- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-01-10
- Bylos Nr.
- 1-11-673/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Civilinis ieškovas
- A. D., L. M.
- Kaltinamasis
- Ž. A.
- Advokatai
- Raimundas Gargasas, Ramūnas Gudašius
Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.3.; 1.1.7.2.7.; 1.2.25.4.5.; 2.1.10.1.; 2.1.14.; 2.1.15.3.2.; 2.1.16.1.8.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.
Kėdainių rajono apylinkės teismas
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. sausio 10 d.
Ž. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis operatoriumi AB “(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalyje (Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimu, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus), padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013 m. balandžio 22 d. apie 5.45 val., Ž. A., Kėdainių m., (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. 65, vairuodamas automobilį ,,Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas privalėdamas pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties (KET 133 p.), dėl į akis šviečiančios saulės esant prastesniam matomumui nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nepastebėjo ta pačia puse važiuojamąja dalimi ėjusio pėsčiojo A. D., jį partrenkė, dėl ko, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų A. D. žuvo.
Kaltinamasis Ž. A. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2013 m. balandžio 22 d. apie 5 val. 45 min., nes greitoji pagalba buvo kviesta, kaip rodė jo telefonas, apie 5.52 val., jis automobiliu ,,Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie 40 km/h greičiu važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, Kėdainių m. Nuo savo namų buvo tepavažiavęs apie 300-400 metrų, įjungęs tik 3 pavarą. Ryte aikštelėje buvusio jo automobilio langai buvo apšalę. Neneigia, kad automobiliu buvo tik pradėjęs važiuoti, todėl aušinimo sistema dar nebuvo užkaitusi ir mašinos priekinis stiklas šarmojo, priekinį langą jis valė valytuvais, be to, į akis švietė saulė, todėl jis ištiesė ranką norėdamas pasiimti akinius. Pripažįsta, kad paminėtos mainėtos sąlygos blogino matomumą. Būtent tuo metu, kai jis norėjo pasiimti akinius, pajuto smūgį į automobilį. Nesuprato kas įvyko, tuoj pat sustojo ir dešinėje šalikelėje, ant žolės, pamatė gulintį vyrą. Bandė vyrui suteikti pirmąją pagalbą, nedelsdamas iškvietė greitąją medicinos pagalbą, o kai šis nustojo kvėpuoti, bandė vyrui daryti dirbtinį kvėpavimą. Gatve einančio vyro prieš įvykį nepastebėjo. Negali pasakyti, iš kur jis atsirado. Įvykio metu buvo blaivus. Labai išgyvena, dėl to kas atsitiko, gailisi. Į žuvusiojo laidotuves negalėjo atvykti dėl blogos savo psichinės būklės. Tokio pobūdžio autoįvykį turėjo pirmą kartą, nors vairuotojo pažymėjimą turi nuo 1997 metų. Jis turi du mažamečius vaikus, sutuoktinė serga sunkia ir nepagydoma liga – išsėtine skleroze, yra neįgali, gauna apie 300 Lt ligos pašalpą, šiuo metu sutuoktinė jau sunkiai vaikšto, iš esmės jis vienas augina ir rūpinasi vaikais, šeima turi pasiėmusi kreditą būstui įsigyti, per mėnesį bankui turi sumokėti apie 700-800 Lt dengdamas paskolą, paskolos pabaigos terminas 2020 metai. Pats jis dirba AB „Lifosa nuo 1995 metų, į rankas gauna apie 3200 Lt darbo užmokestį. Mano, kad civiliniai ieškiniai yra per dideli. Per giminaičius nukentėjusiesiems buvo perdavęs 2000 Lt, bet jie atsisakė paimti.