Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Vanagas, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro skundą dėl 2013 m. rugpjūčio 27 d. Visagino miesto apylinkės teismo nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama 2013-08-27 Visagino miesto apylinkės teismo nutartimi baudžiamoji byla 1-119-724/2013 (proceso Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)), perduota prokurorui.

Skunde nurodoma, jog teismo nutartyje išdėstyti kaltinamojo akto trūkumai, kiti procesiniai pažeidimai nėra esminiai, tai yra tokie, kurie kliudo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, be to, kai kurie iš nutartyje nurodytų pažeidimų buvo konstatuoti nepagrįstai.

Prokuroras nurodo, kad iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo išnaudotos visos galimybės apklausti kaltinamajame akte nurodytus nuo nusikalstamų veikų galimai nukentėjusius juridinius ir fizinius asmenis. Baudžiamojoje byloje yra pateikta visa iš (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų gauta medžiaga. Iš jos matyti, kad teisinės pagalbos prašymas buvo įvykdytas tik iš dalies, tai yra dalis prašomų atlikti ikiteisminių tyrimų veiksmų atlikta nebuvo, tarp jų nebuvo apklausti ir kai kurie galimai nuo nusikalstamų veikų nukentėję asmenys. Priežasčių dėl ko tai nebuvo padaryta, (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos nenurodė.

Prokuroras skunde tvirtina, jog papildomo tyrimo metu visiems galimai nuo nusikalstamų veikų nukentėjusiems fiziniams ir juridiniams asmenims buvo tinkamai išaiškintos jų procesinės teisės, 2013-05-29 tyrėjo nutarimu visi nuo nusikalstamų veikų nukentėję (duomenys neskelbtini) piliečiai buvo pripažinti nukentėjusiaisiais, jiems, tarp jų ir teismo nutartyje nurodytam K. S., apie tai buvo tinkamai pranešta. Dalis iš jų, taip pat kaip ir dalis nuo nusikalstamų veikų nukentėjusių V. F. Respublikos juridinių asmenų, pateikė prašymus atlyginti jiems kaltininkų nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, todėl baudžiamojoje byloje buvo pripažinti civiliniais ieškovais.

Prokuroras tvirtina, kad priešingai nei teigiama teismo nutartyje, pripažinti civiliniais ieškovais „V. F. (duomenys neskelbtini)“ ir bankui „V. B. (duomenys neskelbtini)“ žalą atlyginusią draudimo bendrovę nebuvo jokio pagrindo. Bankas „(duomenys neskelbtini)“ pranešė, kad apie bylos aplinkybes ir galimybę pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje jis informavo banką „(duomenys neskelbtini)“, o bankas „(duomenys neskelbtini)“ pranešė, kad apie galimybę pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje pranešė bankui žalą atlyginusiai draudimo bendrovei. Todėl, prokuroras tvirtina, kad teismo nutartyje nurodytas bankas ir draudimo bendrovė buvo tinkamai informuoti apie galimybę pareikšti baudžiamojoje civilinį ieškinį, tačiau iki ikiteisminio tyrimo pabaigos jokių prašymų atlyginti patirtą žalą nepateikė.

Tvirtina, kad nepagrįsti teismo teiginiai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, koks bankas atlygino žalą nukentėjusiajai M. D. B.. Iš bylos medžiagos matyti, kad žalą nukentėjusiajai atlygino apgaulės įtakoje neteisėtus mokėjimus atlikęs Vokietijos bankas „(duomenys neskelbtini)“, o šiam bankui buvo tinkamai išaiškintos procesinės teisės dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.

Prokuroras nurodo, kad bankas „(duomenys neskelbtini)“ pranešė, kad dėl nusikalstamų veiksmų patyrė 2793 Eur žalą, tačiau tuo pačiu pareiškė, kad civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje nereikš, todėl pripažinti šį banką civiliniu ieškovu nebuvo teisinio pagrindo.

Vokietijos banko „(duomenys neskelbtini)“ atstovas J. O. 2013-06-13 raštu pranešė, kad bankui buvo padaryta 4470,26 Eur materialinė žala, todėl šis bankas buvo pripažintas civiliniu ieškovu, o J. O. civilinio ieškovo atstovu.

