Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Tomo Romeikos ir Jurgitos Sujetienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo pašvaistė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo pašvaistė“ patikslintą ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „LITGRID“ dėl neteisėtų veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vėjo pašvaistė“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė: 1) panaikinti atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „LITGRID“ (toliau – ir atsakovė) 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 24SD-4222; 2) įpareigoti atsakovę UAB „LITGRID“ sujungti į bendrą ketinimų protokolą tarp jos ir UAB „Vėjo pašvaistė“ pasirašytą Elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros perdavimo tinklo ketinimų protokolą, pasirašomą su gamintoju, nesiekiančiu dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, Nr. 23KP-24 dėl 40 MW vėjo elektrinių parko ir 4 MW kaupimo įrenginių prijungimo su tarp AB „LITGRID“ ir UAB „Vėjo pašvaistė“ pasirašytu Elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros perdavimo tinklo ketinimų protokolu, pasirašomu su gamintoju, nesiekiančiu dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, Nr. 22KP-39 dėl 40 MW galios saulės šviesos elektrinių parko prijungimui pastarojo (pirminio) ketinimų protokolo Nr. 22KP-39 pagrindu pagal UAB „Vėjo pašvaistė“ 2024 m. spalio 22 d. prašymą; 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. birželio 29 d. šalys pasirašė Elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros perdavimo tinkle ketinimų protokolą dėl 40 MW galios saulės šviesos elektrinių parko prijungimo. 2023 m. kovo 13 d. ieškovė kreipėsi į operatorių dėl ketinimų protokolo sudarymo 40 MW galios hibridinei elektrinei, t. y. ieškovė siekė prie jos turimo Saulės ketinimų protokolo (toliau – ir SKP) papildomai prijungti 40 MW vėjo ir 4 MW kaupimo įrenginių, taip suformuojant hibridinę elektrinę. Atsakovė prašymo netenkino dėl civilinėje byloje Nr. e2-896-1080/2023 teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Ji pasiūlė atskirai sudaryti vėjo elektrinės ketinimų protokolą (toliau – VKP). Atsakovė teigė, kad tokiu atveju anksčiau sudarytas ketinimų protokolas, kuriam yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, naikinamas ar keičiamas nebūtų ir abu ketinimų protokolai galiotų lygiagrečiai. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją 2023 m. rugsėjo 11 d. tarp šalių buvo pasirašytas Elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros perdavimo tinkle ketinimų protokolas, pasirašomas su gamintoju, nesiekiančiu dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, Nr. 23KP-24 dėl 40 MW vėjo elektrinių parko ir 4 MW kaupimo įrenginių prijungimo. Saulės ketinimų protokolo pagrindu Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – ir Taryba) 2023 m. balandžio 6 d. išdavė ieškovei leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus (toliau – saulės leidimas), o vėjo ketinimų protokolo pagrindu 2024 m. kovo 22 d. ieškovei buvo išduotas leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus (toliau – vėjo leidimas). Pagal ketinimų protokolus ir leidimus vėjo elektrinių parkas ir saulės elektrinių parkas turi būti (bus) jungiami prie perdavimo tinklo tame pačiame prijungimo taške. Tačiau dėl atskirai vykdytos dokumentacijos ir atskirai išduotų prisijungimo/projektavimo sąlygų – šiems projektams turi būti įrengiama atskira prijungimo infrastruktūra, o patys ketinimų protokoluose numatyti projektai nėra laikomi hibridiniais. 2024 m. kovo 18 d. laikinosios apsaugos priemonės ieškovei aktualiai elektros tinklo zonai buvo panaikintos. Laikydamasi savo pradinio tikslo – siekio įrengti hibridinę 40 MW vėjo ir saulės elektrinę, 2024 m. spalio 22 d. ieškovė kreipėsi į operatorių su prašymu sujungti saulės ir vėjo ketinimų protokolus į bendrą ketinimų protokolą. Atsakovė 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškovės prašymo netenkino, argumentavusi tuo, kad kokia galimybė teisės aktuose nenumatyta. Nesujungus saulės ketinimų protokolo ir vėjo ketinimų protokolo į vieną, nepaisoma hibridinių elektrinių esmės ir tikslo. Jei toks prašymas būtų tenkintas, ieškovė sutaupytų apie 2,5 mln. Eur prisijungimo kaštų, atitinkamoje linijoje galimai atsirastų papildomų 40 MW laisvos galios pralaidumų (dėl elektrinės hibridizavimo efekto), ieškovė atgautų sumokėtą prievolių įvykdymo užtikrinimą pagal vėjo protokolą ir šias lėšas galėtų panaudoti efektyvesniam ir greitesniam šių projektų vystymui. Sujungus ketinimų protokolus niekaip nebūtų pažeidžiami jokie kitų asmenų interesai, įskaitant lygiateisiškumo principą, kadangi ketinimų protokolas hibridinei elektrinei būtų pasirašomas su operatoriumi jau sudarytų ketinimų protokolų pagrindu, o jokia galia nebūtų papildomai rezervuojama.

