- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-05-28
- Bylos Nr.
- 2-338-887/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-07278-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Petkevičienė
- Ieškovas
- I. A.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Atsakovas
- R. U., R.
Procesinio dokumento kategorijos: 76.4; 78.2.1; 111.3; 113.1; 116.1; 116.11; 113.8; 113.9; 125.1; 125.3 (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gegužės 28 d.
Kauno apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant Irenai Griškevičiūtei, dalyvaujant ieškovei I. A., jos atstovui advokatui Jaroslav Los, institucijos duodančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Porutienei, nedalyvaujant atsakovui R. U., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. A. ieškinį atsakovui R. U. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, institucija duodanti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. A. (toliau ieškovė) ieškiniu prašė nustatyti, kad atsakovas R. U. (toliau atsakovas) yra ieškovės sūnaus R. A., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės, 1750 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-05-01 bei turėtas bylinėjimosi išlaidas (4 b. l.).
Ieškovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir paaiškino, kad atsakovas yra jos sūnaus Roberto tėvas. Su atsakovu susipažino 2002 m., kartu negyveno, tačiau bendravo aštuonerius metus. Po septynerių metų pažinties ieškovė pradėjo lauktis vaiko, atsakovas vaiko labai norėjo, kartu laukė vaiko gimimo. Vaikas gimė su „zuikio lūpa“ ir atsakovas pabėgo iš ligoninės, paskui po trejų mėnesių vėl viskas buvo gerai. Du metus vaiką lankė, kartu važiuodavo pramogauti į Palangą, paskutinius du metus atsakovas pradėjo vengti bendrauti, lankyti vaiką, pradėjo neduoti pinigų. Atsakovą kalbino vaiką įregistruoti gera valia, bet atsakovas vis ieškojo priežasčių nevykti, bandė atsikalbinėti. Tuomet jam buvo pasakyta, kad ji kreipsis į teismą. Atsakovas tuo metu buvo vienintelis vyras ieškovės gyvenime, todėl jai abejonių dėl vaiko tėvystės nekyla. Teismui paskyrus DNR ekspertizę ji su vaiku nuvyko, laukė, bet atsakovas neatvyko. Prašo nustatyti, kad atsakovas yra jos vaiko tėvas bei priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei išlaikymo įsiskolinimą nuo 2012-01-01 iki 2012-05-01, t.y. už tą laikotarpį kai atsakovas prie vaiko išlaikymo visiškai neprisidėjo. Jai vienai sūnų sunku išlaikyti, vaikas turi specialių poreikių, jam nustatytas invalidumas dėl raidos sutrikimo, vaikas alergiškas maistui. Ieškovė maistui išleidžia apie 300 Lt, vaikas mėgsta sūrelius, vaisius, perka vaikui tą ką jis mėgsta, drabužiams, avalynei mėnesiui išleidžia vidutiniškai apie 150 Lt, 50 Lt išleidžia medikamentams, papildams, 70 Lt reikalinga lavinimo priemonėms, 70 Lt higienai, 60 Lt komunaliniams mokesčiams. Faktiškai vaikui išleidžia daugiau nei nurodyta ieškinyje. Vaikui šiuo metu 4 metai, vaikas lanko darželį, dėl neįgalumo už darželį moka 50 proc. Savo vardu nekilnojamojo turto, automobilių neturi, gyvena močiutei nuosavybės teise priklausančiame bute, gyvena 4 asmenys, visi bendrai moka mokesčius, kurie šaltuoju sezonu būna apie 700 Lt. Jos gaunamos pajamos 1200 Lt, sutuoktinio neturi, turi pilnametę dukrą, kuri mokosi Vilniuje, namo grįžta savaitgaliais. Pilnametę dukrą taip pat paremia – sumoka už bendrabutį, nuperka maisto. Sūnaus išlaikymui išleidžia apie 700 Lt, daugiau neišgali. Jai padeda mama – duoda pinigų, nuperka maisto. Jos žiniomis atsakovas turi butą, sodą su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), automobilį Opel Zafira, garažą (duomenys neskelbtini). Kiek žino, atsakovas vasarą dirba statybose, žiemą darbo neturi. Anksčiau atsakovas kartais paremdavo sūnų, tačiau nuo 2012-01-01 iki 2012-05-01 visiškai nedavė pinigų, paskambinęs tik pasišaipė (3-4, 102-104 b. l.).
Ieškovės atstovas advokatas Jaroslav Los teisiniais argumentais pagrindė ieškovės reikalavimą ir prašė ieškinį tenkinti (104 b. l.).
