- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-18
- Bylos Nr.
- I3-51-644/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03229-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Audrius Grauželis (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. R.
- Atsakovas
- Laisvės atėmimo vietų ligoninė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovei Laisvės atėmimo vietų ligoninei dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. R. skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus R. Š. 2020 m. lapkričio 11 d. įsakymą Nr. P-323 „Dėl pripažinimo pažeminus pareigūno vardą ir atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); grąžinti pareiškėją V. R. į Laisvės atėmimo vietų ligoninės Resocializacijos skyriaus specialisto pareigas; priteisti iš atsakovės Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareiškėjui V. R. už priverstines pravaikštas vidutinį tarnybinį atlyginimą nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos, tai yra nuo 2020 m. lapkričio 12 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skaičiuojant už vieną pravaikštos dieną po 46,70 Eur (b. l. 1-5).
Pareiškėjas skunde bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad Įsakymu buvo atleistas iš vidaus tarnybos Resocializacijos skyriaus specialisto pareigų, kaip savo poelgiu pažeminęs pareigūno vardą, nes 2020 m. rugsėjo 18 d. atvykus į tarnybą, Laisvės atėmimo vietų ligoninės pasimatymų patalpose alkotesteriu (duomenys neskelbtini) buvo atliktas neblaivumo patikrinimas, kurio metu jam buvo nustatytas 0,27 promilės apsvaigimas, pakartotinio patikrinimo metu 08:45 val. jam buvo nustatytas 0,16 promilės neblaivumas.
Pareiškėjas nesutinka su Įsakymu ir teigia, kad Neblaivumo patikrinimo akte nėra nurodytas alkotesterio gamyklinis numeris, o tik jo pavadinimas, taip pat nenurodyta alkotesterio metrologinės patikros data, nėra užpildyti patikrinimo akto 1-as punktas - kvapas, 2-as punktas - judesių koordinacija, 3-ias punktas - elgsena, nuotaika, kalba, 4-as punktas - kiti duomenys, tai yra neblaivumo patikrinimo aktas užpildytas tik iš dalies, o tai reiškia, kad neblaivumą tikrinę asmenys nėra tinkamai paruošti ir testuoti atlikti tokio pobūdžio patikrinimus, tad toks neblaivumo nustatymas negali būti pripažintas teisėtu ir teisingu.
R. L. ir S. S. tarnybiniuose pranešimuose yra pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, kad V. R. buvo neįleistas į įstaigą, nes tą dieną jis buvo įleistas į įstaigą, visą dieną dirbo, nuo pareigų nušalintas nebuvo ir už šią darbo dieną buvo išmokėtas atlyginimas. Teigia, jog atlikus patikrinimą buvo abejojama, kad 0,16 promilės neblaivumas nustatytas tinkamai, laikantis teisės aktų reikalavimų, metrologinę patikrą turinčių prietaisu. Be to, pagal teisės normas neblaiviu laikomas asmuo, kurio neblaivumas viršija 0,40 promilės, o jo neblaivumas buvo 0,16 promilės. Atsižvelgiant į tai, kad jam nebuvo taikomas Vidaus tarnybos statuto 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimas nušalinti nuo pareigų, jis tarnybos vietoje buvo blaivus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad 2020-09-21 Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriui pateikė prašymą, kuriame prašė pateikti informaciją dėl alkotesterio (duomenys neskelbtini) metrologinės patikros bei šio prietaiso panaudojimo instrukciją. Tačiau per teisės aktų nustatytą terminą prašoma informacija nebuvo pateikta, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl šio alkotesterio panaudojimo teisėtumo ir metrologinės patikros galiojimo patikrinimo metu. Be to, iš skelbiamos ataskaitos matyti, kad alkotesteris (duomenys neskelbtini) randasi balansinėje ataskaitoje, nėra jokių duomenų, kam, kada ir kokiais tikslais alkotesteris buvo išduotas, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl šio alkotesterio teisingo ir teisėto panaudojimo ir šio panaudojimo metu gautų tikrinimo rezultatų. Už alkotesterį materialiai atsakingas asmuo yra V. J., kuriam pagal įsakymą yra alkotesteris perduotas ir buvo laikomas balanse. Pareiškėjui neaišku, kokiu būdu ir kaip alkotesteris pateko pas R. L. ir S. S., nes V. J. yra nušalintas nuo pareigų nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. ir jis niekam nėra išdavęs pagal materialinių vertybių išdavimo žurnalą alkotesterio. Iš to galima daryti išvadą, kad kas kaip nori, tas taip ir elgiasi ir šiuo atveju panašu į savivaldžiavimą bei tarnybinių įgaliojimų viršijimą. Testavimą atlikę R. L. ir S. S. nėra nei policijos pareigūnai, nei medicinos darbuotojai, tad jie neturėjo teisės atlikti neblaivumo patikrinimą, o tai reiškia, kad minėti pareigūnai neturi ir leidimo atlikti neblaivumo patikrinimą, todėl visi neteisėtai ir neturinčių tai atlikti asmenų gauti duomenys negali būti laikomis teisingais bei objektyviais, tai yra niekiniai. Be to, patalpoje, kurioje atliktas neblaivumo patikrinimas, buvo juntamas laibai stiprus alkoholio kvapas, patalpos ir rankos buvo valomos dezinfekciniu skysčiu ir nevėdinamos, kas ir galėjo turėti įtakos patikrinimui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, jam nebuvo teisės aktų nustatyta tinkamai įformintas neblaivumas, o tai reiškia, kad į tarnybą atvyko blaivus ir nėra pagrindo įtarti jį pažeminus pareigūno vardą.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jo tarnyba yra vertinama teigiamai, tarnybinių nuobaudų neturi, o tai reiškia, jog skiriant tarnybinę nuobaudą nebuvo atsižvelgta į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir tai buvo susidorojimas su juo, nes jo veiksmuose nebuvo tarnybinio nusižengimo sudėties, nebuvo pareigūno vardo pažeminimo, o tarnybinė nuobauda skirta tik už tai, kad tarnybos vietoje nesitaiksto su įvairiais tarnybiniais pažeidimais, nesitaiksto su savo, kaip pareigūno teisių pažeidimais sprendžiant tarnybinius klausimus, o tai nepatinka administracijai, tad ir buvo nuspręsta pareiškėją atleisti.
Atsiliepimas
Atsakovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė (toliau – ir Ligoninė) atsiliepime bei teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad 2020-09-18 nuo 7.00 val. iki 8.15 val. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje pasimatymų patalpose buvo atliktas netikėtas įeinančių (išeinančių) asmenų į (iš) įstaigą ir jų daiktų bei neblaivumo nuo alkoholio patikrinimas, naudota greita tyrimo priemonė (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu Resocializacijos skyriaus specialistui V. R. 8.00 val. nustatytas 0,27 promilės apsvaigimas nuo alkoholio. Vėliau 8.45 val. pakartotinai patikrinus minėtą pareigūną buvo nustatytas 0,16 promilės apsvaigimas nuo alkoholio. Su abejais tikrinimo rezultatais pareiškėjas sutiko pasirašydamas, pretenzijų neturėjo.
Atsakovė nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad jam nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai įformintas neblaivumas, dėl ko pripažintina, jog į tarnybą atvyko blaivus ir nėra pagrindo įtarti jį pažeminus pareigūno vardą. Pareiškėjui buvo atliktas neblaivumo nuo alkoholio patikrinimas, naudota greita tyrimo priemonė (duomenys neskelbtini) (atlikta matuoklio patikra galioja iki 2021 m. sausio 15 d., jis tinkamas naudojimui, nustatytas jo tikslumas ir matavimo ribos, ką patvirtina Patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2020 m. liepos 15 d. Lietuvos metrologijos inspekcijos, ribos tikslumas prie 0,00-1 promilių apsvaigimo paklaida ± 0,017 promilių; pareigūnai patikrą atliko vadovaudamiesi Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. V-88 „Dėl Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“, 114, 123 punktais). Patikrinimo metu 8.00 val., pareiškėjui nustatytas 0,27 promilės apsvaigimas nuo alkoholio. Vėliau 8.45 val. pakartotinai patikrinus pareiškėją buvo nustatytas 0,16 promilės apsvaigimas nuo alkoholio. Su fiksuotais alkotesterio parodymais (0,16 promilės) pareiškėjas raštiškai sutiko, tuo pripažindamas, kad nėra blaivus. Į Ligoninės režiminę zoną įleistas nebuvo, tarnybos nevykdė. Neblaivumo duomenys 8.45 val. - 0,16 promilės neprieštarauja pareigūnų alkotesteriu užfiksuotiems pirminiams neblaivumo rodmenims - 0,27 (pritaikius paklaidą 0,25 promilės), nes žmogaus organizmas per valandą pašalina nuo 0,1 promilės iki 0,4 promilės (kitais duomenimis net iki 0,62 promilės per valandą), todėl pareiškėją tikrinus pakartotinai, natūralu, kad rastas mažesnis alkoholio kiekis.