Prokuroras nesutinka su teismo išvadomis, kad pažeidžiant BPK 8 str. 1 d. reikalavimus, tam tikri bylos dokumentai buvo neišversti į valstybinę kalbą ir dėl to su jais negalima išsamiai susipažinti. Tvirtina, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad bylos 1 tome, bylos lapuose - 102-103, 107-108, 113-115, septintame bylos tome 120 bylos lape yra AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto pareiškimo priedai, kuriuose yra kompiuterio ekrano vaizdo nuotraukos, pateikiami techniniai duomenys apie vykdytus neteisėtus prisijungimus prie banko elektroninės bankininkystės sistemos. Šių dokumentų vertimai yra 18 tomo 139-143 bylos lapuose. Baudžiamosios bylos 3 tome b.l. 22-173; 4 tome b.l. 2-185 esantys dokumentai yra gauti iš V. F. Respublikos teisėsaugos institucijų vykdant LR generalinės prokuratūros teisinės pagalbos prašymą. Visų šių dokumentų vertimai yra baudžiamosios bylos 18 ir 19 tomuose, bylos lapai, kuriuose yra konkrečių bylos dokumentų vertimai, yra nurodyti kaltinamajame akte. Bylos 17 tomo 129, 130 lapuose yra Vokietijos banko „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo dėl žalos atlyginimo priedai, kurie taip pat buvo pateikti kartu su teisinės pagalbos medžiaga Vokietijos teisėsaugos institucijų ir išversti į lietuvių kalbą - t. 3 b.l. 147.

Nurodo, kad teismo išvada, jog buvo suvaržytos įtariamųjų teisės į gynybą, yra nepagrįsta, o kai kurie teismo nutarties teiginiai akivaizdžiai neatitinka tiesos. 2012-01-25 įtariamojo J. F. apklausos metu dalyvavo vertėja Z. S., ji buvo pasirašytinai perspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingą vertimą. M. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m. nėra kaltinamasis. 2013-01-14 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas, panaikinta jam paskirta kardomoji priemonė ir taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, jis kviečiamas į teismo posėdį kaip liudytojas. Priešingai negu teigiama teismo nutartyje, ikiteisminio tyrimo metu įtariamieji J. F., A. K. ir J. S. niekada netvirtino, kad jie nemoka lietuvių kalbos, jie tik teigė, kad geriau moka gimtąją rusų kalbą, nes šia kalba jiems lengviau reikšti mintis. Visi įtariamieji yra pilnamečiai Lietuvos Respublikos piliečiai, įgiję išsilavinimą Lietuvos mokymo įstaigose, iš bylos rašytinių duomenų matyti, kad jie ne tik supranta lietuvių kalbą, bet ir moka lietuviškai skaityti ir rašyti. Todėl teigti, kad atliekant teismo nutartyje išvardintus procesinius veiksmus nedalyvaujant vertėjui, buvo pažeistos jų BPK 21 str. 4 d. numatytos procesinės teisės, nėra pagrindo. Teismo nutartyje nurodyta aplinkybė, kad 2013-07-17 J. S. apklausos metu nedalyvavo gynėjas (įtariamasis savo valia atsisakė gynėjo), nelaikytina esminiu BPK pažeidimu, trukdančiu nagrinėti bylą teisiamajame posėdyje, tai yra pagrindu perduoti bylą prokurorui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

BPK 234 str. 2 d. numato, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

Visagino miesto apylinkės teismo 2013-04-29 nutartimi baudžiamoji byla jau buvo perduota prokurorui dėl šioje nutartyje nurodytų trūkumų, kurie teismui trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą, pašalinimo. Pažymėtina, kad 2013-05-17 Panevėžio miesto apygardos teismo nutartimi 2013-04-29 Visagino miesto apylinkės teismo nutartis palikta galioti nustatant trijų mėnesių terminą šioje nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, tačiau 2013-05-17 nutartimi buvo konstatuoti esminiai BPK pažeidimai, trukdantys nagrinėti baudžiamąją bylą. Apygardos teismas tuomet konstatavo, kad nepadaryti kai kurių baudžiamojoje byloje esančių dokumentų vertimai į valstybinę kalbą ir nebuvimas baudžiamojoje byloje duomenų, rodančių, kad ne Lietuvos Respublikos piliečiai, galimai nukentėję nuo galimai nusikalstamų veikų, yra pripažinti nukentėjusiaisiais, apklausti bei jiems išaiškintos jų procesinės teisės bei pareigos.

