Regionų apygardos administracinio teismo nutartis, I-2292-281/2009

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2010-12-07
Bylos Nr.: I-2292-281/2009
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Artūras Drigotas
Trečiasis asmuo: Lietuvos, uždarosios akcinės bendrovės „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai
Pareiškėjas: akcinės bendrovės TEO LT
Atsakovas: Lietuvos radijo ir televizijos komisijai
Advokatai: Karolis Kačerauskas

Administracinė byla Nr. A143 – 1532/2010Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 7 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Karoliui Kačerauskui,atsakovo atstovui Viktorui Popandopulai,

trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos atstovei Marinai Lavrinavičiūtei,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ atstovui advokatui Ą. Č.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės TEO LT apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės TEO LT skundą atsakovui Lietuvos radijo ir televizijos komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai, akcinei bendrovei Lietuvos radijo ir televizijos centrui, uždarajai akcinei bendrovei „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos TV“, uždarajai akcinei bendrovei „Tele-3“ dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas akcinė bendrovė TEO LT (toliau – pareiškėjas, AB TEO LT, apeliantas) skundu (T 1, b. l. 4–17) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – atsakovas, Komisija) 2009 m. birželio 10 d. sprendimus Nr. 54, 55, 56, 57, 58.

Pareiškėjas nurodė, kad dėl skundžiamų sprendimų priėmimo skaitmeninės antžeminės televizijos tinklais transliuojamų televizijos programų „Info TV“, „Liuks!“, TV1, BTV ir TV6 transliavimo laikas per savaitę atitinkamai sutrumpės 44, 106, 49, 64, 70 valandų, o tai kai kuriais atvejais sudaro daugiau nei 50 procentų ankstesnio šių kanalų transliavimo laiko. Skaitmeninės programos privalės būti transliuojamos darbo dienomis ne vėliau kaip nuo 18.00 val. ir ne trumpiau kaip 6 val. per parą, o poilsio ir švenčių dienomis – ne trumpiau kaip 16 val. per parą, t. y. žymiai trumpiau nei buvo nustatyta iki šiol ir žymiai trumpiau už tų pačių televizijos programų transliacijas kitų technologijų televizijos tinklais. Pažymėjo, jog tiesiogiai dalyvauja skaitmeninės antžeminės televizijos plėtroje, yra išduotas leidimas skaitmeninės antžeminės televizijos tinklams steigti ir skaitmeninės antžeminės televizijos programas šiais tinklais siųsti. Be to, skaitmeninės antžeminės televizijos tinklais retransliuoja daugelį užsienio transliuotojų programų. Sprendimais yra stabdoma skaitmeninės antžeminės televizijos plėtra, neigiamai veikiamas skaitmeninės antžeminės televizijos patrauklumas vartotojams, tuo pačiu pažeidžiamos įmonės teisės ir teisėti interesai (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 str. 1 d.). Pareiškėjo nuomone, atsakovo sprendimai prieštarauja Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos strateginiams tikslams, skaitmeninės antžeminės televizijos teisiniam reguliavimui, Konstitucijos nuostatoms bei joje įtvirtintiems konstituciniams principams, taip pat Vartotojų teisių apsaugos įstatymo, Konkurencijos įstatymo, Visuomenės informavimo įstatymo bei Elektroninių ryšių įstatymo nuostatoms, todėl yra naikintini (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.). Pažymėjo, jog skundžiami sprendimai prieštarauja 2002 m. gegužės 28 d. Europos Komisijos paskelbtam „e.Europa 2005: Informacinė visuomenė visiems“ veiksmų planui (KOM(2002) 263), 2003 m. rugsėjo 19 d. Europos Komisijos Komunikatui dėl perėjimo nuo analoginio prie skaitmeninio transliavimo (KOM(2003) 541), 2005 m. gegužės 25 d. Europos Komisijos Komunikatui dėl spartesnio perėjimo nuo analoginio prie skaitmeninio transliavimo (KOM(2005) 204), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1492 patvirtintam Skaitmeninės televizijos diegimo Lietuvoje modeliui (toliau – Modelis), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 376 patvirtintai Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti strategijai (toliau – Strategija), o taip pat konkrečioms teisės aktų, reglamentuojančių skaitmeninės antžeminės televizijos plėtrą, nuostatoms. Priimdamas sprendimus, atsakovas visiškai ignoravo Strategijoje nustatytą pareigą sudaryti palankias sąlygas diegti skaitmeninę televiziją (Strategijos 31 p.), taip pat pareigą, rengiant ir išduodant transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijas, vadovautis Strategijoje numatytais tikslais (Strategijos 31.3 p.). Skaitmeninių programų transliavimo trukmės sutrumpinimas taip pat pamynė Modelyje įtvirtintos sparčios skaitmeninės antžeminės televizijos plėtros ir jos konkurencingumo su kitų technologijų televizijomis svarbą (Modelio 7 p.). Be to, priešingai nei