- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-13
- Bylos Nr.
- e2A-563-924/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00572-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Edvardas Paliokas, Tomas Romeika, Jurgita Sujetienė
- Atsakovas
- V. B.
- Ieškovas
- R.V., B. V.
- Trečiasis asmuo
- notarė Laima Jakeliūnienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Tomo Romeikos ir Jurgitos Sujetienės, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R.V. ir B. V. ieškinį atsakovei V. B. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo notarė Laima Jakeliūnienė.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai R. V. ir B. V. (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančia ieškovų ir atsakovės V. B. (toliau – ir atsakovė) 2019 m. sausio 9 d. pasirašytą bei Pasvalio rajono 1-ojo notarų biuro notarės Laimos Jakeliūnienės (toliau – ir notarė) patvirtintą Dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 103 (toliau – ir dovanojimo sutartis); 2) taikyti restituciją ir grąžinti ieškovams butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
2. Ieškovai nurodė, kad pasirašydami dovanojimo sutartį, pagal kurią ieškovai padovanojo atsakovei, t. y. savo dukrai, butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), neteisingai suvokė savo sudaromo sandorio esmę ir aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnis), dėl atsakovės tyčinės apgaulės, nurodant klaidingas sandorio sudarymo sąlygas (CK 1.91 straipsnis). Jų suklydimas pasireiškė tuo, kad jų tikroji valia buvo perleisti dukrai jiems priklausantį butą, su sąlyga, kad ši rūpinsis jais ir prižiūrės juos iki jų gyvos galvos. Jeigu būtų supratę, kad pagal sutartį jie padovanoja dukrai butą, o ši neįsipareigoja jais rūpintis, jie tikrai nebūtų pasirašę šios sutarties. Jų tarpusavio santykiai su atsakove buvo geri, ieškovai ja pasitikėjo, kadangi ji yra jų vaikas ir tikrai negalvojo, kad ji gali juos apgauti. Ieškovai yra garbingo amžiaus, neturi aukštojo išsilavinimo (tiek ieškovė R. V., tiek B. V. yra baigę 8 klases), tad pasirašydami su dukra sutartį dėl jos jiems nurodytų klaidingų aplinkybių, suklydo iš esmės dėl sandorio teisinės prigimties, t. y. manė, kad sudarė sandorį ir dėl jiems priklausančio turto perleidimo ir dėl atsakovės įsipareigojimo jais rūpintis. Atsakovė pasinaudojo ieškovų pasitikėjimu, įstatymų neišmanymu, o vėliau iškeldino juos iš patalpų, kuriose buvo apgyvendinusi, tuo išsižadėdama savo įsipareigojimo jais rūpintis. Tokie atsakovės veiksmai neatitinka žmogiškumo, padorumo, pagarbos garbaus amžiaus žmogui principų, atvirai demonstruoja moralės požiūriu smerktinus veiksmus. Jeigu teismas dovanojimo sutarties panaikinimui netaikytų CK 1.90 straipsnyje ir 1.91 straipsnyje įtvirtintų nuostatų, tuomet prašo taikyti CK 6.472 straipsnio 1 dalies nuostatą ir dovanojimo sandorį panaikinti įvertinus apdovanotojo geros moralės požiūriu smerktinus veiksmus. Ginčo sandoris yra sudarytas tarp tėvų (ieškovų) ir dukters (atsakovės), kuri, dovanojimo sandorio pagrindu perėmusi iš tėvų paskutinį būstą, iškeldino tėvus iš jai priklausančio ūkinio pastato, kuriame, kaip sandorio šalys buvo žodžiu susitarusios, tėvai galėjo gyventi iki gyvos galvos. Butas buvo visas ir vienintelis tėvų turėtas turtas, kuriame ieškovai gyveno jau keletą metų. Be to, ieškovai neturi kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, santaupų, kurios leistų įsigyti ar išsinuomoti kitą gyvenamąją patalpą, ieškovai yra neįgalūs ir vienintelis jų pragyvenimo šaltinis yra gaunama nedidelė pensija. Atsakovės elgesys, perėmus iš tėvų paskutinį būstą ir žodžiu pažadėjus šiems leisti gyventi jai priklausančiame būste iki gyvos galvos bei tėvams faktiškai gyvenant atsakovės suteiktame būste po dovanojimo sutarties sudarymo, atsakovei iškeldinus tėvus iš atsakovės