- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-06-07
- Bylos Nr.
- 1-114-620/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23936-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Kukelkienė
- Kaltinamasis
- D. K.
Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Kukelkienė, išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Renaldo Žalio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-23936-16, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas 2014-06-02 Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. viešaisiais darbais 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per paskirtą laiką per mėnesį dirbti 20 val. visuomenės labui, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. K. 2015 m. gegužės 21 d., apie 20 val. A. K. namo, esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia pastūmė brolį S. K., dėl ko, griūdamas S. K. galva atsitrenkė į metalinę krosnies dalį, sukėlė artimajam giminaičiui nukentėjusiajam S. K. fizinį skausmą.
D. K. pranešus apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. ir jį apklausus kaip įtariamąjį, jis kaltu prisipažino visiškai (b. l. 69; 74-76).
Kaltinimas D. K. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. grindžiamas šiais duomenimis:
Nukentėjusiojo S. K. pareiškimu ir parodymais. Jis parodė, kad 2016 m. gegužės 21 dieną su žmona S. ir broliu D. atvažiavo pas tėvus į (duomenys neskelbtini) kaimą, (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., kur visi kartu išgėrinėjo, išskyrus žmoną S. ir jos tėvą. Begeriant, brolis D. užsipuolė jo žmoną S., t. y. pyko, plūdosi, iškeikė visokiausiais žodžiais, spyrė jai į pilvą. Jis puolė ginti savo žmoną, bei raminti brolį žodžiais. Konfliktas vyko namo virtuvėje Tuomet D., už tai, kad gina savo žmoną, atsisuko ir bandė ranka suduoti į veidą, bet jis pasilenkė ir smūgio išvengė. Tada jis norėdamas nuraminti savo brolį D., čiupo jį už kaklo ir rankomis laikė, liepė jam ramintis. Tačiau D. jį rankomis stipriai pastūmė ir jis krito atbulas, galvą trenkė į pečiaus metalinę dalį, pajuto stiprų fizinį skausmą pakaušyje, po to nuvirto ant žemės. D. prie jo pripuolė, norėdamas jį dar mušti, tačiau pribėgo S. tėvas E., kuris atitraukė nuo jo brolį D. ir surišo D. rankas. Jis pajuto stiprų fizinį skausmą pakaušyje, kai trenkėsi galvą į pečiaus metalines dalis, dėl to kreipėsi į medikus, kurie jam nustatė gumbą pakaušio srityje, tačiau jokio gydymo neskyrę, išleido į namus. Savo broliui jokių pretenzijų neturi, tačiau nori, kad dėl fizinio skausmo sukėlimo D. būtų nubaustas ( b. l. 10-11; 20; 21-23).
Liudytojos S. K. parodymais. Ji parodė, kad 2016 m. gegužės 21 dieną, apie 16 val. kartu su vyru S., savo vaikais, tėvu E., vyro broliu D. nuvažiavo pas vyro tėvus į (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., kur dirbo įvairius darbus. Apie 19 val. ji išgirdo, kad iš namo virtuvės sklinda S. ir D. balsai. Nuėjusi į virtuvę, pamatė, kad D. agresyviai nusiteikęs. Jis užsimojo trenkti jos vyrui S., tačiau pastarasis pasilenkė ir išvengė smūgio. Tuomet S. sučiupo D. ir jį laikė, atėjus kitiems šeimos nariams, S. paleido rankas ir D. jai du kartus koja spyrė į pilvą. D. toliau nenurimo, jis šūkavo, keikėsi, priartėjęs prie S. stipriai jį stūmė trenkdamas į krūtinę, dėl ko S. neišlaikęs pusiausvyros virto ir galva trenkėsi į virtuvės pečių. Po to jiems pavyko surišti D. ir iškvietė policiją. Kadangi S. skaudėjo galva, jis kreipėsi į priėmimo skyrių, tačiau jį ten apžiūrėję medikai, nustatė, kad yra gumbas galvoje. Ji dėl spyrių į pilvą jokio fizinio skausmo nejuto, D. jokių pretenzijų neturi ( b. l. 30; 31-32).
