivaldybės tarybą ir jos sudarytas, jai atskaitingas vykdomąją ir kitas savivaldybės institucijas ir įstaigas (3 str. 1 d.), seniūnas – tai seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamosios vietovės bendruomenės išrinktas atstovas, turintis šio įstatymo nustatytas teises ir pareigas. Vienas iš esminių savivaldos principų yra atstovaujamos demokratijos principas, tai reiškia, kad savivaldos teisė realizuojama per demokratiniu būdu išrinktą savivaldybės tarybą pastarajai priimant sprendimus (Įstatymo 4 str., 1 p., 11 str., 16 str.). Savivaldybių funkcijos pagal sprendimų priėmimo laisvę skirstomos į savarankiškąsias ir valstybines (valstybės perduotos savivaldybėms). Savarankiškąsias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą (5 str.). Kaip konstatavo teismas, prie savarankiškųjų funkcijų įstatymas priskiria savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą ir saugaus eismo organizavimą (6 str. 32 p.), todėl Kauno rajono savivaldybės taryba turi teisę ir pareigą savarankiškai spręsti Kauno rajono kelių ir gatvių priežiūros klausimus, priimdama sprendimus, atsižvelgdama į savivaldybės biudžeto lėšas, kitus finansavimo šaltinius.

Teismas pabrėžė, jog pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos Alšėnų seniūnijos veiklos nuostatus, patvirtintus 2005 m. gruodžio 2 d. Kauno rajono savivaldybės direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-1694, seniūnijai pavesta organizuoti bendrojo naudojimo teritorijų, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą (Nuostatų 14.13 p.). Alšėnų seniūnijos seniūnas A. S., apklaustas liudytoju teismo posėdžio metu, paaiškino, jog pagal skirtas lėšas gatvės buvo valomos. 2010 m. sausio mėnesį perėjos Mokslo gatvėje darbus atliko darbininkas P. P., kuris dirbo pusę etato nuo 8 val. ryto iki 12 val. Šias aplinkybes patvirtina 2009 m. gruodžio 31 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos Alšėnų seniūno įsakymas Nr. P-21, darbininko pareigybės aprašymas. Be to, dėl gatvių valymo nuo sniego žiemos laikotarpiui buvo sudaryta rangos sutartis su ūkininku . Seniūnas A. S. nurodė, jog atsižvelgiant į susiklosčiusias sudėtingas oro sąlygas ir pareiškėjo skunduose išdėstytas problemas, 2010 m. vasario mėnesį papildomai buvo sudaryta sutartis su firma „Žiema-vasara” dėl šaligatvių valymo. Šias aplinkybes patvirtino ir seniūno pavaduotoja J. S..

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Alšėnų sen. kelių, gatvių, taip pat šaligatvių ilgis yra 126 km., jų remontui priežiūrai seniūnijai 2010 m. buvo skirta 30500 Lt, tai įrodo Kauno rajono savivaldybės tarybos 2010 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. TS-40 patvirtintos veiklos programos, iš kurių matyti, jog Alšėnų seniūnijoms priklausančių kelių ir gatvių remontui ir priežiūrai iš savivaldybės biudžeto lėšų buvo numatyta 32000 Lt išlaidų, o pagal asignavimų planą skirta 30500 Lt. Teismas pabrėžė, jog duomenų apie kitus finansavimo šaltinius duomenų nėra. Teismas taip pat akcentavo, kad minėtas sprendimas yra galiojantis, teisės aktų nustatyta tvarka nepanaikintas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog teismui nesuteikta teisė vertinti administracinių aktų bei viešojo administravimo subjekto veiksmų politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu. Teismo nuomone, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad pagal skirtas lėšas atsakovas turėjo galimybę sniego valymo paslaugas atlikti kokybiškiau nei buvo atliekamos (ABTĮ 57 str.). Teismas akcentavo, jog aplinkybės, kad savivaldybė nepagrįstai skyrė per daug lėšų gatvių renovacijai byloje neįrodytos, Kauno rajono savivaldybės 2008 m. kovo 6 d. sprendimas Nr. TS-68 nenuginčytas.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas 2011 m. sausio 16 d. skunde Kauno savivaldybės administracijos direktoriui pripažino, jog sniegas nuo važiuojamosios kelio dangos Mokslo gatvėje valomas, tačiau, jo nuomone, per retai arba netinkamai. Kad šie darbai atliekami, pareiškėjas neginčijo ir teismo posėdžio metu. Kaip nustatė teismas, Kauno rajono savivaldybės administracija 2011 m. vasario 1 d .raštu Nr. SD-277 pareiškėjui yra nurodžiusi, jog išvežti sniegą Kauno rajono savivaldybės administracija neturi finansinių galimybių. Alšėnų seniūnijos seniūnas A. S. teismo posėdžio metu patvirtino, jog sniego išvežimo darbai neatliekami, nes tam nėra skirta lėšų. Pareiškėjas šių aplinkybių kitais įrodymais nepaneigė. Įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių ir įrodymų, teismas padarė išvadą, jog atsakovas vykdo Alšėnų seniūnijoms priklausančių kelių ir gatvių remontą ir priežiūrą, tame tarpe ir Mokslo bei Alytaus gatvėje, todėl įpareigoti atsakovą organizuoti šiuos darbus nėra pagrindo, o skundas dėl šio reikalavimo taip pat netenkinamas.

