- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-02-21
- Bylos Nr.
- 2K-184/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Antanas Klimavičius (pirm.), Josifas Tomaševičius, Alvydas Pikelis (pran.)
- Nuteistasis
- M. G., Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo
- Kaltinamasis
- M. T.
- Kategorijos
- 1.2.17.1Kontrabanda (BK 199 str.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Klimavičiaus, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. ir Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo:
M. G. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu dešimčiai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, M. G. paskirta subendrinta dešimties metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
M. T. (M. T.) pagal BK BK 260 straipsnio 3 dalį išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir kiti asmenys, tačiau nuosprendis dėl jų kasacine tvarka nepaskųstas.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugsėjo 8 d. nutartis, kuria Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą, prokuroro, prašiusio Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo M. G. kasacinį skundą atmesti; M. G. ir jo gynėjo, prašiusių prokuroro kasacinį skundą atmesti, o M. G. kasacinį skundą tenkinti; M. T. ir jo gynėjo, prašiusių prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. G. nuteistas už tai, kad per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrabandos būdu gabeno narkotines medžiagas, o būtent : 2004 m. rugsėjo 21 d., apie 24 val., nepateikdamas muitinės kontrolei, neturėdamas leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų tarptautinį muitinės postą A. I. vairuojamu automobiliu „Audi 80“ gabeno šio automobilio salone įrengtoje slėptuvėje paslėptas narkotines medžiagas – apie 3 kg heroino, apie tai nežinant A. I.
Be to, M. G. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su A. M., neteisėtai laikė, gabeno bei platino labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, o būtent : jo, M. G., kontrabandos būdu įvežtą į Lietuvos Respubliką labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – apie 3 kg heroino – automobiliu „Audi 80“ 2004 m. rugsėjo 22 d., apie 11 val., neteisėtai atvežė į poilsio aikštelę, esančią prie Vilniaus–Trakų plento, 600 metrų atstumu nuo kelio ženklo „16 km“ Trakų kryptimi, kur jis paslėpė šias narkotines medžiagas, užkasdamas jas prie poilsio aikštelės miške. Tą pačią dieną per du kartus – apie 20 val. ir 21 val. 30 min., jis ir A. M., abu kartus A. M. vairuojamu automobiliu „VW Transporter“ dalį narkotinių medžiagų-kiekvieną kartą maždaug po pusę kilogramo heroino (viso apie 1 kg) iš šių medžiagų paslėpimo vietos neteisėtai atvežė prie Giedraičių g. 31 namo, Vilniuje, ir ją taip pat per du kartus, perdavė A. G. Tęsdami nusikalstamą veiką, 2004 m. rugsėjo 23 d., apie 19 val., jis ir A. M. pastarojo vairuojamu automobiliu „VW Transporter“ iš nurodytos narkotinių medžiagų paslėpimo vietos neteisėtai atgabeno apie 1 kg heroino prie Giedraičių g. 31 namo, Vilniuje, kur perdavė šią narkotinę medžiagą A. G. 2004 m. rugsėjo 26 d., apie 20 val. 30 min., jis ir A. M. pastarojo vairuojamu automobiliu „VW Transporter“ iš narkotinių medžiagų paslėpimo vietos neteisėtai atgabeno į Vilniaus miestą tikslu realizuoti 636,529 g heroino, tačiau pastebėję policijos darbuotojus, nurodytą kiekį heroino išmetė Vilijos gatvės kelkraštyje, Vilniuje, o patys netrukus buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Išmestos narkotinės medžiagos buvo surastos ir išimtos.
