Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB A. atstovaujamo nemokumo administratoriaus Mariaus Kesmino, ieškinį atsakovei E. K. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, skirti atsakovei, laikomi įteiktais tinkamai 2020 m. gegužės 19 d. (įteikus procesinius dokumentus atsakovei viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285-286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iškėlė (duomenys neskelbtini) bankroto bylą bei bankroto administratoriumi paskyrė M. Kesminą. Atsakovė buvo įmonės vadovė nuo 2011 m. rugpjūčio 18 d. iki bankroto bylos iškėlimo. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino BUAB A. kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą 7 451,84 EUR sumai. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartimi civilinėje Nr. (duomenys neskelbtini) BUAB A. pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Ši nutartis įsiteisėjo 2020 m. vasario 11 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Šiuo atveju nustatyta, kad atsakovė, kaip įmonės vadovė, nesilaikė įstatyme numatytos pareigos įmonei tapus nemokiai pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovė turėjo pareigą įmonei tapus nemokiai pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė, ji atliko neteisėtus veiksmus ir yra atsakinga už ieškovo patirtus nuostolius, t. y. skirtumą tarp padidėjusių pradelstų įsipareigojimų kreditoriams ir įsipareigojimų, buvusių nemokumo būsenos atsiradimo metu.

Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ), galiojusio (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo ir nagrinėjimo metu, 8 straipsnio 4 dalį, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai. Pagal šiuo metu galiojančio Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punktą, nemokumo procesą privalo inicijuoti juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

Tam, kad būtų galima taikyti juridinio asmens vadovo ir kitų asmenų pagal kompetenciją civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens ir žalos ryšį. Nustačius, kad jis atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, jog juridinio asmens vadovas kaltas. Nagrinėjamu atveju atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas) (CK 6.246 straipsnis) pasireiškė tuo, kad ji, įmonei negalint atsiskaityti su kreditoriais, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis, Juridinių asmenų įstatymo 5 straipsnio 1 punktas). Šiuo atveju laiku nesikreipus į teismą ir tokiu būdu didinant kreditorinius įsiskolinimus, sumažėjo įmonės finansiniai ištekliai (CK 6.249 straipsnis), iš kurių galėtų būti patenkinami įmonės kreditorių reikalavimai. Pagal byloje esančius įrodymus nenustatyta, jog (duomenys neskelbtini) iki jos pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto turėjo piniginių lėšų ar turto, iš kurių būtų galima visiškai padengti kreditorių reikalavimus.

Šiuo atveju tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos – nuostolių, atsiradusių nepatenkinus ieškovo kreditorių finansinių reikalavimų, egzistuoja priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad atsakovės atlikti veiksmai, nesuderinami su CK 2.87 straipsnyje, Akcinių bendrovių įstatymo, ĮBĮ bei Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatytomis juridinio asmens valdymo organo bei juridinio asmens dalyvio pareigomis. Atsakovės kaltė šiuo atveju yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje atsakovė atsiliepimo į ieškinį, įrodymų, paneigiančių ieškinyje išdėstytas aplinkybes, nepateikė, t. y. kaltės prezumpcijos nepaneigė (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovo ieškinys tenkintinas priteisiant iš atsakovės ieškovo naudai 4 907,84 EUR žalos atlyginimą.

CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (4 907,84 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas pagal įstatymą yra atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Ieškinys pareikštas 4 907,84 EUR sumai. Teismas ieškinį patenkino visiškai, todėl už jį mokėtinas 110 EUR dydžio žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Byloje patirta 1,79 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 EUR) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo BUAB A., atstovaujamo nemokumo administratoriaus Mariaus Kesmino, ieškinį atsakovei E. K. tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui BUAB A., (duomenys neskelbtini), atstovaujamam nemokumo administratoriaus Mariaus Kesmino, iš atsakovės E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 4 907,84 EUR (keturių tūkstančių devynių šimtų septynių eurų 84 ct) žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 907,84 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 110 EUR (vieno šimto dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

Suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Įmokos kodas 5660. Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pagal CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.