Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės UAB „Kapitalo valda“ atskirąjį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eL2-1401-759/2017 pagal kreditorės UAB „Kapitalo valda“ pareiškimą dėl skolos, delspinigių, baudos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkų G. S. ir S. S. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kreditorius CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka kreipėsi į Ukmergės rajono apylinkės teismą dėl 178,17 EUR negrąžinto kredito pagal tarp skolininko S. S. ir pradinio kreditoriaus UAB „Ūkio banko lizingas“ sudarytą 2006-10-05 Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 610517141 bei 2009-03-04 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, sudarytą tarp kreditoriaus ir pradinio kreditoriaus UAB „Ūkio banko lizingas“, 318,39 EUR delspinigių, 17,82 EUR baudos, 23,20 EUR turėtų išlaidų, 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkų G. S. ir S. S..

Ukmergės rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, grąžino sumokėtą žyminį mokestį, išaiškino teisę kreiptis į teismą bendra tvarka. Nurodė, kad kreditorė, remdamasi tarp skolininko ir pradinio kreditoriaus UAB „Ūkio banko lizingas“ sudaryta 2006-10-05 Išperkamosios nuomos sutartimi, be kita ko, prašo priteisti iš skolininko 318,39 EUR delspinigių už pradelstas 3574 dienas, taikant 0,05 proc. dydžio delspinigių normą. Pažymėjo, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Pažymėjo, kad aplinkybė, kad Vartojimo kredito įstatymas nebuvo įsigaliojęs šalių sutarties sudarymo metu neužkerta kelio teismui remiantis minėto įstatymo nuostatomis kaip kriterijumi vadovautis vertinant ar prašomos priteisti sumos už vartojimo kredito sutarties nevykdymą nėra nepagrįstai didelės (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.258 str. 3 d.). Be to, Vartojimo kredito įstatymo taikymui svarbu ne tiek tai, kada kredito sutartis buvo sudaryta, o tai, kada delspinigiai buvo apskaičiuoti, t. y. jau minėto įstatymo galiojimo metu.Atsižvelgė į tai, kad reikalavimai kildinami iš vartojimo kredito teisinių santykių, skolininkas (vartotojas) yra fizinis asmuo, prašomi priteisti delspinigiai – 318,39 eurų, paskaičiuoti už 3574 pradelstas dienas, beveik dvigubai viršija negrąžinto kredito 178,17 eurų sumą, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darė išvadą, kad prašomi priteisti delspinigiai laikytini aiškiai per dideliais (CK 1.5 str.) ir kreditoriaus reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra aiškiai nepagrįstas. Dėl to, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 435 straipsnio 2 dalimi, pareiškimą atsisakė priimti ir kreditoriui išaiškino teisę pareikšti ieškinį pagal ginčo teisenos taisykles.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu kreditorė UAB „Kapitalo valda“ prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartį, priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo bei išduoti teismo įsakymą. Nurodo, kad pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nėra jokių CPK 435 straipsnio 2 dalyje nustatytų požymių ar neatitikimų CPK 435 straipsnio 2 dalies reikalavimams. Pareiškėjos pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo yra grindžiamas kredito (išperkamosios nuomos) sutartimi, sudaryta kreditorės ir skolininkų. Reikalavimas priteisti skolą ir sutartines netesybas pats savaime nėra aiškiai nepagristas. Kreditorės paskaičiuoti delspinigiai nėra aiškiai per dideli esant 178,17 Eur pagrindinei skolai, delspinigiai paskaičiuoti už 3574 dienas sudaro 318,39 Eur, delspinigių dydis – 0,05 proc., kurie atitinka Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, juos kreditorė sumažino savo iniciatyva nuo 0,2 proc. iki rekomenduojamo delspinigių dydžio, kuris atitinka teisės aktų reikalavimus, teisminę praktiką. Kreditorė neketina sumažinti delspinigių savo iniciatyva taikydama delspinigiams senatį, nes tai neatitinka jos interesų, dėl to prieštaravimus turėtų reikšti skolininkai.Pažymi, kad pareiškimo priėmimo stadijoje dėl šios kategorijos bylų supaprastinto proceso teismo diskrecijos teisė įvertinti pareiškimo atitiktį (neprieštaravimą) imperatyvioms teisės normoms objektyviai ribojama, nes teismas netikrina reikalavimo nepagrįstumo ir nėra galimybės įvertinti visas bylos aplinkybes bei ištirti įrodymus. Aptariami klausimai galėtų būti sprendžiami tik nagrinėjant bylą iš esmės. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad kreditorės UAB „Kapitalo valda“ pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo yra aiškiai nepagrįstas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas. Skundžiama nutartis paliekama galioti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantės argumentu, jog pagal CPK 435 straipsnio 3 dalį, teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Tačiau šio straipsnio 2 dalyje, be kitų pagrindų, numatyta galimybė teismui atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir tada, jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Aiškiai nepagrįstu laikomas pareiškimas, kai jame reiškiamų materialinių reikalavimų nepagrįstumas (galimybės gauti tokių reikalavimų patvirtinimą (patenkinimą) nebuvimas) yra toks akivaizdus, jog jį galima identifikuoti, atliekant formalųjį pareiškimo vertinimą, tai yra tikrinant, ar kreditorius įgyvendino procesines kreipimosi į teismą sąlygas. CPK435 straipsnio 2 dalis taikytina tais atvejais, kai iš faktinio prašymo pagrindo matyti, kad reikalavimas yra absurdiškas, ar kai tokį reikalavimą nepagrįstu vienareikšmiškai laiko materialiosios teisės normos. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kreditorė pareiškimu prašo priteisti iš skolininkų 178,17 EUR negrąžinto kredito ir nuo šios sumos priskaičiuotus 318,39 EUR delspinigių, 17,82 EUR baudos, 23,20 EUR turėtų išlaidų ir 5 procentų dydžio procesinių palūkanų. Sprendė, kad kreditorės delspinigiai beveik dvigubai viršija prašomą priteisti skolą ir yra pernelyg dideli (CK 1.5 str). Todėl kreditoriaus reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra aiškiai nepagrįstas Pažymėjo, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Nors Vartojimo kredito įstatymas sutarties sudarymo metu negaliojo, teismas manė esant pagrindo vadovautis įstatymo nuostatomis kaip kriterijumi sprendžiant ar prašomos priteisti pinigų sumos už vartojimo kredito sutarties nevykdymą nėra. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo vertinimu sutinka ir pažymi, kad tokie delspinigiai, atsižvelgiant į vartojimo teisinių santykių specifiką, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, yra aiškiai per dideli, nes pagal galiojančias materialinės teises normas delspinigiams yra nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Išskirtinai ilgas laikotarpis, už kurį kreditorė apskaičiavo netesybas, sudaro pagrindą, net ir atliekant formalųjį pareiškimo vertinimą, spręsti apie pareiškimo aiškų nepagrįstumą. Šios išvados nepaneigia ir apeliantės argumentai, jog ieškinio senaties termino konkrečių reikalavimų priteisimui pasibaigimas pats savaime nepanaikina egzistuojančios materialinės teisės ir taikomas tik skolininko iniciatyva. Todėl teismui nustačius, kad kreditorės prašomo dydžio delspinigių priteisimas yra aiškiai nepagrįstas, buvo pagrindas atsisakyti pareiškimą priimti.Pažymėtina, kad nagrinėjant civilines bylas XXIII skyriaus tvarka, įstatymas numato ir teisinį instrumentą, apribojantį akivaizdžiai (aiškiai, matomai) nepagrįsto pareiškimo priėmimą – CPK 435 straipsnio 2 dalį. Šios teisės normos vien formalus aiškinimas neatitiktų įstatymo leidėjo ketinimų (CPK 2 str.) ir CPK 3 straipsnio 1 dalyje įvardinto tikslo, kad aiškinant bei taikant įstatymus būtina vadovautis teisingumu, protingumu ir sąžiningumu. Teismai, spręsdami šalių ginčus, kuriuose yra vartotojų, privalo būti aktyvus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog negalima leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Dėl šių priežasčių tuo atveju, kai, vadovaujantis CPK 431–440 straipsniais, teismui pateikiamas prašymas išduoti teismo įsakymą, kuriame reikalaujama aiškiai per didelių netesybų (ar palūkanų), teismas, gavęs tokį prašymą, atsižvelgdamas į tai, kad teismo įsakymo apskundimo teisė ribojama (CPK 436 straipsnis 7 dalis), bei į tai, kad teismas netesybas (ir palūkanas) gali mažinti tik ginčo teisenoje, turėtų atsisakyti priimti pareiškimą kaip aiškiai nepagrįstą (CPK 435 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, 424-452 psl.).

16.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nutarties 11 -15 punktuose išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo pagrįstą išvadą, kad kreditorės prašomo dydžio delspinigių priteisimas yra aiškiai nepagrįstas, o taip pat atsižvelgdamas į tai, kad teismo įsakymas išduodamas tik dėl visų reiškiamų reikalavimų (CPK 436 straipsnio 2 dalies 6–8 punktai), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 431 straipsnio, 435 straipsnio 2 dalies nuostatas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkintinas(CPK 337 str. 1 d.1 p)..

17.Atsisakymas priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kreditoriui neužkerta kelio pareikšti ieškinį teisme pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, todėl kreditoriui nėra užkirstas kelias ginti savo interesus teisme.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.