M. T. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui dėl to, kad turėdamas vieningą nusikalstamą sumanymą, bendrininkaudamas su A. G. per kelis kartus nuperkant neteisėtai įgytą, t.y. 2004 m. rugsėjo 21 d., apie 24 val., į Lietuvos Respubliką kontrabandos būdu M. G. atgabentą labai didelį kiekį narkotinių medžiagų-apie 3 kg heroino, realizuodamas šį sumanymą bei įgyvendindamas bendrą jo, M. G. ir A. M. išankstinį susitarimą parduoti jam labai didelį kiekį heroino (apie 0,5 kg), perduodant šias narkotines medžiagas A. G., įvykusį 2004 m. rugsėjo 22 d., nuo 14 val. iki 15 val., automobilyje „VW Transporter“, stovėjusiame prie Kalvarijų g. 110 namo, Vilniuje, A. M. kartu su M. G. dalį šių narkotinių medžiagų-apie 0,5 kg heroino, tą pačią dieną, apie 20 val., A. M. vairuojamu nurodytu automobiliu „VW Transporter“ neteisėtai atgabenus iš laikymo vietos į Vilnių, kur prie Giedraičių g. 32 namo, Vilniuje, A. M. šias narkotines medžiagas (apie 0,5 kg heroino) perdavus A. G. (kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, A. G. pasislėpus nuo teisėsaugos institucijų), nusikalstamai veikusio M. T. naudai, neteisėtai įgijo šį labai didelį kiekį heroino, už ką, apie 20 val. 30 min., prie prekybos centro „Europa“, Vilniuje, Konstitucijos pr. 7A, sumokėjo tyrimo metu nenustatytą sumą pinigų (JAV dolerių), pinigus perduodamas M. G., bei vėl susitarė su A. M. ir M. G. nuperkant neteisėtai įgyti iš pastarųjų labai didelį kiekį heroino (apie 0,5 kg), po ko A. M. kartu su M. G., vykdant pastarąjį nusikalstamą susitarimą, 2004 m. rugsėjo 22 d., apie 21 val. 30 val., pakartotinai A. M. vairuojamu automobiliu „VW Transporter“ neteisėtai atgabenus labai didelį kiekį heroino (apie 0,5 kg) iš narkotinių medžiagų laikymo vietos į Vilnių, kur prie Giedraičių g. 31 namo, Vilniuje, atgabentą heroiną neteisėtai perdavus M. T. naudai veikusiam A. G., šį labai didelį kiekį heroino neteisėtai įgijo ir už tai tą pačią dieną, apie 22 val., netoli Giedraičių g. 39 namo, Vilniuje, sumokėjo tyrimo metu nenustatytą kiekį pinigų (JAV dolerių), pinigus perduodamas A. M. Po to jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, įgyvendindamas tolimesnius bendrus jo, M. G. ir A. M. minėtus nusikalstamus susitarimus parduoti jam labai didelį kiekį heroino, įvykusius tarp jų 2004 m. rugsėjo 22 d., apie 22 val., netoli Giedraičių g. 39 namo, Vilniuje, ir 2004 m. rugsėjo 26 d., nuo 14 val. iki 15 val., automobilyje „VW Transporter“, stovėjusiame prie Kalvarijų g. 110 namo, Vilniuje, M. G. kartu su A. M., pastarojo vairuojamu automobiliu „VW Transporter“, 2004 m. rugsėjo 23 d., apie 19 val., neteisėtai atgabenus labai didelį kiekį heroino (apie 1 kg) iš pastovios narkotinių medžiagų (heroino) laikymo vietos į Vilnių, kur prie Giedraičių g. 31 namo, Vilniuje, A. M. atgabentą heroiną neteisėtai perdavus M. T. naudai nusikalstamai veikusiam A. G., šį labai didelį kiekį heroino (apie 1 kg) neteisėtai įgijo, už tai sumokėdamas tyrimo metu nenustatytą kiekį pinigų (JAV dolerių), pinigus perduodant A. M. prie Giedraičių g. 39 namo, Vilniuje, o 2004 m. rugsėjo 26 d. A. M. kartu su M. G., vykdant minėtą 2004 m. rugsėjo 26 d. susitarimą, apie 20 val. 30 min., atvyko į minėtą mišką, kur iškasė neteisėtai laikytą likusią dalį narkotinės medžiagos-labai didelį kiekį heroino (636,529 g), ir A. M. vairuojamu automobiliu „VW Transporter“ neteisėtai gabeno į Vilnių jam, M. T., parduoti, tačiau M. T. nusikalstamo ketinimo neteisėtai įsigyti labai didelį kiekį heroino (636,529 g) nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi A. M. ir M. G., begabenančius šias narkotines medžiagas, apie 21 val., Vilijos gatvėje, Vilniuje, sulaikė policijos pareigūnai, o M. G., pastebėjus policijos pareigūnus, išmestą 636,529 g heroino, 2004 m. rugsėjo 27 d., apie 0 val. 01 min., įvykio vietos apžiūros metu, apžiūrint Vilijos g. kelkraštį, Vilniuje, surado ir paėmė Vilniaus m. VPK KP ONTT pareigūnai.