Liudytojo S. S. parodymais. Jis parodė, kad 2016 m. gegužės 21 dieną, šeštadienį, po pietų su dukros S. šeima nuvyko pas jos uošvius į (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. Tiek D., tiek S. išgėrinėjo. S. bendravo ir elgėsi normaliai, o D. prie visų kabinėjosi, plūdosi. Jis neėmė į galvą tokių D. veiksmų, kadangi žino, kad D. visada išgėręs būna agresyvus. Vakare, jam būnant lauke, išgirdo, kaip iš namo virtuvės S. sušuko, kad jam padėtų. Jis įėjo į namo virtuvę ir pamatė, kad D. guli ant žemės, o S. jį laiko už rankų. Jis prašė, kad padėtų D. surišti. Jis suprato, kas čia įvyko, tačiau nieko neklausinėjo. Po to, kai buvo iškviesta policija, S. jam pasakė, kad D. jį stipriai stūmė, dėl ko S. galva trenkėsi į pečių, jam skaudėjo galva, iškilo gumbas. Jie D. surišo, kad jis nusiramintų ( b. l. 34-35).
Liudytojos Ž. K. parodymais. Ji parodė, kad 2016 m. gegužės pabaigoje, šeštadienį, pas juos į namus po pietų atvažiavo abu sūnūs D. ir S., su šeima. Jie visi išgėrinėjo, kadangi sūnūs atsivežė alkoholinių gėrimų. Vakare, tikslaus laiko pasakyti negalinti, ji lauko virtuvėje gamino vakarienę, jai išvirus, ji nuėjo į namą pakviesti valgyti. Tik įėjus į virtuvę pamatė, kad ant grindų guli D. ir S. Kas ten įvyko, dėl ko jie voliojasi, pasakyti negalinti, kadangi nebuvo namo virtuvėje. Tik po to kažkas atnešė virvę ir surišo D. rankas. Vėliau sužinojo, kad D. pastūmė S., kuris trenkėsi galva į pečių (b. l. 37-39).
Liudytojo A. K. parodymais. Jis parodė, kad 2016 m. gegužės 21 dieną, šeštadienį, po pietų pas jį į namus atvažiavo vaikai D., S. su šeima ir E. D. su S. atsivežė alkoholinių gėrimų, kuriuos visi kartu gėrė. Po to D. kieme pradėjo remontuoti benzopjūklą, o S. vis iš jo tyčiojosi, kabinėjosi prie D., kad nesugeba sutaisyti pjūklo. Taip jie tarpusavyje susiginčijo, pradėjo vienas kitą plūstis necenzūriniais žodžiais. Po to jie trumpam buvo apsiraminę. Iš kažkur gavę degtinės butelį, visi nuėjo į virtuvę, kur susėdę prie stalo gėrė. Jo žmona Ž. tuo metu buvo lauko virtuvėje kur gamino valgį. Begeriant D. su S. susikivirčijo dėl kėdės, jiedu vėl vienas kitą pradėjo kolioti, dar S. įsikišo, tuomet S. su D. susikibo, jis gerai nematė, kas ten už kur ką laikė, kas ten kur ir ant ko nuvirto, jie virto kažkur prie pečiaus, pradėjo voliotis. Jis išsigando, bijojo juos skirti, kad pats negautų. Po to, D. surišo rankas ir D. kiek apsiramino. Abudu išgėrę būna aršūs, dažnai abudu konfliktuoja (b. l. 41-43).
Įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedu - fotonuotraukomis, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra sodyba, esanti adresu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r.. Namo virtuvėje, yra metalinis pečius, kurio paviršius, briaunos ir durelės yra tamsaus metalo (b. l. 12-16).
Nukentėjusiojo S. K. asmens apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad 2016-05-21, 22.35 val. apžiūrint nukentėjusįjį nustatyta, jog galvos pakaušyje, prie kairės ausies yra nedidelis gumbas (b. l. 25-28).
Asmens blaivumo testu, kuriame užfiksuota, kad 2016-05-21, 20.10 val., D. K. nustatytas 2.81 promilių girtumas (b. l. 45).