suteikto būsto, nesuteikiant tėvams kitos gyvenamosios patalpos, vertintinas kaip Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija) įtvirtintos dukters pareigos pasirūpinti garbaus amžiaus tėvais nevykdymas, neatitinka gerų papročių ar visuomenės moralės principų, todėl tokie atsakovės (apdovanotosios) veiksmai pripažintini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu ir yra pagrindas pripažinti ginčo šalių sudarytą dovanojimo sutartį negaliojančia CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu. Prieš ieškovės (duomenys neskelbtini) gimtadienį, kuris vyko (duomenys neskelbtini), atsakovė buvo sutikusi „perrašyti“ butą ieškovams kaip gimtadienio dovaną ir ieškovai vylėsi, kad ji tokį savo pažadą ištesės, tačiau šio pažado atsakovė neištesėjo. Toks atsakovės sutikimas vertintinas kaip prievolės pripažinimas, todėl remiantis CK 1.130 straipsnio 2 dalimi, tokie atsakovės veiksmai nutraukė ieškinio senaties terminą. Jeigu teismas vis tik laikytų, kad senaties terminas ginčyti dovanojimo sutartį CK 6.472 straipsnyje numatytu pagrindu yra suėjęs, tuomet ieškovai prašo šį terminą atnaujinti, kadangi ieškovų sveikatos būklė sunki, jie gauna mažas pajamas, siekia ginčą išspręsti taikiai, tarpininkaujant kitiems šeimos nariams ar neteisminės mediacijos būdu, ką laiko svarbiomis priežastimis praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti.
3. Atsakovė V. B. su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti bei iš ieškovų priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dovanojimo sutartyje nenurodytos jokios išlygos, apribojančios atsakovės teisę tapti ieškovų jai padovanoto nekilnojamojo turto vienasmene savininke. Ieškovams nusprendus padovanoti jiems priklausantį butą atsakovei, jie jau gyveno su atsakove, jos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Visą šį laikotarpį atsakovė vienasmeniškai ir savo lėšomis rūpinosi ieškovais, užtikrino jiems saugias gyvenimo sąlygas, įrengė privačią gyvenamąją erdvę, pirko ir gamino jiems maistą bei įgyvendindavo kitus jų prašymus. Nors ieškovai teigia, kad pasirašydami dovanojimo sutartį, neteisingai suvokė savo sudaromo sandorio esmę ir aplinkybes, atsakovė juos tyčia apgavo ir sandoryje nurodė klaidingas sąlygas, sandorio sudarymo metu ieškovų tikrasis siekis buvo perleisti atsakovei butą su sąlyga, kad ši jais rūpinsis ir juos prižiūrės iki gyvos galvos, tačiau atkreipia dėmesį, kad ieškovai dovanojimo sutartį sudarė dovanojimo sutarties sąlygas ir jų teisėtumą aptardami su notare, kuri, pagal ieškovų nurodytas dovanojimo sutarties sąlygas, parengė minėtą dovanojimo sutartį. Notaro biure kiekvienai iš dovanojimo šalių buvo paaiškintos visos dovanojimo sutarties sąlygos, tai yra, kad turtas kitai šaliai perduodamas neatlygintinai, kad sutartis sudaryta laisva abiejų šalių valia, nenaudojant spaudimo ar prievartos, kad sutarties sąlygos yra aiškiai išreikštos, šalims suprantamos ir priimtinos, kad sutarties sąlygos nepažeidžia šalių teisių ir jų interesų ir kt. Ieškovai yra visiškai veiksnūs, suaugę asmenys, kuriems atsakovė neturi ir negali daryti jokios įtakos. Ieškovai nei atsakovei, nei dovanojimo sandorį parengusiai bei patvirtinusiai notarei niekada nenurodė, kad iš tiesų norėtų sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos ar kitokio pobūdžio atlygintinę sutartį, kuria būtų suformuluotos pareigos atsakovei. Priešingai, ieškovai aiškiai išreiškė norą tiek atsakovei, tiek sutartį rengiančiai notarei, kad pageidauja neatlygintinai padovanoti jiems priklausantį butą savo dukrai. Įvertinus ieškovų amžių, gyvenimišką patirtį, patirtį sudarant kitus sandorius notarų biure ir valstybės institucijose, atsakovės paaiškinimus, sandorį patvirtinusios notarės paaiškinimus, akivaizdu, kad dovanojimo sutarties sudarymo metu ieškovai turėjo ir galėjo suprasti