Atsakovas R. U. į teismo posėdį neatvyko. Apie jam pareikštus reikalavimus žino – jam procesiniai dokumentai (ieškovės ieškinys su priedais ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) asmeniškai įteikti 2012-07-27 (30 b. l.). Šaukimas į šį teismo posėdį įteiktas CPK 121 str. tvarka, vaiko interesais byla nagrinėta atsakovui nedalyvaujant. Atsiliepimo atsakovas į ieškovės ieškinį nėra pateikęs.
Institucijos duodančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė savo išvadoje nurodė, kad išklausius ieškovės paaiškinimus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas žino apie bylą dėl tėvystės nustatymo, tačiau ja nesidomi, į tai, kad kiekvienas vaikas turi žinoti savo biologinius tėvus, į tai, kad atsakovas į paskirtą ekspertizę nenuvyko, prašo ieškinį dėl tėvystės nustatymo tenkinti. Nustačius tėvystę vaikui priteistinas išlaikymas. Prašoma priteisti suma patenkintų tik minimalius neįgalaus vaiko poreikius. Vaikui su tokiais sutrikimais, mano tėvas turėtų skirti pusę minimalios algos (104 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas (CPK 376 str. 3 d.).
Dėl tėvystės nustatymo.
Kauno miesto Civilinės metrikacijos biuro 2009-04-07 išduotas gimimo liudijimas AA Nr. 635937, gimimo akto įrašo Nr. 1087, liudija, kad R. A., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra I. A., tėvo duomenys nenurodyti (6 b. l.). 2012-05-30 ieškovė I. A. ieškiniu kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (3 b. l.). 2012-11-12 teismo nutartimi ieškovės prašymu paskirta DNR ekspertizė (47 b. l.). Atsakovas DNR ekspertizės atlikti nenuvyko (60 b. l.).
Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 str. (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p. įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, kad sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.
Iš ieškovės paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas neneigia, kad yra ieškovės sūnaus Roberto tėvas – atsakovas pasirašytinai žino apie iškeltą bylą dėl tėvystės nustatymo, tačiau atsiliepimo į ieškinį nereiškė, ieškinyje nurodytų aplinkybių neginčijo, 2010-07-14 Kauno miesto apylinkės teismo sprendime, kuriuo buvo nutraukta atsakovo ir jo sutuoktinės I. U. santuoka, konstatuota, kad R. U. turi kitą moterį ir su ja susilaukė sūnaus (93 b. l.). Byloje duomenų, kad atsakovas turėtų daugiau nepilnamečių vaikų nėra, todėl pagrįstai tikėtina, jog teismo sprendime kalbama apie ieškovę ir jos sūnų. Nors atsakovas vaiko tėvystės neneigia, tačiau pripažinti tėvystės geruoju nesutiko. Esant šioms aplinkybėms ieškovė, kita nei teismine tvarka, apginti savo vaiko teises negali. 2012-11-12 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi buvo skirta ekspertizė tėvystei nustatyti (47 b. l.), tačiau atsakovas į DNR laboratoriją nenuvyko (60 b. l.). Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 str.). Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), jie vertinami kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos CPK numatytos priemonės (CK 3.148 str.). CK 3.148 str. 2 d. numatyta, kad jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis bylos Nr. 3K-3-279/2011). Kaip jau minėta, atsakovas paskirtos DNR ekspertizės neatliko, tačiau tėvystės neginčija, pasirašytinai žinodamas apie jam pareikštus reikalavimus nagrinėjama byla visiškai nesidomi. Teismui įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, ieškovės, jos atstovo paaiškinimus, byloje esančius įrodymus bei atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą nustatytina, kad R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) yra R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas (CK 3.146 str. 1 d., 3.148 str. 1 d.).
Dėl išlaikymo priteisimo.
Ieškovė I. A. prašo teismo, nustačius tėvystę, iš atsakovo R. U. priteisti išlaikymą sūnui R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki jo pilnametystės ir priteisti išlaikymo įsiskolinimą 1 750 Lt už laikotarpį nuo 2012-05-01 iki 2012-05-01, skaičiuojant kas mėnesį po 350 Lt.
