- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-09-16
- Bylos Nr.
- 1A-583-238-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-80-1-00013-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- A. E.
- Advokatai
- Giedrė Kazakevičienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam A. E., jo gynėjai advokatei Giedrei Kazakevičienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. E. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. E. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 straipsnio 1 dalį arešto bausme 35 (trisdešimt penkioms) paroms.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. E. pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2010-03-19, 19.30 val., sanatorijos (duomenys neskelbtini) bare, esančiame (duomenys neskelbtini) mieste, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pargriovęs ant žemės P. M., ranka sudavė tris smūgius jam į veidą ir vieną kartą koja spyrė į krūtinę, tuo P. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis veide, tokiu savo elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. E. apeliaciniu skundu prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2010-06-02 nuosprendį pakeisti dalyje dėl bausmės ir paskirti jam baudą. Nurodo, kad jam paskirta per griežta bausmė, pažeisti bausmės skyrimo reikalavimai ir principai bei neįvertintos teisingam bausmės paskyrimui visos reikšmingos aplinkybės. LR BK 54 str. 2 d. 5 p. įtvirtina nuostata, jog skiriant bausmę būtina įvertinti kaltininko asmenybę, kas šiuo atveju nebuvo padaryta. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį, į jo asmenybę neatsižvelgė ir įvertino tik jo teistumą, visiškai nevertino amžiaus bei šeimyninės padėties, o nustatydamas bausmės dydį, visiškai ignoravo daugelį teisingam bausmės skyrimui svarbių aplinkybių. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2006-05-22 nutartimi jis buvo atleistas nuo bausmės. Tiek darbiniuose santykiuose, tiek visuomeniniame gyvenime yra charakterizuojamas teigiamai. Teismas tinkamai ir išsamiai neanalizavo jo šeiminės padėties, finansavimo šaltinių, turimo turto ir lėšų, nenustatinėjo išlaikomų asmenų skaičiaus, t. y. visiškai neįvertino finansinės būklės. Jis yra sudaręs santuoką su I. E., 2004-04-20 jiems gimė dukra. Šiuo metu žmona dirba AB(duomenys neskelbtini), jis yra bedarbis, tačiau 2010-06-18 UAB (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina, kad nuo 2010-07-01 bus priimtas dirbti langų sistemų montuotoju. Šeimoje auga 6 metų amžiaus dukra ir jai reikalinga nuolatinė priežiūra, dėl ko, žmonai būnant darbe, jis prižiūri dukrą. Dėl paminėtos aplinkybės teismas, paskirdamas arešto bausmę, neabejotinai paskyrė per griežtą bausmę, tokiu būdu pažeidė trečiųjų asmenų – nepilnametės dukros teises, todėl bausmė turi būti sušvelninta. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, jog teismas nepagrįstai atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino fakto, kad jis pripažino kaltę bei nuoširdžiai gailisi. Nuoširdų gailėjimąsi rodo tai, kad jis pripažino esmines bylos aplinkybes, kritiškai vertina savo poelgį, padarė atitinkamas išvadas dėl savo elgesio ir yra pasiryžęs daugiau nebenusikalsti. Be to, teisme buvo aktyvus, siekė padėti išaiškinti padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Be to, nustatant bausmės dydį, buvo netinkamai taikytos LR BK 61 str. 1 d., 2 d., teismas pažeidė bausmės dydžio skaičiavimo taisykles. Remiantis LR BK 47 str. 3 d. 4 p., 61 str. 2 d., ir teismui nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, buvo parinkta beveik pati griežčiausia bausmė – trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė pažeidžia teisingumo principą.
Teismo posėdyje nuteistasis prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, teismo nuosprendį palikti galioti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. E. apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliantas nesutinka su jam paskirtos bausmės rūšimi, nurodo, kad teismas paskyrė per griežtą bausmę ir prašo ją švelninti, paskiriant baudą. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
LR BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos penkios alternatyvios bausmių rūšys. Tai yra pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų. Nuteistajam A. E. paskirta antra pagal sunkumą bausmės rūšis – areštas.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai įvertino LR BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Be to, apeliacinės instancijos teismui apeliantas pateikė daugiau duomenų, kurie apibūdina nuteistojo asmenybę, jo šeiminę bei darbinę padėtį. Naujai įvertinus visas bylos aplinkybes ir bausmės skyrimo nuostatas, galima daryti išvadą, jog apylinkės teismo paskirtoji bausmė nėra tinkama BK 41 straipsnyje numatytiems tikslams įgyvendinti. Nuosprendžiu paskirta arešto bausmė keistina į švelnesnę bausmės rūšį-baudą.
Naujai skirdamas bausmę, spręsdamas bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimo klausimus, teismas remiasi baudžiamojo kodekso specialiosios dalies sankcija ir atsižvelgia į bendrosios dalies normų reikalavimus. Visais atvejais nuosprendžiu skiriama bausmė turi būti individualizuota, tai reiškia, kad bausmė asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, turi būti skiriama individualiai, t.y. bausmė parenkama atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Šis bausmės individualizavimo principas yra įtvirtintas LR BK 54 straipsnyje, kuriame formuluojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. E., parinkdamas jos rūšį ir nustatydamas jos dydį, vadovavosi LR BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijos ir 54 straipsnio 2 dalies reikalavimais. Tačiau individualizuodamas bausmę, nepakankamai išsamiai vertino visas aplinkybes, tame tarpe apelianto socialinius ir šeiminius ryšius, kitas aplinkybes.
