Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baud˛iamuju bylu skyriaus teiseju kolegija susidedanti iš

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baud˛iamaja byla pagal nuteistojo A. G. (A. G. ) ir nuteistojo J. M. (J. M. ) gynejos apeliacinius skundus del Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 8 d. nuosprend˛io, kuriuo:

J. M. pripa˛intas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baud˛iamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dali laisves atemimu dvylikai metu, bausme atliekant pataisos namuose.

A. G. pripa˛intas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dali laisves atemimu aštuoneriems metams bausme atliekant nepilnameciu pataisos namuose.

Nuosprend˛iu taip pat iš nuteistojo J. M. ir civilines atsakoves I. G. solidariai priteista 3603,46 Lt (trys tukstanciai šeši šimtai trys Lt 46 ct.) Vilniaus teritorinei ligoniu kasai.

Aprašomoji dalis

n ustate:

J. M. ir A. G. nuteisti u˛ tai, kad 2007 lapkricio 20 d. apie 1 val. 30 min., budami apsvaige nuo alkoholio, turedami tiksla atkeršyti M. L. u˛ maisto produktu vagyste iš D. M. , J. M. vairuojamu automobiliu atva˛iavo i Vilniaus rajono Dukštu seniunijos Airenu 2 kaima prie N. R. gyvenamojo namo, isibrove i gyvenamaja patalpa, u˛puole lovoje gulinti M. L. muše ji rankomis, ištrauke u˛ koju iš lovos, del ko nukentejusysis galva trenkesi i grindis, ištempe i kiema prie namo ir parbloške ant ˛emes, sparde kojomis i galva ir kitas kuno dalis, padarydami nukentejusiajam kaires puses X-XI šonkauliu lu˛ius, muštine ˛aizda kaireje momenineje srityje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus veide su minkštuju audiniu patinimu, traumini kraujo išsiliejima po kietuoju galvos smegenu dangalu virš kaires momenines skilties ir did˛iosios galvos smegenu jungties tarppusrutuliniame tarpe bei i šoniniu skilveliu u˛pakalinius ragus, higromas virš kaktiniu skilciu poliu, - t.y. sunku sveikatos sutrikdyma. Del galvos su˛alojimu visumos išsivyscius komplikacijoms: galvos smegenu komai, abipusiam pulingam plauciu u˛degimui, progresuojanciam kvepavimo ir širdies veiklos nepakankamumui ir del to M. L. 2007 m. gruod˛io 25 d. ligonineje mirus, jie tycia ji nu˛ude.

Nuteistojo J. M. gyneja apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 8 d. nuosprendi.

Apeliantes nuomone, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nebuvo nustatyta, kad jos ginamasis pas nukentejusiji atejo turedamas tiksla atkeršyti u˛ maisto produktu vagyste, juolab, kad apie tai jie buvo kalbeje dar iki ivykio ir susitaike D. M. namuose, o antra karta susitiko pabendrauti ir girtauti. Be to, nepagristai teismas nustate, kad J. M. buvo apsvaiges nuo alkoholio, nes jis vairavo automobili, iki ivykio buvo išgeres tik truputi sidro, o atsi˛velgiant i jo jauna am˛iu ir sveikata, tai negalejo sukelti apsvaigimo alkoholiu.

Gyneja teigia, kad J. M. dave nuoseklius parodymus apie ivyki, nurode, kad nukentejusysis M. L. pirmas puole nuteistuosius peiliu. Tai patvirtino ir nuteistasis A. G. tiek apklausu metu, tiek akistatos metu. Tuo tarpu teismas, gynejos nuomone, nepagristai konstatavo, kad J. M. ir A. G. parodymai prieštaringi.

Skunde taip pat nurodoma, kad Vilniaus teritorines ligoniu kasos civilinis ieškinys patenkintas pagristai.

Nuteistasis A. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 8 d. nuosprendi ir ji išteisinti.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis J. M. bei jo gyneja prašo gynejos apeliacini skunda patenkinti, nuteistojo A. G. gyneja prašo jos ginamojo apeliacini skunda patenkinti, prokuroras prašo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. G. ir nuteistojo J. M. gynejos apeliaciniai skundai atmetami.