3.2.1. CK 3.137 straipsnio 3 dalis numato, kad vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas. Pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo vaiko gimimo dienos. Teismui nustačius tėvystę, atsakovui atsiranda pareiga išlaikyti savo vaiką. Abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 2 d.). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausiai sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įstatyme CK 3.192 str. įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Taip pat pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimaliais vaiko poreikių tenkinimais. Antra vertus, vaiko poreikiai turi būti tenkinami protingai, įvertinus tėvų turtinę padėtį ir finansines galimybes. Šalių sūnui Robertui šiuo metu 4 metai, vaikui nustatytas vidutinis neįgalumo lygis dėl specifinio mišrus raidos sutrikimo (37 b. l.), be to, vaikas turi kitų sveikatos sutrikimų: kalbos ir kalbėjimo raidos sutrikimą, serga alerginiu atopiniu odos uždegimu (vidutinio sunkumo atopinis dermatitas), vaikas gimė su įgimta patologija – vienpusiu lūpos nesuaugimu, kuris chirurginiu būdu koreguotas. Dėl šios patologijos vaikui reikalingos logopedo konsultacijos, specialus darželis. Be to, vaikas dažnai serga ir peršalimo ligomis. Tik dalis vaiko gydymui skirtų vaistų yra kompensuojami (100 b. l.). Visa tai suponuoja išvadą, kad vaikui poreikiams patenkinti reikalinga didesnė išlaidų suma. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė savo išvadoje taip pat nurodė, kad už prašomą priteisti išlaikymo sumą (350 Lt) būtų galima patenkinti tik minimalius šio vaiko poreikius, todėl reikalingas didesnis išlaikymas (104 b. l.). Sūnų nuo pat gimimo augina viena ieškovė, ieškovės teigimu atsakovas prie vaiko išlaikymo anksčiau prisidėdavo epizodiškai, tačiau paskutiniu metu atsakovas vaikui išlaikymo visiškai neteikia, su vaiku nebendrauja, jo nelanko (102 b. l.). Įstatyme yra vienareikšmiškai įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 str.), numatyti, kad išlaikymą nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Atsakovas negali būti atleistas nuo pareigos teikti savo vaikui išlaikymą, kadangi tai yra jo asmeninė prievolė, kuri negali būti perkelta kitam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti (CK 3.159 str. 1 d.). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Atsakovui 55 metai, jis yra darbingo amžiaus vyras, neturintis sveikatos problemų ir kitų išlaikytinių (tai paneigiančių įrodymų teismui nepateikė), teismui nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį, nors teismo buvo įpareigotas pateikti visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, susijusius su pareikštu ieškiniu (34 b. l.). Teismui savo iniciatyva patikrinus duomenis apie atsakovo turimą turtą, nustatyta, kad atsakovas oficialiai nedirba (69 b. l.), turi vieną transporto priemonę Opel Zafira, kurią nutraukiant savo santuoką su I. U. 2010 m. įkainojo 18 000 Lt (81, 94 b. l.), santaupų ir lėšų banko sąskaitose neturi (75, 77, 79, 83, 85 b. l.). Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą atsakovo vardu registruotas tik garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini), tačiau iš 2010-07-14 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo Nr. 2-227-713/2010, kuriuo nutraukta atsakovo ir I. U. santuoka, atsakovui po santuokos nutraukimo, be jau minėto turto, atiteko garažas Nr. 135, esantis garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje „(duomenys neskelbtini),“, adresas: (duomenys neskelbtini) (21 000 Lt vertės) bei žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo plotas 0,07 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (50 000 Lt vertės) bei šiame sklype pastatytas, bet dar neįregistruotas sodo namas, 66 kv.m bendro ploto (90 000 vertės) (93-94 b. l.). Kadangi nutraukus santuoką atsakovas įsiteisėjusio sprendimo nepateikė VĮ „Registrų centras“, minėto nekilnojamojo turto savininku atsakovas iki šiol neįregistruotas. Teismo nuomone, atsakovas sąmoningai neįregistruoja nuosavybės savo vardu, siekdamas neatskleisti savo tikrosios turtinės padėties, norėdamas ją parodyti blogesnę, nei yra iš tikrųjų. Nors atsakovas oficialių pajamų negauna, tačiau akivaizdu, kad jis tam tikromis pajamomis disponuoja, iš jų pragyvena, be to, turi nemažai nekilnojamojo turto, todėl teismas kompleksiškai įvertinęs atsakovo turtinę padėtį sprendžia, kad atsakovas turi finansines galimybes teikti išlaikymą sūnui Robertui, atitinkantį vaiko poreikius. Kaip teismas jau pirmiau konstatavo, vaikas turi specialių poreikių ir jo poreikiams patenkinta reikia daugiau lėšų. Atsakovas vaiko šiuo metu nelanko, nebendrauja su vaiku, todėl atsakovui privalu vykdyti bent vieną iš tėvų pareigų – teikti išlaikymą savo sūnui. Teismas mano, kad negalima vaiko išlaikymo pareigos perkelti tik vaiko motinai. Pažymėtina, kad vaiko motina šią pareigą praktiškai viena vykdo 4 metus, nors jos turtinė padėtis yra pakankamai sudėtinga – ji nekilnojamojo turto ir automobilių neturi (7, 70 b. l.), darbo užmokestis be mokesčių apie 1000 Lt (96 b. l.), gauna 540 Lt šalpos pensiją neįgaliam vaikui ir priežiūros išlaidų tikslinę kompensaciją 153 Lt. Sunkią ieškovės turtinę padėtį patvirtina ir tai, kad jai buvo suteikta valstybės garantuojama ir 50 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba (5 b. l.). Akivaizdu, kad ieškovei vienai labai sunku užtikrinti visus specialių poreikių turinčio vaiko poreikius, juolab, kad ateityje vaiko poreikiai tik didės.
