- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-21
- Bylos Nr.
- 2A-1906-567/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Alvydas Barkauskas, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- Seesam Insurance AS
- Atsakovas
- UAB „GRINDA“
- Trečiasis asmuo
- UAB „MAXIMA LT“, Vilniaus miesto savivaldybė
- Kategorijos
- 44.5.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Lietuva AS Lietuvos filialą, ir atsakovo UAB „GRINDA“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-827-868/2011 pagal ieškovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Lietuva AS Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui UAB „GRINDA“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB „MAXIMA LT“, Vilniaus miesto savivaldybė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Seesam Insurance AS, veikiantis per Seesam Lietuva AS Lietuvos filialą, (UADB „Seesam Lietuva“ teisių ir pareigų perėmėjas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2011-03-07 patikslino, prašydamas priteisti 5846,05 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005-04-20 ieškovas su UAB „IDW metalas ir mediena“ sudarė savanoriškojo automobilių draudimo sutartį, kuria apdraudė automobilį Peugeot Partner, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl nelygios kelio dangos 2008-01-07 draudiminės apsaugos galiojimo metu kelyje šalia įvažiavimo į prekybos centrą „MAXIMA“, Savanorių pr. 31,Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje įvyko kelių eismo įvykis, kurio metu UADB „Seesam Lietuva“ apdraustas automobilis, vairuojamas Ž. P., įvažiavo į duobę, dėl ko išsiskleidė automobilio oro pagalvė ir apdraustas automobilis buvo apgadintas. Apie eismo įvykį pranešta policijai, kuri atvyko į eismo įvykio vietą bei nustatė, jog Ž. P. veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nebuvo, ir eismo įvykis kilęs dėl kelio važiuojamojoje dalyje buvusios duobės, kuri tuo metu buvo apsnigta ir jos nesimatė. UADB „Seesam Lietuva“, gavusi draudėjo pranešimą apie minėtą eismo įvykį, atliko administravimo veiksmus ir nustatė bei išmokėjo 5846,05 Lt žalos dydį. Minėtas eismo įvykis įvyko ne UAB „MAXIMA LT“ teritorijoje, o bendro naudojimo teritorijoje. Vadovaujantis atsakovo UAB „GRINDA“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007-06-22 sudaryta Darbų atlikimo sutartimi Nr. A62-13-(16.30-ADM-10), atsakovo įmonė įsipareigojo pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodymus atlikti pietinės Vilniaus miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą. Ieškovas teigia, jog pagal sutartį, sudarytą tarp UAB „GRINDA“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atsakovas laikytinas kelio ruožo, kuriame įvyko eismo įvykis, valdytoju LR CK 6.266 str. prasme. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė netinkama Savanorių pr., Vilniuje, priežiūra. Dėl jame esančios nepažymėtos duobės 2008-01-07 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas UADB „Seesam Lietuva“ apdraustas automobilis (LR CK 6.266 str. 1 d., 6.1015 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „GRINDA“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad parkavimo vietų aikštelė yra priskiriama inžineriniams statiniams pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomenės paskirties statiniai“ 3 priedo „Statinių išdėstymo sklype reikalavimai“ 1.2 p., minimalus atstumas nuo inžinerinių statinių iki gretimo sklypo ribos turi būti metras. Ieškovas žalos dydį įrodinėjo UAB „Žibintas“ 2008-01-30 SAV Nr. 018124 ir 2008-02-08 SAV Nr. 018304 PVM sąskaitomis-faktūromis. Atsakovas pažymėjo, jog minėtos sąskaitos faktūros jam kelia abejonių, nes teismui pateiktuose dokumentuose nurodyti sugadinimai yra visiškai nesusiję su autoįvykiu. Ieškovas nekvietė UAB „GRINDA“ apžiūrėti automobilio, dėl ko nurodyta žala ir dydis atsakovui kelia abejonių. Pateiktos sąskaitos faktūros patvirtina tik automobilio remontą, tačiau neįrodo, jog šis remontas yra ieškinyje nurodyto autoįvykio pasekmė. Įvažiavimas į prekybos centrą MAXIMA automobilių stovėjimo vietas, kur atsivėrė ieškovo nurodoma duobė, nėra miesto gatvė, įvykis įvyko privačioje teritorijoje, už kurios priežiūrą atsakovas nebuvo atsakingas. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovas pareiškė ieškinį, praleidęs ieškinio senaties terminą (LR CK 1.118 str., 1.125 str., 1.127 str., 1.128 str., 1.131 str.) .
Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydamas, jog ieškovas, siekdamas išmokėtos sumos išieškojimo, neįrodė atsakovo UAB „GRINDA“ neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio faktų. Sugadintos transporto priemonės apžiūroje dalyvavo tik transporto priemonės savininkas ir naudotojas, nei UAB „GRINDA“, nei Vilniaus miesto savivaldybė nebuvo kviesti. Kadangi padarytą žalą nustatė ieškovas, dydis negali būti objektyvus. Trečiasis asmuo teigia, jog ieškovas neįrodė priežastinio ryšio, būtino nustatyti, kad atsakovas UAB „GRINDA“ turėjo teisinę pareigą, kurią pažeidė, ir dėl šio pažeidimo kilo žala arba jis padėjo žalai atsirasti ar padidėti (LR CK 6.282 str., 6.247 str., 6.253 str.).
Trečiasis asmuo UAB „MAXIMA LT“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydamas, jog sutinka su ieškinyje nurodyta išvada, kad atsakovas yra atsakingas už ieškovo patirtą žalą. UAB „MAXIMA LT“ Savanorių pr. 31, Vilniuje, valdo nuomos teise pagal 2002-12-13 Valstybinės žemės numos sutartį Nr. 01/2002-26332. Trečiasis asmuo sutinka, jog eismo įvykis įvyko ne UAB „MAXIMA LT“ teritorijoje, o už minėto žemės sklypo ribų. Vilniaus miesto savivaldybės pateiktoje žemės sklypo schemoje bei kadastro žemėlapyje tiksliai nurodomos UAB „MAXIMA LT“ nuomojamo žemės sklypo ribos. Į žemės sklypo ribas nepatenka važiuojamoji dalis, kurioje įvyko eismo įvykis. Žemės sklypo nuomininkui tenkančios prievolės remontuoti kelius, kitus inžinerinius įrenginius taip pat apima išimtinai tik nuomojamo valstybinės žemės sklypo ribas, t.y. įstatymo leidėjas aiškiai nustato, kad atitinkamos nuomos sutarties nuostatos ir nuomininko įsipareigojimai konkretaus sklypo atžvilgiu galioja to sklypo ribose ir negali būti taikomi teritorijoms, kurios nėra nuomojamos nuomininkui (LR CK 6.246 str. 6.249 str., 6.546 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-12-12 sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti iš atsakovo UAB „GRINDA“ ieškovo naudai 4673,52 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos 4673,52 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-01-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1229,48 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš ieškovo atsakovo UAB „GRINDA“ naudai 467,25 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteisti iš atsakovo UAB „GRINDA“ valstybės naudai 73,78 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų; priteisti iš ieškovo valstybės naudai 18,52 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovas su UAB „IDW metalas ir mediena“ 2005-04-20 sudarė savanoriškojo automobilių draudimo sutartį Nr. 270010911, kuria apdraudė automobilį Peugeot Partner, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2008-01-07 kelyje šalia įvažiavimo į prekybos centro „MAXIMA“, esančio Savanorių pr. 31, Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelę, įvyko kelių eismo įvykis, kurio metu UADB „Seesam Lietuva“ apdraustas automobilis, vairuojamas Ž. P., įvažiavo į duobę, dėl ko išsiskleidė automobilio oro pagalvė ir apdraustas automobilis buvo apgadintas. Policijos pareigūnai nustatė, kad Ž. P. veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nebuvo. 2008-01-07 Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad įvykio vietoje buvo sniego, duobė apsnigta, todėl jos nesimatė. Policijos pareigūnų užfiksuoti duobės matmenys - 25 cm gylio ir 30 cm x 60 cm skersmens. Po įvykio ieškovas išmokėjo draudėjui 5846,05 Lt draudimo išmoką. Draudikui išmokėjus draudimo išmoką, įvyko subrogacija, t.y. ieškovas įgijo teisę reikalauti iš asmens, atsakingo už atsiradusią žalą, ją atlyginti. Subrogacija – tai draudėjo arba naudos gavėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui įstatymo pagrindu. Subrogacijos atveju, kai draudikas išmoka pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos draudėjui žalos, žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusį draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis: draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje. CK 6.1015 straipsnio pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Teismas pažymėjo, kad šia norma reglamentuotas