M. T. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas kasaciniame skunde prašo:
Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugsėjo 8 d. nutartį dėl M. G. panaikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo 2005 m. gegužės 4 d. nuosprendį su pakeitimais: M. G. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį paskirti laisvės atėmimą šešeriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimą trylikai metų. Pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą trylikai metų šešiems mėnesiams. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugsėjo 8 d. nutartį dėl M. T. panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Šalies argumentai
Skunde dėl M. G. nurodo, kad, skiriant jam bausmę, teismas nesivadovavo BK 61 straipsnio 2 dalies privalomomis nuostatomis ir skyrė aiškiai per švelnią bausmę. Esant tik atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, teismas turėjo skirti bausmę, didesnę nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, tačiau nepagrįstai, atsižvelgdamas iš esmės tik į asmenį charakterizuojančius duomenis, šeiminę padėtį ir ligas, skyrė minimalią sankcijoje numatytą bausmę. Teismas, remdamasis BK 54 straipsniu, turėjo įvertinti, kad minimali bausmė negali būti paskirta, atsižvelgiant į kaltės formą ir rūšį, veikų motyvus ir tikslus, narkotinių medžiagų kiekį, jų poveikio žmogui ypatybes ir kt. Būtent šių aplinkybių teismas išvis nevertino.
Skunde dėl M. T. nurodo, kad nuoseklūs ir neprieštaraujantys surinktai bylos medžiagai A. M. parodymai bei kiti surinkti įrodymai patvirtina M. T. dalyvavimą veikų padaryme. Tačiau teismai įrodymus vertino pažeisdami BPK 20 straipsnio reikalavimus, t. y. juos vertino atskirai, atsietai nuo kitų įrodymų šaltinių, o ne įrodymų visumą. A. M., tyrimo metu apklaustas net 10 kartų, davė išsamius ir nuoseklius parodymus apie visus savo ir kitų bendrininkų (tame tarpe ir M. T.) atliktus veiksmus, tikslias nusikaltimų aplinkybes (laiką, vietą, asmenį, pinigų perdavimą, t. t.) bei nurodė, kad visos aplinkybės iš anksto buvo aptartos su M. T., kad su juo buvo susitikęs. Tai A. M. patvirtino ir akistatų metu, o M. G. tik nurodė, kad tokių susitikimų neprisimena, dėl to teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad M. G. parodymai paneigia A. M. parodymus. A. M.s parodymus apie daugkartinį bendradarbiavimą su M. G. ir M. T. patvirtina ir mobiliųjų telefonų išklotinės. Išklotinės užfiksuotas A. Matuzevičiaus pokalbių su M. T. laikas iš esmės atitinka jo parodymus apie jų susitikimų laiką bei nuosprendyje nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes. Nei iki rugsėjo 22 d., nei tomis dienomis, kai narkotinės medžiagos nebuvo perdavinėjamos, jokio bendravimo ar susitikimų tarp A. M., M. G. ir M. T. nevyko. Tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Be to, A. M. parodymus patvirtina ir užfiksuotas išklotinėse pokalbių tarp A. M. ir M. T. turinys. Be to, iš techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolo matyti, kad po pokalbių tarp A. M. ir M. T. sekė narkotinių medžiagų perdavimas A. G., o po to ir pinigų sumokėjimas. Šie pokalbiai, be to, paneigia M. T. tvirtinimus, kad jis su A. M. ir M. G. nustatytu laiku susitikęs nebuvo. Taip pat iš išklotinių aiškiai matosi, kad netrukus po pokalbio su A. M., M. T. skambindavo A. G., o tai vėlgi paneigia M. T. parodymus, kad jis nustatytu laikotarpiu su A. G. nebendravo ir susitikęs nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino ir S. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, iš kurių matyti, kad jau 2004 m. rugpjūčio mėn. buvo planuojama perduoti narkotikus „Mareko (iš nuotraukos atpažintas kaip M. T.) draugams“. S. L. parodymų apeliacinės instancijos teismas tiesiogiai neištyrė, nesiėmė priemonių aplinkybėms išsamiai išaiškinti apkalsiant S. L. Apskritai, esant abejonių dėl A. M. parodymų patikimumo, šio įrodymų šaltinio savarankiškumo, apeliacinės instancijos teismas privalėjo imtis visų įmanomų priemonių, būtinų, kad aplinkybės būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos. Tai reiškia, kad teismas turėjo bent jau atlikti įrodymų tyrimą, apklausti A. M. ir perklausyti slapta darytus garso įrašus. Apibendrinant viską, prokuroras daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas ištyrė ne visus įrodymus bei juos įvertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas, o tai yra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, kuris sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą.