reikalauja Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnis, atsakovo sprendimai visiškai nesuderinami su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 969 patvirtintoje Analoginės antžeminės televizijos išjungimo ir skaitmeninės televizijos skatinimo Lietuvoje programoje (toliau – Skatinimo programa) numatytomis priemonėmis, turėsiančiomis užtikrinti sklandų analoginės antžeminės televizijos transliacijos išjungimą bei sudaryti geresnes skaitmeninės televizijos konkurencijos audiovizualinių paslaugų rinkoje galimybes. Akivaizdu, jog atsakovo sprendimai iš esmės prieštarauja Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos strateginiam tikslui sklandžiai pereiti prie skaitmeninės televizijos ir 2012 m. galutinai išjungti analoginės antžeminės televizijos transliacijas, apsunkinama arba net panaikinama galimybė naudotis visuotinai pripažinta skaitmeninės televizijos teikiama nauda ir jos privalumais. Atsakovo sprendimai sutrumpinti skaitmeninių programų transliavimo trukmę, pareiškėjo nuomone, pažeidžia Konstitucijos 46 straipsnio bei Vartotojų teisių apsaugos įstatymo saugomas ir ginamas vartotojų teises ir teisėtus interesus, jų teisėtus lūkesčius. Susirūpinimą galima neigiama sprendimų įtaka vartotojų teisėms ir teisėtiems interesams yra išreiškusi ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Skaitmeninių programų transliavimo trukmės sutrumpinimas neigiamai paveiks ne tik vartotojus (namų ūkius), naudojančius nemokamą (nekoduotą) skaitmeninę antžeminę televiziją, bet ir namų ūkius, naudojančius mokamą (abonentinę) skaitmeninę antžeminę televiziją (kurią teikia ir pareiškėjas), kurių 2008 m. Lietuvos Respublikoje buvo apie 26 000. Šiems vartotojams, pasirenkant mokamą (abonentinę) skaitmeninę antžeminę televiziją, buvo svarbu ir ta pačia technologija transliuojamų nemokamų (nekoduotų) televizijos programų pasirinkimo galimybės. Tikėtina, kad šie vartotojai pagrįstai tikėjosi, jog, pasirinkę mokamą (abonentinę) skaitmeninę antžeminę televiziją, jie, naudodami tą pačią technologiją, be jokių apribojimų taip pat galės matyti ir kitas skaitmeninės antžeminės televizijos tinklu transliuojamas nemokamas (nekoduotas) skaitmeninės antžeminės televizijos programas, tuo labiau, kad šios programos be jokių apribojimų buvo transliuojamos 2006– 2007 m. Atsakovo sprendimai aiškiai pažeidžia šiuos vartotojų teisėtus lūkesčius. Skaitmeninių programų transliavimo trukmės sutrumpinimas taipogi pažeidžia vartotojų ekonominius interesus, kurių apsaugą užtikrina Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 9 punktas, kadangi šie vartotojai, norėdami be jokių apribojimų ir apsunkinimų matyti skaitmenines programas, bus priversti pakartotinai keisti pasirinktą technologiją ir prisiimti visus su tuo susijusius finansinius nuostolius (pvz., finansinius nuostolius, patiriamus nutraukiant sutartis dėl mokamos (abonentinės) skaitmeninės antžeminės televizijos paslaugų teikimo, finansinius nuostolius, patiriamus pakartotinai keičiant pasirinktą technologiją). Be to, atsakovo sprendimais pažeidžiamas Konstitucijoje bei Konkurencijos įstatyme įtvirtintas sąžiningos konkurencijos laisvės principas. Televizijos paslaugų teikėjai (transliuotojai, retransliuotojai) konkuruoja tarpusavyje, nesvarbu, kokiais elektroninių ryšių tinklais jie transliuoja ar retransliuoja televizijos programas. Atsakovo priimami teisės aktai ir kiti sprendimai, susiję su televizijos paslaugų teikimu vienu ar kitu elektroninių ryšių tinklu, negali sudaryti skirtingų konkurencijos sąlygų televizijos paslaugų teikėjams, atsižvelgiant į tai, kokiu elektroninių ryšių tinklu jie naudojasi. Jeigu atsakovas priimamais sprendimais sukuria skirtingas konkurencijos sąlygas, jis pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus. Pabrėžė, jog atsakovo sprendimais sutrumpinama tik skaitmeninių programų, kurios yra transliuojamos skaitmeninės antžeminės televizijos tinklais, transliavimo trukmė. Tačiau tų pačių programų transliavimo kitais elektroninių ryšių tinklais (t. y. analoginės antžeminės televizijos tinklais, kabelinės televizijos tinklais, MDTV, IPTV ir per dirbtinius Žemės palydovus) trukmė išlieka nepakitusi. Todėl pažeidžiami Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtintas privalomų programų retransliavimo principas ir Elektroninių ryšių įstatyme įtvirtintas technologinio neutralumo principas.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 98–105) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad ginčijami sprendimai yra individualūs teisės aktai, skirti konkrečiam subjektui – transliuotojui, kuriam suteikta licencija, o ne pareiškėjui. Pareiškėjas neturi teisės retransliuoti antžeminės skaitmeninės televizijos tinklais transliuotojų visuomenei transliuojamų televizijos programų TV1, „Info TV“, „Liuks!