reikalavimo teisės perėjimas draudikui iš draudėjo, o ne kito asmens. Toks perėjimas yra susijęs su draudimo išmokos sumokėjimu draudžiamojo įvykio pagrindu. Draudžiamasis įvykis yra draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Teismas nustatė, kad eismo įvykis įvyko 2008-01-07 bei ieškinys teismui išsiųstas 2011-01-07 (1 t., b.l. 30). CK 1.125 str. 8 d. numato, kad dėl žalos atlyginimo yra 3 metų ieškinio senaties terminas. CK 1.119 str. 1 d. numato, kad metais skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą paskutinių termino metų mėnesį ir dieną dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių. Atitinkamai ieškinys teismui pateiktas, nepraleidus senaties termino, nes pateiktas paskutinę dieną iki senaties termino pabaigos. Atsakovui UAB „GRINDA“ atsakomybė kyla CK 6.266 str. pagrindu, kaip kelio valdytojui. CK 6.266 str. numato, kad žalą, padarytą dėl kelio trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės. Pagal nurodytą teisės normą, statinių savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Jis gali būti atleistas nuo atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl force majeure arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Teismas nurodė, kad Pietinės Vilniaus miesto dalies, į kurią įeina Savanorių pr. 31, Vilniuje, gatvių ir kiemų dangos remontą ir priežiūrą atlieka atsakovas UAB „GRINDA“ pagal 2007 m. birželio darbų atlikimo sutartį Nr. A62-13-(16.30-ADM-10). Nurodytos sutarties Techninės specifikacijos 2 priede 5.1.7 punkte nurodyta, kad avarinėmis duobėmis yra duobė, kurios gylis yra didesnis kaip 50 mm, bei jos užtaisomos žiemos sezono metu šaltu asfaltbetoniu. Teismas konstatavo, kad duobė, į kurią įvažiavo Ž. P. vairuojamas automobilis Peugeot Partner, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) esanti prie prekybos centro „Maxima“, Savanorių pr. 31, Vilniuje, yra važiuojamojo kelio dalyje, už kurios priežiūrą yra atsakingas atsakovas. Teismas padarė išvadą, jog ieškovo į bylą pateiktas automobilio stovėjimo aikštelės, esančios Savanorių g. 31, Vilniuje, žemės sklypo planas bei liudytojo D. R., matininko parengusio nurodytą planą, parodymai vienareikšmiškai patvirtina, jog duobė buvo važiuojamojoje kelio dalyje. Teismas nesutiko su atsakovo teiginiais, jog įvykis įvyko ne dėl kelio duobės, o dėl trečiojo asmens MAXIMA LT, UAB savavališkai įrengto aukšto kelkraščio bordiūro. Atsakovas rėmėsi ieškovo pateiktomis nuotraukomis, tačiau teismas pažymėjo, jog byloje nenustatyta, kada nuotraukos darytos bei kokia buvo kelkraščio bordiūro padėtis įvykio dieną. Byloje yra atsakovo nenuginčytas įrodymas – policijos pareigūno 2008-01-07 tarnybinis pranešimas, pagal kurį duobės matmenys: 25 cm gylio ir 30 cm ir 60 cm skersmens. Teismas nurodė, kad ieškovas iš atsakovo prašo priteisti 5846,05 Lt dydžio žalos atlyginimo. Ieškovas į bylą pateikė įrodymus, kurių pagrindu jis prašo priteisti 5846,05 Lt žalos atlyginimo. Teismas byloje nustatė, jog nebuvo būtina keisti bamperio. Iš teismui pateiktų nuotraukų nesimato bamperio sužalojimų bei liudytojas vairuotojas Ž. P. visiškai nebuvo supažindintas su automobilio remonto eiga. Ž. P. parodė, jog su juo niekas nederino keistinų automobilio detalių būtinumo bei atliekamų darbų. Teismo posėdyje liudytojas A. J. parodė, jog bamperis buvo įbrėžtas, tačiau iš nuotraukų bamperio įbrėžimo aiškiai nesimato. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog įvykio metu buvo sugadintas bamperis. Su ieškovo prašymu dėl žalos atlyginimo dėl saugos diržų užraktų iš dešinės ir kairės pusių teismas sutiko, nes ieškovo pateiktas UAB „Žibintas“, PEUGEOT Lietuvoje atstovo 2011-11-16 raštas patvirtino, kad priekinių sėdynių saugos diržų pirotechniniai tempikliai suveikia kartu, nepriklausomai nuo to, ar buvo šalia vairuotojo keleivis, ar ne. Atsakovas į bylą kitų įrodymų, paneigiančių informaciją, nurodytą minėtame rašte nepateikė. Teismas pažymėjo, jog ieškovas įrodė saugos diržų užraktų iš dešinės ir kairės pusių keitimo būtinumą. Kadangi ieškovas neįrodė būtinumo keisti bamperį, todėl teismas sumažino prašomas priteisti žalos dydį. Pagal ieškovo pateiktus rašytinis įrodymus