Ligoninė nesutinka su pareiškėjo teigimu, kad SVS pareigūnai neturėjo teisinio pagrindo atlikti patikrinimą ir naudotis greita tyrimo priemone (duomenys neskelbtini), nes SVS pareigūnas ginčui aktualiu laikotarpiu patikrinimą vykdė pagal Ligoninės direktoriaus 2019 m. rugsėjo 16 d. įsakymu patvirtintų „Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo“ 5.11 papunktį, kuris numato, kad kartu su Kriminalinės žvalgybos skyriaus darbuotojais tikrina įeinančių ir išeinančių darbuotojų ir pareigūnų drabužius ir jų daiktus, taip pat 5.14 papunktis numato, kad nesant SVS viršininko (atostogos, liga, komandiruotė ir kiti atvejai), atlieka jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.
Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 24 straipsnio 8 punktas numato, kad pareigūnui draudžiama būti tarnybos metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Pareiškėjas žinojo savo pareigas (buvo supažindintas su Pareigybės aprašymu), tačiau jas vykdė netinkamai ir turėjo bei galėjo numatyti, kad netinkamai vykdant pareigas gali atsirasti neigiamų pasekmių. Pareiškėjas atlieka Resocializacijos skyriaus specialisto pareigas, vykdo nuteistųjų ir suimtųjų resocializaciją, socialinę reabilitaciją, siekia, kad nuteistieji daugiau nenusikalstų, nebūtų nubausti, laikytųsi teisės aktų. Pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas yra šiurkštus. Toks elgesys, kai pareigūnas, turėdamas suprasti visą jam skirtą atsakomybę, į tarnybą atvyksta ir tarnyboje būna neblaivus, yra nesuderinamas su pagrindiniais pareigūnų etikos principais, diskredituoja valstybės ir įstaigos autoritetą, todėl pareiškėjui pagrįstai buvo paskirta griežčiausia tarnybinė nuobauda - atleidimas iš tarnybos, kurios panaikinimui nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad nusižengimo padarymo momentu neturėjo galiojančių drausminių nuobaudų, jog neblaivumo laipsnis buvo nedidelis ir kt., nepašalina šiurkštaus pažeidimo pobūdžio ir nesuteikia pagrindo švelninti atsakomybės.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad pareiškėjo veiksmai akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Konstatuotos faktinės aplinkybės patvirtina, kad jo veiksmai atitinka Statuto 2 straipsnio 4 dalyje numatytą pareigūno vardo pažeminimo sąvoką, kadangi toks elgesys akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą bausmės vykdymo institucija ir ją kompromituoja. Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, kurio teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė, jo tarnyba grindžiama statutiniais santykiais, o šių santykių pobūdis lemia ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę vidaus reikalų įstaigose, jų specifika kelia vidaus reikalų įstaigų pareigūnams ir didesnius reikalavimus. Tarnybinio patikrinimo išvadoje detaliai ir išsamiai yra išdėstytos tyrimo metu nustatytos aplinkybės, nurodyti jas pagrindžiantys įrodymai, pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas, taip pat nurodytas tarnybinis nusižengimas, jo padarymo laikas, aplinkybės, pareiškėjo kaltės forma, tarnybinio nusižengimo padariniai, todėl skundžiamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 10 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės L. e. direktoriaus pareigas J. M. patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą „Dėl galimo pareigūno vardo pažeminimo“ Nr. TI-3 (toliau – ir Išvada), kurioje konstatuota, kad statutinis valstybės tarnautojas V. R. 2020-09-18 atvyko į tarnybą neblaivus ir tai žinodamas įėjo į įstaigos teritoriją. Įstaigos pasimatymų patalpose atliekamo netikėto įeinančių (išeinančių) asmenų į (iš) įstaigą ir jų daiktų bei neblaivumo nuo alkoholio patikrinimo metu V. R. buvo atliktas neblaivumo nuo alkoholio patikrinimas, naudota greita tyrimo priemonė (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu 8.00 val. V. R. nustatytas 0,27 promilės apsvaigimas nuo alkoholio. Vėliau 8.45 val. pakartotinai patikrinus pareigūną buvo nustatytas 0,16 promilės apsvaigimas nuo alkoholio. Su fiksuotais alkotesterio parodymais (0,16 promilės) V. R. raštiškai sutiko, tuo pripažindamas, kad nėra blaivus. Taip pat nurodyta, kad V. R. pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 24 straipsnio 8 punkto reikalavimą - Pareigūnui draudžiama būti tarnybos metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, bei pažeidė Etikos kodekso 8.1, 8.2 papunkčiuose ir 15, 17 punktuose nurodytų nuostatų reikalavimus ir savo neleistinais tyčiniais veiksmais pakenkė statutinės įstaigos įvaizdžiui, jos autoritetui ir pažemino pareigūno vardą (1 t., b. l. 14-18). Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktorius 2020 m. lapkričio 11 d. priėmė įsakymą Nr. P-323, kuriuo, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 38 straipsnio 1 dalimi, 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir atsižvelgdamas į Išvadą atleido iš vidaus tarnybos V. R., Resocializacijos skyriaus specialistą, savo poelgiu pažeminus pareigūno vardą (1 t., b. l. 6,7).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2020 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. P-323, kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos, savo poelgiu pažeminus pareigūno vardą – teisėtumo ir pagrįstumo.
Atleidimas iš vidaus tarnybos už pareiškėjui inkriminuotą tarnybinį nusižengimą gali būti skiriamas nustačius šių reikšmingų aplinkybių visumą: 1) statutinio valstybės tarnautojo apsvaigimo nuo alkoholio (narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų) faktą; 2) pareigūno buvimą tokioje būklėje darbo metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3913-756/2016).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmasis pareiškėjo tikrinimas alkotesteriu buvo atliktas 2020-09-18, 7.54 val., pareiškėjui nustatytas 0,27 (pritaikius paklaidą - 0.25) promilės neblaivumo, girtumo laipsnis. Pakartotinai patikrinus pareigūną 8.42 val. nustatytas 0,16 promilės jo neblaivumo, girtumo laipsnis (1 t. b. l. 161-165).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad tiek Išvadoje, tiek pranešime dėl pareigūno vardo pažeminimo, tiek 2020 m. rugsėjo 18 d. „Įeinančio į įstaigą (išeinančio iš jos) asmens neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo (patikrinimo atsisakymo) akte“ (toliau – ir Neblaivumo aktas) klaidingai yra nurodytas laikas, kada buvo atliktas neblaivumo patikrinimas, t. y., kad 2020-09-18, 8.00 val., pareiškėjui nustatytas 0,27 promilės neblaivumo, girtumo laipsnis, o 8.45 val. nustatytas 0,16 promilės jo neblaivumo, girtumo laipsnis.
Byloje ginčo dėl to, kad pareiškėjo darbo laikas prasideda 8.00 val., nėra. Duomenų, kad į pareiškėjo darbo laiką būtų įskaičiuojamas laikas, skirtas pareigūnams instruktuoti, apginkluoti ar pamainai perduoti (priimti), kaip tai numatyta Statuto 46 straipsnio 4 dalyje, byloje nėra. Atsakovė nei Išvadoje, nei teisminio nagrinėjimo metu nenurodė, kad pareiškėjo darbo laikas turėtų būti skaičiuojamas anksčiau nei 8.00 val. Vadinasi, byloje esantys duomenys patvirtina neginčijamą faktą, jog pareiškėjui 0,27 (pritaikius paklaidą - 0.25) promilės neblaivumo, girtumo laipsnis buvo nustatytas ne darbo metu, t. y. 7.54 val., dėl ko vertinti, kad V. R. buvo neblaivus darbo metu, nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo. Pakartotinai patikrinus pareiškėją 8.42 val. (darbo metu), jam buvo nustatytas 0,16 promilės neblaivumo, girtumo laipsnis, t. y. mažesnis neblaivumo, girtumo laipsnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ 2.1 punkte (2017 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 425 redakcija) nustatyta leidžiama maksimali 0,2 promilių norma, kuri taikoma ir valstybės tarnautojams.
Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas darbo metu (8.42 val.) buvo blaivus (0,16 promilės neviršija leistinos maksimalios 0,2 promilių normos), todėl pareiškėjo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, nes nenustatytas pažeidimo padarymo faktas.
Teismas taip pat akcentuoja, kad 2020-10-02 V. R. pasirašytinai įteiktas 2020-10-02 pranešimas „Dėl pareigūno vardo pažeminimo“ (Nr. BD-1671), kuriame nurodyta, jog 2020 m. rugsėjo 18 d. 8.00 val. patikrinus jo blaivumą, buvo nustatytas 0,27 promilės apsvaigimas nuo alkoholio. 8.45 val. pakartotinai patikrinus blaivumą, V. R. buvo nustatytas 0.16 promilės apsvaigimas nuo alkoholio. Tokiais savo veiksmais, V. R., būdamas tarnyboje apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. 2020 m. rugsėjo 18 d. 8.45 val. tarnybos metu nustačius 0,16 promilės apsvaigimą nuo alkoholio, galimai pažemino pareigūno vardą (1 t., b. l. 180,181).
Įvertinus minėto pranešimo turinį, darytina išvada, kad atsakovė vertino, jog pareiškėjas tarnybos metu buvo neblaivus, nes 2020 m. rugsėjo 18 d. 8.45 val. jam buvo nustatytas 0,16 promilės apsvaigimas nuo alkoholio, dėl ko galimai jis ir pažemino pareigūno vardą, t. y. atsakovė nekaltino pareiškėjo dėl to, kad jam 7.54 val. (atsakovės klaidingai nurodyta 8.00 val.) buvo nustatytas 0,27 promilių neblaivumas ir, kad jis dėl to galimai pažemino pareigūno vardą. Pažymėtina ir tai, kad atliekant tarnybinį patikrinimą, papildomas pranešimas dėl to, jog pareiškėjas darbo metu, t. y. 7,54 val. buvo neblaivus (0,25 promilės įvertinus paklaidą), V. R. įteiktas nebuvo.
Teismo vertinimu, atsakovės veiksmai ginčo atveju (pakartotinis pareiškėjo tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu) rodo, kad atsakovė pripažino, jog pirminis V. R. neblaivumo patikrinimas buvo atliktas ne jo darbo metu. Be to, atsakovė, atlikdama tarnybinį patikrinimą, abejonių dėl šių aplinkybių nepašalino, taip pat klaidingai nurodė pareiškėjui atlikto neblaivumo patikrinimo laiką, kas galimai lėmė ir tolesnius nepagrįstus ir neteisėtus atsakovės veiksmus, surašant pranešimą dėl pažeidimo, Išvadą ir priimant ginčijamą įsakymą. Pažymėtina ir tai, kad pati atsakovė Išvadoje teigia, jog žmogaus organizmas per valandą pašalina nuo 0,1 promilės iki 0,4 promilės (kitais duomenimis net iki 0,62 promilės per valandą). Todėl įvertinus, kad 7.54 val. pareiškėjui buvo nustatytas 0,25 promilių (įvertinus paklaidą) neblaivumas ir pagal atsakovės nurodytus duomenis atlikus elementarius skaičiavimo veiksmus, teoriškai galima situacija, kad pareiškėjas 8.00 val. (darbo pradžia) jau galėjo neviršyti leidžiamos maksimalios 0,2 promilių normos.
Teismas sprendžia, kad nustatytos objektyvios faktinės bylos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog pareiškėjas padarė atsakovės nustatytą tarnybinį nusižengimą, t. y., kad 2020 m. rugsėjo 18 d. darbo vietoje buvo neblaivus, nors atsakovė šiuo atveju turi pareigą įrodyti, kad jos nurodytas tarnybinis nusižengimas buvo padarytas. Esant tokiai situacijai, tarnybinės atsakomybės taikymas negalimas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai ginčijamu įsakymu pripažino, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir, tuo pačiu atleido jį iš vidaus tarnybos, savo poelgiu pažeminus pareigūno vardą. Nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių pagrindu pareiškėjo skundas patenkintinas visiškai ir ginčijamas įsakymas panaikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1, 3 p.).
