Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Šafronienė, sekretoriaujant Rasai Šaltienei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Bužavui, kaltinamajam R. P., kaltinamojo gynėjui advokatui Mindaugui Kepeniui, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. Z., nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovui advokato padėjėjui E. Š., civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialo atstovei advokato padėjėjai Neringai Petrauskaitei, vertėjoms Nijolei Grincevičiūtei, Irinai Pirtinienei, nedalyvaujant civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininku, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 282 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. nevairuodamas kelių transporto priemonės, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu vienas žmogus žuvo, dviem žmonėms buvo sutrikdyta sveikata nesunkiai, o vienam nežymiai, o būtent:

2013-07-13 apie 02.00 val., kelyje (duomenys neskelbtini) ribose, važiuodamas V. V. priklausančiame automobilyje Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdėdamas priekinėje keleivio sėdynėje, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 53 punkto reikalavimų nurodymą, kad „keleiviams draudžiama blaškyti vairuotojo dėmesį ir trukdyti jam vairuoti transporto priemonę“, nevykdydamas šių reikalavimų sugriebė už vairo automobilį vairuojančiam V. M., ir vairą pasuko į kairę, dėl ko automobilis Nissan Almera išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais tiesiai atvažiuojančiu motociklu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu Latvijos Respublikos piliečio J. B.. Šio eismo įvykio metu buvo mirtinai sužalotas motociklo vairuotojas J. B., kuriam buvo padarytas kūno sumušimas: muštinė žaizda kaktoje, trauminė kairės blauzdos amputacija, dešinio dilbio kaulų, abiejų kojų abiejų blauzdos kaulų skeveldriniai lūžimai, kairio stipinkaulio lūžimas, stuburo lūžimas tarp IV-V krūtininių slankstelių, kaukolės pamato lūžimas, pailgtųjų smegenų nutraukimas, I-II laipsnio 5% kūno paviršiaus nudegimas, automobilio Nissan Almera keleiviams G. K. padarytas dešinio peties srities sumušimas su poodine kraujosruva ir raktikaulio petinio galo panirimu, daugybiniai nepatikslintų lokalizacijų odos nubrozdinimai, V. V. padarytas dešinio raktikaulio petinio galo išnirimas, t.y. nesunkiai sutrikdyta sveikata, o V. M. nustatyti daugybiniai odos nubrozdinimai kūne, t.y. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu dėl kaltinimo R. P. pilnai prisipažino ir parodė, kad 2013-07-13 Klaipėdoje susitiko su draugais. Kažkas pasiūlė važiuoti į festivalį „Tundra“, todėl atvykus V. V. visi išvažiavo. Buvo vakaras, tamsus paros metas. Automobilį vairavo V. M.. Važiavo automobiliu „Nissan Almera“. Jis sėdėjo šalia vairuotojo, važiavo leistinu, apie 80 km/h, greičiu. Labai smarkiai lijo, buvo blogas matomumas. Važiuojant pamatė iš priekio jų eismo juostoje atvažiuojančią mašiną. Jis išsigando, suryko „V“, ir pamanęs, kad susidurs griebė savo kaire ranka už vairo ir pasuko į kairę. Nesuprato į ką trenkėsi jų mašina. Nuvažiavę nuo kelio kelis kartus vertėsi. Automobilis pradėjo degti. Per automobilio langą visi po vieną išlipo ir pasitraukė nuo degančios mašinos. Paėjus toliau pamatė motociklą, tada suprato, kad į jį trenkėsi. Po to pamatė motociklistą. Ant jo užmetė džemperį, nes jis degė. Degė ir mašina, ir motociklas. Atvyko greitoji, policijos pareigūnai. K ir V buvo sužaloti, jiems reikėjo medikų pagalbos. Jam nieko nenutiko. Jie važiavo su įjungtais žibintais. Ar priešais atvažiuojantis automobilis važiavo įsijungęs ilgąsias, ar trumpąsias šviesas, nežino. Važiuojant iš priekio atvažiuojančio motociklo nematė. Mano, jog jeigu nebūtų pasukęs automobilio vairo, būtų susidūrę su iš priekio atvažiuojančiu automobiliu. Buvo blaivus. Vairuotojas V. M. buvo pradedantysis vairuotojas, o jo vairavimo stažas apie 10 metų. Tuo metu buvo šoko būsenoje, nebuvo kada galvoti, intuityviai griebė už vairo. Galbūt pamanė, kad V. M. mažiau patyręs vairuotojas. V. M. vairuoja gerai, yra tekę anksčiau su juo važiuoti. Nesuabejojo dėl V. M. vairavimo įgūdžių. Kokiu atstumu buvo priešais atvažiuojantis automobilis, negali pasakyti. Tuo metu manė, kad atsitrenks į atvažiuojantį automobilį, bet automobilis pro juos pravažiavo. Kelias kuriuo važiavo yra dviejų eismo juostų, nesiauras. Važiuojant jis nieko neveikė, žiūrėjo į kelią. Gale sėdintys miegojo. Supranta, kad griebti už vairo nebuvo geras sprendimas, reikėjo sukti į dešinę. V. M. taip pat matė prieš juos atvažiuojantį automobilį. V. M. nesiėmė veiksmų, galbūt dėl to jis pirmas suko vairą. Jis dirba, savo vardu registruotino turto neturi, gyvena su mama. Dėl žalos atlyginimo sutinka. Mano, kad pareikštas nukentėjusiosios ieškinys yra per didelis. Tokio dydžio ieškinio atlyginti neturi galimybės. Labai gailisi dėl to kas nutiko. Apie tai kiekvieną dieną galvoja, negali pamiršti. Labai atsiprašo nukentėjusiosios reiškia užuojauta, labai prašo jam atleisti. Su nukentėjusiąja susitikti nepavyko. Su ja mėgino susisiekti V. M., nes jis moka rusų kalbą. Nukentėjusioji nenorėjo su jais kalbėti, sakė kalbėsis per advokatą. Bandė susisiekti, tačiau nukentėjusioji nenorėjo su jais bendrauti. Dalį civilinio ieškinio atlygino, pervedė 300 Eur į nukentėjusiosios sąskaitą neturtinės žalos atlyginimui. Jo gaunamas darbo užmokestis yra 300 Eur. Prašo sumažinti neturtinės žalos dydį. Kitų pajamų negauna, išlaikytinių neturi, nevedęs, yra sveikas ir darbingas. Savo vardu nekilnojamojo turto neturi, automobilio irgi neturi. Dėl prašomos priteisti turtinės žalos sumos, bylinėjimosi išlaidų, – sutinka.