Atsižvelgiant į CK 3.192 str. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 9, 14 punkto nuostatas vaiko poreikiai nustatytini atsižvelgiant į fiziologinius poreikius, materialines sąlygas vaikui fiziškai ir socialiai vystytis, tobulinti įgimtus ir įgytus sugebėjimus. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 str., CK 3.155, 3.165 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11-14, 18 ir kiti str.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Kaip jau minėta, vaikas turi specialių poreikių, kas savaime reiškia, jog jam reikalinga didesnė išlaikymo lėšų suma. Ieškovė prašo priteisti vaikui kas mėnesį po 350 Lt. Teismo nuomone, prašomo priteisti išlaikymo suma specialių poreikių turinčiam vaikui yra per maža. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus vyras, neturintis sveikatos problemų ir kitų išlaikytinių, tai paneigiančių įrodymų teismui nepateikė, atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, manytina, kad atsakovas pajėgus teikti savo vaikui 425 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Todėl viršijant ieškinio reikalavimus (CPK 376 str. 3 d. ) iš atsakovo R. U. priteistinas R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymas po 425 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-05-30 iki jo pilnametystės (CK 3.196 str.).
Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 str., 3.208 str.). Išlaikymą uzufrukto teise skirtina tvarkyti įstatyminė nepilnamečio R. A. atstovė I. A. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str.).
Sprendimas išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Pažymėtina, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str., CK 3.137 str.). Taigi vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turi atsižvelgti į vaiko poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, būtiną išlaikymo dydį, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-29 nutartis Nr. 3K-3-21/2007). Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 5 mėnesius, t. y. už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-05-01, nes atsakovas šiuo laikotarpiu išlaikymo vaikui visiškai neteikė. Atsakovas įrodymų, kad minėtu laikotarpiu teikė savo vaikui išlaikymą nepateikė. CK 3.200 str. numatyta, kad išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) skaičiuojant kas mėnesį po 425 Lt, už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-05-01, iš viso 2 125 Lt.
Patenkinus ieškinį iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 71 Lt žyminio mokesčio (14 b. l., CPK 79 str., 93 str., 80 str. 1 d. 5 p.).
Patenkinus ieškinį iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu 24,21 Lt, žyminis mokestis 153 Lt už priteistą išlaikymą bei žyminis mokestis 71 Lt (50 proc.) už tėvystės nustatymą nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista paduodant ieškinį, iš viso 248,21 Lt (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 5 p., 85 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str., 99 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., 399 str. teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Nustatyti, kad atsakovas R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) yra R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.
Priteisti iš atsakovo R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), po 425 Lt (keturis šimtus dvidešimt penkis litus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-05-30 iki jo pilnametystės.
Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.
Išlaikymą uzufrukto teise skirti tvarkyti įstatyminę nepilnamečio R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovę I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) išimtinai vaiko interesams tenkinti.
Priteisti iš atsakovo R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 2 125 Lt (du tūkstančius vieną šimtą dvidešimt penkis litus) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-05-01.
Priteisti iš atsakovo R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 71 Lt (septyniasdešimt vieną litą) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 224 Lt (du šimtus dvidešimt keturis litus) žyminio mokesčio, 24,21 Lt (dvidešimt keturis litus 21 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, iš viso 248,21 Lt (du šimtus keturiasdešimt aštuonis litus 21 ct). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (į. k. 188659752), sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.
Priteisti iš atsakovo R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) 680 Lt (šešis šimtus aštuoniasdešimt litų) valstybės naudai už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą ir 50 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimą per 3 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti tėvystę dienos išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą, kad ši įregistruotų tėvystės nustatymą.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.