- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2007-08-28
- Bylos Nr.
- 1A-125-397-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gytis Večerskas (pirm.), Valdas Vitunskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nukentėjusysis
- V. J.
- Nuteistasis
- A. J., A. J. Valstybinei
- Kaltinamasis
- A.J.
- Advokatai
- Gintaras Platūkis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų: Valdo Vitunsko, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant gynėjui advokatui Gintarui Platūkiui, prokurorei Renatai Staniulienei, nukentėjusiajam V. J., nuteistajam A. J., teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. J. skundą dėl 2006 m. lapkričio 22 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 2 (dviejų) metų ir 7 (septynių) mėnesių laikotarpiui bausmę atliekant pataisos namuose. Tuo pačiu nuosprendžiu priteista iš iš nuteistojo A. J. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 544,39 lt už nukentėjusiojo V. J. gydymą, bei priteista iš kaltinamojo A.J. nukentėjusiajam V. J. 30000 litų neturtinei žalai atlyginti ir 1180 litų atstovavimo išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Teismas nuteisė A. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. už tai, kad jis 2005-03-10 apie 20.00 val. savo gyvenamojo namo, esančio (neskelbtini duomenys), virtuvėje tarpusavio konflikto metu, V. J. tyčia vieną kartą kirvio pentimi sudavė į kairio antakio sritį, tuo nukentėjusiajam padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė muštine žaizda kairio antakio srityje, poodinėmis kraujosruvomis kairies akies vokuose, kairės akies obuolio sumušimu, kraujo susikaupimu priekinėje kameroje, kraujosruvomis rainelėje, tinklainės sukrėtimu, ko pasėkoje nukentėjusysis V. J. kaire akimi pilnai apako ir neteko 30 procentų bendro pastovaus darbingumo.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistojo A. J. advokatas Gintaras Platūkis nurodo, kad tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme A. J. prisipažino sudavęs kirvio pentimi V. J., pats savo noru nuvyko į PK ir pranešė apie šią veiką, savo kaltės neneigė, tačiau teismas, pripažindamas jį kaltu pagal LR BK 135 str. 1 d. bylą išnagrinėjo šališkai, neištyrė visų bylos aplinkybių, neapklausė gynybos liudytojų, esant dviem skirtingoms specialisto išvadoms nepagrįstai atmetė gynybos rašytinį prašymą ir nepaskyrė teismo medicininės ekspertizės, kas galėjo turėti įtakos A. J. veiksmų kvalifikavimui. Prienų rajono apylinkės teismas byloje apklausė tik kaltinimo liudytojus, kurie yra V. J. giminės ir nepagrįstai 2006-11-21 teismo posėdžio metu atmetė prašymą apklausti gynybos liudytojus M. B. bei A. J., kurie yra kaimynai, iš to pačio kaimo ir galėjo paliudyti svarbias bylos aplinkybes tiek dėl V. J. regėjimo, tiek dėl pačio konflikto įvykio vietos, ar buvo kokie grumtynių pėdsakai ar ne. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai atmetė gynybos prašymą paskirti byloje teismo medicininę ekspertizę, skaitydamas kad jos nereikia, nors byloje yra viena kitai prieštaraujančios tos pačios specialistės išvados, kuri vienoje išvadoje teigia, kad V. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kitoje-esant tiems patiems medicininiams duomenims, konstatuoja kad tai sunkus sveikatos sutrikdymas, ginčija prieštaringas teismo medicinos specialisto išvadas. Teigia, jod yra duomenų, kad nukentėjęs V. J. nėra pilnai apakęs, kadangi be niekieno pagalbos pats vaikšto į teismo posėdžius, teismo patalpose ir salėje visiškai oreantuojasi, elgiasi kaip visiškai sveikas žmogus, liudytojai, kurie teismo nėra apklausti galėtų apie tai daugiau pasakyti, kadangi yra jo kaimynai. Dėl šių apllinkybių, kurių teismas neištyrė, A. J. veiksmus reikia kvalifikuoti pagal BK 135 ar BK 138 str. taip pat teismas nepagrįstai nuosprendyje nurodė, kad nėra A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, neteisingai nurodė, kad jis prisipažino tik iš dalies, nors A. J. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme neneigė kirvio pentimi sudavęs V. J., tai patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, jis tik nesutinka su jo veiksmų kvalifikacija. Anot apelianto, kad net jeigu A. J. ir būtų padaręs sunkų kūno sužalojimą V. J., tačiau tai jis padarė didžiai susijaudinęs(BK 136 str.), veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas (BK 28 str.), taip pat skiriant bausmę jam turėjo būti pritaikytas LR BK 62 str, kadangi jis savo noru atvyko ir pranešė apie padarytą veiką, prisipažino ją padaręs, nuoširdžiai gailisi, veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, nes ne A. J. atėjo pas V. J. į namus, bet V. J. įsibrovė į namus pas A. J.. Taipogi teismas A. J. paskyrė per griežtą laisvės atėmimo bausmę, kadangi sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta, yra tik atsakomybę lengvinančios, teisiamas pirmą kartą, yra senyvo amžiaus, sankcijos minimumas pagal LR BK 135 str. 1 d. numatytas laisvės atėmimas nuo 3 mėnesių ir pagal LR BK 61 str. numatytas bausmių skyrimo taisykles, jam turėjo būti paskirta mažesnė bausmė. Dėl visų išvardintų aplinkybių, apeliantas prašo atnaujinti įrodymų tyrimą ir Prienų rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nuosprendį, kuriuo A. J. nuteistas pagal LR BK 135 str. 1 d., panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti Prienų rajono apylinkės teismui arba nuosprendį pakeisti ir A. J. veiksmus, priklausomai nuo teismo medicininės ekspertizės rezultatų, kvalifikuoti pagal LR BK 138 str. ar pagal BK 136 str., arba A. J. atžvilgiu pritaikyti LR BK 28, 62 str. ir atitinkamai sumažinti ir sušvelninti bausmę bei sumažinti priteistą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.
Apeliacinės bylos nagrinėjimo posėdyje gynėjas ir nuteistasis A. J. prašė skundą patenkinti, prokuroras prašė šį skundą tenkinti dalinai, nukentėjusysis prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.
Pirmos instancijos teismo ištirtomis aplinkybėmis nustatyta, kad 2005 m. kovo 10 d. apie 20 val. gyvenamojo namo, priklausančio nuteistajam, virtuvėje tarp nuteistojo A. J. ir nukentėjusiojo V. J. įvyko konfliktas ir jo metu A. J. kirvio pentimi sudavė V. J. vieną kartą į kairio antakio sritį. Šių aplinkybių savo apeliaciniame skunde neginčija ir pats nuteistasis.
Sprendžiant nuteistojo kaltės, tyčios klausimą, kurį ginčija nuteistasis, pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo V. J. parodymais ir atmetė nuteistojo A. J. iškeltą versiją dėl tariamai nukentėjusiojo padarytų smurtinių veiksmų ir to pasekoje sekusių nuteistojo būtinosios ginties sąlygotų veiksmų, suduodant V. J. kirvuku į galvą.
Pirmos instancijos teisme apklausti liudytojai V. J., A. J., E. J. patvirtino patvirtino nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, kad po to, kai tarp jo ir nuteistojo įvyko ginčas dėl vandens, jis nuėjo pas A. J. į namus išsiaiškinti dėl paskolintos statinės (bačkos), ir ten tarp nukentėjusiojo bei nuteistojo vyko pokalbis, kurio metu V. J. jokių aktyvių, tuo labiau smurtinių veiksmų neatliko. Iš karto po to jie matė ir nuteistąjį A. J., kuris pasakė, jog vieną nukirto, ir visiškai neminėjo, kad būtų užpultas ar tai būtų padaręs gindamasis nuo užpuolimo.
Be to, ir pats nuteistasis pripažino, kad ginčo, konflikto su nukentėjusioju metu nebuvo sužalotas, ir dėl to niekur nesikreipė. Tokiu būdu paminėtieji įrodymai neduoda jokio pagrindo daryti išvados, kad į A. J. V. J. būtų kėsinęsis ir dėl to kilęs būtinumas gintis. Sprendžiant iš nuteistojo veiksmų, sekusių iškart po įvykio, kai jis pasakė, ką padarė, bei pranešė, kad kvies pagalbą, policiją, taipogi darytina išvada, kad A. J. elgėsi visiškai sąmoningai ir jo veiksmai nebuvo sąlygoti didelio susijaudinimo ar sumišimo.