Be paties kaltinamojo prisipažinimo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir R. P. kaltė įrodyta visuma baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, o būtent:

nukentėjusioji I. Z. parodė, kad jos brolis J. B. gyveno Anglijoje. Pas ją atvykdavo į svečius apie 2 kartus per metus. Jie taip pat vykdavo į svečius pas brolį. Pasisvečiavęs brolis liepos 12-13 d., apie vidurnaktį išvyko. Prieš išvykdamas nustatė kompiuteryje, kad jie namuose matytų jo kelionę, kur jis yra. Su sese kurį laiką sekė kelionę, skambino jam, kad įsitikinti, ar sistema veikia, brolis pasakė, kad pradėjo lyti lietus ir ryšį baigė. Ryte apie 9 val., įsijungė pasižiūrėti, kur jis nuvyko, ženklelis buvo vienoje vietoje. Mėgino skambinti, tačiau niekas neatsiliepė. Gavo pranešimą anglų kalba kreiptis į Jonavos PK, nes asmuo miręs. Susisiekė su pareigūnais, jie pasakė, kad brolis yra Jonavos morge, vyks atpažinimas, kad tik tuomet bus galima atsiimti palaikus. Aplinkybių, susijusių su eismo įvykiu nematė ir nieko paaiškinti negali. Tyrėja sakė, kad V. M. prašė jos telefono numerio, kad susisiekti ir pareikšti užuojautą. Jie nutarė visa tai aptarti po laidotuvių. V. M. skambimo ne kartą. Susitarė, kad atvažiuos, konkretaus laiko nenumatė, žadėjo pagelbėti, tačiau daugiau skambučių nebuvo. Supranta, kad kaltinamajam sunku, bet ir jiems labai didelis praradimas. Ji rūpinosi laidotuvėmis, palaikų pargabenimu. Motociklas buvo draustas, išmokos ji negavo. Advokatas jai pranešė apie išmokėtą 40.000 svarų draudimo išmoką J. B. draugei. Ji paskambino brolio draugei ir ji patvirtino, kad išmoka jai buvo sumokėta. Brolis su O. S. gyveno nuo 2009 m. Su kaltinamuoju ji susitaikyti nesutinka. Palaiko pareikštą 14.000 Eur ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Kartu su broliu augo, dirbo. Iširus brolio šeimai 2009 m. jis išvyko į Angliją, nes ten gyveno jo buvusi žmona ir sūnus. Brolis išvyko, kad galėtų dalyvauti savo sūnaus auklėjime, kad galėtų būti arčiau vaiko ir bendrauti kaip tėvas. Brolio sūnus vasaros metu atvažiuoja, svečiuojasi ir pas ją, ir pas močiutę. Ji nesikreipė dėl brolio turto paveldėjimo. Mano, kad brolio sūnus turėtų paveldėti jo turtą, tačiau kiek žino, brolis jokio turto neturėjo. Bausmės skyrimo klausimą kaltinamajam palieka spręsti teismo nuožiūra.