M. G. kasaciniame skunde prašo grąžinti bylą iš naujo tirti. Skunde nurodo, kad į Lietuvą iš Kazachstano jau 2004 m. rugpjūčio mėn. planavo važiuoti išregistruoti automobilio „Audi 100“ bei nusipirkti naują automobilį. Kazachstane buvo susitikęs S. L., kuris trumpam paliko pas jį savo automobilį „Audi 80“ ir žadėjo netrukus pasiimti, tačiau nepasirodė, o telefonu paprašė surasti žmogų, kuris galėtų minėtą automobilį pervaryti per sieną į Baltarusiją, o vėliau – ir į Lietuvą. M. G. teigia į Maskvą nuvykęs su S. B. traukiniu, o automobilį gabeno A. I. Lietuvoje susitikęs su A. I., paėmė iš jo automobilį „Audi 80“ ir perdavė jį bei jo dokumentus A. M., daugiau juo nesinaudojo. Rugsėjo 24 ar 25 dieną kasatoriui paskambino A. M. ir pasiūlė apžiūrėti automobilį, kurį parduoda jo pažįstami. Po to A. M., važiuodamas į Lentvarį, sustojo ties aikštele prie kelio ir nusivedė M. G. į mišką bei parodė duobutę, kurią vėliau šis turėjo parodyti S. L. Rugsėjo 26 d. A. M. vėl paprašė važiuoti su juo į mišką, o nuvažiavus – atnešti iš tos duobutės paketus (parodė, kur jie užkasti). Šiuos paketus A. M. įsidėjo į automobilį. M. G. kilo įtarimų, kad pakete kažkas draudžiamo, nes A. M. labai bijojo, kad nebūtų sustabdytas policijos pareigūnų, tada jis griežtai pareikalavo paaiškinti, kas yra paketuose bei sužinojo, kad ten narkotinės medžiagos. Taip pat sužinojo, kad jos buvo pervežtos į Lietuvą slėptuvėje, įrengtoje automobilyje „Audi 80“, kurį jis pats prašė nugabenti į Lietuvą A. I. Išsigandęs kasatorius paketus liepė tučtuojau išmesti iš automobilio, bet, jiems sustojus, buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Šie, patikrinę automobilį, narkotinių medžiagų nerado, tačiau, panaudoję fizinį smurtą (dėl to kasatorius buvo vėliau nuvežtas į ligoninę ir nustatyta, kad nuo sumušimo jam lūžę šonkauliai) ir net iššovę iš pistoleto bei visaip prigrasinę susidoroti, policijos pareigūnai nuvežė juos į policiją ir reikalavo duoti parodymus prieš M. T. Kasatorius tvirtina nežinojęs, kas toks yra M. T. ir neketinęs duoti parodymų, tačiau vėliau, išsigandęs dėl A. I. bei S. B. likimo, apkalbėjo save. Teisme davė teisingus parodymus, bet į tai niekas nekreipė dėmesio. Kai buvo sulaikytas, pas jį nei narkotinių medžiagų, nei didelių pinigų sumų rasta nebuvo, nerasta ir šių medžiagų pėdsakų – nei ant jo daiktų, nei bute. Prašo atkreipti dėmesį, kad anksčiau jis neteistas, turi šeimą ir du mažamečius vaikus, žmona nedirba. Prašo grąžinti bylą iš naujo tirti, siekiant nustatyti tikruosius kaltininkus.
Motyvuojamoji dalis
Skundai atmestini.
Dėl M. G. kasacinio skundo argumentų
M. G. kasacinio skundo pagrindą formuluoja remdamasis savo parodymais teisme, teigdamas, kad ikiteisminio bylos tyrimo metu save apkalbėjo, todėl teismas turėjo remtis ne jo parodymais, duotais bylos ikiteisminio tyrimo metu, o bylos teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais ir kitaip įvertinti nusikaltimo aplinkybes.