Pagal Vidaus tarnybos statuto 79 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į pareigas, atlyginama už visą priverstinės pravaikštos laiką. Todėl, pripažinus, kad aukščiau aptartas pareiškėjo atleidimas iš valstybės tarnybos yra neteisėtas, V. R. grąžintinas į buvusį darbą, priteisiant jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2020 m. lapkričio 12 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėjo atstovė advokatė A. R. prašė priteisti iš atsakovės 1000 Eur bylinėjimosi išlaidas už konsultacijas, dokumentų analizę, susipažinimą su byla, susipažinimą su dokumentais ir atstovavimą teisme (1 t., 144A, 144B). Prašymas grindžiamas 2021 m. birželio 29 d. pinigų priėmimo kvitu (1 t., b. l. 116).
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, koeficientų pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas buvo patenkintas, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, rekomenduojamas užmokesčio dydis (koeficientas) už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą – 0,1.
Detalizuotojo užmokesčio apskaičiavimo pažymoje nurodoma, kad konsultacija truko 1 val. Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2021 metų I ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis - 1517,4 Eur. Atitinkamai už konsultaciją priteistina maksimali 151,74 Eur (1517,4 x 0,1) suma.
Bylos duomenimis, 2021 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdis truko 1 val., 2021 m. spalio 18 d. teismo posėdis – 22 min., 2021 m. gruodžio 20 d. posėdis – 17 min., kas pagal Rekomendacijų 9 punktą prilyginama 2 val. Atitinkamai už atstovavimą teisme priteistina maksimali 303,48 Eur (1517,4 x 0,1 x 2) suma.
Pažymoje taip pat nurodomos 250 Eur išlaidos už susipažinimą su byla (1 val.), 250 Eur išlaidos už susipažinimą su papildomais dokumentais (1 val.), 250 Eur išlaidos už dokumentų analizę (1 val.) (1 t., b. l. 144A, 144B).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tokios advokato suteiktos teisinės paslaugos kaip susitikimas su klientu, teismų praktikos analizė, susipažinimas su (procesiniais) dokumentais, teisinės konsultacijos ir teisinės pozicijos formavimas, teismo sprendimo gavimas ir pan., laikytinos sudėtine platesnės apimties (turinio) teisinių paslaugų, tokių kaip skundo (apeliacinio skundo) parengimas ar atstovavimas teismo posėdyje, dalimi, todėl patirtos išlaidos už minėtas pavienes paslaugas traktuojamos kaip išlaidos už atitinkamą teisinę paslaugą, pavyzdžiui, skundo parengimą ar atstovavimą teismo posėdyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-07-22 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-733-146/2015, 2015-10-28 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-988-756/2015, 2018-08-08 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-415/2018). Nagrinėjamu atveju pažymoje nurodomos išlaidos už susipažinimą su byla ir dokumentų analizę vertintinos kaip sudėtinė Rekomendacijų 8.19 punkte numatytų paslaugų dalis.
Pažymoje nurodoma, kad susipažinimas su byla ir dokumentais truko 2 val., dokumentų analizę – 1 val., iš viso 3 val. Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2021 metų I ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis - 1517,4 Eur. Atitinkamai už minėtas paslaugas priteistina 455,22 Eur (1517,4 x 0,1 x 3) suma.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš atsakovės 910,44 Eur (303,48 + 151,74 + 455,22) bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. R. skundą patenkinti.
Panaikinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2020 m. lapkričio 11 d. įsakymą Nr. P-323 „Dėl pripažinimo pažeminus pareigūno vardą ir atleidimo iš vidaus tarnybos“.
Grąžinti V. R. į Laisvės atėmimo vietų ligoninės Resocializacijos skyriaus specialisto pareigas.
Priteisti iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareiškėjui V. R. vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2020 m. lapkričio 12 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti pareiškėjui V. R. iš atsakovės Laisvės atėmimo vietų ligoninės 910,44 Eur (devyni šimtai dešimt eurų, 44 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.