Teismas nurodė ir tai, jog pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą sieja su atsakovo veiksmais (neveikimu), kuriais buvo siekiama jį diskriminuoti kaip neįgalų asmenų, prie jo priekabiaujama, pažeidžiamos Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nuostatos. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Lygių galimybių įstatyme diskriminacijos sąvoka apibrėžiama taip: tai tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu (2 str. 1 d.). Priekabiavimas apibrėžiamas kaip nepageidaujamas elgesys, kai lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka (2 str. 5 d.).

Teismas pabrėžė, jog duomenų apie pareiškėjo diskriminaciją, priekabiavimą atsakovo veiksmais (neveikimu) tiek dėl jo neįgalumo, tiek dėl kitų įstatyme nurodytų faktorių, administracinėje byloje nesurinkta. Teismas sutiko su atsakovu, jog atsakovas, tiek atsakydamas pareiškėjui raštu Nr. SD-369, tiek turėdamas ribotas galimybes vienu metu užtikrinti visų 126 km. Alšėnų seniūnijos kelių, gatvių ir šaligatvių valymą, nevykdė diskriminacinės veikos pareiškėjo atžvilgiu. Pagal turimas finansines galimybes, priklausomai nuo oro sąlygų, buvo atliekamas pėsčiųjų perėjos Mokslo gatvėje ir kitų seniūnijos kelių ir gatvių valymas. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad būtų susižalojęs eidamas per perėją, kad būtų iš jo tyčiojamasi, kad atsakovas būtų atlikęs veiksmus, kuriais siekė pareiškėją pažeminti, psichologiškai sugniuždyti, kad pareiškėjui būtų trukdoma verstis darbine veikla, ribojama saviraiškos laisvė, dėl to patyręs nuostolių, dvasinių išgyvenimų. Teismo nuomone, Kauno apskrities mokesčių inspekcijos 2010 m. sausio 20 d. raštas, įpareigojantis pareiškėją per 10 darbo dienų pateikti metinę pajamų deklaraciją šių aplinkybių neįrodo, nes tuo atveju, jeigu pareiškėjas dėl nenuvalytos perėjos negalėjo pasiekti visuomeninio transporto, šis dokumentas galėjo būti atsiųstas per Elektroninio deklaravimo sistemą. Teismo vertinimu, net tuo atveju, jeigu pareiškėjas būtų pasirinkęs kitą būdą - pateikti minėtą dokumentą tiesiogiai mokesčių inspekcijos specialistei, teismui nepateikta įrodymų, jog per 10 dienų laikotarpį gatvė buvo nevaloma. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas nurodė, kad atsakovas savo veiksmais tyčia užverčia jo automobilių, kurie stovi šalia gatvės dureles sniegu, kad jis neįliptų į automobilius. Ši aplinkybė neįrodyta. Priešingai, nustatyta, jog 2011 m. sausio 5 d. raštu Nr. IP-4 pareiškėjas seniūno buvo įspėtas, kad patrauktų savo automobilius iš važiuojamosios Mokslo gatvės dalies, nes jie trukdo sniego valymo darbams, negali pravažiuoti greideris, tačiau į seniūno įspėjimą nereagavo. Kaip nustatė teismas, pareiškėjas teismo posėdžio metu pripažino, jog jis turi galimybę automobilius laikyti prie namų, tačiau nurodė, jog jis turi teisę juos laikyti ir gatvėje, todėl nuo kelio patraukti neketina. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, padarė išvadą, jog automobilių durelės buvo užverstos sniegu dėl jo paties nerūpestingumo, netinkamo požiūrio į susiklosčiusią situaciją.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog administracinėje byloje nėra nustatyti pareiškėjo skunde nurodyti nei nacionalinių, nei tarptautinių norminių aktų pažeidimai. Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.). Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 20 d. nutartis Nr. A556 -95/2009). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta, o vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Teismo vertinimu, šie paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais, tokių įrodymų byloje nepateikta, todėl darytina išvada, jog skundo reikalavimas dėl 10000 Lt neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas bei atmestinas.