3. Ieškovė dublike nurodė, kad nebegaliojant civilinėje byloje Nr. e2-896-1080/2023 (vėlesnis civilinės bylos Nr. e2-231-1080/2024) taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, dėl kurių taikymo operatorius nesutiko pakeisti sudaryto saulės ketinimų protokolo taip hibridinant elektrinę, nėra kliūčių sujungti saulės ketinimų protokolą ir vėjo ketinimų protokolą į vieną. Ieškovė šiuo metu nebėra suinteresuota tinklo pralaidumų rezervacija, nes tokia rezervacija jau yra įvykusi su atsakove pasirašytais ketinimų protokolais (t. y. saulės ketinimų protokolu ir vėjo ketinimų protokolu). Priešingai nei nurodė atsakovė atsiliepime, ieškovė ginčijo pirmines laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas civilinėje byloje Nr. e2-231-1080/2024, t. y. 2022 m. rugsėjo 7 d. teikė atskirąjį skundą. Ieškovė taip pat 2023 m. birželio 8 d. pritarė atsakovės prašymui panaikinti pirmines laikinąsias apsaugos priemones. Taigi ieškovė, nors ir būdama tik trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, civilinėje byloje Nr. e2-231-1080/2024 dalyvavo ir savo teises gynė aktyviai. Svarbu pažymėti, kad civilinėje byloje Nr. e2-231-1080/2024 UAB „Solary PV“ atsisakė ieškinio būtent UAB „Vėjo pašvaistė“ interesais (tai nurodyta šalių sudarytoje taikos sutartyje). Ieškovė nesutinka, kad šiuo atveju negali būti taikomas sutarčių laisvės principas. Susiklosčiusioje situacijoje ieškovė siekia hibridinti projektą, kai ji jau yra rezervavusi pralaidumus tiek saulės šviesos elektrinei, tiek vėjo elektrinei. T. y. operatorius, sujungęs saulės ketinimų protokolą ir vėjo ketinimų protokolą, neturi sudaryti išskirtinių sąlygų ieškovei prieš kitus rinkos dalyvius. Atvirkščiai – sujungus saulės ketinimų protokolą ir vėjo ketinimų protokolą ieškovei būtų pritaikomos tokios pačios taisyklės, kokios buvo pritaikytos ir kitiems subjektams, hibridinusiems savo projektus. Įskaitant, gamintojos atžvilgiu galėtų būti realiai pritaikyta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – ir AIEĮ) 14 straipsnio 10 dalyje numatyta taisyklė dėl nereikalingumo mokėti dvigubą prievolių įvykdymo užtikrinimą. Ir tokiu atveju nebūtų paneigiamos jokios imperatyvios teisės aktų nuostatos. Tai, kad gamintojai nepavyko anksčiau hibridinti projekto, lėmė ne koks nors teisinis ir (ar) techninis negalimumas (visas sąlygas elektrinės hibridinimui gamintoja atitiko dar 2023 m. rugsėjo 11 d., kada buvo pasirašytas vėjo ketinimų protokolas), tačiau nuo gamintojos nepriklausanti aplinkybė, t. y. taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nors operatorius nesutinka apjungti saulės ketinimų protokolo ir vėjo ketinimų protokolo, tačiau operatorius 2025 m. balandžio mėn. priėmė sprendimą apjungti su saulės ketinimų protokolu ir vėjo ketinimų protokolu susijusias gamintojos naudai išduotas prijungimo sąlygas. Iš saulės ketinimų protokolo ir vėjo ketinimų protokolo turinio akivaizdu, kad šie ketinimų protokolai yra tarpusavyje neatskiriamai susiję su gamintojai išduotomis prijungimo sąlygomis.

4. Atsakovė AB „LITGRID“ atsiliepime su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė neskundė ir neginčijo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-896-1080/2023 taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl negali teigti, kad jos teisės buvo nepagrįstai ribojamos. Situacija dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir keliamų materialinių teisinių pasekmių ieškovei buvo žinoma iki vėjo ketinimų protokolo pasirašymo. Tai reiškia, kad ieškovė puikiai žinojo ir suprato, kad negali vykdyti SKP, taip pat negali jo keisti, siekiant vystyti hibridinę elektrinę. Ieškovė, žinodama, kad jos 2023 m. kovo 13 d. prašymas gauti patvirtinimą apie galimą elektros perdavimo tinklo pralaidumų rezervaciją buvo tenkintas tik iš dalies bei atstovaujama kvalifikuoto teisininko, prisiėmė sau riziką, sudarydama VKP, t. y. vystyti ne hibridinę elektrinę, o pavienę vėjo elektrinę, ir suprato tokio sprendimo teisines pasekmes. Tiek SKP, tiek VKP numatyti projektai nėra laikomi hibridiniais. Hibridiniu projektas galėtų būti laikomas, atitinkantis AIEĮ 2 straipsnio 28² dalies apibrėžtį ir kitus teisės aktuose hibridinei elektrinei keliamus reikalavimus. Šiuo atveju ieškovė vysto pavienes elektrines. Visgi, priešingai nei ji teigia, skirtingos elektrinės gali būti prijungiamos per tą pačią infrastruktūrą ieškovės prašymu, bet atsakovė nėra gavusi prašymo apjungti išduotas prijungimo sąlygas ar bent įvertinti jų apjungimo galimybę. Teisės aktai nenumato galimybės sujungti dviejų ketinimų protokolų į vieną, o viešojoje teisėje galioja principas „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“. Sutarčių laisvės principas viešojoje teisėje yra ribojamas. Situaciją, kurioje atsidūrė ieškovė, lėmė trečiųjų asmenų prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, taip pat ieškovės priimti sprendimai sudaryti du savarankiškus, atskirus ketinimų protokolus.