bamperis kainavo 1023,73 Lt be PVM; bamperio išrinkimas, surinkimas bei įstatymas 24,80 Lt be PVM ir 124 Lt be PVM. Iš ieškovo prašomo priteisti 5846,05 Lt žalos atlyginimo teismas atėmė bamperio kainą bei darbus, susijusius su bamperio keitimu (5846,05 - 1023,73 - 24,80 – 124 = 4673,52). Tokiu būdu iš atsakovo ieškovui priteisė 4673,52 Lt žalos atlyginimo. Teismas nesutiko su atsakovo prašymu keistinoms detalėms taikyti amortizaciją. Ieškovas teismui pateikė 2008-01-30 ir 2008-02-08 PVM sąskaitas - faktūras, pagal kurias buvo apskaičiuotas žalos dydis, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai prašo keistinoms detalėms taikyti amortizaciją. Būtinumas keisti detales atsirado dėl 2008-01-07 kelių eismo įvykio, kurio metu Ž. P., vairuodamas automobilį Peugeot Partner, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į duobę. Teismas nustatė, kad atsakovas netinkamai prižiūrėjo kelio ruožą, kuriame įvyko eismo įvykis, todėl yra priežastinis ryšis tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir nustatytos žalos. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų bei liudytojų paaiškinimų teismas nenustatė, kad vairuotojo Ž. P. veiksmuose buvo tyčios ar didelio neatsargumo. Teismas pažymėjo, jog byloje esančios nuotraukos parodo, kad prie parduotuvės sienos yra vieta automobilio parkavimui, tačiau iš nuotraukų nesimato, kada jos darytos, t.y. įvykio metu ar žymiai vėliau. Vairuotojo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo nenustatė policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą 2008-01-07. Teismas taip pat nustatė, kad vairuotojas negalėjo važiuoti dideliu greičiu, nes kitaip galėtų atsitrenkti į sieną, bei negalėjo pastebėti duobės, nes ji buvo apsnigta (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str., CK 6.251 str. 1 d., 6.266 str. 1 d., 6.1015 str.).
III. Apeliacinių skundu ir atsiliepimų į apeliacinius skundos argumentai
Ieškovas Seesam Insurance AS, veikiantis per Seesam Lietuva AS Lietuvos filialą, pateikė apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-12-12 sprendimą, panaikinant sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo atmestas, ir apeliantui Seesam Insurance AS iš atsakovo UAB „GRINDA“ priteisti iš viso 5846,05 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad civilinėje teisėje galioja įrodymų tikėtinumo taisyklė, kuria pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo. Tikėtinumo taisyklės esmė - laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie lemia didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, jog labiau tikėtina buferio pažeidimą buvus negu nebuvus. Įrodinėjant žalą, negali būti reikalaujama ją patvirtinti tik tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis ir drausti kitas įrodinėjimo priemones. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus, sprendime nurodydamas, jog nuotraukoje sugadinimas nėra aiškiai matomas. Kartais rimti pažeidimai išoriškai gali būti matomi neaiškiai arba iš viso nematomi, jų nuotraukose fiksuoti objektyviai nėra galimybės. Teismui pateiktose nuotraukose aiškiai užfiksuoti automobilio buferio pažeidimai. Be nuotraukų ieškovas pateikė ir kitus įrodymus, kurie patvirtina buvus būtinumą keisti buferį. Tai, jog nuotraukoje matomas automobilio buferio pažeidimas buvo būtent draudžiamojo įvykio pasekmė, įrodo ir visų dėl šio įvykio kilusių apgadinimų pobūdis. Per teisminį nagrinėjimą 2011-09-14 posėdyje ieškovas pateikė UAB „Žibintas“ pažymą, kurioje patvirtinta, kad buferio pažeidimas buvo būtent draudžiamojo įvykio pasekmė, ir jog šią detalę keisti buvo būtina. Liudytojo Ž. P. parodymai patvirtino faktą, kad iki draudžiamojo įvykio automobilis buvo techniškai tvarkingas, o žalos nustatinėjime jis nedalyvavo, nes nebuvo kompetentingas įvertinti jos dydį. Apeliantas teigia, jog minėto liudytojo parodymai patvirtina, kad turintis suinteresuotumą gauti didesnę išmoką asmuo nenurodinėjo, ką reikėtų taisyti, palikdamas draudikui ir remonto įmonei objektyviai įvertinti kilusią žalą. Buferio keitimas buvo skirtas pašalinti būtent dėl draudžiamojo įvykio kilusiai žalai ir šios išlaidos buvo būtinos (LR CK 6.251 str.).
