Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, dalyvaujant pareiškėjui A. V. (A. V.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti. Paaiškino, kad jam paskelbus badavimą, medicinos darbuotojų buvo apžiūrėtas po penkių dienų, kai privaloma apžiūra per tris dienas. Tvirtina, kad niekas nebuvo atėjęs į kamerą ir jį apžiūrėjęs, tačiau Lukiškių TI-K dokumentuose užfiksuota, kad jis atsisakė nuo apžiūros. Prašė teismo išreikalauti vaizdo medžiagą, kuri patvirtintų jo teiginius. Teigia, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra svarbiausia šioje byloje, į teismą kreipėsi, nes siekia įrodyti, kad Lukiškių TI-K suklastojo dokumentus. Badavimo akciją paskelbė dėl laikymo sąlygų. Medikų apžiūrėtas buvo po penkių parų. Jokių sveikatos sutrikimų nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad pareiškėjas A. V. ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas Lukiškių TI-K.

Pareiškėjas 2014-01-09 raštu pareiškė, kad atsisako maisto davinio. Pareiškime taip pat pažymėjo, kad badavimo priežastis nurodys tik Kalėjimų departamentui ir atsisako vaikščioti pas daktarus ( 35 b. l.).

A. V. 2014-01-14 kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių su pareiškimu, kad nutraukia bado akciją ( 38 b. l.).

Pareiškėjas 2014-01-22 kreipėsi į Lukiškių TI-K su skundu, kuriame nurodė, kad 2014-01-09 buvo paskelbęs bado akciją, tačiau tik 2014-01-14 buvo nuvestas pas medikus ir paklaustas dėl badavimo priežasčių. Prašė raštu pranešti, ar šiuo atveju buvo pažeistos Vidaus tvarkos taisyklės ir jo teisės ( 30 b. l.).

Lukiškių TI-K 2014-02-03 sprendimu Nr. 96-243 informavo pareiškėją, kad dėl jo skunde nurodytų aplinkybių buvo surinkta dokumentinė medžiaga. Nustatė, kad badavimo priežastis ir pareiškėjo reikalavimų teisėtumą pokalbio metu aiškinosi direktoriaus pavaduotojas, atsakingas už apsaugą ir priežiūrą. Pokalbio metu pareiškėjui buvo išaiškintos badavimo pasekmės ir atsakomybė už neteisėtą badavimą. Lukiškių TI-K sveikatos priežiūros tarnybos specialistai badavimo metu su pareiškėju bendravo. 2014-01-11 ir 2014-01-12 pareiškėjas nuo medicinos darbuotojų apžiūros atsisakė. Pareiškėjas 2014-01-14 buvo apžiūrėtas medicinos darbuotojų, nusiskundimų dėl sveikatos nepareiškė. Remiantis tuo, kas išdėstyta, Lukiškių TI-K direktorius sprendime pažymėjo, kad administracija vadovavosi Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių (Žin., 2009, Nr. 68-2782) XXIV skirsnio reikalavimais ( 29 b. l.). Šį sprendimą pareiškėjas 2014-02-05 ginčijo Kalėjimų departamentui ( 18 b. l.). Skunde Kalėjimų departamentui pareiškėjas akcentavo, kad nei žodžiu, nei raštu nebuvo atsisakęs medicininės apžiūros.

Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2014-02-05 skundą, 2014-02-24 sprendime Nr. 2S-1099 nurodė, kad nėra faktinių aplinkybių ir duomenų, įrodančių Lukiškių TI-K pareigūnų neteisėtus veiksmus. Išreiškė poziciją, kad Lukiškių TI-K direktoriaus atsakymas į pareiškėjo 2014-01-22 skundą yra pagrįstas ( 17 b. l.).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Kaip matyti, pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą sieja su Lukiškių TI-K pareigūnų galimai neteisėtais veiksmais paskelbus jam apie badavimą. Pareiškėjas nurodė, kad jam paskelbus apie badavimą, pažeidžiant Vidaus tvarkos taisykles per tris badavimo dienas jo neapžiūrėjo sveikatos priežiūros tarnybos medicinos specialistas, nebuvo aiškinamasi, kokios badavimo priežastys, o Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamentas nenustatydami jokių pažeidimų, rėmėsi suklastotais dokumentais. Dėl nurodytų veiksmų jis teigia patyręs stresą.