Apygardos teismas visapusiškai ištyre nuteistiesiems A. G. ir J. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados del nusikalstamo ivykio, nuteistuju padarytos nusikalstamos veikos sudeties, ju kaltes padarius nusikalstama veika, numatyta BK 129 straipsnio 1 dalyje, bei jiems paskirtu bausmiu, pagristos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai ivertintais irodymais. Taip pat nuteistajam J. M. u˛ kito ˛mogaus nu˛udyma laisves atemimo bausme paskirta nepa˛eid˛iant BK 54 straipsnyje numatytu, bendruju bausmiu skyrimo pagrindu, kas nepagristai gincijama nuteistojo gynejos apeliaciniame skunde.

Motyvai del nuteistuju A. G. ir J. M. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 1 dali

Kolegija konstatuoja, jog nuteistojo J. M. gyneja apeliaciniame skunde nepagristai teigia, kad jos ginamojo padaryta nusikalstama veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dali, o nuteistojo A. G. apeliaciniame skunde keliama versija, jog ivykio metu jis buvo ivykio vietoje, taciau nukentejusiajam sudave tik viena smugi i kairi šona siekdamas atimti iš pastarojo peili, buvo patikrinta tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme ir pagristai atmesta, ka išsamiai ir visapusiškai aptare apygardos teismas skund˛iamame nuosprendyje.

Nuteistuju kalte, padarius jiems inkriminuota nusikalstama veika, patvirtina liudytoju parodymai, specialisto išvada, ivykio vietos ap˛iuros protokolas, parodymu patikrinimo vietoje protokolai, be to, kolegijos nuomone, nuteistuju kalte iš dalies patvirtina ir ju paciu parodymai.

Apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija konstatuoja, kad nuteistuju A. G. ir J. M. parodymai del ju elgesio iki nusikalstamos veikos padarymo iš esmes nesiskiria, išskyrus keleta neesminiu detaliu, kurios nuteistuju ivykdytos nusikalstamos veikos teisiniam ivertinimui esmines reikšmes neturi. Tiek J. M. , tiek ir A. G. vienodai nurode, kad 2007 m. lapkricio 20 d. konfliktas su M. L. kilo del to, jog pastarasis iš nuteistojo J. M. sesers D. M. pavoge maisto produktus. Abu nuteistieji vienodai parode, kad su nukentejusiuoju susitiko du kartus, pirmaji – išsiaiškino del vagystes bei girtavo, o antraji – pas nukentejusiji va˛iavo J. M. iniciatyva ir butent antrojo susitikimo metu padaryta nusikalstama veika. Ne vienas iš nuteistuju iš esmes neneige, kad antrojo susitikimo metu buvo ivykio vietoje ir atliko smurtinius veiksmus prieš nukentejusiji, taciau abu bande menkinti savo vaidmeni nusikalstamos veikos padaryme. Todel, apygardos teismas pagristai konstatavo, kad šioje dalyje nuteistuju parodymai yra prieštaringi. Nuteistasis J. M. parode, kad nusikaltimo diena apie 23-24 val. jis kartu su A. G. ir V. C. atva˛iavo prie namo, kur gyveno M. L. . Mašina pastate taip, kad ˛ibintai šviestu i duris ir paliko ju neišjunges. Pats priejo prie duru ir pasibelde. Duris atidare M. L. ir nieko nesakes smoge peiliu ir pataike nuteistajam J. M. i peti. Tada jis kumšciu smoge M. L. taikydamas i galva. Vienas smugis pataike nukentejusiajam i kakla. Nuo jo smugiu nukentejusysis pargriuvo ant ˛emes ir jis jam gulinciam spyre, pataike i kluba. Po to, nubego prie mašinos pa˛iureti, kur peiliu jam pataike M. L. . Pamate, kad jo striuke perpjauta. Gri˛damas nuo mašinos prie namo, pamate, kad A. G. spardo nukentejusiji M. L. i viršutine kuno dali. Jis atitrauke A. G. nuo M. L. ir parva˛iavo namo (t. 2, b. l. 185-186). Nuteistasis A. G. , nagrinejant byla apygardos teisme parode, kad J. M. prieš ivyki pasake, jog reikia va˛iuoti namo, o pakeliui – u˛sukti pas M. L. . Atva˛iavus prie namo, jis su J. M. u˛ejo i vidu. Jis, J. M. ir M. L. atsisedo u˛ stalo. Cia M. L. peiliu sudave J. M. . Pastarasis u˛lau˛e M. L. ranka. Tada jis (A. G. ) kumšciu sudave M. L. i nugara. Koja nespyre. Po to išejo i lauka, o J. M. ir M. L. liko viduje. Name dar buvo pagyvenusi moteris. Išejes i lauka nuejo prie mašinos ir isedo i ja. Tada pamate, kad J. M. ir M. L. mušasi lauke prie namo. Mate, kad M. L. pargriuvo ant ˛emes, o J. M. ji spardo. Kiek kartu ir i kurias vietas sparde M. L. , nemate. Sparde ma˛daug 5 – 6 minutes. Po to parva˛iavo i namus (t. 2, b. l. 186-187).