“, BTV ir TV6“, t. y. būtent tų programų, kurių transliavimo trukmę leido sutrumpinti transliuotojams. Be to, transliuotojai, kuriems sprendimais buvo leista transliuoti paminėtas televizijos programas trumpiau, naudojasi ne pareiškėjo, o trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės Lietuvos radijo ir televizijos centro (toliau – Telecentras) siuntimo paslauga, todėl iš siuntimo paslaugų pareiškėjo gaunamos pajamos dėl sprendimų sumažėti negali. Pretenzijų pareiškėjui dėl galimo kai kurių lietuviškų televizijos programų transliavimo laiko sutrumpėjimo neturėtų reikšti ir mokamos (abonentinės) televizijos „Gala“ vartotojai, nebent jie buvo suklaidinti dėl tikrosios pareiškėjo teikiamų paslaugų apimties. Pažymėjo, jog išdavė pareiškėjui retransliavimo skaitmeninės antžeminės televizijos tinklu licencijas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiančias teisę retransliuoti 25 koduotas ir 2 nekoduotas užsienio šalių televizijos programas. Tuo tarpu lietuviškos televizijos programos neįeina į skaitmeninės antžeminės televizijos tinklais platinamą „Gala“ programų paketą ir vartotojams skleidžiamos neatlygintinai. Paminėtos programos yra nekoduotos, nemokamos ir pareiškėjas neteikia vartotojams atlygintinų paslaugų, susijusių su šių programų siuntimu ir/ar retransliavimu. Todėl skundžiamais sprendimais suteiktas leidimas sutrumpinti televizijos programų transliavimo trukmę negali turėti jokios įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, sprendimai niekaip nepakeitė pareiškėjo teisių ir pareigų apimties. Akivaizdu, jog ginčijami sprendimai pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, neturi įtakos pareiškėjo teisėms ir šių teisių nepažeidžia, ir tai yra pagrindas atmesti pareiškėjo skundą (ABTĮ 22 str. 1 d.). Be to, pareiškėjo nurodytais pažeistais teisės aktais ir juose įtvirtintais principais ginama tai, kas, taikant ABTĮ, paprastai turėtų būti suvokiama kaip objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, t. y. viešasis interesas. Ginant viešąjį interesą ir asmens subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, administracinių bylų teisenos taisyklės skiriasi. Pareiškėjas yra privatus, pelno siekiantis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti privačius interesus (Civilinio kodekso 2.34 str. 3 d.), t. y. pareiškėjas nėra įstatymų numatytas asmuo, turintis teisę ginti viešąjį interesą, taip pat įstatymai nesuteikia teisės jam kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje (ABTĮ 56 str. 1 d.). Atsakovo teigimu, pareiškėjo nuomonė, kad sprendimai prieštarauja Europos Sąjungos teisiniam reguliavimui, Strategijos 31, 36 ir kt. punktams, Modelio 7, 28 ir kt. punktams, Skatinimo programos 1, 20 ir kt. punktams ir Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 m. programos 91 ir 92 priemonėms, yra nepagrįsta. Pažymėjo, jog televizoriai ir antenos, vartotojų naudojami skaitmeninės antžeminės televizijos signalams priimti, taip pat yra tinkami ir analoginei televizijai žiūrėti. Todėl visi skaitmeninės antžeminės televizijos vartotojai turi galimybę be papildomų išlaidų žiūrėti ir transliuojamas analoginės antžeminės televizijos programas. Didžioji dalis skaitmeninės antžeminės televizijos programų yra transliuojama iš tų pačių bokštų, kaip ir analoginės televizijos programos, todėl vartotojams, pageidaujantiems žiūrėti tiek skaitmenines, tiek analogines televizijos programas, dažniausiai net nereikia papildomai derinti televizijos programų signalams priimti naudojamų antenų. Pabrėžė, jog pareiškėjo argumentas, kad sprendimai prieštarauja Konstitucijai ir Konkurencijos įstatymui, ginantiems sąžiningos konkurencijos laisvę, nenagrinėtinas teisme. Konkurencijos įstatyme aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka, kuri yra privaloma pareiškėjui ir kurios jis nesilaikė. Remiantis Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 48, 50 dalimis, įstatymas įpareigoja retransliuotoją retransliuoti transliuojamą programą arba atskirą jos dalį tokią, kokia ji pagal licencijos sąlygas transliuojama transliuotojo, t. y. nepakeistą, ir tokios trukmės, kokią ją transliuoja transliuotojai. Todėl pareiškėjo argumentas, kad skaitmeninių programų transliavimo trukmės sutrumpinimas (kuris yra tik galimas) akivaizdžiai užkerta galimybę skaitmeninės antžeminės televizijos transliuotojams (įskaitant pareiškėją) vykdyti Visuomenės informavimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą tinkamai (visa apimtimi) retransliuoti visas nekoduotas Lietuvos nacionalinio masto transliuotojų antžeminės televizijos programas, yra visiškai nepagrįstas. Vadovaujantis Elektroninių ryšių įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi, šiuo atveju šis įstatymas netaikytinas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (toliau – Ryšių reguliavimo tarnyba) atsiliepimu į skundą (T 2, b. l. 1–3) su skundu sutiko.