Liudytojas V. M. parodė, kad su R. P. yra draugai. 2013 m. liepos mėnesį važiavo į festivalį. Automobilį vairavo jis. Šalia sėdėjo R. P., už jo V. V., už R. P. – G. K.. Važiuojant už Jonavos priešais juos išlindo mašina. Mašina važiavo jų eismo juosta. R. P. pamatęs sušuko, čiupo už automobilio vairo ir pasuko į priešingą eismo juostą. Jų automobilis trenkėsi į motociklą ir apsivertė. Važiavo jie iki 90 km/h greičiu. Tuo metu jo vairavimo stažas neviršijo dviejų metų. Koks buvo atstumas, kai pamatė priešais atvažiuojantį automobilį, pasakyti negali. Koks tai buvo automobilis, neįsidėmėjo. Priešais atvažiuojančio automobilio išnirimas buvo labai staigus. Šalia kelio buvo grioveliai, kelkraštis matėsi, dešinėje kelio pusėje matėsi miškas. Jis būtų sukęs automobilio vairą į dešinę pusę. Automobilis, važiavęs priekyje prasilenkė, pravažiavo pro juos. Pasukus vairą į kairę, į juos atsitrenkė motociklas. Jei būtų pasukę į dešinę, mano, kad būtų išvengę susidūrimo. Buvo būtinybė sukti vairą į dešinę pusę. R. P. staiga pagriebus už vairo, jis nespėjo sureaguoti, viskas vyko staigiai, stabdymo nebuvo. Jam buvo šokas, kad R. P. griebė už vairo. Po eismo įvykio buvo patirti menki sužalojimai. Automobilis priklauso V. V.. Po eismo įvykio stengėsi susisiekti su nukentėjusiąja ir viską paaiškinti. Jis skambino nukentėjusiajai. Jie suprato, kad ji nenori bendrauti. Dėl susitikimo su nukentėjusiąja, kiek jam žinoma, ėmėsi iniciatyvos ir R. P., tačiau susitikti nepavyko.

Liudytojas G. K. parodė, kad R. P. geras jo vaikystės draugas. 2013-07-13 kartu su draugais vyko į festivalį. Automobilį vairavo V. M., automobilis nuosavybės teise priklauso V. V.. Dešinėje šalia vairuotojo sėdėjo R. P., o jis sėdėjo gale dešinėje, šalia jo sėdėjo V. V.. Buvo tamsu, lijo. Negali pasakyti, kokiu greičiu važiavo. Nematė autoįvykio, nes telefone buvo įjungta navigacija, pakrovimo laidas trumpas ir buvo pajungtas apačioje tarp sėdynių. Tuo metu jis buvo pasilenkęs prie laido. Pakėlęs akis pamatė ryškią šviesą, tada susilenkė, susigūžė. Suprato, kad į juos važiuoja automobilis. Susilenkė intuityviai, kad apsaugoti save. Matė, kaip R. P. palietė vairą, tai truko akimirką. Po to atsibudo degančioje mašinoje, paties smūgio nejuto. Jie buvo blaivūs. Draudimo bendrovei jokio paaiškinimo neteikė. R. P. pasakojo, kad jis pastebėjo priešais važiuojantį objektą ir bandė išvengti kliūties. Paties motociklo smūgio į automobilį nematė.