Iš aukšciau paminetu, nuteistuju parodymu matyti, kad kiekvienas ju bando švelninti savo vaidmeni nusikalstamos veikos padaryme neigdami, jog sudave nukentejusiajam smugius i galva, bei nurodydami jog nukentejusiji muše bendrininkas. Taciau, apygardos teismas pagristai konstatavo, kad tokius nuteistuju parodymus paneigia liudytoju T. ir N. R. , I. A. , V. C. parodymai, iš kuriu matyti, kad prieš nukentejusiji intensyviai smurtavo abu nuteistieji. Kolegijos nuomone, tokius nuteistuju parodymus paneigia ir byloje esanti 2007 m. gruod˛io 9 d. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. 3264/07(01), kurioje nurodoma, kad M. L. mire nuo galvos sumušimo, trauminio kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenu dangalu virš kaires momenines skilties ir did˛iosios galvos smegenu jungties, tarppusrutuliniame tarpe bei i šoniniu skilveliu u˛pakalinius ragus, higromos virš kaktiniu skilciu poliu. Su˛alojimai komplikavosi galvos smegenu koma, abipusiu puliniu plauciu u˛degimu, progresuojanciu kvepavimo ir širdies veiklos nepakankamumu. Galvos su˛alojimai padaryti ne ma˛iau kaip trimis trauminiais poveikiais, tiriamojo mirtis ivyko nuo galvos su˛alojimu visumos (t. 1, b. l. 43-49). Liudytoja T. R. parode, kad nusikaltimo diena ji, jos motina N. R. ir sugyventinis M. L. buvo namuose. Vakare, sutemus, pas juos atejo J. M. ir išsivede jos sugyventini. Gal po 20 minuciu sugyventinis gri˛o. Sumuštas nebuvo. Nieko nepasakojo, pasake, kad viska pasakys ryte. Ruošdamiesi miegoti, sugule i lovas. Po 10-15 minuciu išgirdo i kiema iva˛iuojancia mašina. Sugyventinis ka˛ka nujausdamas liepe jai pasislepti. Ji palindo po lova, ant kurios gulejo, jos motina buvo pasislepusi u˛ u˛uolaidos, sugyventinis liko guleti lovoje. Pirmiausia i vidu u˛ejo A. G. , liepe sugyventiniui keltis, pasiimti ja ir va˛iuoti kartu su atvykusiais asmenimis. J. M. tuo metu dar buvo lauke. M. L. pasake, kad jis niekur neva˛iuos, tada A. G. eme ji gulinti mušti. Kaip ji muše, nemate, nes slepesi po lova. Paskui jis ištempe M. L. iš lovos, nutempe i lauka. Lauke M. L. sparde ir J. M. . Spardanciu veidu nemate, bet tikrai apie 10 minuciu nukentejusiji sparde ne vienas ˛mogus. Jokio peilio sugyventinis neturejo. Spardanciu veidu nemate, nes u˛stojo lovos apacia, taciau gulinti sugyventini ir ju spardanciu ˛moniu kojas mate gerai, nes beveik tiesiai prieš atviras duris buvo pastatyta ju mašina, kurios ˛ibintai apšviete visa vaizda. Tvirtai gali pasakyti, kad M. L. sparde ne vienas ˛mogus. (t. 2, b. l. 189-190). Šiuos liudytojos T. R. parodymus patvirtina ir liudytojos N. R. parodymai, iš kuriu matyti, kad ivykio metu i namus u˛ejo daugiau nei du ˛mones, ištempe nukentejusiji u˛ koju i lauka. Tempiamas iš lovos M. L. galva trenkesi i grindis (t. 2, b.l. 193-194). Iš dalies liudytoju T. ir N. R. nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojos I. A. parodymai, kuri pirmos instancijos teismo posed˛io metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2007 m. lapkricio 20 d. apie 2 val. 30 min. pas ja i namus atejo T. R. , praše iškviesti greitaja pagalba ir nurode, jog M. L. sumuše J. M. su draugais (t. 1, b. l. 77-78, t. 2, b.l. 191). Be to, liudytojas V. C. parode, kad praejus apytiksliai savaitei po ivykio A. G. jam sake, jog ivykio vakara (2007-11-20), kai nuteistieji kaime sumuše ka˛koki vyriški - „dave i galva“ (t. 1, b. l. 88-90, t. 2, b. l. 192-193). Atkreiptinas demesys ir i tai, kad byloje esancios 2007 m. gruod˛io 9 d. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. 3264/07(01), 12 punkte nustatyta, jog M. L. mire nuo galvos su˛alojimu visumos, išvados 9 punkte nurodyta, kad su˛alojimai padaryti ne ma˛iau kaip trimis trauminiais poveikiais (t.1, b. l. 43 – 49). Liudytojos T. ir N. R. parode, kad iki ivykio nukentejusiojo M. L. galva su˛alota nebuvo (t. 2, b. l. 189, 194). Todel, ivertinusi aukšciau aptartus irodymus, kolegija daro išvada, kad nuketejusiajam galvos su˛alojimai galejo buti padaryti tik 2007 m. lapkricio 20 d. ivykio metu ir juos bendrais veiksmais padare nuteistieji A. G. ir J. M. . Kolegijos nuomone, nera pagrindo netiketi iš esmes nuosekliais liudytoju T. R. ir N. R. parodymais apie ivykio aplinkybes, kas nepagristai gincijama nuteistojo A. G. ir nuteistojo J. M. gynejos apeliaciniuose skunduose. Minetu liudytoju parodymai atitinka teismo nustatytoms faktinems bylos aplinkybems. Todel, apygardos teismas, priimdamas apkaltinamaji nuosprendi pagristai remesi šiu liudytoju parodymais, kaip patikimais ir nekelianciais abejoniu irodymais.

