- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-03
- Bylos Nr.
- 2YT-14325-235/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfonsas Guobys
- Pareiškėjas
- A. M.
- Kreditorius
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. M. pareiškimą dėl antstolės Neringos Lipeikienės veiksmų, suinteresuotas asmuo byloje išieškotojas SĮ „Vilniaus miesto būstas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės Neringos Lipeikienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0062/18/00469. Nurodė, kad antstolė neturėjo priimti 2008-01-11 vykdomojo dokumento, kadangi antstolei jis buvo pateiktas praleidus 5 metų senaties terminą. skolininkė teigia, jog Vilniaus apygardos nutartyje nustatytas paskutinis periodas, už kurį turėjo būti sumokėta - 2012 m. birželis. Šios išmokos terminas pasibaigia 2012-07-31. Pareiškėja mano, jog sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 606 str. 4 d., kad jau po 2017-08-01 išduotas vykdomasis raštas negalioja, nes suėjęs senaties terminas jo vykdymui. Prašo tuo pagrindu antstolės 2018-03-08 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti vykdomojoje byloje Nr. 0062/18/00469, panaikinti bei nutraukti vykdomąją bylą.
Antstolė 2018-03-20 patvarkyme nurodė, kad 2018-03-08 Patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-l8-62-5021 priimtas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-11 išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2-4381-912/2013. Nurodė, kad priešingai nei teigia pareiškėja, teismas vykdomajame dokumente nurodė išieškoti skolą iš skolininkės ne periodinėmis išmokomis (ar dalimis), bet nurodė konkretų skolos dydį. Vadovaujantis CPK 606 str. 2 d., vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismo sprendimas įsiteisėjo - 2013-12-19. Teigė, kad 5 metų senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti baigiasi - 2018-12-19. Pažymėjo, jog Civilinio proceso kodekso nustatytas 5 metų senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti nebuvo suėjęs, todėl antstolė netenkino pareiškėjos skundo.
Atsiliepimas
Išieškotojas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sutinka su antstolio patvarkyme išdėstytais argumentais, prašo netenkinti skundo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Bylą dėl antstolio veiksmų teismas išsprendžia nutartimi (Civilinio proceso kodekso 513 straipsnio 1 dalis).
Iš bylos duomenų ir pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0062/18/00469, medžiagos nustatyta, kad antstolės kontoroje 2018-03-08 vykdymui priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-11 išduotas vykdomasis dokumentas Nr. 2-4381-912/2013 dėl skolos išieškojimo iš A. M. išieškotojo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ naudai. Vykdomasis dokumentas įsiteisėjo 2013-12-19.
Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2007). Teismas, patenkinęs skundą, antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti (Civilinio proceso kodekso 513 straipsnio 1 dalis). Skundo patenkinimas iš esmės reiškia grąžinimą į buvusią iki pažeidimo padėtį (restitutio in integrum) bei galimybės teisėtai atlikti vykdymo veiksmus sudarymą.
Teismas pažymi, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Pagal Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Vykdymo procesas – baigiamoji civilinio proceso stadija, kurio metu priverstinai vykdomas teismo ar kitos kompetentingos institucijos išduotas vykdomasis dokumentas. Jo tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Vykdymo procesą reglamentuoja Civilinio proceso kodekso VI dalies nuostatos, Sprendimų vykdymo instrukcija, kiti norminiai aktai. Įstatymų leidėjas vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją pavedė atlikti valstybės įgaliotam asmeniui – antstoliui. Civilinio proceso kodekso 651 str. 1 ir 3 d. bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 p. numatyta, kad antstolis gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą ir nustatęs, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti - pateiktą vykdomąjį dokumentą priima ir pradeda vykdymo veiksmus, t. y. užveda vykdomąją bylą, surašo patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, o įstatymų nustatytais atvejais – ir raginimą įvykdyti sprendimą ar siūlymą sumokėti skolą, bei išsiunčia juos skolininkui.
Galimybė priverstinai įvykdyti vykdomąjį dokumentą yra ribojama tam tikru terminu. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 606 str. nustatyti terminai, per kuriuos vykdomieji dokumentai gali būti pateikti vykdyti. Savo esme tai yra procesinis terminas. Procesinis terminas – tai įstatyme arba teismo nustatytas laikas, per kurį teismas, dalyvaujantys byloje asmenys ar kiti civilinio proceso dalyviai privalo arba gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, nagrinėjant civilines bylas ir priimant teismo sprendimus bei juos vykdant. Procesinių terminų pasibaigimo teisinių padarinių, skaičiavimo tvarką reglamentuoja Civilinio proceso kodekso. Pasibaigus procesiniam terminui, išnyksta teisė atlikti procesinį veiksmą, t. y. pasibaigia subjektinė procesinė teisė (Civilinio proceso kodekso 75 str. 1 d.).
Civilinio proceso kodekso 606 straipsnio 2 dalis numato, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Bylos duomenys patvirtina, kad išieškotojas dėl vykdomojo rašto vykdymo kreipėsi į antstolę nepraleidęs penkių metų termino, kaip tai numato Civilinio proceso kodekso 606 straipsnio 2 dalis. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinę bylą pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovei A. M. išnagrinėjo 2013-02-13 priimdamas teismo sprendimą. Minėtas teismo sprendimas atsakovės buvo apskųstas ir Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka 2013-12-19 išnagrinėjo apeliacinį skundą priimdamas nutartį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-13 sprendimas įsiteisėjo 2013-12-19 ir tuo pagrindu 2018-01-11 buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris antstolei pateiktas 2018-03-07. Vadinasi terminas pateikti antstoliams vykdomąjį raštą būtų baigęsis tik 2018 m. gruodžio 19 d. Taip pat pažymėtina, kad iš A. M. buvo priteistos konkrečios sumos, o ne periodiniai mokėjimai, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Remiantis aptartais argumentais, nėra teisinio pagrindo pripažinti antstolės veiksmus neteisėtais ir tenkinti pareiškėjos skundą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjos A. M. skundą dėl antstolės veiksmų atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.