Tokiu būdu paminėtieji įrodymai patvirtina, kad nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas veikos pavojingumą, norėjo taip veikti ir numatė galimas pasekmes.
Nuteistojo prašymu apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausti liudytojai M. B., J. A. tiesiogiai įvykio aplinkybių nematė ir todėl jų parodymai esminės reikšmės nustatant A. J. kaltę, neturi.
Pirmos instancijos teismas nuteistojo padarytus nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal BK 135 str. 1 d., įvertindamas kilusias jų pasekoje pasekmes – kūno sužalojimo sunkumo laipsnį.
Apeliacinės instancijos teisme kilus abejonėms teismo medicinos specialisto išvados, kur buvo nustatytas A. J. sunkus sveikatos sutrikdymas, pagrįstumu, buvo paskirta nauja teismo medicinos ekspertizė. Naujai atliktoje teismo medicinos ekspertizės išvadoje (ekspertizės aktas Nr. EKG-29/07(02)) konstatuojama, kad V. J. padarytas kūno sužaljimas, pasireiškęs muštine žaizda kairiojo antakio srityje, su kraujosruvomis kairiosios akies vokuose, kairiosios akies obuolio sumušimu ir kraujo išsiliejimu į priekinę akies kamerą, tinklainės sukrėtimu, kas turėjo įtakos visam regėjimo pablogėjimui, sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Įvertinant, kad šią ekspertizę atliko gydytojų ekspertų komisija, į kurios sudėtį buvo įtraukta ir akių ligų klinikos gydytoja oftalmologė, ekspertams buvo pateikta ne tik pirminė medžiaga apie V. J. kūno sužalojimo nustatymą, bet ir kiti medicininiai dokumentai apie jo sveikatos būklę iki sužalojimo padarymo, abejoti naujai atliktos ekspertizės išvadomis pagrindo nėra. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas naujai nustatytas aplinkybes apie nukentėjusiojo V. J. sužalojimo pobūdį ir sunkumą, nuteistojo A. J. nusikalstamus veiksmus kvalifikuoja pagal kilusias pasekmes, t.y. kaip tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą (BK 138 str. 1 d.) ir taip pat dėl tos pačios priežasties keičia pirmos instancijos nuosprendį (BPK 328 str. 3p.). Atitinkamai pripažinus A. J. kaltu pagal BK 138 str. 1 d., t.y. lengvesnį nusikaltimą, negu jis buvo nuteistas pirmos instancijos teismo, jam skirtina ir švelnesnė, BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė. Baumė A. J. skirtina atsižvelgiant, kad jis teisiamas pirmą kartą. Jo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), sunkinančių atsakomybę aplinkybių nėra.Tokiu būdu jam skirtina baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta nesusijusi su laisvės atėmimu bausmė – laisvės apribojimas.
Tenkintinas skundas ir dalyje dėl neturtinės žalos nukentėjusiajam priteisimo. Pirmos instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį – 30 000 litų, atsižvelgė į nusikalstmos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, bei į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Gi išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme buvo nustatyta, kad nukentėjusiajam padarytas ne sunkus sveikatos sutrikdymas, bet lengvesnio laipsnio sužalojimas, tad, kolegijos nuomone, pasikeitus šiai aplinkybei – turinčiai esminę reikšmę neturtinės žalos dydžio nustatymui, priteistinas neturtinės žalos dydis mažintinas iki 15 000 litų.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p., 4 p., 331 str.,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
2006 m. lapkričio 22 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti.
A. J. nusikalstamus veiksmus perkvalifikuoti iš BK 135 str. 1 d. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę laisvės apribojimą vienerių metų laikui ir įpareigoti A. J. per šį laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto.
Iš A. J. nukentėjusiajam V. J. priteistą 30 000 litų neturtinę žalą sumažinti iki 15 000 litų (penkiolikos tūkstančių litų).
Kardomąją priemonę – rašytinė pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.
.