Liudytoja V. P. parodė, kad R. P. yra jos sūnus, santykiai labai geri, nuoširdūs. Pateikė prašymą perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą. Su sūnumi visą laiką gyvena kartu viename bute. Kartu su jais dar gyvena jos neįgali, 90 metų mama. R. P. padeda ją prižiūrėti, pagelbėja kaip gali. Ji dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja. Neteista, administracine tvarka nebausta. Po įvykio grįžęs sūnus ne viską iš karto papasakojo. Jis žinojo, kad ji dėl jo išgyvens, nenorėjo jaudinti mamos. Apie motociklininką tą dieną nieko nepasakojo. Kitą dieną atėjęs į darbą pasakė, kad žuvo motociklininkas. Dėl įvykio labai pergyvena ir ji ir sūnus. Sutinka būti sūnaus laiduotoja, dės visas pastangas, kad daugiau taip nenutiktų, prašo skirti ją laiduotoja neskiriant piniginio užstato.

Civilinio atsakovo draudimo bendrovės atstovė advokato padėjėja Neringa Petrauskaitė prašo civilinį ieškinį jų atžvilgiu atmesti. Transporto priemonė „Nissan Almera“ buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Draudžiama transporto priemonės valdytojo atsakomybė. Iš bylos aplinkybių matyti, kad eismo įvykis įvyko dėl keleivio veiksmų. Draudimo apsauga nesaugo kitų asmenų, sėdinčių transporto priemonėje, tai yra nurodyta įstatyme. Dėl išmokėtos išmokos žuvusiojo draugei draudimo bendrovė negali pateikti detalios informacijos. Buvo pareikšta trečiojo asmens pretenzija, priimtas sprendimas dėl išmokėjimo. Tą tą darė draudimo kompanijos šaka Didžiojoje Britanijoje, kitos valstybės teisininkai. Turtinė ir neturtinė žala O. S. buvo sumokėta remiantis Didžiosios Britanijos teise, kaip žuvusiojo partnerei už išlaikymo praradimą dėl partnerio netekimo. Kiek iš viso buvo išmokėta, pasakyti negali. Tik gali patvirtinti, kad tai nebuvo kompensacija už laidojimo išlaidas, bei nebuvo išmoką už motociklą. Šis sprendimas buvo priimtas neturint duomenų apie šią bylą, nežinant kaltinamojo akto turinio. Draudimo bendrovė Didžiojoje Britanijoje galimai ateityje svarstys klausimą dėl išieškojimo regreso tvarka. Kadangi kaltinamasis R. P. nebuvo transporto priemonės valdytojas, todėl draudimo bendrovė nėra atsakinga už turtinę bei neturtinę žalą. Tuo tarpu dėl lizinguojamo motociklo, manytina, kad civilinė ieškovė turėtų pasidomėti, ar už motociklą draudimo bendrovė nėra išmokėjusi kompensacijų partnerei, galbūt ji turi teisę kreiptis į šią bendrovę, prašydama priteisti turtinę žalą.

2013-07-13 eismo įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta 2013-07-13 02.50 val.-05.05 val., įvykusio eismo įvykio vieta, esanti Jonavos r., kelio (duomenys neskelbtini) 46,862 km, (Duomenys neskelbtini) kaimo ribose,. (1 t. b. l. 14-40).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus teismo medicinos eksperto D. T. specialisto išvada Nr. M 669/13(02) nustatyta, kad J. B. padarytas kūno sumušimas: muštinė žaizda kaktoje, trauminė kairės blauzdos amputacija, dešinio dilbio kaulų, abiejų kojų abiejų blauzdos kaulų skeveldriniai lūžimai, kairio stipinkaulio lūžimas, stuburo lūžimas tarp IV-V krūtininių slankstelių, kaukolės pamato lūžimas, pailgtųjų smegenų nutraukimas, I-II laipsnio 5% kūno paviršiaus nudegimas. J. B. mirė nuo galvos kaklo traumos su pamato kaulo lūžimu ir pilnu pailgųjų smegenų nutraukimu. Minėti sužalojimai J. B. galėjo gautis po motociklo susidūrimo su lengvuoju automobiliu. J. B. lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta (t. 1. b. l. 50-54).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus teismo medicinos ekspertės M. K. specialisto išvada Nr. G 2957/13(02) nustatyta, kad V. V. padarytas dešinio raktikaulio petinio galo išnirimas, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1. b. l. 104).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus teismo medicinos eksperto J. V. specialisto išvada Nr. G 3070/13(02) nustatyta, kad G. K. padarytas dešinio peties srities sumušimas su poodine kraujosruva ir raktikaulio petinio galo panirimu, daugybiniai nepatikslintų lokalizacijų odos nubrozdinimai, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1. b. l. 153).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus teismo medicinos eksperto M. K. specialisto išvada Nr. G 2953/13(02) nustatyta, kad V. M. nustatyti daugybiniai odos nubrozdinimai kūne, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 2. b. l. 16).