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta liudytojos parodymais, rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. D. parodė, kad A. D., kuris buvo jos sutuoktinis, į darbą išeidavo aplinkybėse nurodytu laiku, apie įvykį ji sužinojo iš policijos pareigūnų. Byloje reiškia 50 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Draudimo bendrovė jai atlygino viso 12 000 Lt turtinę žalą, 500 Lt gavo iš sutuoktinio darbovietės. Nurodė, kad ji jau 25 metus dirba Kėdainių ligoninės Nervų ligų skyriuje sesele. Po sutuoktinio žūties ji labai išgyveno, negalėjo miegoti, valgyti, jautė nerimą, todėl kreipėsi pas gydytoją, gėrė antidepresantus, kurių pavadinimo nurodyti negali. Dabar jau šiek tiek apsiprato, pradėjo geriau miegoti. Šiuo metu taip pat geria vaistus nuo depresijos, kurių pavadinimo nurodyti negali. Tvirtina, kad iki žūties gyveno su sutuoktiniu, kartu visą laiką gyveno ir vaikai. Namas, kuriame gyvena, priklauso jos motinai. Namuose augino ir augina gėlės, iš kurių gauna apie 30 000 Lt pajamas per metus. Nematė, kad žuvęs sutuoktinis būtų vartojęs alkoholį.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. D. paaiškino, kad jis yra žuvusiojo sūnus. Byloje reiškia 50 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Parodė, kad iki tėvo žūties jis gyveno su tėvais. Po tėvo mirties pergyveno, pablogėjo jo sveikata, į gydytojus nesikreipė, vaistų negėrė. Po nelaimės išėjo iš darbo, išėjimo priežastis – per mažas atlyginimas. Šiuo metu nedirba, neregistruotas darbo biržoje, turi virėjo specialybę, turi galimybę išvykti dirbti į užsienį. Dabar dėl tėvo mirties apsiprato. Su tėvu santykiai buvo geri, kartu augino gėles. Pats jis sveikas, neįgalumo neturi, neturi šeimos, vaikų. Nematė, kad tėvas iki žūties būtų vartojęs alkoholį.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. M. paaiškino, kad ji yra žuvusiojo dukra. Byloje reiškia 50 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Parodė, kad iki tėvo žūties ji gyveno su tėvais. Po tėvo mirties ji neteko paramos, patyrė dvasinius išgyvenimus, tapo jautresnė. Pas gydytojus nesikreipė. Paaiškino, kad ji turi šeimą, yra susituokusi, sutuoktinis dirba užsienyje, pati ji nedirba, nes augina vaiką, nedirbo ir iki vaiko gimimo, nes baiginėjo mokslus. Tėvas, nors ir gaudavo minimalų darbo užmokestį, duodavo jai ir broliui pinigų, su tėvu gražiai sutarė, jis mylėjo jos vaiką. Šeima kartu augina gėles, kurias parduoda.
Iš ištirtų liudytojos J. V. paaiškinimų (b.l. 43) matyti, kad 2013-04-22 apie 6 val., kieme smarkiai lojo šunys, tačiau atsikėlusi ji nieko įtartino nepastebėjo, nes vaizdą į gatvę užstoja šiltnamis. Tik vėliau pamatė, kad atvyko greitosios med. pagalbos, policijos automobiliai. Sužinojo, kad įvyko eismo įvykis ir žuvo žmogus. Ji ryte išėjo į darbą ir į namus grįžo tik kitą dieną apie pietus. Įėjusi į kiemą rado vyrišką sportinį batą. Ji pamanė, kad batas gali būti žuvusiojo kaimyno A. D. ir apie tai pasakė kaimynei A. D..
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M52/13(12) nurodyta, kad A. D. mirties priežastis – autotrauma. A. D. mirtis įvyko nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kraujosruva galvos minkštuose audiniuose pakaušio srityje, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimu, kraujo išsiliejimu po kietuoju ir minkštaisiais smegenų dangalais bei į smegenų skilvelius, galvos smegenų ir jų kamieno sumušimu. Mirtis galėjo įvykti aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu, tai yra dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų. A. D. kraujyje rasta 0,29 promilės etilo alkoholio (b.l. 34).
Specialisto išvadoje Nr. T-A 3804/13(01) nurodyta, kad kaltinamojo Ž. A. kraujyje etilo alkoholio nerasta, alkotesteriu neblaivumas nenustatytas (b.l. 30-32).
Eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta, esanti Kėdainių mieste, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. Nr. 65. Maksimalus leidžiamas greitis toje vietoje yra 40 km/h. A. D. kūnas rastas kelkraštyje, o automobilis ,,Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 10 metrų nuo kūno. Oro sąlygos – šviesus paros metas, oro temperatūra 0 ⁰C, kelio danga sausa, važiuojamosios dalies plotis – 6,10 m, stabdymo žymių nėra, matomumas – 300 m, suskaldytas priekinis automobilio stiklas, apgadinta automobilio dešinė pusė (dešinės pusės bamperis, rūko žibintas, įlenktas sparnas), fotografuota, fotonuotraukoje matyti, kad dalis automobilio priekinio stiklo galimai apledėjus (b.l. 3-13).
Įvykio vietos apžiūrios protokole užfiksuotas nukentėjusiojo batas, rastas (duomenys neskelbtini) g. 63 namo kieme, 9,2 m atstumtu nuo važiuojamosios kelio dalies (b.l. 15-18).
Transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokole nurodyta, kad automobiliui ,,Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadintas priekinis bamperis, priekinis stiklas, rūko žibintas, priekinis sparnas (b.l. 19-21).
Kaltinamajam vairuotojo pažymėjimas išduotas 1997-07-02 (b.l.22).
Pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas nurodytas matomumas 20 km (b.l. 104).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra kaltinamojo Ž. A., nukentėjusiųjų parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, aukščiau išvardintais rašytiniais įrodymais, neginčijamai nustatyta, kad 2013 m. balandžio 22 d. apie 5.45 val., Ž. A., Kėdainių m., (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. 65, vairuodamas automobilį ,,Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas privalėdamas pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties (KET 133 p.), dėl į akis šviečiančios saulės esant prastesniam matomumui nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nepastebėjo ta pačia puse važiuojamąja dalimi ėjusio pėsčiojo A. D., jį partrenkė, dėl ko, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų A. D. žuvo.
Pagal BK 281 straipsnį baudžiamoji atsakomybė už Kelių eismo taisykles pažeidžiančius veiksmus kyla, kai jie susiję priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais. Šis nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis konstatuojamas tuo atveju, kai ne kas kita, o vairuotojo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas lemia padarinių atsiradimą. BK 281 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo – tiesioginis objektas – saugus kelių eismas (ar transporto priemonių saugus eksploatavimas), kurį teisiškai reglamentuoja atitinkamos taisyklės. Kelių eismo taisyklių paskirtis – užtikrinti tokį transporto priemonių eismo reguliavimą, kad būtų užkirstas kelias žalai padaryti, kad asmuo, vairuojantis didesnį pavojaus šaltinį, nekeltų grėsmės kitiems eismo dalyviams, aplinkai. Taigi sprendžiant, kokie veiksmai (ar neveikimas) sudaro eismo saugumo taisyklių pažeidimą, visų pirma tenka vadovautis atitinkamu teisės aktu, konkrečia jo norma. Šiuo atveju nustatyta, kad Ž. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 133 punktus, kuriuose nurodyta, kad būdamas eismo dalyviu asmuo privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.) bei pasirinkti važiavimo greitį atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties (KET 133 p.). Kaltinamojo parodymais, rašytiniais įrodymais buvo nustatyta, kad kaltinamasis, aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje vairavęs jam priklausantį automobilį, nesulaukęs kol užkais automobilio aušinimo sistema ir automobilio stiklai nebešarmos, tai yra bus geras matomumas, akinant saulei, todėl bevažiuodamas siekdamas pasiimti akinius nuo saulės, tai yra nukreipdamas dėmesį nuo kelio, dėl oro ir kelio sąlygų buvus objektyviai galimybei pamatyti pėsčiąjį, pastarojo dėl teismui paminėtų subjektyvių aplinkybių nepamatė, jį partrenkė ir mirtinai sužalojo.
Akivaizdu, kad ne vienerių metų vairavimo patirtį turintis kaltinamasis, vairavęs padidinto pavojaus šaltinį gyvenamųjų namų gatvėje ir ne pirmą kartą toje vietoje, kurioje nėra pėsčiųjų šaligatvių, todėl privalėdamas būti itin atidus ir sutelkti ypatingą dėmesį į kelią, byloje nenustačius jokių objektyvių kliūčių (kelio defektai, kelio aplinkos specifika, oro sąlygos ar gamtos jėgos), kurios būtų užkirtusios galimybę įsitikinti eismo saugumu, pažeidė KET reikalavimus ir tai tapo eismo įvykio kilimo priežastimi.
Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusiojo veiksmai būtų sukėlę eismo įvykį, jeigu KET nebūtų pažeidęs kaltinamasis. Jeigu kaltinamasis būtų laikęsis KET reikalavimų, nebūtų įvykęs eismo įvykis, nebūtų kilę kaltinime nurodytieji padariniai, todėl akivaizdu, kad kaltinamojo KET pažeidžiantys veiksmai buvo būtina kilusių padarinių sąlyga ir šių padarinių priežastis, eismo saugumo taisykles pažeidžiantys kaltinamojo veiksmai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiais padariniais. Tai patvirtino ne tik apklaustų asmenų parodymai, bet ir teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad A. D. žuvo dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, kaltinamojo automobilio apžiūros procesiniai dokumentai (įvykio vietos apžiūros protokolas, transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolas), iš kurių matyti, kad pėsčiasis buvo kliudytas automobilio šonine dalimi.
Nusikalstamos veikos padarymo laiko patikslinimas kaltinime veikos kvalifikacijai įtakos neturi.
Kaltinamojo padarytas nusikaltimas neatsargus. Nors kaltinamasis ir tvirtino, jog jis nepamatė pėsčiojo nukentėjusiojo ir nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatytų padarinių, tačiau pagal veikos aplinkybes (vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį, turėdamas ne tik pareigą, bet ir realią galimybę įsitikinti eismo saugumu) ir pagal savo asmenines savybes (vairavimo patirtį, sveikatos būklę) turėjo ir galėjo tai numatyti, todėl darytina išvada, kad nusikaltimą jis padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 str. 3 d.). Nusikaltimas baigtas, nes atsirado inkriminuojamo straipsnio dispozicijoje nurodyta pasekmė – žuvo žmogus. Kadangi tarp kaltinamojo veikos ir kilusių pasekmių neginčijamai įrodytas juridiškai svarbus priežastinis ryšys, teismas daro kategorišką išvadą, kad Ž. A. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalyje (Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimą, kai dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus).
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – nusikaltimas neatsargus, atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis po eismo įvykio ėmėsi priemonių užtikrinti, jog nukentėjusiajam būtų suteikta medicininė pagalba, pripažino savo kaltę, kas rodo, jog kaltinamasis jaučia nuoširdžią atgailą dėl eismo įvykio. Kaltinamasis neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, vedęs, sutuoktinė neįgali (darbingumo lygis 35 proc., b.l. 107), šeimoje auga du mažamečiai vaikai (b.l. 108-109), darbovietės charakterizuojamas išimtinai teigiamai (b.l. 105).
Teismas daro išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo teigti, jog kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės ir duomenys apie kaltinamąjį rodo, kad eismo įvykis buvo ne atsitiktinis, bet dėsningas atvejis kaltinamojo vairavimo praktikoje.
Esant šioms aplinkybėms kaltinamajam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.), skiriant bausmės dydį mažesnį nei galimos skirti bausmės vidurkis (BK 54, 61 str.), bausmę vienu trečdaliu sumažinant (BK 64 ¹ str.) ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant, nes teismas įsitikinęs, jog bausmės tikslas kaltinamajam bus pasiektas be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str.), kaltinamajam skiriant įpareigojimus (LR BK 75 str. 2 d., 3 d.).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo (BK 68 str.). Byloje nustatyta, kad nors kaltinamasis ir padarė neatsargų nusikaltimą, kurio metu žuvo žmogus, tačiau eismo įvykį jis sukėlė būdamas blaivus, praeityje nėra teistas, galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus neturi, tai yra nėra duomenų, kad kaltinamasis sistemingai pažeidinėtų kelių eismo taisykles ar kitus įstatymus, charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, kurioje auga du mažamečiai vaikai, turi sunkiai sergančią sutuoktinę, kurią nuolat privalo vežioti pas gydytojus, dirba. Dėl visų šių motyvų, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtis kaltinamajam bus pasiekta ir be baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-23-397/2006).