Kasacinės instancijos teismas neturi įgaliojimų baudžiamajame procese numatytais veiksmais patikrinti bylos duomenų teisingumą. Kasacinio skundo argumentai dėl bylos duomenų nagrinėjami teisės taikymo aspektu, patikrinant, ar ikiteisminio ir bylos nagrinėjimo pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose nebuvo padaryti tokie baudžiamojo proceso reikalavimų pažeidimai, kurie suvaržė įstatymų garantuotas kaltinamojo teises ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Todėl bylos duomenys patikrinami, ar jie gauti įstatymo nustatyta tvarka, ar tie duomenys patikrinti bei įvertinti remiantis išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Ikiteisminio bylos tyrimo metu M. G. buvo apklausiamas dalyvaujant gynėjui bei vertėjui. Savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, jis pripažino ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, sprendžiant kardomosios priemonės suėmimo skyrimo klausimą. Kasatorius tvirtina, jog ikiteisminio bylos tyrimo metu prieš jį buvo naudojamas smurtas, tačiau ikiteisminio bylos tyrimo metu ir baigus ikiteisminį tyrimą jis skundo apie tai nepateikė. Skiriant kardomąją priemonę, 2004 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdyje jis nurodė, kad buvo sužalotas sulaikant – ši aplinkybė ir paaiškina medicininius duomenis dėl šonkaulių įskilimo. Be to, minėto posėdžio metu jam buvo pasiūlyta susitikti su Kazachijos konsulato Lietuvoje darbuotojais. Visos šios aplinkybės rodo, kad ikiteisminio bylos tyrimo metu M. G. buvo suteiktos veiksmingos galimybės pasinaudoti teise į gynybą.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė M. G. parodymais, duotais nagrinėjant bylą teisme, kadangi jie paneigiami A. M. parodymais, kurie dalyje dėl M. G. dalyvavimo nusikaltime iš esmės atitinka pastarojo parodymus, duotus ikiteisminio bylos tyrimo metu. Taip pat M. G. ir A. M. sulaikymo aplinkybės, S. L. parodymai apie automobilio Audi 80 vykimo iš Baltarusijos į Lietuvą aplinkybes, pasienio tarnybų duomenys apie M. G. atvykimo į Lietuvą aplinkybes, patvirtina A. M. parodymus dėl M. G. dalyvavimo nusikaltime ir kartu paneigia M. G. parodymus, duotus nagrinėjant bylą teisme. Visi šie bei kiti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyti duomenys, kuriais grindžiama M. G. kaltė, yra gauti teisėtais būdais, atitinka įstatymo reikalavimus, patvirtina ir nuosekliai papildo vienas kitą, todėl teismai pagrįstai juos pripažino įrodymais, patvirtinančiais M. G. kaltę kontrabandos būdu gabenus per Lietuvos Respublikos valstybės sieną narkotines medžiagas bei bendrininkų grupe su A. M. laikius, gabenus bei platinus labai didelį kiekį narkotinių medžiagų.
Dėl prokuroro skundo argumentų apie esminį baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies) pažeidimą
BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
BPK 320 straipsnio 3 dalis nustato bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas.
Įrodymų vertinimas yra pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų prerogatyva. Apeliacinės instancijos teismas privalo nuodugniai ištirti apeliaciniame skunde pateiktus motyvus, juos palyginti su surinkta byloje medžiaga. Savo sprendime apeliacinės instancijos teismas privalo aptarti visus apeliacinio skundo argumentus ir juos motyvuotai atmesti arba pagrįsti.
Kasacinis bylos nagrinėjimo pagrindas yra tokie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Jei nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, tai nėra kasacinio apskundimo ir bylos nagrinėjimo pagrindas.