Kartu kolegija atmeta nuteistojo J. M. gynejos apeliacinio skundo argumentus, kad liudytoja T. R. budama pasislepusi po lova negalejo matyti, kaip kieme mušamas nukentejusysis, nes vaizda u˛stoja durys. Iš liudytojos T. R. parodymu patikrinimo vietoje protokolo (t. 1, b. l. 68-72) matyti, kad ši liudytoja iš esmes tiksliai nurode koks smurtas nukentejusiojo at˛vilgiu buvo naudojamas bei apytiksliai vieta kieme, kurioje buvo mušamas nukentejusysis. Nors iš nuotrauku esanciu prie parodymu patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad namo durys nera atidarytos ir gyneja iš to padare išvada, kad liudytoja negalejo matyti lauke mušamo nukentejusiojo, taciau iš pacios liudytojos T. R. parodymu seka, kad ivykio metu durys buvo atidarytos ir ji mate visa ivykio eiga. Atkreiptinas demesys, kad iš nuteistuju A. G. ir J. M. parodymu patikrinimo vietoje protokolu matyti šiek tiek kita nukentejusiojo mušimo kieme vieta (t. 1, b. l. 112-119, t. 2, b. l. 18-29), kurios neu˛stoja atidarytos namo durys. Todel, kolegijos nuomone, ivertinus ivykio situacija, pakankamai greitai besikeiciancius ivykius, o taip pat atsi˛velgus i liudytojos del vartojamo smurto patirta stresa bei baime, liudytoja T. R. galejo sa˛iningai suklysti del tikslios vietos kieme, kur buvo sumuštas nukentejusysis M. L. . Be to, pastebetina, kad liudytojos T. R. parodymu patikrinimo vietoje protokole demesys akcentuojamas i tai, koki smurta nuteistieji naudojo prieš nukentejusiji, o ne i visiškai tikslia jo mušimo kieme vieta. Del tokiu paciu prie˛asciu atmetami ir nuteistojo J. M. gynejos bei nuteistojo A. G. apeliaciniu skundu argumentai, kad liudytojos T. R. parodymai prieštaringi ji eile kartu juos keite, nurodydavo kiekviena karta skirtinga ivykio eiga bei atvykusiu asmenu skaiciu. Kolegijos nuomone esmine reikšme šiuo atveju turi tai, kad liudytoja T. R. parode, jog i jos nama buvo isibrove ir jos sugyventini ištempe i lauka muše bei sparde daugiau nei vienas asmuo, tarp kuriu iš balso ji pa˛ino J. M. , buvo ir kiti asmenys (t. 2, b. l. 189-190). Juolab, kad patys nuteistieji neneigia, kad kaip tik tuo metu buvo ivykio vietoje.