Kardomoji priemonė. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 56), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civilinis ieškinys. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai: sutuoktine teismui prisistačiusi A. D., žuvusiojo vaikai L. M. ir A. D. byloje pareiškė civilinį ieškinį (patikslintą) prašydami jiems iš kaltinamojo ir draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, priteisti po 50 000 Lt neturtinės žalos (b.l. 115-119).
Teisiamojo posėdžio metu civiliniai ieškovai civilinį ieškinį palaikė. A. D. teismui patvirtino, kad draudimo bendrovė jai atlygino visą patirtą turtinę žalą. Visą įstatyme numatytą neturtinę žalą civiliniai ieškovai prašo priteisti iš draudimo bendrovės, o šią sumą viršijančią neturtinę žalą prašo priteisti iš kaltinamojo.
Draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“ savo rašytiniuose paaiškinimuose (b.l. 165-166) nurodė, kad dėl nukentėjusiojo žūties eismo įvykyje A. D. yra atlyginta 12164,14 Lt dydžio turtinė žala. Neginčijo, kad draudimo bendrovė pagal sutartį prisiėmė atsakomybę atlyginti viso 5000 eurų (17264 Lt) neturtinę žalą, kuri ir yra paskaičiuota į draudimo bendrovę besikreipusiai A. D.. Kiti civiliniai ieškovai į draudimo bendrovę nesikreipė. Jei kaltinamasis bus pripažintas kaltu, iš draudimo bendrovės visiems, turintiems teisę gauti neturtinės žalos išmoką, negali būti priteista didesnė suma, nei numato įstatymas.
Kaltinamasis Ž. A. sutiko, kad nukentėjusiesiems neturtinė žala buvo padaryta, tačiau prašė priteisti mažesnes sumas, nei nurodytos ieškinyje.
Nukentėjusiųjų ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.
Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo remtis CK 6.250 str. 2 d., kurioje nurodyta, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi atsižvelgti į: 1) pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Civilinės atsakomybės draudimo atveju, esant draudiminiam įvykiui, pareiga atlyginti padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsiranda draudimo įmonei (draudikui) neperžengiant draudimo sumos ribų (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu nukentėjusiajam (ieškovui) padarytos žalos visiškai nepadengia draudimo atlyginimas, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui, tame tarpe 5 000 eurų dėl neturtinės žalos. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį ar fizinį skausmą, praradimus, kt. ir teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis šiuo atveju buvo į eismo įvykį pakliuvusio padidinto pavojaus šaltinio - automobilio savininkas ir valdytojas (b. l. 23).
Draudimo įmonė AAS „Gjensidige Baltic“ nukentėjusiajai pripažintai A. D. atlygino 12165,14 Lt turtinę žalą. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. numatytos neturtinės žalos neatlygino (b.l. 165-166).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje asmens gyvybės atėmimo atveju pripažįstama ir įstatyme neišvardintų pilnamečių asmenų teisė į neturtinės žalos atlyginimą ir tokių asmenų sąrašas nėra baigtinis (nutartys: 3K-3-86/2005, 2K-151/2006, 3K-3-351/2007, 2K-853/2007, 3K-3-351/2007, 2K-188/2009; Kauno apygardos nutartis Nr. 1A-429-348-2013). Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo priteisimo asmenims klausimą, reikia atsižvelgti į šių asmenų santykius su žuvusiuoju (Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1975 m. gegužės 15 d. rezoliucijos Nr. (75)7 19 punkte suformuluoti teisės į neturtinės žalos atlyginimą kriterijai). Esant tokiai teismų praktikai, nagrinėjamoje byloje ieškovai, nepriklausomai nuo jų amžiaus ar darbingumo, turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.
