Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Audriaus Meilučio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atiduoto į sveikatos priežiūros įstaigą asmens, T. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 28 d. nutarties, kuria T. P. pratęstas procesinės prievartos priemonės – atidavimo į specialią įstaigą – VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninę, terminas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 28 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje T. P. kaltinamas tuo, kad neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, užsukamame indelyje, savo kuprinėje, kuri buvo padėta jo vairuojamame automobilyje „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant priekinės keleivio sėdynės neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurių masė yra 1,381 g., tetrahidrokanabinolio koncentracija jose yra 5,3 %, iki kol 2021 m. gruodžio 2 d. apie 9.40 val. (duomenys neskelbtini), dalinės apžiūros metu šią medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. Šioje baudžiamojoje byloje T. P. taikoma procesinė prievartos priemonė – atidavimas į specialią įstaigą – VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninę, kurios terminas skundžiama nutartimi buvo pratęstas trims mėnesiams nuo 2023 m. kovo 28 d.

4. Teismo posėdyje prokuroras prašė T. P. skundą atmesti ir palikti galioti teismo nutartį. Kaltinamojo advokatė prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

5. T. P. skundas atmestinas.

6. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, konstatuoja, kad bylą nagrinėjančio teismo sprendimas pratęsti T. P. atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą terminą, yra pagrįstas ir teisėtas.

7. Pagal BPK 208, 396 straipsnius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusio asmens psichinė būklė patikrinama paskyrus teismo psichiatrijos ekspertizę tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui kyla abejonių dėl asmens psichinės sveikatos būklės. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, tyrimo metu kilus abejonių dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, psichikos būklės, T. P. buvo paskirta stacionarinė kompleksinė teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizė, kurią pavesta atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM (duomenys neskelbtini) skyriui. 2022 m. lapkričio 30 d. – 2022 m. gruodžio 19 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodyta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu T. P. sirgo psichikos sutrikimu – lėtiniu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini), dėl kurio jis negalėjo ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti; dėl jam nustatyto sutrikimo rekomenduojamas priverstinis stacionarinis stebėjimas psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Įvertinęs ekspertizės akte išdėstytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad T. P. šiuo metu serga psichiniu sutrikimu, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, yra pavojingas visuomenei, jam reikia gydymo, todėl turi būti toliau laikomas specialioje gydymo įstaigoje. Su toki išvada nėra pagrindo nesutikti ir skundą nagrinėjančiam aukštesniajam teismui.

8. BPK 141 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jei teismo psichiatrijos ekspertizė nustato, kad įtariamasis ar kaltinamasis dėl psichinės ligos yra pavojingas visuomenei, teisėjo nutartimi jo buvimo laikas ekspertizės įstaigoje gali būti pratęstas arba įtariamasis gali būti perkeltas į kitą specialią įstaigą, kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo. Šiuo atveju, atlikus ekspertinį tyrimą, pasitvirtino, kad T. P. dėl jam nustatytos psichinės ligos, nei nusikalstamos veikos padarymo metu, nei šiuo metu negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, dėl ko jo elgesys neprognozuojamas ir jis socialiai pavojingas. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindas nėra nusikalstamos veikos pavojingumas, o paties kaltinamojo pavojingumas, nes neatidavus jo į specialią sveikatos priežiūros įstaigą, nebūtų apsaugoti ne tik visuomenės interesai, tačiau taip pat nesuteikta tinkama pagalba ir pačiam kaltinamajam. Išnykus būtinumui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, ji asmeniui nebus taikoma (BK 141 straipsnio 3 dalis).

9. Naikinti skundžiamos nutarties neduoda pagrindo ir T. P. skunde išdėstyti teiginiai, kad jis aiškios sąmonės ir pats turi dalyvauti bylos nagrinėjime, o yra laikomas uždarytas prieš jo valią, taikant sveikatą žalojančias prievartos priemones. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka, kad asmens atidavimas į psichinės sveikatos priežiūros įstaigą yra viena griežčiausių procesinės prievartos priemonių, todėl šios procesinės priemonės paskyrimo klausimas sprendžiamas laikantis žmogaus teisių apsaugos standartų. Siekiant užtikrinti, kad teisinis procesas dėl nesavanoriško asmens patalpinimo į psichiatrijos įstaigą atitiktų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio 1 dalies e punkto reikalavimus, jame turi būti užtikrintos veiksmingos procesinės garantijos nuo savivalės. Pagal Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies e punktą laisvė gali būti atimta tik įvykdžius tris minimalias sąlygas: 1) turi būti patikimai įrodyta, kad asmuo yra psichiškai nesveikas; 2) psichikos sutrikimas turi būti tokios rūšies ar laipsnio, kad dėl to būtų būtinas priverstinis gydymas; 3) besitęsiančio laisvės atėmimo pagrįstumas priklauso nuo to, ar toks psichikos sutrikimas asmeniui išlieka ir toliau (Liuiza v. Lithuania, no. 13472/06, judgment of 31 July 2012). Dėl antrosios sąlygos – psichikos sutrikimo rūšies ir laipsnio, pažymėtina, kad psichiškai nesveiko asmens laisvės atėmimas gali būti būtinas ne tik tuo atveju, kai jam reikia gydymo, vaistų ar kitos klinikinės priežiūros siekiant jį išgydyti arba pagerinti jo būklę, bet ir tuo atveju, kai asmeniui reikia kontrolės bei priežiūros siekiant neleisti jam padaryti žalos sau ar kitiems.

10. Įvertinus aptartą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl T. P. nustatyto psichikos sutrikimo ir šio sutrikimo įtakos jo elgesiui, jį reikia gydyti ir stebėti specializuotame stacionare, kaip rekomendavo išvadą teikę specialistai, todėl laikoma, kad teismas pagrįstai ir teisingai nutarė pratęsti jo atidavimo į specializuotą psichikos sveikatos priežiūros įstaigą - Rokiškio psichiatrijos ligoninę stacionariniam stebėjimui, bendro stebėjimo sąlygomis, terminą.

11. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas dar nėra pradėtas. Byla teisme gauta tik prie mėnesį, 2023 m. kovo 24 d. ji perduota teisiamajam posėdžiui, tačiau jos nagrinėjimas buvo atidėtas neatvykus ekspertui, numatytas kitas posėdžio laikas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2023 m. kovo 28 d. nutartimi teismas pratęsė T. P. paskirtos procesinės prievartos priemonės – atidavimo į specialią įstaigą – VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninę, terminą 3 (trims) mėnesiams, tačiau BPK 141 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad <...> asmens buvimo laikas ekspertizės įstaigoje gali būti pratęstas arba jis gali būti perkeltas į kitą specialią įstaigą, kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo, todėl pirmosios instancijos teismo 2023 m. kovo 28 d. nutartis patikslinama, nurodant, kad T. P. paskirtos procesinės prievartos priemonės – atidavimo į specialią įstaigą – VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninę, terminas pratęsiamas 3 (trims) mėnesiams, tačiau ne ilgiau nei teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

T. P. skundą atmesti.

Patikslinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. nutarties rezoliucinę dalį, nurodant, kad:

„T. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), paskirtos procesinės prievartos priemonės – atidavimo į specialią įstaigą – VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninę, terminą pratęsti 3 (trims) mėnesiams, skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 28 d., bet ne ilgiau nei teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių skyrimo“.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.