Atsakovas UAB „GRINDA“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-12-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys dokumentai bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Nurodė, kad teismas neatsižvelgė ir nevertino atsakovo paaiškinimų apie UAB „MAXIMA LT“ priklausančia automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie prekybos centro MAXIMA, Savanorių pr. 31, Vilniuje. Teismo posėdžio metu liudytojas D. R. patvirtino, kad žemės sklypo planą sudarė, apžiūrėjęs vietą natūroje jau praėjus keliems mėnesiams po ginčijamo eismo įvykio, tuo metu, kai eismo įvykį sukėlusi duobė jau buvo užtaisyta, todėl jis negalėjo objektyviai nustatyti buvusios kelio duobės vietos. Iš teismui pateiktų įrodymų aišku, kad duobė, į kurią įvažiavo automobilis, buvo atsivėrusi ne didesniu kaip 1 m atstumu nuo automobilių parkavimo vietos. Ši duobė ribojosi su pačia parkavimosi vieta, t.y. su pėsčiųjų šaligatviu, nes šioje vietoje parkavimo vietos nėra. UAB „GRINDA“, remiantis Statybos techninio reglamento STR 1.02.0:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“, turi pareigą prižiūrėti eismo kelių važiuojamąją dalį tik nuo privalomų atstumų ribos pabaigos. UAB „GRINDA“ pareigos ir galima civilinė atsakomybė yra siejama su savivaldybe sudaryta sutartimi, pagal kurią jokių pareigų prižiūrėti teritorijas, patenkančias į privačių parkavimo vietų privalomųjų atstumų ribas nenustatyta. Teismas neatsižvelgė į teismo posėdžio metu pasisakytą argumentą, jog žalą vairuotojas patyrė savo rizika, bandydamas pastatyti automobilį toje vietoje, kurioje automobilių eismas buvo negalimas - ant pėsčiųjų eismui skirtos dalies. Ieškovo pateiktos nuotraukos patvirtina, kad vairuotojas automobilį bandė pastatyti tam nepritaikytoje vietoje, t.y. užvažiuojant ant aukšto bordiūro skiriamo šaligatvio, su kurio bortu ribojasi duobė. Automobilio valdytojas nepaisė kelio ženklų ir automobilį pasuko kairiau nustatytos parkavimo aikštelės. Teismas sprendime visiškai neargumentavo priežastinio ryšio tarp atsakovo neva neteisėtų veiksmų ir nustatytos žalos atsiradimo, kokiu būdu ir kaip atsakovas netinkamai vykdė savo, kaip kelių būklės prižiūrėtojo, pareigas, teismas nutylėjo ir nedetalizavo. Teismas nepagrįstai sutiko su ieškovo reikalavimu atlyginti žalą dėl saugos diržų užraktų iš dešinės ir kairės pusių, kadangi UAB „Žibintas“ 2011-11-16 raštas patvirtina faktą, kad priekinių sėdinių saugos diržų pirotechniniai saugikliai suveikia kartu, nepriklausomai nuo to, ar buvo šalia vairuotojo keleivis, ar ne. Teismas sprendime teisingai nurodė, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, o šis principas reiškia tai, kad nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų nepadarius jam žalos, todėl negalima vadovautis naujų detalių kainomis. Apeliantas teigia, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, nes ieškinio senaties terminas prasidėjo 2008-01-07, o pasibaigė 2011-01-06 (LR CK 1.118 str., 1.119 str., 1.125 str., 6.251 str. 1 d., 6.270 str.).