2014-10-23 Lietuvos teismo ekspertizės specialisto išvada Nr. 11-1580 (14) nustatyta, kad techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo tai, kad susidariusioje kelio eismo situacijoje V. M. nesuvaldė vairuojamo automobilio „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris įvažiavęs į kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies kairę pusę, sudarė neišvengiamą kliūtį važiavusio motociklo „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (Duomenys neskelbtini) vairuotojui J. B. (2 t. b. l. 39-47).

Vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 1 p., perskaičius liudytojo A. J. parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1. b. l. 88-89), jog 2013-07-13 apie 02.00 valandą kartu su draugu T. važiavo draugo T automobiliu iš (duomenys neskelbtini) į (Duomenys neskelbtini) aplankyti U(Duomenys neskelbtini) gyvenantį draugą. Automobilį vairavo jis. Važiuojant pamatė kairėje kelio pusėje apvirtusį automobilį, pradedantį degti. Kaip automobilis nuvažiavo nuo kelio ir apvirto jie nematė. Sustoję bėgo pažiūrėti kas atsitiko. Iš mašinos išlipinėję nepažįstami vaikinai stengėsi su gesintuvu gesinti automobilį. Atsigręžęs atgal pamatė gulintį žolėse degantį žmogų. T. gesintuvu mėgino gesinti motociklistą, o jis skambino pagalbos telefonu. Jis paėmęs motociklisto ranką ieškojo pulso, pulsą užčiuopė iš karto, jis buvo pastovus ir gan stiprus. Kvietė greitąją pagalbą. Greitoji atvažiavo po 25 minučių ir konstatavo motociklisto mirtį. Su draugu T nuvažiavo atgal į (Duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną, ryte prieš 06.00 valandą vėl nuvažiavo į įvykio vietą, padėjo gėlių ir kitoje kelio pusėje nuo apvirtusio automobilio vietos žolėse rado sudaužytą mobiliojo ryšio telefoną Samsung Galaxy Note II, tamsiai pilkos spalvos susikilusiu korpusu. Tuo metu nepagalvojo, kam priklauso šis telefonas. Telefoną parsivežė namo ir išsiaiškino, kad telefonas priklauso eismo įvykio dalyviui – motociklistui. Rasto telefono policijai neatnešė, nes pamiršo. Jis atsakė į gautas žinutes, pranešė apie skaudų įvykį ir informavo, kad kreiptųsi į Jonavos policijos komisariatą.

Vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 1 p., perskaičius liudytojo V. V. parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1. b. l. 93), jog jam nuosavybės teise priklauso automobilis Nissan Almera valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris prieš eismo įvykį buvo techniškai tvarkingas, buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. 2013-07-12 apie 22.00 val., kartu su draugais G. K., V. M. ir R. P. nusprendė važiuoti į muzikos festivalį „Tundra“, kuris vyko Zarasuose. Jie visi gyvena (duomenys neskelbtini). Važiavo iš (duomenys neskelbtini) 2013-07-12 apie 22.30 val., automobiliu Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. M., nes jis buvo pavargęs po būriavimo. Šalia vairuotojo ant priekinės keleivio sėdynės sėdėjo R. P., ant galinės sėdynės už R. P. sėdėjo G. K., o jis sėdėjo už vairuotojo. Pravažiavus (duomenys neskelbtini), važiavo (Duomenys neskelbtini) link. Buvo naktis, lijo. Jis pats kelio nestebėjo, nes sėdėjo už vairuotojo ir snūduriavo. Kaip įvyko eismo įvykis nurodyti negali. Jis net nepajuto susidūrimo, pajuto, kad automobilis verčiasi. Automobilis nuvažiavęs nuo kelio apsivertė ant stogo ir iš karto užsidegė. Išlipus iš mašinos pamatė, kad dega motociklistas, jie mėgino jį gesinti. Suprato, kad motociklistas dar buvo gyvas, nes dejavo. Tačiau atvykus greitajai pagalbai buvo konstatuota jo mirtis. Suprato, kad V. M. vairuojamas automobilis susidūrė su motociklistu. Kurioje eismo juostoje įvyko susidūrimas, pasakyti negali. Jis pats įvykio metu susižalojo dešinį petį ir po apžiūros buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Kas kaltas dėl eismo įvykio, nežino. V. M., kaip jo automobilio vairuotojui, pretenzijų nereiškia.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 282 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nevairuojant transporto priemonę padarytą transporto eismo tvarkos ar saugumo taisyklių pažeidimą, jeigu dėl to žuvo žmogus ar buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata.

Pagal BK 282 straipsnio 1 dalį baudžiamosios atsakomybės subjektas yra nevairuojantis transporto priemonės eismo dalyvis, kurio pavojinga veika reiškiasi įvairių rūšių transporto eismo tvarką ir saugumą reglamentuojančių specialių teisės aktų pažeidimu. Transporto priemonę nevairuojančio asmens pažeidimas konstatuojamas nurodant, kuris norminis aktas ir koks jo reikalavimas pažeistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324/2011).

Pagrindinis eismo keliais tvarką reglamentuojantis teisės aktas yra Kelių eismo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 768, nustatančios ne tik kelių transporto priemonę vairuojančių, bet ir kitų eismo dalyvių teises ir pareigas. Vienas iš tokių reikalavimų transporto priemonę nevairuojančiam eismo dalyviui nustatytas Kelių eismo taisyklių 53 punkte, kuriame numatyta, kad keleiviams draudžiama blaškyti vairuotojo dėmesį ir trukdyti jam vairuoti transporto priemonę.

Kaltinamasis R. P. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo visiškai prisipažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, davė nuoseklius ir neprieštaringus parodymus. Parodė, kad 2013 m. liepos 13 d., važiavo su draugais į festivalį, lijo, buvo blogas matomumas. Automobilį „Nissan Almera“ vairavo V. M., o R. P. sėdėjo šalia V. M. automobilio priekinėje keleivio sėdynėje. Važiuojant pamatė iš priekio jų eismo juostoje atvažiuojantį automobilį, todėl pamanęs, kad susidurs, pagriebęs kaire ranka vairą pasuko į kairę pusę. Tik vėliau suprato, kad išvažiavę į priešpriešinę eismo juostą trenkėsi į motociklą, o į juos važiavęs automobilis pravažiavo. Šias kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojo V. M. parodymai, jog važiuojant už Jonavos priešais juos staiga išlindo mašina, kuri važiavo jų eismo juosta. R. P. ją pamatęs sušuko, čiupo už automobilio vairo ir pasuko į priešingą eismo juostą. Liudytojas G. K. taip pat patvirtino, jog matė, kaip kaltinamasis ranka palietė vairą, viskas vyko labai staigiai. Liudytojai patvirtino, kad jų automobilis apvirtęs degė, todėl tik išlipus iš jos suprato, kad į mašiną trenkėsi motociklas. Mano, jog pasukus vairą buvo galima išvengti eismo įvykio.

Tiek kaltinamasis, tiek liudytojas G. K. bei liudytojas V. V., kurio parodymai buvo pagarsinti teismo posėdžio metu parodė, kad eismo įvykio metu oras buvo prastas, lijo, buvo tamsu, leistino greičio neviršijo. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis R. P. buvo blaivus (2 t. b. l. 61). 2014-10-23 Lietuvos teismo ekspertizės specialisto išvada Nr. 11-1580 (14) patvirtina, jog pagal eismo įvykio eigą tikėtina, kad V. M. važiavo jo nurodytu 90 km/h greičiu. Šia išvada taip pat konstatuota, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis buvo ta, jog V. M. nesuvaldė vairuojamo automobilio „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris įvažiavęs į kelio (Duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies kairę pusę, sudarė neišvengiamą kliūtį važiavusio motociklo „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. LJ62FYS, vairuotojui J. B. (2 t. b. l. 39-47). Byloje esančioje pažymoje apie hidrometeoroligines sąlygas nurodyta, kad eismo įvykio dieną, t. y. 2013-07-13, nuo 2 val. iki 3.10 val., lijo, kritulių iškrito 1,5 mm (1 t. b. l. 85).