5. Atsakovė triplike nurodė, kad nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo įsiteisėjusios ir galiojančios, dėl jų taikymo ieškovė negynė savo tariamai pažeistų interesų, siekdama išsiieškoti nuostolių atlyginimo iš minėtos bylos ieškovės. Ieškovė, galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, sudarydama VKP, t. y. vystyti ne hibridinę elektrinę, o pavienę vėjo elektrinę, ir pateikdama prievolių įvykdymo užtikrinimą, suprato tokio sprendimo teisines pasekmes ir visą su tuo kylančią riziką (įskaitant atvejus, kada atsakovė įgyja teise pasinaudoti pateiktu prievolių įvykdymo užtikrinimu) prisiėmė sau. Laikinųjų apsaugos priemonių nebegaliojimas nekeičia informuotos ieškovės priimto sprendimo vystyti pavienę vėjo elektrinę. Ieškovė turėjo galimybę pasirinkti laukti kol bus panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau pasirinko nelaukti ir vystyti pavienes elektrines. Ieškovei priėmus tokius sprendimus, visa iš to kylanti rizika tenka tik jai pačiai. Ieškovė neįrodė, kad šalių sutartinių prievolių pusiausvyra yra iš esmės pažeista ar, kad ieškovei sutarties vykdymas yra suvaržytas. Priešingai – abi ginčo šalys tiek SKP, tiek VKP vykdo juose nustatyta tvarka ir būdais. Taip pat nėra nei vienos iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.233 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių sutartis būtų pakeista teismo sprendimu. Ieškovės poreikis pakeisti sutartis, t. y. sujungti SKP ir VKP yra kildinamas ne iš pažeistos šalių sutartinių prievolių pusiausvyros, ne iš suvaržyto sutarties vykdymo ir ne iš esminio sutarties pažeidimo, o iš patogumo, ir tokį poreikį ieškovė siekia realizuoti teisės aktuose nenustatytu būdu, t. y. pažeidžiant viešosios teisės principus. Ieškovė neįrodė teisėto pagrindo ketinimų protokolų sujungimui, o ieškovės tikslas susigrąžinti prievolių įvykdymo užtikrinimo dalį gali būti realizuojamas kitais (teisėtais) būdais, t. y. vykdant ketinimų protokoluose nustatytus įsipareigojimus. Atskira infrastruktūra projektams pagal SKP ir VKP – kaip patvirtino pati ieškovė, buvo išspręsta pakeitus išduotas prijungimo sąlygas. Vadinasi, turėtų būti rengiamas ir derinamas vienas projektas elektrinėms vystyti bei gaunamas vienas statybą leidžiantis dokumentas. Kaip nurodė pati ieškovė dublike, ji nebėra suinteresuota tinklo pralaidumų rezervacija, nes tokia rezervacija yra jau įvykusi. Tai reiškia, kad Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme (toliau – EEĮ) nustatyta prioritetų eilė, pagal kurią paskirstomi laisvi pralaidumai, ieškovei nebeaktuali. Tai paneigia ir ieškovės argumentaciją, kad ji turės įgyvendinti neprioritetines atskiras elektrines – ieškovei tokių elektrinių tolimesnis vystymas neturės jokių neigiamų materialinių ar teisinių padarinių. Skirtingai nei ketinimų protokolai, prijungimo sąlygos nėra sandoriai, o vienašališkai atsakovės išduodami statybos techniniai dokumentai. Atsakovei teisė jas tikslinti yra tiesiogiai numatyta Elektros perdavimo tinklais aprašo (toliau – PETA) 126 punkte. Tuo tarpu nei EEĮ, nei PETA, nei jokie kiti teisės aktai nenumato nei galimybės, nei procedūros sujungti skirtingus ketinimų protokolus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškovės UAB „Vėjo pašvaistė“ patikslintą ieškinį atmetė.

7. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl galimybės sujungti saulės ir vėjo ketinimų protokolus į bendrą. Teismas pažymėjo, kad ginčo nėra, jog 2023 m. kovo 13 d., kai ieškovė, turėdama Saulės ketinimų protokolą, kreipėsi į atsakovę su prašymu dėl ketinimų protokolo sudarymo hibridinei elektrinei. Jos prašymas ginčijamu atsakovės 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimu buvo netenkintas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-896-1080/2023 taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (buvo sudarytas atskiras Vėjo ketinimų protokolas), t. y. jei tuo metu nebūtų buvę taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė būtų galėjusi sudaryti ketinimų protokolą hibridinei elektrinei. Nuo 2024 m. kovo 18 d. laikinosios apsaugos priemonės ieškovei aktualiai elektros tinklo zonai panaikintos, t. y. kliūties sudaryti ketinimų protokolą hibridinei elektrinei neliko, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo metu sudarius atskirą Vėjo ketinimų protokolą, atsakovė atsisakė juos sujungti. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ketinimų protokolas hibridinei elektrinei ir protokolų sujungimas nėra tolygūs, ketinimų protokolų sujungimas įstatyme nėra reglamentuotas, todėl ji negali jo taikyti.

8. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė prašo sujungti ketinimų protokolus (saulės ir vėjo), tačiau sutinka, jog formaliai teisės aktai sujungimo nenumato. Visgi laikosi pozicijos, kad tai gali būti protokolų keitimas ar kt., kas atitiktų jų sujungimo esmę, nes ieškovė neturi nukentėti dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių byloje, kurioje ieškovė UAB „Solar PV“ netgi atsisakė ieškinio reikalavimų.

9. Teismas nurodė, kad elektros energijos gamybos įrenginių prijungimo prie perdavimo tinklo procedūros, kurios įtvirtintos EEĮ, Elektros perdavimo tinklais apraše ir kituose susijusiuose teisės aktuose patenka į viešosios teisės reguliavimo dalyką. Vadinasi, šalių teisinius santykius, kylančius iš elektros perdavimo tinklo pralaidumų rezervavimo procedūrų, reglamentuoja viešoji teisė, kurioje galioja imperatyvus teisinio reguliavimo metodas „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“, o ketinimų protokolų sujungimo galimybės ir procedūros teisės aktai nenumato (ieškovė nenurodė jokio teisės akto, kuris tai leistų).

10. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai numato baigtinį sąrašą atvejų, kai ketinimų protokolas nutraukiamas (EEĮ 21¹ straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 9³ dalis, 48² straipsnio 10, 13 ir 17 dalys), kai ketinimų protokolas pasibaigia (EEĮ 21¹ straipsnio 3 dalis, 48² straipsnio 16 dalis) ir kai grąžinamas prievolių įvykdymo užtikrinimas (EEĮ 21¹ straipsnio 3 dalis, 48² straipsnio 16 dalis), ir kai ketinimų protokolas keičiamas (PETA 8.2, 9.3, 59.2, 74, 120 punktai). Teismas sprendė, kad atsakovė negali atlikti veiksmų, kurie jai nėra leisti, taigi ir sujungti ketinimų protokolų.

11. Teismas nurodė, kad ieškovė remiasi sutarčių laisvės principu, reglamentuotu CK 6.156 straipsnio 1 dalyje, kuri numato, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Teismas pažymėjo, kad šis principas viešojoje teisėje ribojamas (atsakovė negali atsisakyti sudaryti ketinimų protokolą) ir taikomas imperatyvus teisinio reguliavimo metodas. Kita vertus, sutarties laisvės principas taikomas ne tik sutarties sudarymui, bet ir jos keitimui, t. y. dėl sutarties keitimo turi sutarti abi šalys, o šiuo atveju sutartį keisti nori tik ieškovė.

12. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė neįrodinėja, jog ji siekia sujungti protokolus ir taip iš esmės pakeisti sutartį dėl to, kad jos vykdymas jai yra suvaržytas. Ji teigia, kad ketinimų protokolų nejungimas jai sukelia neigiamas finansines pasekmes. Teismas nurodė, kad ieškovei sutarties vykdymas nesujungus ketinimų protokolų yra finansiškai nepalankesnis, nes esant dviem atskiriems ketinimų protokolams, ieškovė teikia didesnę garantiją (didesnį prievolių įvykdymo užtikrinimą). Jei ketinimų protokolai būtų sujungti, ieškovė sutaupytų apie 2,5 mln. Eur dėl grąžinamos garantijos (galėtų kreiptis dėl jos grąžinimo). Teismo vertinimu, tai nėra esminis sutarties suvaržymas, o tik mažiau finansiškai palankus. Prievolių įvykdymo užtikrinimą ieškovė gali sumažinti Energetikos ministro 2024 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1-19 patvirtinto Elektros energijos gamintojų prievolių įvykdymo užtikrinimo dydžio sumažinimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka ir būdais, t. y. vykdydama ketinimų protokoluose nustatytus įsipareigojimus.

13. Teismas pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje nurodė, jog nejungiant ketinimų protokolų, dėl atskirai vykdytos dokumentacijos ir atskirai išduotų prisijungimo /projektavimo sąlygų šiems projektams turi būti įrengiama atskira prijungimo infrastruktūra, o patys ketinimų protokoluose numatyti projektai nėra laikomi hibridiniais, nors ieškovė visada siekė vystyti hibridinę elektrinę. Teismas sprendė, kad 2025 m. balandžio mėn. SKP ir VKP prijungimo sąlygos buvo sujungtos, todėl turėtų būti rengiamas ir derinamas vienas projektas elektrinėms vystyti bei gaunamas vienas statybą leidžiantis dokumentas, o elektrinė veiks kaip hibridinė ir bus prijungta prie vieno taško.