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus, prašydamas palikti nepakeistą Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-12-12 sprendimą dalyje, kurioje ieškovo ieškinys nebuvo patenkintas ir ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-12-12 sprendimą dalyje, kurioje ieškovo ieškinys buvo tenkintas ir atsakovo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija sutiko su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-12-12 sprendimo dalimi, kuria ieškovo ieškinys buvo atmestas ir jos neskundė. Trečiasis asmuo sutinka su atsakovo UAB „GRINDA“ apeliaciniu skundu, mano, kad jis pagrįstas ir tenkintinas. Su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka bei mano, kad jis yra atmestinas, nes teismo sprendime nėra konstatuota, kad atsakovas UAB „GRINDA“ būtų atlikęs kokius nors konkrečius neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovui būtų atsiradusi žala, todėl nėra vienos iš pagrindinių sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus dėl žalos dydžio apskaičiavimo ir tai padarė, nepakankamai argumentavęs savo motyvų. Teismas nepagrįstai sutiko su ieškovo reikalavimu atlyginti žalą dėl saugos diržų iš dešinės ir kairės pusių ir nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo prašymą dėl keistų automobilio detalių amortizacijos. Iš 2008-02-08 Policijos departamento pažymos dėl eismo įvykio administracinėje byloje Nr. 10/0800537 neaišku, kokie užfiksuoti apžiūros metu transporto priemonės sugadinimai bei kokie turi būti atlikti automobilio remonto darbai. Trečiasis asmuo teigia, jog nebuvo atlikta ekspertizė atsiradusiai žalai nustatyti. Sugadintos transporto priemonės apžiūroje dalyvavo tik ieškovas ir transporto priemonės savininkas bei naudotojas. Nei UAB „GRINDA“, nei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovai nebuvo kviesti. Pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai neargumentavo priežastinio ryšio tarp patirtos žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų (LR CK 6.247 str.).
Atsakovas UAB „GRINDA“ pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti, tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad visi nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvai nurodyti atsakovo apeliaciniame skunde. Ieškovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas dėl to, kad jis neįrodo apeliaciniu skundu reikalaujamos žalos dydžio. Byloje visiškai nenustatyta aplinkybė, kad buferio, kurio keitimo išlaidų atlyginimas kaip žala, yra ieškovo apeliacinio skundo dalykas, keisti iš viso nebuvo būtina, t.y. vietoje ieškovo nurodomos tūkstantį litų viršijančios sumos buvo galima išvengti nepagrįstai didelių išlaidų, buferio nekeičiant. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina faktą, kad buferis buvo nežymiai įbrėžtas. Atsakovas pažymėjo, jog nereikia specialių žinių aplinkybei, kad nežymus įbrėžimas nedaro automobilio detalės – buferio netinkamo naudoti pagal paskirtį. Ieškovas, reikalaudamas galbūt neapdairiai nauju pakeisto buferio kainos atlyginimo, neatsižvelgia į proporcingumo ir teisingumo reikalavimus, t.y. šiuo atveju tinkamos naudoti detalės pakeitimas nauja savaime nereiškia, jog ir dėl tokios detalės pakeitimo patirtos išlaidos yra laikomi nukentėjusiojo nuostoliais. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kokiu būdu kosmetiniai buferio įbrėžimai galėtų kelti grėsmę automobilio, kaip transporto priemonės, eksploatacijai (LR CPK 6.249 str. 1 d.).