Ryšių reguliavimo tarnyba nurodė, kad atsakovo sprendimai pažeidžia Elektroninių ryšių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytus elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principus: veiksmingo ribotų išteklių valdymo ir naudojimo, technologinio neutralumo, teisinio tikrumo kintančioje rinkoje, vartotojų teisių apsaugos, proporcingumo. Teigė, jog šiais sprendimais iš esmės yra stabdoma skaitmeninės antžeminės televizijos plėtra; sprendimai turės neigiamą poveikį tiek skaitmeninės antžeminės televizijos žiūrovams (vartotojams), tiek tinklų tiekėjams.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Telecentras atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 173–174) prašė skundą patenkinti.

Telecentras nurodė, kad atsakovo sprendimai gali turėti neigiamos įtakos jo vykdomo skaitmeninės televizijos diegimo projekto įgyvendinimui, nes gali paveikti jo finansavimą. Telecentras, vykdydamas Ryšių reguliavimo tarnybos išduoto leidimo naudoti radijo dažnius (kanalus) skaitmeninės antžeminės televizijos tinkluose sąlygas, konkurso metu įsipareigojo investuoti į DVB-T tinklus leidime numatytas sumas. Tuo tarpu sumažėjus siunčiamų programų trukmei, kuri buvo nustatyta ne mažesnė kaip 126 val., paimtos paskolos gali neatsipirkti planuotais terminais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ (toliau – UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“) atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 177–181) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ nurodė, kad pareiškėjas pateikė skundą dėl sprendimų, kurie nepažeidė jo teisių ar teisėtų interesų (ABTĮ 5 str. 1 d.). Pareiškėjas taip pat nėra nei vienas iš ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte įvardintų subjektų, kuriems suteikiama teisė kreiptis dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo. Pažymėjo, jog sprendimai visiškai atitinka pareiškėjo nurodytuose teisės aktuose išdėstytus tikslus, siekius bei principus. Teigė, jog jau išduotų licencijų sąlygų keitimas galiojančiuose teisės aktuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka yra įprastas ir teisėtas reiškinys. Vartotojų interesai taip pat nenukentės, o tai, kokias paslaugas ir kokios apimties savo abonentams siūlo pareiškėjas, yra jo ir abonentų individualus klausimas. Pabrėžė, jog atsakovo sprendimais nebuvo pažeistas sąžiningos konkurencijos laisvės principas. Be to, pareiškėjo reikalavimas dėl sąžiningos konkurencijos laisvės pažeidimo pareikštas nesilaikant privalomos išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Nurodė, kad pareiškėjui reikalavimas privalomai retransliuoti programas yra netaikomas (Visuomenės informavimo įstatymo 33 str. 1 d.). Atsakovo sprendimai jokiais būdais negali pažeisti Elektroninių ryšių įstatymo nuostatų, nes šis įstatymas apskritai netaikomas visuomeninių santykių sričiai, dėl kurios buvo priimti sprendimai (Elektroninių ryšių įstatymo 1 str. 2 d.).

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Tele-3“ (toliau – UAB „Tele-3“) atsiliepimu į skundą (T 2, b. l. 33–41) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