Kolegija taip pat atmeta tiek nuteistojo A. G. , tiek nuteistojo J. M. gynejos apeliaciniu skundu argumentus, kad nukentejusysis M. L. juos puole su peiliu. Apygardos teismas pagristai konstatavo, kad nuteistuju parodymai šioje dalyje prieštaringi. Nuteistasis J. M. parode, kad jis buvo u˛pultas vos jam pabeldus i duris, net neu˛ejus i namo vidu (t. 2, b. l. 185-186). Tuo tarpu nuteistasis A. G. teigia, kad tai atsitiko tada, kai jis su J. M. u˛ejo i nama ir kartu su M. L. atsisedo u˛ stalo (t. 2, b. l. 187). Be to, nuteistuju prieštaringai nurodyta aplinkybe kategoriškai paneige liudytoja T. R. , kuri parode, kad nukentejusysis jokio peilio neturejo, jis net ne˛inojo kur namuose peiliai laikomi (t. 2, b. l. 189-190). Iš dalies nuteistuju parodymus paneigia ir liudytojos N. R. parodymai, kuri teige, kad M. L. nuteistieji ištempe iš lovos, o ne nuo stalo (t. 2, b. l. 193-194). Kolegijos nuomone, atmetus nuteistuju argumentus, kad smurta prieš nukentejusiji jie vartojo, nes pastarasis juos puole su peiliu, lieka tik vienas ju padarytos nusikalstamos veikos motyvas, t.y. kad prieš nukentejusiji smurta jie naudojo keršydami u˛ maisto produktu vagyste.

Apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas ivertines aukšciau minetus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisme ištirtus irodymus, nepa˛eisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimu pagristai nustate, jog nuteistieji A. G. ir J. M. 2007 lapkricio 20 d. apie 1 val. 30 min., budami apsvaige nuo alkoholio, turedami tiksla atkeršyti M. L. u˛ maisto produktu vagyste iš D. M. , J. M. vairuojamu automobiliu atva˛iavo i Vilniaus rajono Dukštu seniunijos Airenu 2 kaima prie N. R. gyvenamojo namo, isibrove i gyvenamaja patalpa, u˛puole lovoje gulinti M. L. muše ji rankomis, ištrauke u˛ koju iš lovos, del to nukentejusysis galva trenkesi i grindis, ištempe i kiema prie namo ir parbloške ant ˛emes, sparde kojomis i galva ir kitas kuno dalis, padarydami nukentejusiajam kaires puses X-XI šonkauliu lu˛ius, muštine ˛aizda kaireje momenineje srityje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus veide su minkštuju audiniu patinimu, traumini kraujo išsiliejima po kietuoju galvos smegenu dangalu virš kaires momenines skilties ir did˛iosios galvos smegenu jungties tarppusrutuliniame tarpe bei i šoniniu skilveliu u˛pakalinius ragus, higromas virš kaktiniu skilciu poliu, - t.y. sunku sveikatos sutrikdyma. Del galvos su˛alojimu visumos išsivyscius komplikacijoms: galvos smegenu komai, abipusiam pulingam plauciu u˛degimui, progresuojanciam kvepavimo ir širdies veiklos nepakankamumui ir del to M. L. 2007 m. gruod˛io 25 d. ligonineje mirus, jie tycia ji nu˛ude.