Ieškovas Seesam Insurance AS, veikiantis per Seesam Lietuva AS Lietuvos filialą, pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, prašydamas jo netenkinti, Vilnius miesto 3 apylinkės teismo 2011-12-12 sprendimo dalį, kuria ieškovui priteista 4673,52 Lt žalos atlyginimo, palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo ieškovo apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas padarė teisingą išvadą, kad įvykis kilo transporto priemonės valdytojui įvažiavus į duobę, kuri buvo kelyje šalia įvažiavimo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie prekybos centro MAXIMA, Savanorių pr. 31, Vilniuje. Nei eismo įvykio vietos nuotraukos, nei žemės sklypo planas, automobilio vairuotojo nupiešta įvykio schema bei policijos pareigūnų sudaryta eismo įvykio schema, negalėjo tiksliai nurodyti, ar duobė buvo išsidėsčiusi atsakovo valdomame objekte, ar pateko į trečiojo asmens UAB „MAXIMA LT“ nuomos pagrindais valdomos valstybinės žemės sklypo ribas, t.y. ar kokia nors gatvės dalis faktiškai galėjo patekti į trečiojo asmens UAB „MAXIMA LT“ valdomos žemės sklypo ribas. Dėl to ieškovas kreipėsi į geodezinius matavimus atliekančią UAB „TIRETAS“, kuri atliko stovėjimo aikštelės ir žemės sklypo, esančio Savanorių pr. 31, Vilniuje, ribų tarpusavio išdėstymo matavimus. Tik šis įrodymas ir matininko D. R., sudariusio minėtą planą, paaiškinimai pateikė patikimus ir konkrečius atsakymus į byloje iškilusius klausimus dėl valstybinės žemės sklypo, kuri valdo trečiasis asmuo UAB „MAXIMA LT“ ir gatvės, kurią 2007-06-22 Sutarties Nr. A62-13-(16.30-ADM-10) pagrindu valdo atsakovas, ribų nustatymo. Aplinkybė, ar kiemo aikštelės statytojas laikėsi kokių nors privalomųjų atstumų iki sklypo ribos, ar nesilaikė, neturi jokios teisinės reikšmės gretimos teritorijos savininko atsakomybei už savo valdomą zoną. Pagal atsakovo su Vilniaus miesto savivaldybe sudarytą Darbų atlikimo sutartį Nr. A62-13-(16.30-ADM-10) atsakovui buvo perduotas Vilniaus miesto pietinės dalies gatvių ir kiemų dangos remontas ir priežiūra, neskirstant ir nedetalizuojant, jog tam tikrų gatvių dalių, kurios nuo stovėjimo aikštelių nutolusios 1 m. atstumu, priežiūra neperduodama. Ieškovas teigia, jog akivaizdu, kad 2008-01-15 Vilniaus apskrities VPK nutarimas Nr. 3-537 administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo konstatuota, kad apdraustos transporto priemonės valdytojas eismo įvykio metu Kelių eismo taisyklių nepažeidė, o automobilio sustojimas buvo priverstinis. Pirmosios instancijos teismas konkrečiai nurodė, kad priežastinis ryšis tarp kilusios žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų yra. Šiuo atveju atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovas netinkamai prižiūrėjo kelio ruožą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta, priimant teisingą sprendimą. Tai, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, nereiškia, kad dispozityvumo principas yra absoliutus, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Netinkama šalis (netinkamas atsakovas) civiliniame procese gali būti suprantama kaip asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis.
Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas CPK 45 str. nustatyta tvarka neišsprendė šioje byloje tinkamo atsakovo procesinės padėties. Ieškovas nėra išreiškęs nesutikimo CPK 45 str. tvarka netinkamą atsakovą pakeisti tinkama šalimi. Tokiu būdu tik ieškovui išreiškus nesutikimą dėl netinkamos šalies pakeitimo, pirmosios instancijos teismas galėjo nagrinėti bylą iš esmės. Tai, kad pirmosios instancijos teismas pagal CPK 45 str. nepasiūlė ieškovui keisti atsakovą į tinkamą šalį, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, yra esminis procesinis pažeidimas, nes jo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas ir tai yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Ieškovui pasiūlius tik apeliacinėje instancijoje pakeisti atsakovą į tinkamą, nebūtų procesinės galimybės pasiūlyti ieškovui CPK 230 str. 1 d. tvarka patikslinti ieškinio reikalavimus tinkamai šaliai, pakeičiant atsakovą CPK 45 str. tvarka.
LR CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalos atsiradimą asmens, jeigu ko kito nenustatyta draudimo sutartyje. Įstatymų leidėjas, nustatydamas specialius subrogacijos atvejus (šiuo atveju draudimo santykiuose), jau pačioje teisės normoje akcentuoja kreditoriaus pasikeitimo būdą egzistuojančioje prievolėje, nes CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama pagal taisykles, nustatančias draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.