2013-08-27 nutartimi Visagino miesto apylinkės teismas, įvertinęs atlikto papildomo tyrimo metu surinktą medžiagą, nurodė, kad byloje esantys dokumentai - 1 tomo, 102, 103, 107, 108, 113-115 bylos lapai, 7 tomo 120 bylos lapai, bei 17 tomo 129, 130 bylos lapai nebuvo išversti į lietuvių kalbą ir dėl to nėra galimybės su jais susipažinti bei jų vertinti. Be to, teismas nustatė, kad nėra 3 tomo 22-173 bylos lapų ir 4 tomo 2-185 bylos lapų vertimo. Teismas pažymėjo, kad yra neaišku, ar paminėtų dokumentų vertimai yra būtent 18 ir 19 bylos tomuose.

Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad byloje nėra vertimų į lietuvių kalbą 1 tomo 102 ir 103 lapuose esančių dokumentų, taip pat 1 tomo dokumentų, esančių 107, 108, 113-115 bylos lapuose. Taip pat nėra byloje 7 tome 120 bylos lape esančio dokumento vertimo į lietuvių kalbą. Prokuroro skundo argumentai, kad visų prieš tai paminėtų dokumentų vertimai yra bylos 18 tomo 139-143 bylos lapuose nepagrįsti, iš šių bylos lapų matyti, kad čia pateikti kitų bylos duomenų vertimai. Analogiška išvada darytina ir dėl skundo argumento, kad 17 tomo 129 ir 130 bylos lapų vertimai yra pateikti 3 bylos tome 147 lape, nes šiame bylos lape yra visai kitas, ne lietuvių kalba surašytas dokumentas.

Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo teiginiu, kad negalima daryti išvados, jog bylos 3 tomo 22-173 bylos lapuose ir bylos 4 tomo 2-185 bylos lapuose esančių dokumentų vertimai yra 18 ir 19 bylos tomuose, nes 18 ir 19 bylos tomuose yra pateikti bylos dokumentų vertimai be dokumento, kuris yra verčiamas, todėl nėra aišku, koks konkrečiai bylos dokumentas yra išverstas. Aplinkybė, jog kaltinamajame akte yra pateiktos nuorodos į bylos lapus, kuriuose yra konkrečių bylos dokumentų vertimai, nesudaro pagrindo patikrinti, kokie dokumentai buvo pateikti vertėjui ir jo išversti - dokumentų vertimai yra atskirai ir nėra kartu susiūti su verčiamais dokumentais.

Lietuvos Respublikoje baudžiamasis procesas vyksta valstybine kalba (BPK 8 str. 1 d.), todėl paminėtų bylos dokumentų neišvertimas, netinkamas vertimų pateikimas, suvaržo kaltinamųjų teisę į gynybą, tuo būdu trukdo nagrinėti bylą teisme.

Įvertinęs pateiktą medžiagą teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, jog ne Lietuvos Respublikos piliečiams, galimai nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, yra išaiškintos jų procesinės teisės bei pareigos ir tai laikytina esminiais trūkumais baudžiamojoje byloje. Tokios išvados neleidžia daryti aplinkybė, jog nors iš bylos duomenų matyti, kad yra nukentėjusiesiems surašyti pranešimai dėl pripažinimo nukentėjusiaisiais ir civilinio ieškinio pareiškimo, tačiau nėra duomenų, patvirtinančių, kad šie pranešimai nukentėjusiesiems buvo išsiųsti ar įteikti. Pranešimų išsiuntimo faktas yra svarbi aplinkybė bylos nagrinėjimui, nes tiek iš pranešimų dėl pripažinimo nukentėjusiuoju ir civilinio ieškinio pareiškimo, tiek iš pranešimų dėl informacijos pateikimo matyti, kad juose nurodyta, jog negavus atsiliepimo į šį pranešimą bus laikoma, kad materialinė žala nebuvo padaryta. Tačiau priešingai, nei teigiama skundžiamojoje nutartyje, iš bylos duomenų matyti, kad 2013-05-29 tyrėjo nutarimu (t.17, b.l. 2) K. S. pripažintas nukentėjusiuoju (t.17, b.l. 2.), jam pranešimas dėl pripažinimo nukentėjusiuoju ir civilinio ieškinio pareiškimo yra surašytas (t.17, b. l. 193), tačiau taip pat nėra duomenų, kad toks buvo išsiųstas.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apie galimybę pareikšti civilinį ieškinį byloje Lietuvos ikiteisminio tyrimo institucijos neinformavo banko „(duomenys neskelbtini)“ ir draudimo bendrovės, atlyginusios žalą bankui „(duomenys neskelbtini)“, tai iš esmės pripažįstama ir prokuroro skunde, taip pat neinformuotas nukentėjusiajai M. D. žalą atlyginęs bankas - „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau nepagrįstai skundžiamojoje nutartyje nurodoma, kad „(duomenys neskelbtini)“ turėjo būti pripažintas civilinius ieškovu, nes iš bylos duomenų matyti, kad šis bankas nurodė, kad civilinio ieškinio byloje nereikš (t.17, b.l. 73-74).