Nuosprendyje nurodyta ir teismas vertino tai, kad A. E. kaltu visiškai prisipažino, dėl padaryto nusikaltimo gailisi, šią aplinkybę pripažino kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Skiriant bausmę, atsižvelgta į tai, kad A. E. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, kuriuo buvo padaryta žala viešajai tvarkai ir žmogaus sveikatai, nusikalstamos veikos motyvai – pyktis, įniršis, nesugebėjimas susivaldyti, žmogaus ir visuomenės negerbimas, elementarių moralės bei dorovės normų ignoravimas. Teismas vertino tą aplinkybę, kad A. E. nedirba, teistas, baustas administracine tvarka.
Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad A. E. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems tyčiniams nusikaltimams (LR BK 11 straipsnio 3 dalis), vertino nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltės formą, kilusius padarinius, jo asmenybę. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant nusikalstamą veiką padariusiojo asmenybę, teismai išskiria asmenybės požymius, kurie lemia asmens pavojingumą, ir požymius, kurie tam įtakos neturi. Kaltininko pavojingumą nulemia požymiai, apibūdinantys jį iki nusikalstamos veikos padarymo (ankstesnės nusikalstamos veikos ar kiti teisės pažeidimai, polinkis į girtavimą, narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, vertybinė orientacija, požiūris į šeimą, darbą, mokslą ir pan.), nusikalstamos veikos padarymo metu (ar apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, ar blaivus ir pan.) ir po nusikalstamos veikos padarymo (atvykimas ir prisipažinimas, gailėjimasis, padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimas ir pan.).
Teismas įvertino tą aplinkybę, kad apeliantas teistas, tačiau neįvertino tos aplinkybės, kad teistumas išnykęs ir jokių teisinių pasekmių apeliantui nesukelia. 2010-01-13 baustas administracine tvarka pagal Lietuvos LR ATPK 174 straipsnį, 2010-03-02 pagal LR ATPK 178 straipsnio 1 dalį (b. l. 32). Kaip nurodyta A. E. charakteristikoje, Birštono savivaldybės administracijoje nusiskundimų dėl šio asmens nėra užregistruota (b. l. 34), narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 30). Nenustatyta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Dėl padaryto nusikaltimo A. E. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi.
Nuteistojo A. E. apeliacinio skundo argumentas, jog teismas neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atmetamas kaip nepagrįstas. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas nustatė A. E. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, į šią aplinkybę atsižvelgė skirdamas bausmę, ją nurodė nuosprendyje.
Kolegija daro išvadą, kad būtina įvertinti naujai pateiktus duomenis apie apelianto šeiminę padėtį, socialinius ryšius, apie jo ir sutuoktinės darbinę veiklą.
Įvertinama tai, kad A. E. yra sukūręs šeimą, augina mažametę dukrą (b. l. 84, 85). Iš byloje esančios I. E. darbo sutarties kopijos (b. l. 86-88) matyti, kad nuteistojo žmona dirba. Kaip nurodė apeliantas, žmonai dirbant, jis prižiūri mažametę dukrą. Be to, byloje yra UAB ,,Kelvas“ 2010-06-18 pažyma, kad A. E. nuo 2010-07-01 bus įdarbintas langų sistemų montuotoju (b. l. 83). Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas tikėti nuteistojo aiškinimu, kad realiai jam atliekant apylinkės teismo skirtą bausmę - areštą, atitinkamai bus izoliuotas nuo šeimos, nukentės jo šeimos interesai, dirbant žmonai nebus kam prižiūrėti nepilnametę dukrą, jis praras darbą.
Be to, iš nukentėjusiojo parodymų seka, kad nuteistasis gera valia atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, nukentėjusysis neturi pretenzijų nuteistajam, jam atleidžia, nuteistasis neigiamai vertina atliktus nusikalstamus veiksmus, ateityje žada nenusikalsti.
Kolegijos nuomone, tiek nuteistojo A. E. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, tiek jo asmenybė duoda pagrindą teismui pakeisti arešto bausmę švelnesne bausme – bauda. Nustatant bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad A. E. turi išlaikytinę mažametę dukrą, žmona gauna minimalų darbo užmokestį, byloje nėra duomenų apie dideles šeimos pajamas ar kitokį turtą, yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl, vadovaujantis LR BK 61 straipsnio 2 dalimi, A. E. skirtina bauda dydžiu mažesnė už tos rūšies bausmės vidurkį (LR BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo A. E. apeliacinis skundas tenkinamas, Prienų rajono apylinkės teismo 2010-06-02 nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės. (LR BPK 328 straipsnio 2 punktas)
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
nusprendė:
nuteistojo A. E. apeliacinį skundą tenkinti.
Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. nuosprendį pakeisti.
A. E. nuosprendžiu skirtą bausmę - 35 parų areštą, kuris paskirtas atlikti areštinėje, pakeisti į 30 bazinio bausmės dydžio (3900 litų) baudą.
Įpareigoti A. E. savanoriškai sumokėti baudą į Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nustatytu laiku A. E. savanoriškai nesumokėjus ar nepervedus baudos į Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, ją išieškoti priverstinai.
Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.