Byloje kilęs ginčas dėl ieškovo sumokėtos draudimo išmokos dydžio atlyginimo regreso tvarka iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šiuo atveju teisiškai reikšmingi argumentai yra dėl teisių į žalos atlyginimą perėjimo draudikui ir atsakingo už padarytą žalą asmens pagal draudiko regreso reikalavimą.
Vilniaus miesto savivaldybė yra Savanorių prospekto, Vilniuje, kuriame įvyko draudžiamasis įvykis, valdytoja. Avarija įvyko ir žala atsirado dėl transporto priemonės įvažiavimo į duobę, buvusią 2008-01-07 Savanorių prospekte, Vilniuje, todėl Vilniaus miesto savivaldybė, būdama minėto prospekto valdytoja, privalėjo rūpintis savivaldybės gatvės priežiūra (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 5 straipsnio 3 dalies redakcija, galiojusi 2008-01-07).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kaip užsakovo, ir atsakovo UAB „GRINDA“, kaip rangovo, sudarytą 2007-06-22 Darbų atlikimo sutartį Nr. A62-13-(16.30-ADM-10) šalys susitarė, kad Pietinės Vilniaus miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remontas ir priežiūra bus atliekami pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kaip užsakovo, pateiktą UAB „GRINDA“, kaip rangovui, užsakymą ir jame nurodytus kiekius (sutarties 3 p.).
Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, įstojo į Ž. P. vietą teisiniuose santykiuose dėl žalos atlyginimo su Vilniaus miesto savivaldybe, kaip Savanorių prospekto, Vilniuje, valdytoja, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą UAB „GRINDA“, kuris yra rangovas, į tinkamą atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę, kuri pagal 2007-06-22 Darbų atlikimo sutartį Nr. A62-13-(16.30-ADM-10) nėra perdavusi Savanorių prospekto, Vilniuje, valdymo UAB „GRINDA“ žinion. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal 2007-06-22 Darbų atlikimo sutarties Nr. A62-13-(16.30-ADM-10) 3 p. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kaip užsakovas, turėjo pateikti UAB „GRINDA“, kaip rangovui, užsakymą ir jame nurodytus kiekius dėl gatvės remonto. Tai reiškia rangos teisinius santykius (LR CK 6.644 str., 6.705 str., 6.706 str.), bet ne gatvės, kaip objekto, valdymo perdavimą UAB „GRINDA“, kaip rangovui, nes gatvės remonto darbų atlikimui būtinas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kaip užsakovo, užsakymas juos atlikti. Gatvės, kaip įrenginio, priežiūra įstatymu yra priskirta savivaldybei (Vietos savivaldos įstatymas), todėl savivaldybė yra tinkamas atsakovas dėl atlyginimo žalos, padarytos dėl šio objekto netinkamos priežiūros, pagal CK 6.266 straipsnį kaip valdytojas, nes pagal 2007-06-22 Darbų atlikimo sutartį Nr. A62-13-(16.30-ADM-10) gatvės, kaip objekto, valdymas nėra perduotas UAB „GRINDA“ žinion.
Nagrinėjamos subrogacijos atveju, kai draudikas išmokėjo pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui dėl už žalą atsakingą asmenį, žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusį draudėją ir už žalą atsakingą asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis: draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje.
Pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas bylą, pagal CPK 45 str. nepasiūlęs ieškovui keisti atsakovą į tinkamą šalį, padarė esminį procesinį pažeidimą, nes jo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas ir tai yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į tai, kad šalių procesinės padėties pakeitimas apeliacinės instancijos teisme negalimas (LR CPK 45 str., 115 str., 138 str., 143 str., 312 str., 313 str.). Šis esminis procesinis pažeidimas sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, perduodant bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam apylinkės teismui kitam teisėjui (CPK 329 str. 1 d.).
Sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nelaikomas blogesnio sprendimo dėl apeliantų priėmimu (CPK 313 str.). Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti nurodytą procesinį pažeidimą, kuris negali būti pripažįstamas formaliu pažeidimu, nes yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 str.). Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, nes skundžiamas sprendimas naikinamas pilna apimtimi, ir tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytą procesinį pažeidimą ir ištyrus visas aplinkybes, spręstina byla (CPK 2 str., 8 str., 13 str., 45 str., 177 str. - 179 str., 312 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 4 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.