UAB „Tele-3“ nurodė, kad nei pareiškėjo teisės, nei įstatymų saugomi interesai nebuvo pažeisti (ABTĮ 5 str. 1 d.). Atsakovo sprendimas laikinai sutrumpinti skaitmeninės antžeminės televizijos tinklais transliuojamos televizijos programos transliavimo trukmę yra teisėtas ir pagrįstas, neprieštarauja nei Europos Sąjungos ir Lietuvos strateginiams tikslams, nei skaitmeninės antžeminės televizijos teisiniam reguliavimui, nei Konstitucijos, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo, Konkurencijos įstatymo, Visuomenės informavimo įstatymo, Elektroninių ryšių įstatymo nuostatoms, nei konstituciniams principams.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimu (T 2, b. l. 107–113) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad skundžiamais Komisijos 2009 m. birželio 10 d. sprendimais Nr. 54, 55, 56, 57, 58 buvo patenkinti trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos TV“ (toliau – UAB „Baltijos TV“), UAB „Tele-3“ prašymai ir iš dalies pakeistos šiems asmenims išduotos licencijos. Paminėtais sprendimais visais atvejais buvo sutrumpinta šių trečiųjų suinteresuotų asmenų skaitmeniniais antžeminiais tinklais transliuojamų televizijos programų – „Info TV“, „Liuks!“, TV1 (transliuotojas UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, licencijos atitinkamai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)); BTV (transliuotojas UAB „Baltijos TV“, licencija Nr. (duomenys neskelbtini)); TV6 (transliuotojas UAB „Tele-3“, licencija Nr. (duomenys neskelbtini)) – transliavimo trukmė. Pakeitimai, t. y. skaitmeninių programų transliavimo trukmės sutrumpinimas nustatytas laikinai, konkrečiam laikotarpiui, t. y. UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ir UAB „Baltijos TV“ – iki 2010 m. birželio 15 d., o UAB „Tele-3“ – iki 2010 m. liepos 1 d. Teismas pažymėjo, jog, vadovaujantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi, skundo reikalavimu turi būti formuluojamas asmens prašymas teismui priimti tokį patvarkymą, kuris tiesiogiai pakeistų tarp ginčo šalių esantį materialinį teisinį santykį. Taigi skundo reikalavimas gali būti tik toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai, o tuo pačiu nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ar pan. Teismas nurodė, kad pareiškėjas reikalavimus iš esmės grindžia skaitmeninės televizijos galimu plėtros stabdymu, t. y. šių sprendimų sukeltomis neigiamomis pasekmėmis vartotojams, taip pat kad skundžiamais sprendimais yra pažeidžiamos Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos. Teismas pažymėjo, jog teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovas paaiškino, kad tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, UAB „Baltijos TV“, UAB „Tele-3“, būdami transliuotojai, naudojasi ne pareiškėjo, o Telecentro siuntimo paslaugomis, todėl atitinkamų programų transliavimo laiko sutrumpinimas jokios įtakos pareiškėjui (jo gaunamoms pajamoms) neturi. Pareiškėjo atstovas patvirtino, kad AB TEO LT yra retransliuotojas (techninis signalo persiuntėjas), o jam išduotoje licencijoje kanalai, kurių transliavimo laikas skundžiamais sprendimais buvo sutrumpintas („Info TV“, „Liuks!“, TV1, BTV, TV6), nenurodyti. Trečiojo suinteresuoto asmens Telecentro atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad dėl skundžiamų sprendimų kol kas niekas nepasikeitė, nėra jokių pasekmių, todėl sprendimų neskundė. Jeigu sutrumpėtų transliavimo laikas, tai būtų derybų klausimas, ar bus nuostolių. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad ginčijamais sprendimais pareiškėjo teisės ir teisėti interesai nėra pažeidžiami, todėl šių sprendimų panaikinimas jam nesukurtų jokių teisinių pasekmių, t. y. nepakeistų tarp pareiškėjo ir atsakovo bei trečiųjų suinteresuotų asmenų susiklosčiusių materialinių teisinių santykių turinio. Be to, pareiškėjas nėra subjektas, turintis teisę pagal ABTĮ 56 straipsnio nuostatas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomų interesų gynimo. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nenustačius pareiškėjų materialinio teisinio suinteresuotumo, skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A822-187/2009, Nr. A11-443/2005, Nr. A143-898/2008, Nr. A502-304/2009; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124–131). Esant tokiai teisinei bei faktinei situacijai, teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo reikalavimai dėl atsakovo sprendimų panaikinimo yra nepagrįsti.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 120–134) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas ignoravo aplinkybę, jog ginčas šioje byloje visų pirma yra susijęs su apelianto, kaip skaitmeninės antžeminės televizijos technologijos naudotojo, diskriminavimu bei skirtingų konkurencijos sąlygų sudarymu. Tuo tarpu tokios pasekmės kaip skaitmeninės televizijos plėtros proceso stabdymas ar neigiama ginčijamų atsakovo sprendimų įtaka skaitmeninę antžeminę televiziją pasirinkusių vartotojų interesams yra nurodomos kaip kitos galimos skundžiamų teisės aktų pasekmės, turinčios įtaką apelianto, kaip į skaitmeninę televiziją investavusio ūkio subjekto, veiklai. Nors apeliantas skunde nurodė, jog jis gina iš Elektroninių ryšių įstatymo 2 straipsnio (technologinis neutralumas) ir Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio kylančią teisę sąžiningai, lygiais pagrindais su kitais ūkio subjektais konkuruoti atitinkamoje rinkoje, šie argumentai teismo analizėje visiškai neatsispindi. Skundžiami teisės aktai yra skirti tik vienai technologijai – skaitmeninei antžeminei televizijai. Apeliantas yra ūkio subjektas, kuris vykdo veiklą tiek mažmeniniame, tiek didmeniniame lygmenyje būtent skaitmeninės antžeminės televizijos technologijos pagrindu.

2. Skundžiamų teisės aktų poveikis apeliantui pasireiškia keliais aspektais. Jie mažina technologijos, kuria naudojasi apeliantas, patrauklumą ir konkurencingumą; pažeidžia teisėtus apelianto lūkesčius bei neigiamai veikia apelianto galimybes atgauti investicijas, padarytas į skaitmeninės televizijos plėtrą. Tai, kad apeliantui išduotoje retransliavimo licencijoje nėra nurodyti „Info TV“, „Liuks!“, TV1, BTV, TV6 kanalai, nėra reikšminga, nes šie kanalai antžeminiu skaitmeniniu būdu yra transliuojami/retransliuojami nemokamai. Skundo argumentai apie neigiamą atsakovo sprendimų įtaką skaitmeninės televizijos plėtrai bei jų neigiamą poveikį vartotojų interesams yra susiję ne tiek (arba ne tik) su viešojo, kiek su paties apelianto intereso gynimu. Šiais argumentais grindė poziciją, jog jo verslo sėkmė ir investicijų grąža tiesiogiai priklauso nuo to, ar vartotojai bei siuntimo paslaugas perkantys ūkio subjektai rinksis skaitmeninę antžeminę televiziją. Dėl šios priežasties bet koks sprendimas, neigiamai veikiantis skaitmeninės antžeminės televizijos technologijos patrauklumą, pažeidžia ir paties apelianto interesus.

3. Konstatuodamas, jog apeliantas neturi teisinio suinteresuotumo, teismas ignoravo aplinkybę, kad pats atsakovas buvo įtraukęs apeliantą kaip suinteresuotą asmenį į skundžiamų teisės aktų svarstymo procedūrą.