Kaltinamojo D. K. parodymais. Jis parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos. Paaiškino, kad 2016 m. gegužės 21 dieną, buvo šeštadienis, kartu su brolio S. šeima, atvažiavo pas tėvus K. į namus, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. Prieš tai su broliu gėrė alkoholinius gėrimus, dar alkoholinių gėrimų nusivežė ir pas tėvus. Visi kartu išgėrinėjo. Po pietų, kieme jis remontavo benzopjūklą. S. prie jo pradėjo kabinėtis, juokėsi, kad negali suremontuoti pjūklo, priekaištavo. Jiedu susikivirčijo, pradėjo bartis, plūstis. Kieme buvusi S. žmona S. pradėjo kištis į jų ginčą, jam tas nepatiko, tad iškoliojo ir ją. S. užstodamas savo žmoną, dar labiau pradėjo koliotis, bei tyčiotis. Vėliau visi nuėjo į namo virtuvę, kur toliau gėrė. Tėvas buvo kartu su jais ir gėrė, ar tuo metu motina buvo virtuvėje jis nepamena, S. virtuvėje irgi nebuvo, ji liko lauke. Buvo jau vakaras, tikslaus laiko nurodyti negalintis. Prie stalo virtuvėje jiedu su broliu vėl susiginčijo, jis kaip ir bandė broliui suduoti, tačiau to gerai nepamena, nors mano, kad galėjo jam užsimoti. Tuomet jiedu susikibo, brolis S. jį laikė, o jis norėdamas, kad S. jį paleistų, stipriai pastūmė brolį, kuris griuvo aukštielninkas, kur S. atsitrenkė, jis nematė. Tuomet jis vėl kibo S., su juo pradėjo voliotis, tačiau jam už nugaros S. pagavo rankas, jas laikė, o kažkas jam surišo rankas. Jis norėjo ištrūkti, muistėsi kad jį paleistų, tad tuo metu jis galėjo įspirti koja S. žmonai S. Dėl to, kad S. sukėlė fizinį skausmą, jis labai gailisi, mano kad jo veiksmas įtakos turėjo girtumas ( b. l. 69; 74-76).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus aukščiau išdėstytus įrodymus laikytina, kad D. K. 2015 m. gegužės 21 d., apie 20 val. A. K. namo, esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia pastūmė brolį S. K., dėl ko, griūdamas S. K. galva atsitrenkė į metalinę krosnies dalį, sukėlė artimajam giminaičiui nukentėjusiajam S. K. fizinį skausmą, todėl tokia D. K. veika kvalifikuotina pagal BK 140 str. 2 d..
D. K. veikoje jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Už šią nusikalstamą veiką kaltinamajam gali būti skiriama laisvės apribojimo bausmė.
Prokuroras prašo procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti D. K. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. ir skirti ir skirti jam šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laiką nuo 23 val. iki 5 val. būti namuose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, ir per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje. Vadovaujantis BK 64l str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Į paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. gegužės 21 d., 20.30 val. iki 2016 m. gegužės 22 d., 18 val. (viena laikino sulaikymo para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 8 p. ir 72¹ str., D. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusio asmens - brolio S. K., arčiau kaip 20 metrų vienerius metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Kaltinamasis sutinka su prokuroro sprendimu, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūlomos skirti bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 82-85; 86-87).
Parenkant bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad D. K. padarė tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą. Jo atžvilgiu yra po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, teistas (b. l. 47-48), baustas administracine tvarka (b. l. 54-57). Rokiškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija D. K. charakterizuoja neigiamai (b. l. 65). Įvertinus išdėstytą laikytina, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis ir jos dydis yra tinkami ir atitinka padarytos veikos pavojingumą.
Atsižvelgiant į tai, kad procesas šioje byloje baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, D. K. savo kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).
D. K. ikiteisminio tyrimo metu laikotarpyje nuo 2016 m. gegužės 21 d., 20.30 val. iki 2016 m. gegužės 22 d., 18 val. (b. l. 77; 78) buvo laikinai sulaikytas, todėl šis jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę (BK 66 str. 1 d., 2 d.).
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
D. K., pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu D. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į D. K. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-05-21 20.30 val. iki 2016-05-22 18 val. (viena sulaikymo para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Įpareigoti D. K.: viso laisvės apribojimo laikotarpiu kiekvieną dieną būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje ir per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 8 p., 72¹ str., D. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusio asmens - brolio S. K., arčiau kaip 20 metrų, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nustatant 1 m. (vienerius metus) nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
D. K. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu jis privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti, šią kardomąją priemonę panaikinti.
Išaiškinti D. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo, jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.