Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), turinčiam aukštąjį išsilavinimą, netekėjusiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam (duomenys neskelbtini), vadovu, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 164 straipsnio 1 dalį,.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. 2021-05-15 16.30 val., atliekant operatyvų patikrinimą visuomeninio maitinimo paslaugų vietoje-kavinėje (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), priklausančioje (duomenys neskelbtini), būdamas direktoriumi, žodžiu aptaręs darbo pobūdį, darbo vietą, aprūpinęs darbo įrankiais ir priemonėmis 2021-05-15 nuo 15.00 val. leido G. L., gim. (duomenys neskelbtini), dirbti padavėjos pareigose nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Tikrinimo metu G. L. dirbo su bendrovės vardu įregistruotu kompiuteriniu kasos aparatu POS RASO su fiskaliniu bloku RASO-01FB, korpuso Nr. (duomenys neskelbtini), atlikto kontrolinio pirkimo metu priėmė užsakymą, pateikė atspausdintą išankstinę kompiuterinę apmokėjimo sąskaitą (nefiskalinį kvitą) bei paėmė grynuosius pinigus už kontrolinio pirkimo metu įsigytus gėrimus (3 puodeliai kavos).

Be to, tikrinimo metu atlikus grynųjų pinigų inventorizaciją nustatyta, kad bendrovės direktorius E. J. neužtikrino, jog kasos aparatu įtrauktų į apskaitą pinigų ir kasos operacijų atlikimo vietoje laikomų pinigų kiekis sutaptų, t. y. pagal atspausdintą tarpinę dienos „X“ ataskaitą grynųjų pinigų kompiuterinio kasos aparato kasoje turėjo būti 332,20 Eur, E. J. suskaičiavus grynuosius pinigus kasos aparato kasoje ir kasos operacijų atlikimo vietoje jų rasta 446,20 Eur. Nustatytas 114 Eur perteklius.

Tokiu būdu bendrovėje dirbamas nelegalus darbas, apibrėžtas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje, 43 straipsnio 1 dalyje, pažeisti 2002-08-13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1283 patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 14, 15 punkto reikalavimai.

Apklausiamas teismo posėdžio metu E. J. nurodė, kad G. L. yra jo sužadėtinė su kuria jis augina mažametį vaiką. Kavinė pradėjo dirbti tik 2021-05-01. Tuo metu dirbo tik dvi virėjos ir jis prie baro. Barmeno pareigose niekuomet nebuvo dirbęs. Paaiškino, kad nesitikėjo, kad tuo laikotarpiu kavinėje bus tiek klientų, manė,, kad pačiam pavyks susitvarkyti. Tą dieną buvo nepaprastai daug klientų, todėl paprašė savo sužadėtinės jam padėti. Nurodė, kad verslas yra jų šeimos verslas, jie viską daro kartu, todėl nemanė, kad paprasta pagalba gali būti laikoma įstatymo pažeidimu. Tokią pagalbą sužadėtinė suteikė pirmą kartą, šiuo metu yra pasamdyti padavėjai. Tikslo slėpti pinigus neturi. Fiskalinis kvitas už kavą buvo atspausdintas, tik nepaduotas. Dėl prie kasos rastų neapskaitytų pinigų paaiškino, kad ten buvo laikomi arbatpinigiai. Dėl nepatyrimo nežinojo, kad kasos operacijų atlikimo vietoje negali būti laikomi grynieji pinigai. Pinigai buvo apskaityti. Dėl pažeidimo gailisi, prašo atsižvelgti į tai, kad įmonė yra nukentėjusi nuo pandemijos, finansinė ataskaita yra minusinė.

Iš G. L. 2021-05-15 rašytinio paaiškinimo matyti, kad ji 2021-05-15 apie 16.30 val. aptarnavo kavinėje buvusius klientus. Klientams paprašius atsiskaityti, ji pateikė nefiskalinį kvitą, paėmė pinigus-6 Eur už parduotas kavas. Fiskalinio kvito su grąža neišdavė dėl skubėjimo. (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 15.00 val., darbo priemonės ir įrankiai priklauso bendrovei, o dirbti leido bendrovės direktorius (jos vyras). Darbo sutartis su ja nėra sudaryta. Dirbs iki 18.00 val.

