Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Daivos Jankauskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K. (toliau – ir R. K.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 95-474 netaikyti R. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1.1. Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė.

1.2. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio l dalį, 302 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 5 dalimis, paskirta 4 metų 6 mėnesių 1aisvės atėmimo bausmė.

1.3. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 2 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 16 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

1.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartimi pakeista Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 2 d. nutartis – paskirta galutinė 14 metų laisvės atėmimo bausmė.

1.5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartimi pakeistas Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nuosprendis ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartis – paskirta galutinė 13 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi nuteistasis perkeltas iš Alytaus pataisos namų į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimo.

3. Bausmės pradžia – 2007 m. birželio 5 d., pabaiga – 2021 m. kovo 5 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 7 mėnesių 17 dienos (Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. liepos 18 d.).

5. Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi nuteistojo skundas dėl Komisijos 2019 m. liepos 22 d. nutarimo atmestas.

6. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą – panaikinti Komisijos 2019 m. liepos 22 d. nutarimą Nr. 95-474 ir taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo R. K. skundas atmestinas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Taigi minėtas įstatymas numato, jog asmuo gali būti paleistas iš pataisos įstaigos tik jei atitinka formalius kriterijus ir yra materialus pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Kaip jau buvo minėta asmuo atitinka formaliuosius kriterijus, jei yra išpildytos visos šios sąlygos: yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti svarstomas lygtinio paleidimo klausimas; vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones visa apimtimi ir yra pateikęs Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą.

10. Bylos duomenimis, Komisijos posėdžio ir nutarimo priėmimo momentu R. K. buvo atlikęs bausmės dalį, kada gali būti svarstomas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, jis padavė prašymą svarstyti jo lygtinio paleidimo klausimą, tačiau iš pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis nevykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių – ieškoti galimybių aktyviau dengti civilinį ieškinį, kas ir buvo esminė aplinkybė neleidžianti taikyti lygtinį paleidimą tiek Komisijai, tiek Teismui nagrinėjusiam nuteistojo skundą. Nesant formalaus kriterijaus, buvo pagrindas konstatuoti jog nuteistasis R. K. neatitinka formalaus reikalavimo, nes iš dalies nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, R. K. nepateikė.

12. Tai, kad nuteistasis skunde nurodo jog atlikdamas bausmę dirba, dalyvauja įvairiuose socialinės reabilitacijos programose, yra skatintas 7 kartus, galiojančių nuobaudų neturi ir nėra susijęs su kriminaline subkultūra, bei šiuo metu bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu kinta teigiama linkme ir bausmės atlikimo sąlygos atsižvelgiant į tai buvo koreguojamos. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad R. K. priklauso žemos rizikos grupei – 25 balai, tačiau nuteistojo pažanga taip pat turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. R. K. kaip nurodoma skundžiamoje nutartyje atlikdamas bausmę net 25 kartus nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos, iš jų 15 kartų baustas drausmine tvarka. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis siekdamas kito asmens paklusimo, yra naudojęs smurtą, nors pats nuteistasis nurodo, kad savitvardą praranda retai. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

13. Aptartų duomenų visumoje, būtina įvertinti ir tai, kad R. K. bausmę atlieka už pasikėsinimą padaryti du sunkius nusikaltimus, keturių apysunkių ir vieno labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kas didina šio asmens pavojingumą. Pažymima, kad padarytų nusikaltimų pobūdis dar kartą neanalizuotinas, jis buvo ištirtas ir įvertintas teismo, kuris priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau šioje nuosprendžio vykdymo proceso stadijoje vertinamas nustatytų kriminogeninių veiksnių kontekste. Nors nuteistasis skunde ir nesutinka, tačiau būtent nuteisto asmens praeities, tame tarpe ir ankstesnių teistumų, įvertinimas teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą ar nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją. O būtent nagrinėjamu atveju, nustatytos aplinkybės, kad R. K. bausmę atlieka už kelių nusikaltimų padarymą, priteisto civilinio ieškinio padengta tik labai maža dalis 85,18 Eur, kai pagal vykdomuosius raštus privalo sumokėti 19892,12 Eur, nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės bei Komisijos rekomendacijos ieškoti galimybių papildomai dengti ieškinį kas ir buvo pagrindu daryti išvadą, jog nuteistasis gali nesilaikyti įstatymų ir būdamas laisvėje vėl nusikalsti. Todėl tiek Komisija, tiek apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad R. K. pozityvus elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nepriekaištingas. Asmuo, siekiantis būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, turi elgtis nepriekaištingai ir savo elgesiu įrodyti, kad jo atžvilgiu galimas lygtinio paleidimo taikymas. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu nuteistasis dar neįrodė savo elgesio bei mąstymo akivaizdžios korekcijos.

14. Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, priešingai nei teigiama skunde, tinkamai įvertino Komisijos nutarime išdėstytas išvadas ir priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartis paliekama galioti, o nuteistojo R. K. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.