Byloje nustatyta, kad civiliniai ieškovai L. M. ir A. D. yra žuvusiojo A. D. pilnamečiai vaikai (b.l. 100, 102, 120), tai yra artimieji giminaičiai. L. M. ir A. D. nurodė, kas nebuvo paneigta teisiamojo posėdžio metu, jog iki tėvo žūties jie visi kartu gyveno viename name, santykiai su žuvusiu tėvu buvo artimi ir glaudūs, jie kartu vertėsi gėlių auginimo ir pardavimo verslu, žuvusysis neatsisakydavo jiems padėti ir materialiai. Taip pat byloje buvo nustatyta, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. D., teismui prisistačiusi kaip žuvusiojo sutuoktinė, nors ir buvo nutraukusi santuoką su žuvusiuoju, tačiau pačios A. D. ir žuvusiojo vaikų tvirtinimu, kas taip pat nebuvo nuneigta, patvirtina ir ištirti byloje apklaustos liudytojos J. V. parodymai, medicinos įstaigos pažyma (b.l. 139), ir toliau gyveno kartu su žuvusiuoju A. D., tai yra gyveno faktinėje santuokoje (nesantuokinė sąjunga arba gyvenimas kartu nesusituokus) ir vedė bendrą ūkį, gyveno viename name, kartu vertėsi gėlių auginimu ir pardavimu, A. D. rūpinosi A. D. sveikata (leisdavo jam vaistus nuo skausmo). Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovus bei žuvusįjį įvykio metu būtų sieję priešiški santykiai, kas leistų abejoti jų tarpusavio ryšių glaudumu. Todėl teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, turi pagrindą priteisti žalos atlyginimą nurodytiems ieškovams, nes daro išvadą, kad artimiausių asmenų netikėta tragiška žūtis iš esmės visada sukelia dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų, neigiamų emocijų dėl artimo žmogaus praradimo, dėl ryšio su artimu žmogumi nutrūkimo ir tą eismo įvykio, sukelto kaltinamojo, metu žuvus A. D. patyrė nukentėjusieji ir civiliniai ieškovei, todėl neturtinė žala jiems padaryta buvo. To iš esmės neneigė nei kaltinamasis, nei civilinis atsakovas.
Žalą padariusio asmens kaltė. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis, už kurio veiksmų pasekmes kylą pareigą atlyginti žalą, padarė ne tyčinį, bet neatsargų nusikaltimą, tai yra kaltinamasis sąmoningai nesiekė tokių pasekmių, kurios nutiko, nesiekė tyčia nukentėjusiesiems sukelti dvasines kančias, dėl įvykio nuoširdžiai gailėjosi ir pergyveno, laidotuvių metu per gimines bandė nukentėjusiesiems perduoti pinigų, tačiau žuvusiojo giminės pinigus paimti atsisakė. Kaltinamasis eismo įvykio metu buvo blaivus, po įvykio iškvietė greitąją medicinos pagalbą, pats iki atvykstant medikams bandė gaivinti nukentėjusįjį, kaltinamojo vairuota transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga.
Už žalą atsakingų asmenų turtinė padėtis. Byloje nebuvo pateikta duomenų apie sunkią draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ padėtį, be to, pareigą atlyginti žalą bendrovė prisiėmė sudarydama draudimo sutartį.
Kaltinamasis Ž. A. nuo 1995 metų dirba toje pačioje darbovietėje (b.l. 105), jo tvirtinimu gauna apie 3200 Lt darbo užmokestį; kaltinamojo sutuoktinė, gim. 1979 m. (34 m.), serga sunkia ir nepagydoma liga – išsėtine skleroze, jai nustatytas neįgalumas, darbingumas - 35 proc. (b.l. 107, 141-152), kaltinamojo tvirtinimu – sutuoktinė gauna tik 300 Lt pašalpą, nebegali dirbti, praktiškai nevaikšto, sveikata blogėja; kaltinamojo šeimoje auga du mažamečiai vaikai, gimę 2001 ir 2007 metais (b.l. 108-109); 2005 metais kaltinamojo šeima yra paėmusi 35000 Lt kreditą būsto, kuriame gyvena ir kaltinamojo vaikai, pirkimui (b.l. 106), kas mėnesį paskolos grąžinimui mokama 700-800 Lt. Kaltinamojo tvirtinimu, kas nebuvo nuneigta, sutuoktinės liga progresuoja ir jis yra vienintelis šeimos rūpintojas, neįgalios sutuoktinės ir mažamečių vaikų prižiūrėtojas.
Turtinės žalos dydis. Draudimo bendrovė nukentėjusiajai pripažintai A. D. atlygino 12165,14 Lt turtinę žalą, tai yra buvo atlyginta visa turtinė žala, nes byloje nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai turtinių pretenzijų nebereiškė.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, remiasi ir teisingumo bei protingumo, kt. kriterijais, nes kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi pareigą užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiųjų ir kaltininko ar už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens – pusiausvyrą, kadangi negalima vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti.
Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į tai, kad abu žuvusiojo vaikai įvykio metu jau buvo pilnamečiai, sveiki ir darbingi, baigę mokslus. L. M. yra sukūrusi savo šeimą, augina mažametį vaiką, jos sutuoktinis dirba užsienyje, tai yra jos šeima yra materialiai nepriklausoma; kaltinamojo sūnus A. D. nedirba, tačiau iš paskutinės darbovietės po tėvo žūties išėjo ne dėl šioje byloje nagrinėjamo įvykio, bet savo noru dėl nedidelio atlyginimo. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir į tai, kad A. D. dirba, nėra neįgali, nebuvo žuvusiojo išlaikoma, šiuo metu ir toliau gali vykdyti ir vykdo pelną duodančią ūkinę veiklą, kurią plėtojo kartu su žuvusiuoju ir vaikais, be to, atsižvelgiama ir į tai, kad dėl teismui nesuprantamų priežasčių A. D. nuslėpė nuo teismo ištuokos su žuvusiuoju faktą, kas, taip pat ir kitos byloje nustatytos aplinkybės, nors ir neleidžia teismui vienareikšmiškai suabejoti dėl jos patirtų išgyvenimų apskritai, tačiau leidžia abejoti dėl jos patirtų išgyvenimų ypatingai didelio sunkumo, apie kurį teismui tvirtino A. D..
Nustatant neturtinės žalos dydį pažymėtina, jog dėl artimo žmogaus netekties patirtos kančios ir dvasiniai sukrėtimai šiuo atveju nėra progresuojantys, nukentėjusieji skaudžiausias pasekmes patyrė ir jautė nelaimės metu, byloje nėra duomenų apie nukentėjusiųjų kančių tęstinumą ar tokią potencialią galimybę ateityje. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusiųjų dėl artimo žmogaus žūties patirti dvasiniai išgyvenimai būtų sukėlę jiems kokias nors ilgalaikes neigiamas pasekmes, kad nukentėjusieji ateityje dėl to nebegalės gyventi pilnaverčio gyvenimo.
Pagal LR CK 6.282 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą normą didelis nukentėjusiojo neatsargumas pripažįstamas pagrindu žalos atlyginimui sumažinti arba visiškai atsisakyti ją atlyginti. Spęsdamas apie nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą teismas įvertina, kad byloje nebuvo nustatyta objektyvių aplinkybių, kurios leistų nukentėjusiojo elgesį kelyje vertinti kaip labai neatsargų (didelis neatsargumas).
Kadangi pagal CK 6.250 straipsnį neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas, o ne nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai, neturi būti vartojama sąvoka – neturtinės žalos sumažinimas, todėl teismas nustato, kad A. D., L. M. ir A. D. atlygintinas neturtinės žalos dydis yra po 5000 Lt kiekvienam, neturtinę žalą priteisiant tik iš draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“, nes teismo nustatyta neturtinės žalos suma (viso 15000 Lt) neviršija įstatyme nustatytos sumos neturtinei žalai atlyginti (5000 eurų arba 17264 Lt) (BPK 115 str.).
Daiktiniai įrodymai. Kaltinamojo automobilis, kuriuo buvo mirtinai sužalotas nukentėjusysis, perduotas saugoti kaltinamajam, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas kaltinamajam (b.l. 26). Nukentėjusiojo sportinis batas, saugomas Kėdainių rajono PK (b.l. 76), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas jį atgauti pageidavusiai A. D..