Klaipėdos apskrities VMI 2021 m. gegužės 18 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (27.13)FR1042-1391, be kita ko, nurodoma, kad vykdant pajamų apskaitymo, KKA kontrolės, alkoholinių gėrimų įsigijimo dokumentų, alkoholinių gėrimų inventorizavimo aprašų patikrinimą, nustatyta, kad direktoriui E. J. atspausdinus kasos aparato POS RASO su fiskaliniu bloku RASO – 01FB, korpuso Nr. (duomenys neskelbtini) tarpinę dienos „X“ ataskaitą grynųjų pinigų kompiuterinio kasos aparato kasoje rasta 332,20 Eur, suskaičiavus KKA kasoje buvusius grynuosius pinigus rasta 332,20 Eur, tačiau šalia KKA kasos dėžutėje rasti 114 Eur neapskaitytų pinigų. Tokiu būdu nustatytas grynųjų pinigų perteklius, kuris tikrinimo metu apskaitytas KKA. Surašytas Kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo aktas Nr. (27.13) FR1049-302. Taip pat nustatyt, kad bendrovėje dirbo G. L., kuri nebuvo joje oficialiai įdarbinta.

Iš 2021 m. gegužės 15 d. faktų fiksavimo pažymos matyti, jog joje užfiksuoti duomenys iš esmės yra analogiški duomenims, nurodytiems Klaipėdos apskrities VMI 2021 m. gegužės 18 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (27.13)FR1042-1391.

Iš 2021 m. gegužės 15 d. kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo aktų matyti, kad 2021 m. gegužės d. vykdant operatyvų patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdos apskrities VMI prie FM vyr. specialistai Z. S., S. K. ir G. Š. suskaičiavo kasos operacijų atlikimo vietoje/įmonės kasoje rastus grynuosius pinigus. Kasos aparate rasta 332,20 Eur, kasos operacijų atlikimo vietoje 114 Eur.

Iš Sodros duomenų matyti, kad G. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirba.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį

ANK 95 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Pagal formuojamą teismų praktiką, darbą vertinti kaip nelegalų galima tik konstatavus nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) būtina nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Be to, darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Sodros teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatyto darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

Šioje byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad E. J. leido dirbti G. L. nelegalų darbą, t. y. nesudarė su ja darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jos priėmimą į darbą. Bylos duomenys patvirtina, jog G. L. 2021 m. gegužės 15 d. vykusio patikrinimo metu rasta UAB “ (duomenys neskelbtini)” priklausančioje kavinėje dirbanti padavėjos pareigose, t. y. priimanti užsakymus, dirbanti su kasos aparatu. Pažymėtina, kad paaiškinime G. L. nuodė dirbanti nuo 15.00 val. ir dirbs iki 18.00 val., paaiškino, kad jai darbo įrankius ir priemones suteikė kavinės savininkas. Nors E. J. nurodė, kad G. L. padėjo kaip šeimos narys, tačiau reikia pažymėti, kad E. J. su G. L. nėra sudaręs santuokos, jis vadovauja ne individuliai įmonei, o uždarajai bendrovei, G. L. nėra bendrovės bendraturtė. Be to, G. L. atliekamos funkcijos atitiko visus objektyviuosius nelegalaus darbo požymius. Taigi, esant tokioms administracinio nusižengimo byloje nustatytoms aplinkybėms, pripažintina, jog G. L. su UAB “ (duomenys neskelbtini)” siejo darbo santykiai, nes ji dirbo tenkindama UAB “ (duomenys neskelbtini)” komercinius interesus, t. y. šios įmonės naudai, siekiant, kad būtų tinkamai įvykdytai užsakymai, atliekamos operacijos su kasa, prižiūrint direktoriui, jai buvo suteiktos bendrovės darbo priemonės, tačiau su ja darbo sutartis sudaryta nebuvo, apie jos įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios nepranešta. Tokiais savo veiksmais E. J. pažeidė DK 42 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal ANK 164 straipsnio 1 dalį

ANK 164 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už asmeninių ar kasos aparatu neįtrauktų į apskaitą pinigų laikymą kasoje ar kasos operacijų atlikimo vietoje (išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus atvejus) arba kasos aparatu įtrauktų į apskaitą pinigų ir kasoje ar kasos operacijų atlikimo vietoje laikomų pinigų kiekio neatitikimą, kai šis neatitikimas sudaro daugiau negu penkis eurus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 patvirtintų Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 21 punkte, be kita ko, yra numatyta, kad kasos aparato kasoje ir kasos operacijų atlikimo vietoje draudžiama laikyti neapskaitytus (taip pat asmeninius) pinigus. Kasos aparatu apskaitytų pinigų kiekis turi sutapti su kasos aparato kasoje ir kasos operacijų atlikimo vietoje laikomų pinigų kiekiu. Šios nuostatos netaikomos individualia veikla besiverčiantiems gyventojams.

