- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-27
- Bylos Nr.
- e2YT-4988-913/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00600-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Pareiškėjas
- G. M., K. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 3.2.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. M., K. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjos G. M., K. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. M., K. M. po savo motinos V. K. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė faktiškai pradėjusios valdyti paveldimą turtą.
2. Pareiškėjos pareiškime nurodė, kad jų tėvai – A. K. ir V. K., kurie santuokoje susilaukė dviejų vaikų, t. y. G. K. (dabartinė pavardė – M.) ir K. K. (dabartinė pavardė – M.). Tėvas A. K. mirė (duomenys neskelbtini), motina V. K. – (duomenys neskelbtini). Po tėvo A. K. mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes tėvo vardu nebuvo registruoto nekilnojamojo turto. Po motinos V. K. mirties į notarų biurą nesikreipė. Po motinos mirties liko V. K. priklausantis turtas, t. y. 14,3000 ha ploto žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties praėjus 4 mėnesiams pareiškėjos kreipėsi į notarų biurą, kur joms buvo paaiškinta, kad jau praleistas terminas palikimui priimti ir būtina kreiptis į teismą. Apie tai, kad yra nustatytas 3 mėnesių terminas kreiptis į teismą pareiškėjoms nebuvo žinoma. Manė, kad yra 6 mėnesių terminas per kurį gali kreiptis į notarų biurą. Nurodė, kad po motinos mirties visą likusį turtą valdė pareiškėjos. Visi asmeniniai daiktai ir kitas jos turtas, baldai, buitinė technika ir kiti namų apyvokos daiktai taip pat liko pareiškėjoms. Žemės sklypu taip pat naudojasi pareiškėjos, nuolat palaikydamos gerą jo agrarinę būklę: šienauja, sėja, sodina daržus ir juos prižiūri. Visi nurodyti veiksmai atlikti iš karto po motinos mirties. Nurodo, kad atliko aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad pareiškėjos palikimą po savo motinos mirties priėmė pradėdamos faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja, kad būtų nustatomas pareiškėjų prašomas nustatyti juridinis faktas, kad pareiškėjos galėtų paveldėti motinos turtą.
4. Atsižvelgiant į pareiškėjų prašymą, į tai, kad suinteresuotas asmuo pareiškimo neginčija bei į tai, kad apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, pareiškėjų prašymas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
5. Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, CPK 445 straipsnis).
6. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjos G. M. (ikisantuokinė pavardė – K.) (dokumentas zip. priedų sąraše) ir K. M. (ikisantuokinė pavardė – K.) tėvai yra A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. K., gim. (duomenys neskelbtini) (dokumentas zip. priedų sąraše). Iš mirties įrašo nustatyta, kad A. K. mirė (duomenys neskelbtini) (dokumentas zip. priedų sąraše). Iš mirties liudijimo nustatyta, kad V. K. mirė (duomenys neskelbtini) (dokumentas zip. priedų sąraše). Iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis nustatyta, kad V. K. mirė būdama našle (dokumentas zip. priedų sąraše). Po V. K. mirties atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai.
7. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
8. Po V. K. mirties liko 2005-06-06 įgytas 14,3000 ha žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (dokumentas zip. priedų sąraše).
9. Iš Testamentų registro išrašo nustatyta, kad po V. K. mirties Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų (dokumentas zip. priedų sąraše). Iš Anykščių rajono 2-ojo notarų biuro rašto nustatyta, kad po V. K. mirties į notarų biurą įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (dokumentas zip. priedų sąraše).
10. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuluotą praktiką, aiškinant nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise.
11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. K. mirė būdama našlė (dokumentas zip. priedų sąraše), po jos mirties per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo niekas nesikreipė. Palikėjos dukros po motinos mirties tvarkė jai priklausantį žemės sklypą, perėmė visus asmeninius daiktus ir kitą motinos turtą, baldus, buitinę techniką, kitus namų apyvokos daiktus, t. y. aktyviais veiksmais faktiškai atliko palikimo priėmimo veiksmus, perimtą turtą valdė kaip savo ir laikė save to turto savininkėmis.
12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjų prašymas tenkintinas, paveldėjimo teisių įgyvendinimo tikslu nustatytinas juridinis faktas, kad G. M., K. M. po savo motinos V. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėdamos valdyti paveldimą turtą (CPK 176-178 straipsniai, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, CPK 445 straipsnis).
13. Nagrinėjamoje byloje nesusidarė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, CPK 259-260 straipsniais, CPK 268 straipsniu, CPK 270 straipsniu
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėdamos valdyti paveldimą turtą.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.