14. Teismas nurodė, kad ieškovė nebėra suinteresuota tinklo pralaidumų rezervacija, nes tokia rezervacija jau yra įvykusi, todėl EEĮ nustatyta prioritetų eilė, pagal kurią paskirstomi laisvi pralaidumai, ieškovei nebėra aktuali. Teismas konstatavo, kad neaktualūs ieškovės argumentai, kad ji turės įgyvendinti atskiras neprioritetines elektrines.

15. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės siekis keisti sutartį sujungiant ketinimų protokolus neatitinka ir kitų įstatyme numatytų pagrindų sutarties keitimui (nėra esminio sutarties pažeidimo; sutartis ar įstatymas nenumato ketinimų protokolų sujungimo). Teismas sprendė, kad ir šiuo aspektu nėra pagrindo panaikinti skundžiamą atsakovės 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovę sujungti ketinimų protokolus, todėl ieškinys atmestinas.

16. Teismas pažymėjo, kad ieškovės argumentai dėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis suvaržytų jos teisių neturi reikšmės sprendžiant dėl atsakovės 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimo teisėtumo ir atsakovės įpareigojimo sujungti į bendrą ketinimų protokolą VPK ir SKP. Teismas nurodė, kad jeigu ieškovė dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-896-1080/2023 taikytų laikinųjų apsaugos priemonių patyrė nuostolių, turi teisę jų reikalauti iš šalies, kurios iniciatyva laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Vėjo pašvaistė“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti. Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl esminių apeliantės motyvų. Apeliantė nuosekliai argumentavo, kad būtent pagal AIEĮ 14 straipsnio 10 dalį, bet kokiam hibridinės elektrinės vystytojui nereikia sudaryti atskiro ketinimų protokolo ir pateikti papildomo prievolių įvykdymo užtikrinimo. Teismas nenurodė, kodėl AIEĮ 14 straipsnio 10 dalis šioje byloje yra netaikytina ar neaktuali, taip pažeisdamas pareigą motyvuoti teismo sprendimą. Teismo sprendimas naikintinas, kadangi nebuvo atskleista bylos esmė, t. y. kodėl netaikoma AIEĮ 14 straipsnio 10 dalis.

17.2. Teismas pripažino faktinę situaciją, bet nepagrįstai atsisakė ją įtvirtinti de jure. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad apeliantės vystomos vėjo ir saulės elektrinės faktiškai veiks kaip hibridinė elektrinė, tačiau atsisakė tai įtvirtinti teisiškai pagal AIEĮ 14 straipsnio 10 dalį. Jeigu teismas būtų atlikęs tinkamą pateiktų įrodymų analizę, būtų matyti, kad atskiri ketinimų protokolai sukuria teisinį neapibrėžtumą ir nepagrįstą naštą apeliantei, kurios nebūtų taikant hibridinės elektrinės reglamentavimą.

17.3. Teismas netinkamai aiškino viešąją teisę ir sutarčių laisvės principą. Teismas nepagrįstai suabsoliutino atsakovės argumentą, kad įstatymai nenumato ketinimų protokolų sujungimo procedūros. Ketinimų protokoluose (sutartyse) aiškiai nurodyta galimybė juos keisti šalių susitarimu, nepažeidžiant teisės aktų. Vadinasi, protokolų sujungimas (kaip keitimo būdas) yra teisiškai įmanomas. Teismas nenurodė jokio konkretaus teisės akto reikalavimo, kurį pažeistų toks protokolų sujungimas.

17.4. Teismas sureikšmino sąvoką „sujungti“. Apeliantės tikslas – kad jai galiotų AIEĮ 14 straipsnio 10 dalies lengvatos (nereikėtų dvigubo užtikrinimo). Ar techniškai tai bus įforminta kaip „sujungimas“, ar kaip vieno protokolo panaikinimas ir kito pakeitimas – antraeilis klausimas. Svarbu pasiekti įstatymo leidėjo tikslą – skatinti hibridines elektrines nedidinant biurokratinės naštos.

17.5. Teismas klaidingai vertino sutarčių laisvės principą, teigdamas, kad sutarčiai keisti reikia abiejų šalių sutikimo, ignoruodamas faktą, kad atsakovė nėra eilinis komercinis subjektas. Atsakovė yra perdavimo sistemos operatorius, turintis imperatyvią pareigą efektyviai valdyti tinklus ir nediskriminuoti gamintojų. Operatorius negali be objektyvaus pagrindo atsisakyti keisti sutartį, jei tai trukdo efektyviai plėtrai.

18. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė AB „LITGRID“ prašo atmesti ieškovės UAB „Vėjo pašvaistė“ apeliacinį skundą ir Vilniaus apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Apeliaciniame skunde apeliantė neįrodinėjo, kad ketinimų protokolų nesujungimas varžo jų vykdymą ar iš esmės pažeidė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą. Apeliantė, be anksčiau pripažintos aplinkybės, kad teisės aktuose nėra numatytas leidimas sujungti ketinimų protokolus, apeliacinio skundo 77 punkte pripažino, jog atsakovė turėjo teisę atsisakyti keisti ketinimų protokolus.

18.2. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo byloje nustatytas faktines aplinkybes, jomis rėmėsi, sprendė dėl proceso dalyvių pateiktos argumentacijos ir aiškiai nurodė motyvus, kuriais konstatavo, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamą atsakovės sprendimą ir įpareigoti atsakovę sujungti ketinimų protokolus.

18.3. Nors apeliantė teigia, kad teismas nepasisakė, kodėl apeliantei netinka AIEĮ 14 straipsnio 10 dalis, tačiau teismas sprendime neprivalėjo pažodžiui atkartoti proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, dėl jų visų detaliai pasisakyti. Juolab, kai yra akivaizdu, kad bylos faktinės aplinkybės neatitinka numatytųjų AIEĮ 14 straipsnio 10 dalyje, kadangi pagal minėtas įstatymo nuostatas, turimas vienas ketinimų protokolas yra papildomas, o ne sujungiami du turimi ketinimų protokolai.

18.4. Teismo išvados yra paremtos tirtų įrodymų ir šalių pateiktų argumentų viseto apibendrintu tinkamu ir teisingu įvertinimu. Tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl teismo tirtų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog ginčijamas sprendimas priimtas pažeidžiant procesines ar materialines teisės normas.

18.5. Teisės aktuose nenumatyta nei procedūra, nei galimybė sujungti du atskirus ketinimų protokolus. Tai iš esmės reiškia, kad ketinimų protokolų sujungimas negali būti atliekamas net ir remiantis sutarties laisvės principu.

18.6. Apeliantė neįrodė nei, kad šalių sutartinių prievolių pusiausvyra yra iš esmės pažeista, nei, kad jai ketinimų protokolų vykdymas yra suvaržytas. Priešingai, byloje teismo nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad apeliantė sėkmingai vykdo abu ketinimų protokolus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

3. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl atsakovės įpareigojimo sujungti atskirus ketinimų protokolus (dėl saulės šviesos elektrinės ir dėl vėjo elektrinės) į bendrą ketinimų protokolą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių

4. Byloje nustatyta, kad 2022 m. birželio 29 d. šalys pasirašė Elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros perdavimo tinklų ketinimų protokolą, pasirašomą su gamintoju, nesiekiančiu dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, Nr. 22KP-39 dėl 40 MW galios saulės šviesos elektrinių parko prijungimo.

5. 2023 m. kovo 13 d. ieškovė, siekdama prie jos turimo Saulės ketinimų protokolo papildomai prijungti 40 MW vėjo ir 4 MW kaupimo įrenginių, taip suformuojant hibridinę elektrinę, kreipėsi į atsakovę dėl ketinimų protokolo sudarymo 40 MW galios hibridinei elektrinei. 2023 m. rugpjūčio 9 d. atsakovė pateikė ieškovei atsakymą Nr. 23SD-3662 į 2023 m. kovo 13 d. prašymą, kuriame nurodė, kad dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. e2-896-1080/2023 (vėlesnis civilinės bylos Nr. e2-231-1080/2024) ji negali rezervuoti galios vėjo elektrinių parkui (hibridinės elektrinės prašomai daliai) pakeičiant turimą Saulės ketinimų protokolą. Šiame atsakyme atsakovė pasiūlė atskirai sudaryti Vėjo elektrinės ketinimų protokolą, nurodžiusi, kad tokiu atveju galiotų abu ketinimų protokolai lygiagrečiai.

6. 2023 m. rugsėjo 11 d. šalys pasirašė Elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros perdavimo tinkle ketinimų protokolą, pasirašomą su gamintoju, nesiekiančiu dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, Nr. 23KP-24 dėl 40 MW vėjo elektrinių parko ir 4 MW kaupimo įrenginių prijungimo.

7. Saulės ketinimų protokolo pagrindu Valstybinė energetikos reguliavimo taryba 2023 m. balandžio 6 d. išdavė ieškovei leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. L-6199, o Vėjo ketinimų protokolo pagrindu 2024 m. kovo 22 d. ieškovei buvo išduotas leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. L-6553.

8. 2024 m. kovo 18 d. laikinosios apsaugos priemonės ieškovei aktualiai elektros tinklo zonai buvo panaikintos, todėl 2024 m. spalio 22 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu sujungti Saulės ir Vėjo ketinimų protokolus į bendrą ketinimų protokolą. 2024 m. lapkričio 12 d. atsakovė priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės prašymo netenkino. Nors ieškovė jį skundė Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai, tačiau pastaroji 2025 m. balandžio 4 d. išnagrinėjusi UAB „Vėjo pašvaistė“ reikalavimus, jų netenkino.