4. Teismas neteisingai aiškino ir taikė tiek materialinės teisės normas (Konkurencijos įstatymo 4 str., Elektroninių ryšių įstatymo 2 str.), tiek procesinės teisės normas (ABTĮ 5 str. 1 d., 22 str. 1 d.).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 143–147) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Ginčijami sprendimai yra skirti tik konkrečiam subjektui – transliuotojui, kuriam suteikta konkreti licencija, o ne pareiškėjui. Pareiškėjas neturi teisės retransliuoti antžeminės skaitmeninės televizijos tinklais transliuotojų visuomenei transliuojamų televizijos programų, kurių transliavimo trukmę leido sutrumpinti transliuotojams. Transliuotojai, kuriems buvo suteikta galimybė laikinai trumpiau transliuoti paminėtas televizijos programas, naudojasi ne pareiškėjo, o trečiojo suinteresuoto asmens Telecentro siuntimo paslauga, todėl iš siuntimo paslaugų pareiškėjo gaunamos pajamos dėl sprendimų sumažėti negali. Aptariamos lietuviškos televizijos programos yra nekoduotos, nemokamos, ir pareiškėjas neteikia vartotojams atlygintinų paslaugų, susijusių su šių programų siuntimu ir/ar retransliavimu. Priimtais sprendimais niekaip nepakeitė pareiškėjo teisių ir pareigų apimties (ABTĮ 22 str. 1 d.).

Šalies argumentai

2. Pareiškėjo nurodytais pažeistais teisės aktais ir juose įtvirtintais principais ginama tai, kas, taikant ABTĮ, paprastai turėtų būti suvokiama kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, t. y. viešasis interesas. Pareiškėjas nėra subjektas, turintis teisę pagal ABTĮ 56 straipsnio nuostatas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomo intereso gynimo. Ginant viešąjį interesą ir asmens subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, administracinių bylų teisenos taisyklės skiriasi. Pareiškėjas neįrodinėjo, kad sprendimai objektyviai pažeidė jo kaip privataus, pelno siekiančio juridinio asmens teises ir teisėtus interesus kokiu nors konkrečiu būdu. Jis nenurodė, kokios aiškiai identifikuotos teisės ar interesai jo nurodytu būdu objektyviai pažeisti priimtais sprendimais.

3. Argumentai, kad sprendimai prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalims bei sudaro skirtingas konkurencijos sąlygas tarp skaitmeninės antžeminės televizijos paslaugų teikėjų ir paslaugų teikėjų, teikiančių televizijos paslaugas kitais elektroninių ryšių tinklais, yra nenagrinėtini teisme. Konkurencijos įstatyme yra aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka, kuri yra privaloma pareiškėjui ir kurios jis nesilaikė. Pareiškėjas nepagrįstai tapatina televizijos programas, transliuojamas skaitmeninėje ir analoginėje platformose. Televizijos programoms, transliuojamoms skaitmeninėje ir analoginėje platformose, išduodamos atskiros licencijos, kuriose transliuotojui nustatomi skirtingi programos sandaros ir struktūros reikalavimai, įskaitant ir minimalios programų ir laidų trukmės reikalavimus.

4. Ginčijamais sprendimais pakeitė transliuotojų licencijų sąlygas – programų sandarą ir struktūrą, programos transliavimo minimalią trukmę, t. y. būtent paslaugas, teikiamas naudojant skaitmeninį antžeminės televizijos ryšio tinklą, ir paslaugų, perduodamų elektroninio ryšio tinklais, turinį bei trukmę, todėl sprendimams Elektroninių ryšių įstatymas yra netaikytinas (Elektroninių ryšių įstatymo 1 str. 2 d.).

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Telecentras atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 141–142) prašo patenkinti apeliacinį skundą.

Telecentras nurodo, kad skaitmeninių programų transliavimo trukmės sutrumpinimas sudarytų jam papildomų nuostolių. Transliuotojų vienašališkas siunčiamų programų trukmės sumažinimas remiantis atsakovo sprendimais pažeistų sutartinius transliuotojų ir Telecentro santykius. Pažymi, jog palaiko apeliacinio skundo argumentus, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė tiek materialinės teisės normas, tiek procesinės teisės normas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 152–155) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Transliuotojams išduotose licencijose yra nustatytas siuntėjas. Apelianto skundžiamuose sprendimuose spręsti klausimai, susiję su televizijos programomis, kurias siunčia ne apeliantas, tačiau kitas siuntėjas – Telecentras. Kol nėra pakeistos būtent apelianto siunčiamų programų licencijų sąlygos, jo, kaip siuntėjo, teikiamų paslaugų apimtys, patrauklumas ar konkurencingumas apskritai nėra veikiamas. Apeliantas siuntimo paslaugas toliau teikia tokių apimčių, kurios yra nustatytos jo siunčiamų programų licencijų sąlygose. Teikdamas siuntimo paslaugas, apeliantas gauna pajamas tik už programas, kurios yra siunčiamos jam išduoto leidimo pagrindu naudojamais dažniais ir skaitmeninės antžeminės televizijos tinklais. Apeliantas negauna ir negali tikėtis (kaip negalėjo tikėtis ir anksčiau), kad gaus pajamų iš siuntimo paslaugų, kurių jis neteikia ir neturi teisės teikti. Apeliantas savo galimybių atgauti investicijas sumažėjimą grindžia tuo, jog gali sumažėti trečiųjų asmenų teikiamų paslaugų apimtys ir tikėtinai uždirbtos pajamos.