Suėmimo vykdymo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad viena iš suėmimo vykdymo režimo užtikrinimo priemonių yra tardymo izoliatorių vidaus tvarka. To paties įstatymo straipsnio 7 punkte nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija ypatingų situacijų metu veikia vadovaudamasi Bausmių vykdymo kodekso 118 ir 119 straipsnių, o specialiąsias priemones ir šaunamuosius ginklus naudoja vadovaudamasi Bausmių vykdymo kodekso 120–124 straipsnių nuostatomis. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 118 straipsnį, jeigu nuteistieji paskelbia badavimą, atsisako dirbti ar vykdyti kitus administracijos įsakymus ir nurodymus, pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis, o poilsio ir švenčių dienomis – ir pataisos įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas privalo nedelsdamas išsiaiškinti badavimo, atsisakymo dirbti ar vykdyti kitus administracijos įsakymus ir nurodymus priežastis, nuteistųjų reikalavimus ir jų teisėtumą. Pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis, o poilsio ir švenčių dienomis – ir pataisos įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas privalo apie tai nedelsdamas pranešti Kalėjimų departamento direktoriui arba jį pavaduojančiam pareigūnui bei prokurorui ir imtis įmanomų priemonių teisėtiems nuteistųjų reikalavimams patenkinti (1 p.). Jeigu nuteistųjų reikalavimai yra neteisėti, pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis, o poilsio ir švenčių dienomis – ir pataisos įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas privalo asmeniškai apie tai pranešti nuteistiesiems ir pareikalauti neteisėtus veiksmus nutraukti. Šio nurodymo nevykdantiems nuteistiesiems gali būti skiriamos nuobaudos (2 p.).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintose Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse (toliau – Taisyklės) yra detalizuoti tardymo izoliatoriaus administracijos veiksmai, suimtajam (nuteistajam) paskelbus apie badavimą. Taisyklių 133 punkte nustatyta, kad suimtajam rašytiniu pareiškimu paskelbus apie badavimą, tardymo izoliatoriaus direktorius arba jo pavaduotojas, o poilsio ir švenčių dienomis – ir tardymo izoliatoriaus įgaliotas pareigūnas, per 12 valandų privalo asmeniškai pasikalbėti su badaujančiuoju, išsiaiškinti badavimo priežastis ir apie tai raštu pranešti ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiam ar jį atliekančiam prokurorui arba teismui, kurio žinioje yra byla, ir Kalėjimų departamento direktoriui. Paaiškėjus, kad badaujančio suimtojo reikalavimai ar pretenzijos yra pagrįstos ir teisėtos, tardymo izoliatoriaus direktorius imasi neatidėliotinų priemonių šiems reikalavimams ar pretenzijoms patenkinti. Taisyklių 134 punkte nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija per tris dienas nuo suimtojo badavimo pradžios patikrina suimtojo sveikatos būklę. Jeigu badavimas nėra psichikos ligos padarinys, administracija kartu su psichologijos specialistu dar kartą privalo supažindinti badaujantį suimtąjį su galimais padariniais jo sveikatai ir pasiūlyti atsisakyti badauti. Badaujantis suimtasis, kuris ir toliau atsisako valgyti, pagal motyvuotą tardymo izoliatoriaus direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimą (34 priedas), esant galimybėms, laikomas atskirai nuo kitų suimtųjų. Ilgiau kaip tris dienas badaujantį suimtąjį kasdien apžiūri ir pasiūlo nutraukti badavimą tardymo izoliatoriaus sveikatos priežiūros tarnybos medicinos specialistas, kuris duomenis apie suimtojo sveikatos būklę įrašo Asmens sveikatos istorijoje (ambulatorinėje kortelėje). Badaujančiajam susirgus, jo sveikatos priežiūra organizuojama teisės aktų nustatyta tvarka (135 p.). Paskelbusiam badavimą suimtajam maistas negaminamas. Jeigu dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti nustojusio badauti suimtojo maitinimo pagal valgiaraštį, jam išduodamas sausas davinys. Maitinimas pagal valgiaraštį nustojusiam badauti suimtajam turi būti užtikrinamas ne vėliau kaip praėjus vienai parai po to, kai suimtasis apie badavimo nutraukimą raštu informuoja tardymo izoliatoriaus administraciją (135¹p.). Suimtajam nustojus badauti, jį apžiūri medicinos specialistas ir pateikia rekomendacijas dėl maitinimosi, informuojamas Kalėjimų departamentas, o šių Taisyklių 134 punkte nurodytas nutarimas įsegamas į suimtojo asmens bylą (136 p.). Badaujančio suimtojo medicininiai dokumentai pildomi teisės aktų nustatyta tvarka (137 p.).

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus korpuso vyresnysis 2014-01-09 tarnybiniu pranešimu „Dėl A. V.“ pranešė, kad 2014-01-09 apie 18 val. 10 min. kameroje Nr. 374 esantis suimtasis A. V. maisto dalinimo metu atsisakė jam paskirto valdiško maisto davinio, taip paskelbė bado akciją ( 34 b. l.). Lukiškių TI-K užregistruotas pareiškėjo 2014-01-09 pareiškimas dėl maitinimo atsisakymo, kuriame be kita ko pareiškėjas nurodė, kad atsisako vaikščioti pas gydytojus, o badavimo priežastis nurodys Kalėjimų departamentui ( 35 b. l.).

Įrašas Lukiškių TI-K Suimtųjų ir nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais registracijos žurnale patvirtina, kad 2014-01-10 suimtasis A. V., esantis kameroje Nr. 374, nepriima skirto maisto davinio, nes negauna atsakymų į skundus dėl laikymo sąlygų ( 27 b. l.). Suimtajam išaiškintos teisės ir pareigos, laikymo tvarka, sąlygos bei galimybės apskųsti pareigūnų veiksmus. Žurnalo skiltyje „Išspręstų klausimų rezultatai“, nurodyta, kad suimtasis nevalgo. Spaudas ir pareigūno parašas žurnale patvirtina, kad bendravo su suimtuoju A. V. Lukiškių TI-K direktoriaus pavaduotojas Artūras Karalis ( 26-28 b. l.).