Dėl ketinimų protokolų sujungimo

9. Ieškovė kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašo panaikinti atsakovės 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovę sujungti į bendrą ketinimų protokolą tarp jos ir atsakovės pasirašytus Elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros perdavimo tinklo ketinimų protokolą dėl 40 MW vėjo elektrinių parko ir 4 MW kaupimo įrenginių prijungimo su Elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros perdavimo tinklo ketinimų protokolu dėl 40 MW galios saulės šviesos elektrinių parko prijungimo. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, teigdama, jog teisės aktai nenumato galimybės sujungti du atskirus ketinimų protokolus į vieną bendrą, be to, ieškovė nuspręsdama vystyti ne hibridinę elektrinę, o pavienę vėjo elektrinę prisiėmė iš to kylančias teisines pasekmes.

10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė negali sujungti ketinimų protokolų, nes tokios galimybės nenumato teisės aktai. Teismas pažymėjo, kad sutarčių laisvės principas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis) viešojoje teisėje ribojamas ir taikomas imperatyvus teisinio reguliavimo metodas. Kita vertus, teismas taip pat pažymėjo, jog dėl sutarties keitimo turi sutarti abi šalys, o šiuo atveju sutartį keisti nori tik ieškovė. Teismas vertino, jog ieškovės nurodoma aplinkybė dėl galimybės susigrąžinti sumokėtą garantiją, tuo atveju, jeigu būtų sujungti atskiri saulės ir vėjo ketinimų protokolai į bendrą ketinimų protokolą, nėra esminis sutarties suvaržymas. Taigi pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamą atsakovės 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovę sujungti ketinimų protokolus, todėl ieškinį atmetė.

11. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šiuo atveju nėra pagrindo panaikinti skundžiamą atsakovės 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir teismo sprendimu įpareigoti atsakovę sujungti Saulės ir vėjo ketinimų protokolus. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ir tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

12. Apeliantės teigimu atsakovė nepagrįstai atsisako teisiškai įforminti faktinę situaciją sujungiant du atskirus (saulės ir vėjo) ketinimų protokolus į vieną ir taikyti Lietuvos Respublikos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 14 straipsnio 10 dalį, nors ieškovės vystomas projektas atitinka visus hibridinės elektrinės požymius. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės argumentais dėl nepagrįsto atsakovės atsisakymo sujungiant du atskirus ketinimų protokolus į vieną laiko nepagrįstais.

13. Byloje nekilo ginčo, kad ieškovė siekia vystyti atsinaujinančių išteklių energetikos veiklą, elektrinę modifikuodama iš saulės į hibridinę, t. y. kurią sudarytų saulės ir vėjo jėgainės. Kita vertus, ieškovė sudarė atskirus ketinimų protokolus tiek dėl saulės, tiek dėl vėjo elektrinių vystymo. Nors byloje nekyla ginčo, jog ieškovės pagal atskirai pasirašytus ketinamų protokolus vystomi projektai bei pastatyta/įrengta elektrinė faktiškai veiks kaip hibridinė, tačiau nėra teisinio pagrindo, kaip to siekia apeliantė, konstatuoti jog atsakovė nepagrįstai atsisako sujungti du atskirus (saulės ir vėjo) ketinimų protokolus į vieną.

14. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 14 straipsnio 10 dalyje numatyta, jog: „Statyti, įrengti elektrinę ar didinti elektrinės leistiną generuoti galią planuojantis asmuo, gavęs išankstines prijungimo sąlygas, parengia ir teikia elektros tinklų operatoriui prašymą pasirašyti ketinimų protokolą, kaip tai nurodyta Elektros energetikos įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje, ir pateikia Elektros energetikos įstatymo 21¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimą. Atskiro ketinimų protokolo sudaryti ir papildomo prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikti nereikia, kai vadovaujantis šio įstatymo nustatytais reikalavimais prie statomos atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės papildomai numatoma įrengti kitą atsinaujinančius išteklius naudojančią elektrinę ir (ar) kaupimo įrenginį ir kai nėra didinama leistina generuoti galia. Šiuo atveju asmuo kreipiasi dėl galiojančio ketinimų protokolo pakeitimo, o asmens pateiktas prievolių įvykdymo užtikrinimas taikomas visoms pagal ketinimų protokolą statomoms elektrinėms ir (ar) kaupimo įrenginiams, visai įrengtajai ir (ar) leistinai generuoti galiai.“ Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, AIEĮ 14 straipsnio 10 dalyje nėra numatyta galimybė sujungti du atskirus (saulės ir vėjo) ketinimų protokolus į vieną. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 14 straipsnio 10 dalyje numatyta tik išlyga numatanti atvejus, kai nereikia sudaryti atskiro ketinimų protokolo ir pateikti papildomo prievolių įvykdymo užtikrinimo, t. y., kai prie statomos atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės papildomai numatoma įrengti kitą atsinaujinančius išteklius naudojančią elektrinę ir (ar) kaupimo įrenginį ir kai nėra didinama leistina generuoti galia. Elektros perdavimo tinklais apraše (redakcija galiojusi tiek iki 2025 m. lapkričio 23 d., tiek nuo 2025 m. lapkričio 24 d.) taip pat nustatyta ketinimų protokolo pakeitimo galimybė, esant AIEĮ 14 straipsnio 10 dalyje apibrėžtai situacijai. Nagrinėjamu atveju buvo sudaryti du atskirti ketinimų protokolai ir pateikti ieškovės prisiimtų prievolių įvykdymo užtikrinimai, todėl vien ieškovės siekis, šių protokolų sujungimo atveju, mažinti administracinę naštą ir(ar) išvengti (susigrąžinti) vieno iš pateiktų prievolių įvykdymo užtikrinimo, negali būti pagrindu taikyti AIEĮ 14 straipsnio 10 dalies ir (ar) Elektros perdavimo tinklais aprašo nuostatas. Kadangi susidariusi faktinė situacija neatitinka AIEĮ 14 straipsnio 10 dalyje apibrėžtos, šios teisės aktų nuostatos negali būti taikomos. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, jog viešojoje teisėje taikomi įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad atsakovė, nors nėra viešojo administravimo subjektas, tačiau kaip viešąją funkciją vykdantis subjektas turi tik tokius įgaliojimus, kurie jai suteikti konkrečiomis teisės aktų normomis. Apeliantė, siekdama pagrįsti jos teisę į sudarytų ketinimų protokolų sujungimą, nepagrįstai plečiamai aiškina galiojančias teisės normas.