Ivertinus tai, kad prieš nukentejusiji nuteistieji smurtavo pakankamai intensyviai apie 10 min., suduodami smugius i gyvybiškai svarbius organus (t.y. i galva), taip pat i tai, kad iki ivykio tarp nuteistuju ir nukentejusiojo kilo konfliktas del pastarojo pavogtu maisto produktu, darytina išvada, jog smurtaudami prieš nukentejusiji M. L. nuteistieji A. G. ir J. M. suvoke pavojinga ju daromos veikos pobudi, numate, kad del ju veiksmu gali kilti BK 129 straipsnyje numatytos pasekmes ir nors ju nenorejo, bet samoningai leido joms atsirasti, t. y. , šia nusikalstama veika nuteistieji padare veikdami netiesiogine tycia (BK 15 str. 3 d.). 2004 m. bir˛elio 18 d. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato nutarimo „Del teismu praktikos nusikaltimu ˛mogaus gyvybei bylose“ 6 punkte numatyta, kad tokiu atveju, kai nustatoma, jog kaltininkas veike netiesiogine tycia, jo padaryta veika kvalifikuojama pagal atsiradusias pasekmes. To paties nutarimo 4 punkte numatyta, kad atsakomybe u˛ ˛mogaus gyvybes atemima kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusiu padariniu (mirties) yra prie˛astinis ryšys. Jei nukentejusiojo mirties prie˛astis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybe u˛ ˛mogaus gyvybes atemima atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentejusysis mire tuoj po padarytos veikos, ar praejus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo su˛alojimai, ir kad, nesant šiu aplinkybiu, mirties galbut buvo galima išvengti. Šiuo atveju nukentejusysis M. L. mire praejus menesiui ir penkioms dienoms po su˛alojimo. Taciau, byloje esancios 2007 m. gruod˛io 9 d. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. 3264/07(01) 12 punkte nustatyta, jog M. L. mire nuo galvos su˛alojimu visumos, išvados 9 punkte nurodyta, kad su˛alojimai padaryti ne ma˛iau kaip trimis trauminiais poveikiais. Aukšciau aptartais irodymais nustatyta, kad šiuos galvos su˛alojimus nukentejusiajam padare nuteistieji A. G. ir J. M. . Taigi, akivaizdu, kad komplikacijos, del kuriu ivyko nukentejusiojo mirtis, jam išsivyste ne atsitiktinai, o neišvengiamai. Jas, nepaisant laiku suteiktos medicinines pagalbos, desningai salygojo nuteistuju bendrais veiksmais padaryti kuno su˛alojimai. Ši aplinkybe rodo, kad tarp nuteistuju ivykdytos nusikalstamos veikos ir kilusiu pasekmiu (M. L. mirties) yra tiesioginis prie˛astinis ryšys. 2004 m. bir˛elio 18 d. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato nutarimo „Del teismu praktikos nusikaltimu ˛mogaus gyvybei bylose“ 8 punkte numatyta, kad tokiu atveju, jei smurta prieš nukentejusiji naudojo keli asmenys ir šis mire nuo padarytu su˛alojimu visumos, tai pagal BK 129 straipsni atsako visi su˛alojimus padare asmenys.

Atsi˛velgus i aukšciau išdestytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas pagristai nuteistuju padaryta nusikalstama veika kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dali. Šiais motyvais kolegija taip pat atmeta nuteistojo J. M. gynejos apeliacinio skundo argumentus, kad byloje nera irodymu, jog J. M. turejo tycia nu˛udyti nukentejusiji ir jo veika turejo buti kvalifikuota pagal BK 135 straipsni, kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Motyvai del bausmiu skyrimo nuteistiesiems A. G. ir J. M.