Šioje byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad E. J. neužtikrino, kad kasos aparato kasoje ir kasos operacijų atlikimo vietoje būtų laikomi tik apskaityti pinigai, kadangi kasos operacijų atlikimo vietoje buvo rasti nepaskaityti 114 Eur. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę dėl šio administracinio nusižengimo pripažino visiškai ir paaiškino, jog jis nežinojo, kad prie kasos aparato negalima laikyti neapskaityti pinigų. Be to, šios bylos kontekste reikia pažymėti, kad arbatpinigiai taip pat turi būti apskaitomi ir nuo jų mokamas Gyventojų pajamų mokestis. Operatyvaus patikrinimo metu kasos operacijų vietoje laikytų ir neapskaitytų pinigų perteklius buvo apskaitytas. Byloje esančių duomenų pakanka konstatuoti, kad E. J. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 patvirtintų Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 14, 15 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 164 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nuobaudos skyrimo

Skiriant nuobaudą už ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 164 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį (padaryti vienas nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, ir vienas nusižengimas, susiję su prekyba ir finansų sistema), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – yra jauno amžiaus, dirbantis, baustas administracine tvarka, tačiau nuobaudų už analogiškus nusižengimus neturi. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino padaręs pažeidimus ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pažymėtina, jog ANK 164 straipsnio 1 dalyje numatyta bauda nuo dvidešimties iki vieno šimto penkiasdešimties eurų, tuo tarpu ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta bauda nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos piniginės nuobaudos ribos, įvertinus E. J. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, pažeidimo padarymo aplinkybes, aplinkybę, kad dėl pandemijos bendrovė patyrė rimtų finansinių sunkumų, peržengia proporcingumo ribas, todėl paskyrus nuobaudą šio straipsnio sankcijos ribose, ji būtų neadekvačiai per griežta. Kaip pažymėjo E. J., jis nebuvo dirbęs barmeno pareigose, nežinojo visų įstatymo reikalavimų, pažeidimo nustatymo dieną susidarė situaciją, kurią E. J. išsprendė pasitelkdamas artimo žmogaus pagalba, šiuo metu įmonėje yra pasamdyti padavėjai. Šios aplinkybės rodo, kad asmuo nelegaliai įdarbintas ne norint nuslėpti mokesčius, o dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, patirties ir žinių stokos siekiant užtikrinti sklandų kavinės darbą. Pažymėtina, jog šios aplinkybės nešalina E. J. administracinės atsakomybės, tačiau turi palankią reikšmę individualizuojant jam skirtiną nuobaudą. E. J. anksčiau administracine tvarka už analogiško pobūdžio nusižengimų padarymą nebuvo baustas, todėl yra pagrindas manyti, kad ateityje tokio pobūdžio nusižengimų jis nedarys. Be to iš bylos įrodymų matyti, kad G. L. darbo funkcijas atliko tik vieną dieną, t. y. tą pačią, kurią buvo atliekamas operatyvus patikrinimas ir tik kelias valandas, taigi objektyviai rimtesnės žalos nepadarė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta E. J. pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas bei už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skiriant baudą, mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali, o pagal 164 straipsnio 1 dalį skiriant minimalias sankcijoje numatytas nuobaudas. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio nuobaudos padės pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytą nuobaudos paskirtį ir motyvuos E. J. ateityje tokio pobūdžio administracinių nusižengimų nedaryti, gerbti įstatymus bei laikytis jų reikalavimų.

Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 35 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 164 straipsnio 1 dalimi, 168 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. J. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatas skirti jam keturių šimtų eurų (400 Eur) dydžio baudą.

E. J. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 164 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam dvidešimties eurų (20 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jai galutinę administracinę nuobaudą – keturių šimtų eurų (400 Eur) dydžio baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, nurodant ROIK: 21133706032. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.