Prokuroro kasacinio skundo argumentai koncentruojami į tai, kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo kitaip įvertinti A. M. parodymus, siedamas juos su kitais bylos duomenimis, o ne atsietai nuo visų bylos aplinkybių, taip pat privalėjo tinkamai įvertinti S. L. parodymus. Kasacinės instancijos teismas tokį kasacinio nagrinėjimo pagrindą gali patikrinti apsvarstydamas, ar visos bylos aplinkybės išnagrinėtos išsamiai ir nešališkai, ar įrodymai įvertinti vadovaujantis įstatymu. Kasacinės instancijos teismas apeliacinės instancijos teismui negali duoti nurodymų, kaip šis turėtų vertinti konkrečius bylos duomenis, ar padaryti išvadas dėl įrodymų pakankamumo kaltei įrodyti. Tai draudžiama pagal BPK 386 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal prokuroro apeliacinį skundą, išnagrinėjo visus esminius skundo argumentus, pateikė motyvus, kodėl atmeta ar abejoja proceso metu ištirtais bylos duomenimis. Ikiteisminis tyrimas M. T. kaltę grindė išimtinai A. M. parodymais, kiti bylos duomenys yra fragmentiški, be A. M. parodymų esmės neturintys savarankiško informacinio turinio apie M. T. dalyvavimą nusikaltime. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pateikė A. M. parodymų chronologišką analizę, išdėstė kritiką dėl jų nuoseklumo ir motyvus, kodėl abejoja jų patikimumu. Vertinant A. M. parodymų objektyvumą ir savarankiškumą, reikšminga aplinkybė yra jo paties procesinė padėtis. Bendru atveju kaltinamojo, kurio baudžiamajai atsakomybei taikomos lengvatos, parodymai prieš kitą kaltinamąjį teismų praktikoje yra vertinami atsargiau ir su didesniu skepticizmu, nei tipiniai kaltinamųjų ar juo labiau liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai. Toks įrodymų šaltinis gali būti pripažįstamas patikimu ir pakankamu kaltei pagrįsti, jei jį patvirtina ir kiti bylos proceso metu surinkti įrodymai. Kasacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kitų savarankiškų informatyvių įrodymų, patvirtinančių M. T. dalyvavimą nusikaltime, bylos proceso metu nebuvo pateikta. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija įvertino ir S. L. parodymus bei pagrįstai juos atmetė, nes šis nurodė, kad girdėjo iš kitų asmenų, jog narkotikai bus perduoti A. M. draugams, tačiau kiti asmenys, kurie buvo apklausti bylos proceso metu, šios aplinkybės nepatvirtino. Todėl tai yra išvestiniai duomenys, nepatvirtinami pirminiais duomenimis. Be to, ir S. L. parodymų turinys yra hipotetinio pobūdžio. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija išnagrinėjo visus bylos proceso metu gautus įrodymus, nurodė motyvus, kodėl abejoja A. M. parodymais. Ar pareikštos abejonės yra pakankamos, kad galima būtų atmesti A. M. parodymus dėl M. T. dalyvavimo nusikaltime, kasacinės instancijos teisėjų kolegija svarstyti negali, nes tai yra įrodymų vertinimo klausimas, kuris yra pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų bylos proceso nagrinėjimo dalykas. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija išdėstė išsamius argumentus dėl kitų įrodymų teikiamos informacijos esmės įrodinėjant M. T. kaltę dalyvavus padarant nusikaltimą. Kolegijos nuomone, prokuroro apeliacinis skundas dėl M. T. išteisinimo apeliacine tvarka išnagrinėtas nepažeidžiant bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų.
Dėl prokuroro skundo argumentų apie netinkamą LR BK 54 straipsnio, 61 straipsnio 1, 2 dalių taikymą
BK 61 straipsnio 1 dalyje yra nuoroda į tai, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.
BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. Kaip matosi iš BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicijos turinio, joje, skirtingai nei to paties straipsnio 4 ir 5 dalyse, nėra numatytos imperatyvios taisyklės, ribojančios teismo teisę pagal specialiosios dalies normos sankciją pasirinkti bausmės rūšį ar jos dydį. Pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimo klausimą M. G. išsprendė pernelyg lakoniškai, nurodydamas tik atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį, praktiškai nesvarstydamas BK 54 straipsnio nuostatų. Tačiau, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, kolegija išsamiai apsvarstė BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas, atsižvelgė į tai, kad M. G. praeityje neteistas, turi šeimą, kurioje du mažamečiai vaikai, serga sunkiomis ligomis ir, remdamasi šiomis aplinkybėmis, priėjo išvados, kad jam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais.
Kadangi apeliacinės instancijos teismas išdėstė bausmės skyrimo motyvus bei argumentus, kuriais remdamasis atmeta prokuroro apeliacinio skundo reikalavimus dėl bausmės paskyrimo M. G., todėl įstatymo taikymo aspektu BK 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos pritaikytos tinkamai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir nuteistojo M. G. kasacinius skundus atmesti.