Proceso išlaidos. Sutinkamai su BPK 103 str., procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl iš kaltinamojo priteistini 24,86 Lt valstybės naudai.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas gali nepriteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartus 2K-374/2012 ir kt.). Pateiktas 2013-04-29 pinigų priėmimo kvitas Nr. 696726 patvirtina, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. D. turėjo 2000 Lt atstovavimo išlaidų (b. l. 140). Spręsdamas šių išlaidų atlyginimo klausimą teismas atsižvelgia į advokato ruoštų procesinių dokumentų kiekį, dalyvavimą teisiamuosiuose posėdžiuose ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. D. atstovavęs advokatas teikė prašymą dėl leidimo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga (b. l. 64), rengė civilinį ieškinį (b. l. 96-99) ir patikslintą civilį ieškinį (b. l. 115-119), dalyvavo trijuose teisiamuosiuose posėdžiuose. Parengtas civilinis ieškinys teisiniu aspektu nėra sudėtingas ir nereikalavo specialių žinių, ieškinys nebuvo didelės apimties, nemažą dalį ieškinio turinio sudaro faktinių aplinkybių (kaltinamajam pareikšto kaltinimo esmės) ir įstatymo nuostatų perrašymas, prie civilinio ieškinio pateiktos medžiagos apimtis buvo labai nedidelė, todėl advokato darbo ir laiko sąnaudos rengiant civilinį ieškinį neturėjo būti didelės. Be to, prie civilinio ieškinio ir patikslinto ieškinio pridėtų dokumentų kopijos nebuvo patvirtintos įstatymo nustatyta tvarka. Kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, žuvusiojo ir nukentėjusiąja pripažintos A. D. santuokos liudijimo kopija (b.l. 123) buvo padaryta tokiu būdu, jog nesimatė jame esančio įrašo, kad A. D. yra išduotas ištuokos liudijimas, o advokatas, pats teikęs dokumentus teismui, teismui iškėlus šį klausimą, nurodė, kad santuokos liudijimo originalo jis net nematė. Atsižvelgtina ir į tai, jog nukentėjusiąją advokatas atstovavo jau ikiteisminio tyrimo metu nuo 2013-04-29 (b. l. 42, 42), iki bylos perdavimo teismui buvo susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau civilinį ieškinį pateikė tik pirmojo teisiamojo posėdžio metu, nors nuo bylos perdavimo teismui (2013-06-28) iki 2013-09-19 vykusio pirmojo teisiamojo posėdžio, apie kurį tiek advokatas, tiek nukentėjusioji buvo informuoti dar 2013-08-01 (b. l. 86, 88), turėjo pakankamai laiko parengti ir pateikti civilinį ieškinį. Kadangi civilinis ieškinys buvo pareikštas teisiamojo posėdžio metu, posėdį teko atidėti. Be to, pirminiame ieškinyje civiliniu atsakovu nebuvo patraukta pareigą atlyginti žalą turtinti kaltinamojo civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė, tai buvo padaryta iš esmės teismo iniciatyva, teismui įpareigojus pateikti patikslintą civilinį ieškinį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. D. prašoma priteisti 2000 Lt atstovavimo išlaidų suma nelaikytina proporcinga advokato suteiktų paslaugų apimčiai, kt., todėl mažintina iki 1000 Lt bei priteistina iš kaltinamojo A. D. naudai.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301-305 str., 307 str., teismas
nusprendė:
Ž. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalyje (Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas, kai dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus), ir nuteisti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
remiantis BK 64 ¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu (1/3) ir galutinę bausmę paskirti - 4 (keturių) mėnesių laivės atėmimą;
remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikui, Ž. A. įpareigojant per šį laikotarpį: tęsti darbą, dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Priteisti iš civilinės atsakovės draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“, vieningasis registr. Nr.: (duomenys neskelbtini) buveinė - Brivibas iela 39, Ryga, Latvija, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, kodas 300633222, buveinė - T. Ševčenkos g. 21, Vilnius, a. s. (duomenys neskelbtini), AB DnB bankas: 5000,00 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. D., gim. (duomenys neskelbtini), naudai, 5000,00 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. M., gim. (duomenys neskelbtini), naudai, ir 5000,00 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. D., gim. (duomenys neskelbtini), naudai.
Nukentėjusiojo A. D. sportinį batą, saugomą Kėdainių rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. D..
Priteisti iš kaltinamojo Ž. A. 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) A. D. naudai nukentėjusiosios atstovo (advokato) pagalbai apmokėti.
Priteisti iš Ž. A. 24,86 Lt (dvidešimt keturis litus 86 ct) teismo pašto išlaidų valstybės naudai (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. (duomenys neskelbtini), "Swedbank", AB, banko kodas 73000).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.