Apylinkės teismas nutartyje nurodė, kad už nukentėjusiuosius baudžiamojoje byloje G. G. ir M. D. yra apklausti kiti asmenys, todėl jiems nėra išaiškinta galimybė realizuoti ir apginti vykstančiame procese savo teises. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad G. G. ir M. D. buvo surašyti pranešimai dėl pripažinimo nukentėjusiuoju ir civilinio ieškinio pranešimo, bet nesant duomenų apie šių pranešimų išsiuntimą nurodytiems asmenims, nėra pagrindo išvadai, kad jie yra informuoti apie procesinės teisės, taip pat ir teisę pareikšti civilinį ieškinį byloje.

Iš Visagino miesto apylinkės teismo 2013-04-29 nutarties matyti, jog buvo nuspręsta baudžiamąją bylą perduoti prokurorui ir dėl to, kad byloje nebuvo apklausti nutartyje išvardinti V. F. Respublikos piliečiai. Skundžiamojoje 2013-08-27 nutartyje teismas pakartotinai nurodo tuos pačius asmenis, kurie baudžiamojoje byloje liko neapklausti ir laiko tai pažeidimu, trukdančiu nagrinėti bylą. Apygardos teismo vertinimu, nutartyje nurodytų V. F. Respublikos piliečių, kurie galimai nukentėjo nuo galimų nusikalstamų veiksmų, apklausa yra būtina, nes priešingu atveju teismas negali vertinti kaltinamiesiems pareikštų kaltinimų neteisėtu svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonės duomenų, slaptažodžio, naudotojų ID įgijimo ir laikymo, svetimo turto įgijimo pagrįstumo.

Visagino miesto apylinkės teismas kaip esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, trukdančius nagrinėti bylą teisme, nurodė ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog buvo gautas M. Š. išdavusios valstybės leidimas jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 198¹ str., jo veiką kvalifikuoti pagal BK 25 str. 3 d., taip pat išplėsti kaltinimus inkriminuojant veikas, dėl kurių M. Š. nebuvo prašomas užsienio valstybės išduoti. Analogišką išvadą teismas padarė ir dėl kito kaltinamojo J. V.. Teismas nurodė, kad nėra J. V. išdavusios valstybės leidimo jį patraukti atsakomybėn pagal papildomai jam inkriminuotas veikas, numatytas BK 25 str. 3 d., BK 182 str. 2 d., BK 214 str. 1 d. ir BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. Be to, teismas pažymėjo, kad kaltinamieji M. Š. ir J. V. nėra davę sutikimo dėl jų baudžiamojo persekiojimo dėl kitų, jiems papildomai inkriminuotų nusikalstamų veikų.

Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. Š. negali būti traukiamas atsakomybėn ir teisiamas už veikas, už kurias nebuvo perduotas pagal Europos arešto orderį (BPK 70 str. 1 d.) ir ši aplinkybė trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą.