15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, jog šalys, esant poreikiui, turi teisę abipusiu sutarimu keisti ar tikslinti Protokolu numatytus įsipareigojimus, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų (Ketinimų protokolų 7.6. punktas). Tačiau tai nereiškia, jog tokie susitarimai apima ir galimybę sujungti du atskirai vystomus atsinaujinančių išteklių energetikos projektus į vieną, nes tokios galimybės nenumato teisės aktai. Apeliacinės instancijos vertinimu, Ketinimų protokolų 7.6. punktas šiuo atveju netaikytinas, nes jis skirtas, esant abipusiam šalių susitarimui, sureguliuoti tokias situacijas, kurios apima kiekvieno iš Ketinimų protokolo dalyką (1 punktas). Akcentuotina ir tai, jog ieškovė apeliaciniame skunde neprašo pakeisti sutarties nuostatas esant esminio sutarties vykdymo suvaržymo aplinkybėms (CK 6.204 straipsnis, lot. rebus sic stantibus) ar dėl atsakovės įvykdyto esminio Sutarties pažeidimo (CK 6.223 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir apskritai ieškiniu neprašė pakeisti kokių nors konkrečių sutarties (Ketinimų protokolo) nuostatų. Pažymėtina ir tai, jog siekiant užtikrinti sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais ir tik kaip išimtinė priemonė, o nagrinėjamu atveju tokia situacija nėra susidariusi.

16. Apeliantė taip pat nurodo, kad elektros tinklo pralaidumai yra ribotas išteklius, todėl, kad neprarastų galios rezervacijos, ieškovė buvo iš esmės priversta pasirašyti atskirą ketinimų protokolą dėl vėjo elektrinės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ieškovė yra verslininkė ir savo srities profesionalė, pati nusprendė vystyti du atskirus atsinaujinančių išteklių energetikos projektus (saulės ir vėjo), nors žinojo, jog pagal kiekvieną jų reikės pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą. Todėl ieškovės teiginiai, jog atsakovės atsisakymas sujungti ketinimų protokolus (saulės ir vėjo) į bendrą ketinimų protokolą, pažeidžia ieškovės teisėtus lūkesčius laikytini nepagrįstais bei atmestini. Apeliantė akcentuoja ir CK 6.156 straipsnyje numatytą sutarties laisvės principą, tačiau šiuo atveju, viena vertus, nėra suderintos sutarties šalių valios sujungti ketinimų protokolus, kita vertus, šią šalių laisvę, kaip jau buvo minėta, riboja viešosios teisės principas „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“. Ieškovė, nelaukdama iki bus panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje (Nr. e2-231-1080/2024), pasirinko vystyti atskiras elektrines, todėl pati prisiėmė atitinkamas teises ir pareigas bei iš to kylančias teisines pasekmes. Atsakovė tik abstrakčiai nurodo, jog atskiri ketinimų protokolai ieškovei sukuria teisinį neapibrėžtumą ir nepagrįstą naštą. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad apeliantė sėkmingai vykdo abu ketinimų protokolus (SKP ir VKP), o aplinkybė, kad ieškovei jų vykdymas yra mažiau finansiškai palankus, nei butų jų sujungimo atveju, nėra pakankamas pagrindas atsakovės atsisakymą vertinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą bei teismo sprendimu įpareigoti atsakovę sujungti du atskirus ketinimų protokolus (SKP ir VKP) į vieną bendrą ketinimų protokolą.

17. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų, kaip neįtakojančių skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus bei šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

20. Atsakovė nei prašymo nei bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.