2. Apeliantas, kaip retransliuotojas, turi retransliavimo licencijas, suteikiančias jam teisę retransliuoti konkrečias užbaigtas ir nepakeistas visuomenei transliuojamas programas arba atskiras jų dalis. Sprendimais buvo pakeistos licencijos transliuotojams, o ne retransliuotojams, jais buvo sprendžiami klausimai, susiję su lietuviškomis programomis, kurių pareiškėjas net neturi teisės retransliuoti. Transliuotojai savo lėšomis pagal jiems išduotas licencijas, naudodamiesi trečiųjų asmenų teikiamomis paslaugomis, transliuoja savo programas, tiesiog naudodami tą pačią technologinę platformą kaip ir apeliantas. Pasirinkdamas naudoti atitinkamą technologiją savo veiklai, apeliantas negali reikalauti bet kurių trečiųjų asmenų privalomai daryti tokį patį pasirinkimą. Galiojantis teisinis reguliavimas ir objektyvūs faktoriai suponuoja situaciją, kad kiekvieno retransliuotojo savo vartotojams pateikiamas retransliuojamų programų paketas yra skirtingas. Dėl to kiekviena technologine platforma retransliuojamų programų paketas skiriasi. Investicijas į skaitmeninės televizijos plėtrą apeliantas privalo daryti kaip siuntėjas. Todėl aplinkybė, jog jis taip pat nusprendė vykdyti ir retransliavimo veiklą, nesudaro pagrindo traktuoti apelianto, kaip retransliuotojo, pareigos daryti investicijas. Apeliantas savo lūkesčius pagrįstai gali sieti tik su savo retransliuojamomis programomis ir savo vykdoma retransliavimo veikla.

3. Komisija visada yra susipažinusi su aktualiais duomenimis apie transliuotojų pajamas atitinkamu periodu. Komisijos sprendimas buvo teigiama priemonė skaitmeninės televizijos vystymuisi Lietuvoje, nes priešingu atveju transliuotojai ketino nerizikuoti ir apskritai atsisakyti ypatingai nuostolingos veiklos, nutraukdami transliacijas antžeminės skaitmeninės televizijos tinklais. Sprendimais licencijų sąlygos pakeistos tik laikinai, t. y. atitinkamai iki 2010 m. birželio 15 d. ir 2010 m. liepos 1 d. Dėl šios priežasties tai niekaip negali nulemti Lietuvos Respublikos strateginio tikslo 2012 m. galutinai atsisakyti analoginės skaitmeninės televizijos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Baltijos TV“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 148–150) prašo apeliacinio skundo nepatenkinti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog skundžiami sprendimai pažeidžia jo teises. Atsakovas pagal kompetenciją priėmė šiuos sprendimus. Dėl jų priėmimo į Komisiją kreipėsi tretieji suinteresuoti asmenys UAB ,,Baltijos TV“, UAB ,,Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, UAB ,,Tele-3“. Būtent šių kompanijų parengtas teleprogramas transliuoja į eterį kitas trečiasis suinteresuotas asmuo – Telecentras. Jokių sutartinių ar kitokių santykių su pareiškėju neturi. Paminėtų bendrovių teleprogramas gali žiūrėti bet kas, turintis atitinkamą įrangą.

2. Teleprogramų turinys, trukmė negali būti sąlygota kokių nors pareiškėjo pretenzijų ar pageidavimų dėl teleprogramų, nes jis neatstovauja asmeniui, ginančiam viešąjį interesą, yra pelno siekiantis asmuo. Būtent atsakovas nustato teleprogramų transliavimo pagrindinius parametrus, kuriuos turi teisę keisti.

3. Pareiškėjas ir dalis trečiųjų suinteresuotų asmenų yra pelno siekiantys asmenys, todėl ekonominis naudingumas transliuoti vienokio ar kitokio ilgumo teleprogramas yra susijęs su atitinkamais kaštais. Turi nekvestionuojamą teisę savo veikloje pasirinkti atitinkamus parametrus, todėl pareiškėjo siekimas teismo sprendimu apriboti pasirinkimo laisvę yra nepagrįstas.

4. Tai, kad pareiškėjas savo veiklą vykdo pasirinkęs skaitmeninio transliavimo technologijas, nesuteikia jam išskirtinės teisės siekti kito asmens veiklos pasirinkimo teisės suvaržymų. Pareiškėjo konkuravimas retransliuotojų rinkoje nėra pagrindas versti taikytis prie pareiškėjo norų ar pageidavimų (reikalavimų).

5. Pareiškėjo teiginiai, kad priimant skundžiamus sprendimus buvo pažeisti Elektroninių ryšių įstatymo 2 straipsnio 1 ir 2 dalių, Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimai, yra nepagrįsti.

6. Kadangi pareiškėjo ir UAB ,,Baltijos TV“ nesieja jokie santykiai, tai ir UAB ,,Baltijos TV“ vykdoma veikla neturi įtakos pareiškėjo naudojamos, išskirtinai jo pasirinktos technologijos patrauklumui/konkurencingumui. Pareiškėjas netransliuoja UAB ,,Baltijos TV“ programos, jis yra vienas iš šios programos vartotojų, todėl neturi jokio pagrindo nulemti šios programos rengimo ir/ar siuntimo (vartojimo).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš pareiškėjo skundžiamų atsakovo sprendimų matyti, kad ABTĮ taikymo požiūriu tai yra konkretiems subjektams (juose nurodytiems tretiesiems suinteresuotiems asmenims – televizijos programų transliuotojams) skirti individualūs teisės aktai, kuriuose nurodyti šiems tretiesiems suinteresuotiems asmenims atsakovo jau išduotų televizijos programų transliavimo licencijų (šių licencijų sąlygų) pakeitimai su nuorodomis, kad šie pakeitimai galios iki tam tikro laiko (iki 2010-07-01 UAB „Tele-3“, iki 2010-06-15 UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ir UAB „Baltijos TV“). Todėl konstatuotina, kad šie teisės aktai tiesiogiai paliečia juose nurodytų trečiųjų suinteresuotų asmenų, kaip atitinkamų televizijos programų transliuotojų, teises ir interesus. Kolegija pažymi, kad skundžiamuose atsakovo sprendimuose nurodyti paminėtų licencijų sąlygų pakeitimai buvo padaryti pagal pačių šių licencijų turėtojų prašymus. Atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, kuris pagal Visuomenės informavimo įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 2 punktą turi teisę padaryti tokius pakeitimus. Todėl darytina išvada, kad Visuomenės informavimo įstatymo (specialaus įstatymo, kuris reglamentuoja atsakovo administruojamus teisinius santykius) taikymo požiūriu skundžiami sprendimai pripažintini teisėtais ir pagrįstais.

