- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-29
- Bylos Nr.
- 2-19730-717/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Valentukevičiūtė
- Pareiškėjas
- J. G.
- Suinteresuotas asmuo
- V. V.
- Advokatai
- Asta Vėbraitė
Kauno apylinkės teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė, sekretoriaujant Ligitai Lisauskienei,
dalyvaujant: pareiškėjai J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) jos atstovei, advokatei Astai Vėbraitei, suinteresuotam asmeniui V. V., a.k. (duomenys neskelbtini)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui V. V. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja paveldėjimo tikslu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos ir suinteresuoto asmens tėvas P. B. po savo sutuoktinės O. A. B. mirties 2009-07-01 faktiškai priėmė ir valdė palikimą iki savo mirties 2014-06-29.
Pareiškėja ir jos atstovė paaiškino, kad ji ir suinteresuotas asmuo V. V. yra seserys, o jų tėvas yra P. B. ir mama O. A. B.. Mama mirė 2009-07-01, o tėvas mirė 2014-06-29. Tėvai visą laiką gyveno kartu bute (duomenys neskelbtini). Be šio turto turėjo sodą, garažą, automobilį, porą žemės sklypų. Po mamos mirties tėvas liko gyventi jų bendrame bute, naudojosi visu bendru kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, šį turtą išlaikė, mokėjo mokesčius. Tėvas pas notarą dėl palikimo priėmimo po mamos mirties nesikreipė, todėl dabar po jo mirties paveldint turtą kilo problemų dėl viso palikimo priėmimo. Po tėvo mirties ji su seserimi kreipėsi pas notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau gali pretenduoti tik į tėvo, kaip sutuoktinio dalį bendrame su mama turte, o kad galėtų paveldėti visą turtą, turi būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad tėvas po motinos mirties faktiškai priėmė ir valdo palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo su pareiškimu ir pareiškėjos paaiškinimu visiškai sutiko, prašė pareiškimą patenkinti, patikino, kad tėvas po mamos mirties faktiškai priėmė ir valdė palikimą iki pat savo mirties.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje nustatytos šios aplinkybės: O. A. B. ir P. B. yra sutuoktiniai ir pareiškėjos bei suinteresuoto asmens motina ir tėvas (b.l. 12-17). O. A. B. mirė 2009-07-01, o P. B. – 2014-06-29 (b.l. 10, 11).
P. B. vardu yra įregistruoti keturi žemės sklypai, butas, garažas ir automobilis (b.l. 18-26, 28). Šis turtas įgytas santuokoje su O. A. B.. Kad P. B. po sutuoktinės mirties 2009-07-01 nepriėmė palikimo kreipdamasis pas notarą, įrodo tai, kad jų bendras turtas kaip buvo, taip liko registruotas jo vardu, o įgijimo pagrindai – apskrities viršininko sprendimai, gyvenamųjų namų bei garažų statybos kooperatyvų pažymos. O. A. B. vardu įregistruoto turto nėra (b.l. 27,30). Be to, šią aplinkybę patvirtina notarės G. K. išduota pažyma (b.l. 31), kurioje nurodoma, kad po O. A. B. mirties Kauno 12-me notarų biure paveldėjimo byla neužvesta.
Tiek O. B., tiek P. B. gyvenamoji vieta buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 32, 33). Iš pateiktų mokesčių kvitų (b.l. 34-77) seka, kad mokesčius už naudojamą turtą mokėjo P. B., o tai reiškia, kad jis naudojosi šiuo turtu kaip savu.
Notarė G. K. 2014-09-04 išdavė liudijimą, kuriame nurodoma, jog įpėdinės J. G. ir V. V. priėmė palikimą po tėvo P. B. mirties.
CPK 444 straipsnio 1 ir 8 d. numato, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tame tarpe ir dėl palikimo priėmimo. CK 5.51 straipsnio 1 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu [...]. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą, nes negalima palikimo priimti dalimis (CK 5,50 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėja, pateikdama rašytinius įrodymus, įrodė, kad jos tėvas po motinos mirties faktiškai perėmė valdyti ir motinai jungtinės nuosavybės teise priklausančią turto dalį, visą jų bendrą turtą valdė kaip savo asmeninę nuosavybę. Šiuo turtu naudojosi kaip savu, mokėjo už jį mokesčius, todėl pareiškimas tenkintinas kaip teisėtas, pagrįstas, įrodytas, nes pareiškėja kitokiu būdu, kaip tik kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, negali gauti įrodymų apie tai, kad tėvas po motinos mirties priėmė palikimą (CPK 445 straipsnis).
Patenkinus pareiškimą, iš pareiškėjos nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes jos neviršija CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyto dydžio.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti visiškai. Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. B., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs 2014-06-29 po sutuoktinės O. A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2009-07-01 faktiškai priėmė ir valdė palikimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.