Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. ir nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą A. P. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, iš dalies jas sudedant, ir R. P. paskirta galutinė subendrinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į R. P. bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2013-05-29 19.00 val. iki 2013-05-30 15.25 val., t. y. 1 parą.

Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio R. P. sulaikymo bausmės atlikimui dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. nuteistas už tai, kad 2013 m. gegužės 29 d., apie 15.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sumušė mažametį L. P., gim. (duomenys neskelbtini), tai yra vieną kartą kumščiu sudavė L. P. į dešinį skruostikaulį, dėl to L. P. galva trenkėsi į sieną, ir taip R. P. sukėlė jam fizinį skausmą.

Atstovės ir jos atstovaujamojo L. P. nuomone nuosprendis yra per griežtas ir turi būti pakeistas. Nes, R. P. prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė sūnaus ir pasižadėjo daugiau tokiu būdu problemų nespręsti. Nusikalstamą veiką padarė, kadangi pasirinko netinkamą būdą siekdamas neleisti sūnui išeiti į lauką, kuriam gydytojas buvo uždraudęs vaikščioti.

Šiuo metu R. P. yra paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, bei įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiojo L. P., nebendrauti, neieškoti ryšių su juo. R. P. laikosi kardomosios priemonės ir su šeima negyvena. Tačiau sūnus dėl to labai išgyvena ir nori, kad tėvas kuo greičiau grįžtų į šeimą ir bendrautų su juo, ypač išgyvena dėl to, kad tėvui skirta reali laisvės atėmimo bausmė. Pasak atstovės, sūnus tikrai nesitikėjo tokios bylos baigties ir labai gailisi, kad pasikarščiavo ir prikalbėjo apie tėvą to, ko galbūt ir nereikėjo sakyti. Šiuo metu jam tėvas labai reikalingas ir jis nori su juo bendrauti, tačiau dėl tėvui paskirtos kardomosios priemonės to daryti negali. Teigia, kad sūnus yra paauglys ir dėl to kyla problemų, sūnus kartais neklauso nei jos, nei tėvo.

Nuteistasis R. P. dirba, todėl atlikdamas laisvės atėmimo bausmę neteks darbo, dėl to nukentės šeima, kurios materialinė padėtis yra bloga. Materialinės paramos reikia tiek sūnui, tiek ir nepilnametei dukrai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas, nukentėjusiojo atstovė prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo ir nukentėjusiojo atstovės apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo ir nukentėjusiojo atstovės apeliaciniai skundai atmestini.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai R. P. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei paskyrė teisingą bausmę.

Nuteistasis ir nukentėjusiojo atstovė apeliaciniuose skunduose kaltės dėl R. P. padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundais prašo atidėti paskirtos bausmės vykdymą, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, neviršydamas jų reikalavimų.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Nagrinėjamu atveju prielaidų daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. P. bausmę, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmes nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, kad yra viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nuteistasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, kuris nesukėlė nukentėjusiajam sunkių fizinių pasekmių, kad jis yra teistas už analogiškas veikas dėl smurto naudojimo mažamečio sūnaus L. P. ir sutuoktinės A. P. atžvilgiu, teistumas neišnykęs, išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, kad yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, kad dėl jo elgesio buvo gauti A. P. pareiškimai (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato viešosios policijos skyriaus (duomenys neskelbtini) policijos nuovadoje, kad nusikalstamos veikos padarymo dieną R. P. buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Įvertinęs visumą byloje nustatytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nuteistojo R. P. atžvilgiu taikyti BK 62, 75 straipsnių nuostatų nėra pagrindo.

Ir nors nuteistasis R. P. ir nukentėjusiojo atstovė A. P. apeliaciniais skundais prašo atidėti paskirtos bausmės vykdymą, kuri, apeliantų manymu, yra per griežta. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės yra svarbios, bet nėra pakankamos, kuriomis remiantis būtų galima atidėti paskirtos bausmės vykdymą ar sušvelninti paskirtą bausmę.

BK 75 straipsnio 1 dalis teismui numato galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Dėl to, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė minėto straipsnio taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, turi būti įvertinta, ar yra pagrindas manyti, kad, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atidė­da­mas baus­mės vyk­dy­mą teis­mas privalo motyvuoti, ko­dėl yra pa­kan­ka­mas pa­grin­das ma­ny­ti, kad baus­mės tiks­lai bus pa­siek­ti be re­a­laus baus­mės at­li­ki­mo.

Atsižvelgdama į tai, kad nuteistajam R. P. vieną kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas, kad nusikalstamą veiką padarė praėjus vos 2 mėnesiams po to, kai buvo antrą kartą nuteistas dėl smurto artimoje aplinkoje, kad nuteistasis už smurtą nukentėjusiojo L. P. atžvilgiu teisiamas 2 kartą, kad nuteistasis atitinkamų išvadų nepadarė ir toliau daro nusikalstamas veikas, taip pat įvertinusi jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, nuteistojo asmenybę, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam skirta laisvės atėmimo bausmė paskirta teisėtai ir pagrįstai. Kolegija įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog bausmė nuteistajam R. P. paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį ir jos keisti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad R. P. dėl smurto artimoje aplinkoje teisiamas 3 kartą, kad nusikalstamą veiką padarė praėjus 2 mėnesiams po jo atžvilgiu priimto baudžiamojo įsakymo, bei paskirtos administracinės nuobaudos už tėvo valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams (35 b. l.), neturi pagrindo manyti, kad atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą bus pasiekti bausmės tikslai.

Apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės, kad R. P. dėl savo padarytų veiksmų nuoširdžiai gailisi, dirba, išlaiko šeimą ir dėl to yra šeimai reikalingas, kad jie susitaikė, yra svarbios ir reikšmingos, tačiau, įvertinus prieš tai išdėstytas bausmei skirti reikšmės turinčias aplinkybes, minėti apeliacinio skundo teiginiai nesudaro teisinio pagrindo atidėti R. P. paskirtos bausmės vykdymo ar kitaip sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo ir savo šeimos padėtį, yra tik jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.

Tai, jog apeliantai vis dėlto mano, kad nuteistajam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamo nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirto bausmės rūšies ir dydžio. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija, o kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą, atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo R. P. ir nukentėjusiojo L. P. atstovės A. P. apeliacinius skundus atmesti.