Nuosprend˛io dalis del bausmiu skyrimo teiseta ir pagrista, nes Vilniaus apygardos teismas skirdamas nuteistiesiems A. G. ir J. M. bausmes, atsi˛velge i ju padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, kaltes forma ir tycios ruši, kaltininku asmenybe, kitas reikšmingas bausmes dyd˛iui aplinkybes ir laikesi bendruju bausmes skyrimo pagrindu.

U˛ kito ˛mogaus nu˛udyma t. y. nusikaltima, kuris numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje, yra nustatyta tik laisves atemimo bausme. Jos dydis numatytas nuo septyneriu iki penkiolikos metu. Nuteistajam J. M. dvylikos metu laisves atemimo bausme paskirta atsi˛velgus i jo asmenybe, t.y. kad jis praeityje neteistas, dirba, charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. l. 172-179), taciau padare labai sunku nusikaltima, nustatyta viena nuteistojo atsakomybe sunkinanti aplinkybe, t.y. kad nusikalstama veika jis padare apsvaiges nuo alkoholio ir tai turejo itakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kolegijos nuomone, šiuo atveju apygardos teismas, atsi˛velges i tai, kad nustatyta viena nuteistojo J. M. atsakomybe sunkinanti aplinkybe ir nenustatyta jo atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu, vadovaudamasis BK 61 straipsniu, pagristai jam paskyre laisves atemimo bausme, kuri yra vieneriais metais didesne, negu sankcijoje numatytas laisves atemimo bausmes vidurkis.

Apeliaciniame skunde nuteistojo J. M. gyneja gincija byloje nustatyta, BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, atsakomybe sunkinancia aplinkybe, teigdama, kad jos ginamasis nusikalstamos veikos darymo metu nebuvo apsvaiges nuo alkoholio, nes vairavo automobili, iki ivykio buvo išgeres tik truputi sidro, o atsi˛velgiant i jo jauna am˛iu ir sveikata, tai negalejo sukelti apsvaigimo alkoholiu. Taciau, kolegijos nuomone, nuteistuju parodymai leid˛ia daryti priešinga išvada, todel šie nuteistojo gynejos apeliacinio skundo argumentai atmetami. Nuteistasis A. G. teismo posed˛io metu parode, kad J. M. jam sakes, kad su nukentejusiuoju gere sidro, be to jis pats mate, kaip pastarasis gere degtines (t. 2, b. l.186-187). Pats nuteistasis J. M. taip pat parode, kad gere alaus, degtines bei sidro (t. 2, b. l. 186). Šios aplinkybes leid˛ia spresti, kad nuteistasis J. M. ivykio metu buvo apsvaiges nuo alkoholio ir tai turejo itakos nusikalstamos veikos padarymui. Vien tik gynejos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybes, kad jis vairavo automobili, yra jauno am˛iaus ir del to negalejo nuo tokio kiekio alkoholio apsvaigti, neleid˛ia spresti, kad ši atsakomybe sunkinanti aplinkybe nustatyta nepagristai.

Nuteistojo J. M. gyneja apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas skyre jos ginamajam per grie˛ta bausme, kuri aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.). Taciau, kolegijos nuomone, tokie apeliacinio skundo argumentai taip pat nepagristi. Pagal baud˛iamaji istatyma, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmes paskyrimas aiškiai prieštarautu teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmes paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesne bausme (BK 54 str. 3 d.). Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato 2003 m. bir˛elio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Del teismu praktikos taikant Baud˛iamojo proceso normas, reglamentuojancias nuosprend˛io surašyma“ 3.1.13 punkte numatyta, kad taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtines aplinkybes, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmes paskyrimas šiam asmeniui u˛ šios nusikalstamos veikos padaryma aiškiai prieštarautu teisingumo principui. Taip pat akcentuojama, kad taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima, kai nera BK 62 straipsnyje nurodytu pagrindu. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijes su aplinkybiu, apibudinanciu nusikalstamos veikos pavojinguma ir šia veika padariusi asmeni, visumos vertinimu. Šiuo atveju, ivertinus bylos aplinkybiu visuma, išimtiniu aplinkybiu, del kuriu BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmes paskyrimas J. M. u˛ nusikalstamos veikos padaryma prieštarautu teisingumo principui, nenustatyta. Taip pat nera ir BK 62 straipsnyje numatytu pagrindu skirti nuteistajam švelnesne, negu istatymo numatyta, bausme. Pastebetina, kad ir pati nuteistojo J. M. gyneja apeliaciniame skunde nenurode jokiu aplinkybiu, kurios leistu spresti, kad jos ginamajam galima taikyti aukšciau mineta teisingumo principa. Atsi˛velgiant i tai, kolegija konstatuoja, kad pagrindo J. M. taikyti BK 54 straipsnio 3 dali, nera.