Lukiškių TI-K direktorius, vadovaudamasis Taisyklių 133 punktu, 2014-01-13 raštu Nr. 9-886 informavo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorių (Laisvės atėmimo vietų skyrių), Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorą M.Januškevičių ir Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją A.Tumelionytę apie tai, kad 2014-01-09 suimtasis A. V. atsisakė priimti maisto davinius, to priežastis – negauti atsakymai į parašytus skundus bei netenkina laikymo sąlygos. Taip pat paaiškinta, kad vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 11 straipsnio bei Bausmių vykdymo kodekso 118 straipsnio nuostatomis suimtojo A. V. badavimo priežastis ir jo reikalavimų teisėtumą pokalbio metu aiškinosi direktoriaus pavaduotojas Artūras Karalis. Suimtajam A. V. buvo išaiškintos badavimo pasekmės ir atsakomybė už neteisėtą badavimą ( 33 b. l.).

Įrašai pareiškėjo Asmens sveikatos istorijoje ir Vidaus ligų gydytojos pažyma patvirtina, kad 2014-01-11 ir 2014-01-12 suimtasis A. V. buvo atsisakęs maisto, kviečiamas budinčiųjų medicinos darbuotojų apžiūrai, nuo apžiūros atsisakė. Pakartotinai apžiūrai iškviestas vidaus ligų gydytojo 2014-01-14. Apžiūrėtas, nusiskundimų dėl sveikatos nepareiškė (32, 61 b. l.).

Pareiškėjas 2014-01-14 Lukiškių TI-K administracijai įteikė rašytinį pareiškimą, kad bado akciją nutraukia ( 38 b. l. ). Šią aplinkybę patvirtina ir Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus korpuso vyresniojo 2014-01-14 tarnybinis pranešimas ( 37 b. l.). Apie badavimo nutraukimą Lukiškių TI-K administracija, vadovaudamasi Taisyklių 136 punktu, pranešė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (36 b. l.).

Įvertinus nustatytas aplinkybes ir bylos rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K pareigūnai ir medicinos darbuotojai nepažeidė teisės aktų, reglamentuojančių tardymo izoliatoriaus veiksmus suimtajam paskelbus apie badavimą. Pareiškėjui paskelbus apie badavimą, vadovaujantis Taisyklių 133 punkto nuostatomis, su juo Lukiškių TI-K direktoriaus pavaduotojas pravedė pokalbį, nustatė badavimo priežastis, išaiškino jo teises ir pareigas. Šie veiksmai įforminti Suimtųjų ir nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais žurnale, patvirtinti paties pareiškėjo ir Lukiškių TI-K direktoriaus pavaduotojo parašais. Pažymėtina, kad pareiškėjas jau pareiškime apie badavimo pradžią pareiškė, kad atsisako vykti pas gydytojus ( 35 b. l.). Nuo medicininės apžiūros jis atsisakė ir 2014-01-11, 2014-01-12. Tai užfiksuota Asmens sveikatos istorijoje. Sveikatos priežiūros tarnybos medicinos darbuotojų pareiškėjas buvo apžiūrėtas 2014-01-14. Apžiūros metu su pareiškėju bendrauta apie badavimo žalą. Jokių sveikatos sutrikimų dėl badavimo pareiškėjui nebuvo nustatyta. Teismo posėdyje pareiškėjas taip pat patvirtino, kad badavimo metu jokių sveikatos sutrikimų neturėjo. Rašytiniais bylos dokumentais neginčytinai nustatyta, jog buvo patenkintas ir pareiškėjo 2014-01-09 prašymas ( 64 b. l. ). Tačiau pareiškėjas pas psichiatrą konsultacijai 2014-01-16 neatvyko, nes buvo etapuotas į teismą ( 65 b. l.).

Taigi, bylos duomenys rodo, kad situaciją, jog pareiškėjas badavimo metu medicinos darbuotojų buvo apžiūrėtas nesilaikant Taisyklių 134 punkte nustatyto termino, lėmė paties jo valiniai veiksmai (atsisakymas apžiūros), o ne Lukiškių TI-K pareigūnų neteisėti veiksmai. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo ir trečiojo suinteresuoto asmens pateiktų rašytinių įrodymų tikrumu ir teisėtumu. Jokių duomenų apie medicininių ar kitų dokumentų klastojimą byloje nėra. Priešingai, bylos duomenys rodo, kad pareiškėjas jau ne pirmą kartą skelbia badavimo akciją ir yra nuolat stebimas medicinos darbuotojų, jam suteikiamos būtinos sveikatos priežiūros paslaugos ( 39-73 b. l. ). Atskirais atvejais jis taip pat atsisakė nuo medikų apžiūros (61 b. l.).

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K pareigūnai pareiškėjui paskelbus apie badavimą veikė teisėtai, todėl nesant nustatytos vienos iš valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veiksmų buvimo fakto, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

A. V. (A. V.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.