Iš pareiškėjo teismui paduoto skundo matyti, kad skundo reikalavimai iš esmės yra grindžiami dvejopo pobūdžio argumentais: 1) kad skundžiami atsakovo sprendimai riboja (apsunkina) perėjimą prie vartotojų (televizijos programų žiūrovų) interesus atitinkančio televizijos programų transliavimo skaitmeninės antžeminės televizijos tinklais. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos situacijoje skundžiamuose sprendimuose nurodytos televizijos programos („Info TV“, „Liuks !“, TV-1 BTV ir TV6) yra transliuojamos ne pareiškėjo (kaip televizijos signalų siuntimo paslaugų teikėjo), o trečiojo suinteresuoto asmens Telecentro, t. y. kito šių paslaugų teikėjo; 2) kad šie atsakovo sprendimai pažeidžia jo (pareiškėjo), kaip nurodytų televizijos programų retransliuotojo teises ir interesus.

Pasisakydama dėl pirmosios iš sąlyginai nurodytų grupės argumentų, kolegija pažymi, kad perėjimas prie skaitmeninės televizijos yra atitinkamuose teisės aktuose nurodytas strateginis tikslas, kurio pasiekimas savaime suponuoja geresnės kokybės televizijos programų transliavimą ir tuo pačiu vartotojų interesų tenkinimą. Šiais aspektais perėjimas prie skaitmeninės televizijos yra priskirtinas prie viešojo intereso. ABTĮ taikymo požiūriu tai reiškia, kad tokio intereso gynimas gali būti teismo atliktas tik pagal viešojo intereso gynimo teisę turinčių subjektų skundus ir prašymus (ABTĮ 5 str. 3 d. 3 p., 56 str.). Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas (privatus, pelno siekiantis juridinis asmuo) tokios teisės neturi. Todėl ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu šie (sąlyginai pirmajai grupei priklausantys) pareiškėjo argumentai negali būti pripažinti reikšmingais nagrinėjamai bylai.

Pasisakydama dėl antrosios iš sąlyginai nurodytų grupės argumentų, kolegija pažymi, kad pagal pareiškėjui išduotas retransliavimo skaitmeninės antžeminės televizijos tinklu licencijas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) jis turi teisę retransliuoti televizijos programas. Iš šių licencijų matyti, kad aukščiau nurodytos televizijos programos („Info TV“, „Liuks !“, TV1, BTV ir TV6), kurias transliuoja tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ , UAB „Tele-3“ ir UAB „Baltijos TV“, nepatenka į jose nurodytus retransliuojamų programų paketus. Tai reiškia, kad tiesioginio teisinio ryšio tarp skundžiamuose atsakovo sprendimuose nurodytų televizijos programų transliavimo licencijų ir pareiškėjui išduotų televizijos programų retransliavimo licencijų nėra. Todėl konstatuotina, kad šiuo (licencijuojamos veiklos sąlygų nustatymo) aspektu skundžiami atsakovo sprendimai nepaliečia pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų. Be to, kolegija pažymi, kad pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 48 dalį (bylai aktuali 2006-07-11 įstatymo Nr. X-752 redakcija), retransliavimas - bet kokiomis techninėmis priemonėmis visuomenei transliuojamų užbaigtų programų ar jų dalių priėmimas ir nepakeistų perdavimas tuo pačiu metu. Šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad televizijos programų retransliuotojai privalo retransliuoti vieną LRT televizijos programą ir visas nekoduotas Lietuvos nacionalinio masto transliuotojų antžeminės televizijos programas. Iš šių Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų matyti, kad retransliuotojo teisės retransliuojamų programų apimties ir laiko aspektais yra išvestinės iš transliuotojų teisių, o visų nekoduotų Lietuvos nacionalinio masto transliuotojų antžeminės televizijos programų retransliavimas (jeigu atsakovas – šiuos santykius administruojantis viešojo administravimo subjektas - nenustato atitinkamų išlygų) yra retransliuotojui nustatyta pareiga, o ne jo teisė. Todėl ir šių teisės normų taikymo prasme negalima daryti išvados, kad skundžiami atsakovo sprendimai pažeidė pareiškėjo kaip retransliuotojo teises ar įstatymo saugomus interesus.

Kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 5 straipsniio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardintos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo mano, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdu. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu. Todėl, atsižvelgdama į aukščiau nurodytus argumentus bei sutikdama su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasArtūras DrigotasVaida Urmonaitė - Maculevičienė