Nuteistojo J. M. gyneja tvirtina, kad apygardos teismas neatsi˛velge i tai, kad nuteistasis turi šeima, augina du vaikus. Išties, skund˛iamame nuosprendyje nenurodyta, kad teismas skirdamas bausme atsi˛velgia i šias aplinkybes. Taciau, kolegija atkreipia demesi, jog teismu praktikoje kaltininko asmenybe apibudinantys po˛ymiai, tokie kaip am˛ius, lytis, šeimine padetis, sveikatos bukle, savaime negali nulemti švelnesnes bausmes u˛ nu˛udyma paskyrimo, i juos gali buti atsi˛velgiama tik visu kitu aplinkybiu, apibudinanciu kaltininko asmenybe, kontekste. Šiuo atveju, apygardos teismas, ivertines bausmes skyrimui reikšmingu aplinkybiu visuma, pagristai nuteistajam J. M. paskyre 12 metu laisves atemimo bausme.

Teiseju kolegija taip pat konstatuoja, kad nuteistojo A. G. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybes, kad jis nepilnametis, augo be tevo, šiuo metu mokosi, stengiasi nepakliuti i suaugusiu ˛moniu itaka ir visa tai bus jam labai rimta pamoka jauname gyvenime, šiuo atveju negali buti pagrindu švelninti jam paskirta bausme. Pagal baud˛iamaji istatyma teismas, skirdamas bausme, turi atsi˛velgti i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, kaltes forma ir ruši, padarytos nusikalstamos veikos stadija, kaltininko asmenybe, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstama veika forma ir ruši, atsakomybe lengvinancias bei sunkinancias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Individualizuojant bausme, visoms šioms aplinkybems turi buti skiriama vienoda teisine reikšme, ne vienai iš šiu aplinkybiu, tarp ju ir kaltininko asmenybei, neturi buti suteikiama išskirtine dominuojanti reikšme, paneigianti, pavyzd˛iui, net padarytos veikos pavojinguma (kasacine byla Nr. 2K-7-576/2006). Iš skund˛iamo nuosprend˛io matyti, kad apygardos teismas skirdamas nuteistajam A. G. bausme atsi˛velge i pastarojo skunde nurodytas aplinkybes, t.y. kad jis gyvena asocialioje šeimoje, yra nepilnametis. Teismas ivertino ir tai, kad A. G. praeityje teistas u˛ vagyste, atleidus ji nuo baud˛iamosios atsakomybes, praejus vos dviems su puse menesio, padare labai sunku nusikaltima. Nuosprendyje pagristai konstatuota, jog pastaroji aplinkybe rodo, kad nors ir budamas labai jauno am˛iaus, kaltinamasis linkes nusikalsti, iš ankstesnio teistumo teigiamu išvadu nepadare. Kolegijos nuomone, atsi˛velgus i visas šias aplinkybes, nuteistajam A. G. pagristai paskirta laisves aštuoneriu metu atemimo bausme, kurios trukme nustatyta viršijant sankcijos, taikomos nepilnameciams asmenims u˛ šia nusikalstama veika, vidurki (BK 91 str.).

Apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis teisetas ir pagristas.

Kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baud˛iamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo J. M. gynejos ir nuteistojo A. G. apeliacinius skundus atmesti.