Iš 2013-08-01 surašyto kaltinamojo akto ( t. 21, b.l. 2-77), matyti, kad M. Š. kaltinamas pagal BK 25 str. 3 d. ir 214 str. 1 d., BK 25 str. 3 d., 198¹ str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 2 d., tuo tarpu iš bylos duomenų matyti, kad M. Š. pagal Europos arešto orderį buvo perduotas baudžiamajam persekiojimui įtariant jį padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d., BK 214 str. 1 d. ir BK 215 str. 1 d. Taigi, M. Š. pagal BK 198¹ str. pareikštas kaltinimas yra pareikštas dėl kitos, papildomos nusikalstamos veikos, negu jis buvo išduotas pagal Europos arešto orderį. M. Š. inkriminuotas neteisėtas prisijungimas prie informacinių sistemų nenurodytas Europos arešto orderyje nei kaip atskira nusikalstama veika, nei aprašant kitas jo galimai padarytas nusikalstamas veikas. Apygardos teismas, įvertinęs M. Š. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo aplinkybes ir mechanizmą, konstatuoja, kad neišsprendimas klausimo dėl galimybės M. Š. patraukti baudžiamojon atsakomybės pagal BK 198¹ str. 1 d. trukdo teismui nagrinėti baudžiamąją bylą pagal M. Š. pareikštus kaltinimus.

Nors iš bylos medžiagos matyti, kad J. V. perduotas užsienio valstybės pagal Europos arešto orderius dėl J. V. galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 1 d., 2 d., BK 214 str. 1 d., BK 215 str. 1 d., apygardos teismas sutinka su prokuroro skundo argumentais, kad nėra pagrindo kreiptis dėl atskirtų sutikimų į J. V. ir M. Š. pagal Europos arešto orderius išdavusias valstybes gavimo juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir pagal BK 25 str. 3 d., o J. V. – ir pagal BK 22 str. 1 d. dėl sukčiavimo.

Inkriminuojant kaltinamiesiems nusikalstamas veikas pagal BK 25 str. 3 d., o J. V. - BK 22 str. 1 d. dėl sukčiavimo, apygardos teismo vertinimu, nėra pareiškiami kaltinimai dėl kitų, nei Europos arešto orderiuose nurodytų nusikalstamų veikų pagal kurias M. Š. ir J. V. buvo išduoti. Iš Europos arešto orderiuose aprašytų nusikalstamų veikų matyti, kad kaltinamieji veikas vykdė veikdami kaip bendrininkų grupė, todėl veikimo organizuota grupe inkriminavimas pakankamai sutampa su duomenimis arešto orderiuose aprašant nusikalstamas veikas, be to nekeičia nei veikų kvalifikavimo, nei galimų sankcijų apimties.

Apygardos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad BPK 70 str. nuostatos pažeistos ir tuo, jog M. Š. ir J. V. inkriminuotos veikos yra didesnės apimties atsižvelgiant į jų aprašymą. Kaip matyti iš byloje esančių Europos arešto orderių, juose nusikalstamos veikos nebuvo aprašytos epizodais dėl kiekvieno nukentėjusiojo, bet nurodytos pagrindinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės ir galimai nukentėję asmenys. Tačiau tai nesudaro pagrindo išvadai, kad M. Š. ir J. V. pareikšti kaltinimai dėl kitų nusikalstamų veikų, nei jie buvo išduoti baudžiamajam persekiojimui.

Apygardos teismas pažymi, kad kiti šioje nutartyje neaptarti Visagino miesto apylinkės teismo 2013-08-27 nurodyti trūkumai nėra esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai ir netrukdo nagrinėti baudžiamosios bylos teisme, tačiau prokurorui perdavus baudžiamąją bylą esminių trūkumų pašalinimui taisytini ir kiti apylinkės teismo nutartyje nurodyti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Atkreiptinas dėmesys ir dėl bankams byloje nustatyto aiškiai per trumpo - trijų dienų termino susipažinti su bylos medžiaga ir pareikšti prašymus, taip pat nebuvimas byloje atstovavimą civiliniams ieškovams (bankams) patvirtinančių duomenų.

Kadangi skundžiama apylinkės teismo nutartimi perduodant bylą prokurorui nenustatytas konkretus terminas trūkumams pašalinti, jis nustatytinas šia nutartimi.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro skundą atmesti.

Nustatyti trijų mėnesių terminą Visagino miesto apylinkės teismo 2013-08-27 nutartyje nurodytiems pažeidimams pašalinti.

Ši nutartis neskundžiama.