dovanojimo sutarties esmę bei pasekmes. Ieškovai negali apsispręsti, ar dovanojimo sutartis buvo sudaryta dėl suklydimo, ir prašo apsvarstyti kitas sandorio negaliojimą reglamentuojančias teisės normas. Tuo tarpu suklydimo motyvą ieškovai grindžia nurodydami, kad dovanojimo sutarties sudarymo metu jie manė, kad ši sutartis įpareigos atsakovę prižiūrėti ieškovus. Tokia ieškovų pozicija yra nepagrįsta jokiais objektyviais rašytiniais duomenimis, o jų veiksnumas, supažindinimas su dovanojimo sutartyje nurodytomis sąlygomis ir šių sąlygų patvirtinimas, vienareikšmiškai paneigia visus ieškovų teiginius apie tai, kad dovanojimo sutartį jie pasirašė dėl suklydimo. Atsakovės manymu, nėra sąlygų dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.90–1.91 straipsnių pagrindu. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovų reikalavimu dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia CK 6.472 straipsnio 1 dalies pagrindu, tai yra siekiant įrodyti, kad apdovanotoji (atsakovė) atliko prieš dovanotoją (ieškovus) tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Ieškovai nepateikė jokių objektyvių rašytinių įrodymų, patvirtinančių žiaurų atsakovės elgesį su tėvais. Priešingai, būtent atsakovės teikiami duomenys apie tėvų elgesį su ja, patvirtina tėvų žiaurumą jos atžvilgiu. Nepriklausomai nuo to, kad ieškovai dovanojimo sutartimi padovanojo turtą neatlygintinai, atsakovė ir toliau rūpinosi savo tėvais lygiai taip pat, kaip rūpinosi iki dovanojimo sutarties sudarymo. Ieškovų ieškinys yra pateiktas teismui praėjus daugiau kaip 5 metams nuo dovanojimo sutarties sudarymo dienos, tai yra praleidus CK 6.472 straipsnyje numatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Kadangi ieškinyje nepateiktas prašymas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, ieškinys atmestinas šiuo pagrindu.
4. Trečiasis asmuo notarė Laima Jakeliūnienė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ginčo sandorį atsakovai sudarė aiškiai suvokdami sandorio esmę ir jų atžvilgiu nebuvo naudota apgaulė. Ieškovai sudarant sandorį į notaro biurą buvo atvykę du kartus. Pirmą kartą jiems atvykus pirmiausiai buvo išsiaiškinta jų valia dėl sandorio, kadangi sandorio sudarymui reikalinga žinoti kokiu liksiu užsakyti Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras pažymas. Ieškovams pasakius, kad nori padovanoti dukrai (atsakovei) butą, unikalus Nr. numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), jiems buvo išaiškintos ir alternatyvios galimybės: minėtą turtą palikti dukrai po mirties, t. y. testamentu, taip pat sudaryti dovanojimo sutartį su sąlyga dėl jų išlaikymo, tačiau ieškovai patikino, kad jie nori sudaryti paprastą dovanojimo sandorį be jokių sąlygų. 2019 m. sausio 9 d. ieškovams atvykus sudaryti sandorio dar kartą buvo su jais kalbama dėl jų tikrosios valios išsiaiškinimo, ieškovai vėlgi patvirtino, kad nori dovanoti savo turtą atsakovei be jokių sąlygų. Sandoris buvo patvirtintas, sandorio šalims įteikti dovanojimo sutarties egzemplioriai. Tiek pirmą kartą (prieš sandorio sudarymą) kalbant su ieškovais, tiek sandorio sudarymo dieną buvo akivaizdu, kad jie suprato, jog bus sudarytas dovanojimo sandoris be išlaikymo sąlygos, jie to siekė, patvirtino, kad tai atitinka jų tikrąją valią, apgaulė jų atžvilgiu naudojama nebuvo. Be to, kad ieškovams buvo aiškinamos ir siūlomos kitokios turto perleidimo alternatyvos, patvirtino ir pati ieškovė R. V., kai su sūnumi (kaip jis prisistatė), 2023 m. buvo atvykusi į notaro biurą išsiimti šios dovanojimo sutarties dublikato: sūnus teigė, kad tėvai (ieškovai) neva nesuprato, nežinojo, ką pasirašo, o ieškovė patvirtino, kad jiems buvo aiškinama, jog galima rizika likti be būsto, jei sudarys šį dovanojimo sandorį be išlaikymo sąlygos, teigė „atsimenu, kad notarė klausė; o kas bus, jei žentas išvarys iš namų?“.