Teismo vertinimu, byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis R. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 punkto reikalavimus, ir būtent šis pažeidimas turėjo priežastinį ryšį su kilusiais padariniais, t. y. motociklininko J. B. mirtimi bei V. M., G. K. ir V. V. sužalojimais. R. P. kaltę be liudytojų ir jo paties parodymų patvirtina eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistų išvados, Lietuvos teismo ekspertizės specialisto išvada. Kaip jau buvo minėta, R. P. pamatęs priešais esančią kliūtį staiga kaire ranka griebė už vairo, pasuko į kairę, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidurė su motociklu, kurio nepastebėjo. Teismo posėdžio metu tvirtino, kad buvo šoko būsenoje, norėjo išvengti susidūrimo su kitu automobiliu, motociklo nematė. Akivaizdu, kad kaltinamojo R. P. nusikalstamoje veikoje yra neatsargi kaltė pasireiškianti nusikalstamu nerūpestingumu, t.y. nors kaltinamasis ir nenumatė, kad dėl jo veikos gali žūti ar būti sužaloti kiti žmogus, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Tokiu būdu teismas mano, kad yra įrodyta, kad kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 punkto reikalavimus, t. y. sutrukdė V. M. vairuoti transporto priemonę, kuris pats turėjo priimti sprendimą, kaip elgtis šioje situacijoje, nes būtent, automobilio vairuotojas visais atvejais yra atsakingas už keleivių saugumą, griebdamas ir pasukdamas vairą į kairę pusę, dėl ko automobilis išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais tiesiai atvažiuojančiu motociklu. Būtent dėl kaltinamojo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo Latvijos Respublikos pilietis J. B. bei buvo sužaloti automobilio Nissan Almera keleiviai: G. K., V. V. ir V. M..

Kaltinamajame akte R. P. kaltinamas pažeidęs KET 9 p., reikalavimus, tačiau KET 9 punktas nusako bendrąsias eismo dalyvio pareigas ir yra perteklinis, todėl iš kaltinimo šalintinas.

Išnagrinėjęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad R. P. nevairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė KET 53 punktą, dėl to įvyko eismo įvykis, kuriame žuvo žmogus ir buvo nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata. R. P. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 282 str. 1 d.

Dėl laidavimo

Kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo, bei savo noru atlygino nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei dalį neturtinės žalos (BK 59 str. 1 d. 2 p. 3 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant kaltinamojo mamą V. P. (3 t. b. l. 57).

Teismo posėdyje apklausta laiduotoja V. P. palaikė teismui pateiktą prašymą, kuriuo prašo perduoti R. P. jos atsakomybei pagal laidavimą, patvirtindama, jog ji yra kaltinamojo motina, jos santykiai su sūnumi itin atimi, todėl ji gali daryti teigiamą įtaką sūnui. Tvirtina, jog dės visas pastangas, kad sūnus ateityje nenusižengtų įstatymui, gerbtų bendrąsias elgesio taisykles, dirbtų ir vestų dorą ir teisingą gyvenimo būdą.

Pagal BK 40 str. 1 d., asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Vertindamas byloje surinktus duomenis apie prašomą skirti laiduotoją, o būtent V. P., teismas pažymi, kad minėtas asmuo yra kaltinamojo mama. Kaltinamojo ir jo mamos santykiai artimi. V. P. neteista (3 t. b. l. 126), nebausta administracine tvarka (3 t. b. l. 125). Ji dirba AB „(duomenys neskelbtini)“. Darbdavio pateiktoje charakteristikoje ji apibūdinama teigiamai, drausminių nuobaudų neturi (3 t. b. l. 60). V. P. yra pasiryžusi dėti visas pastangas teigiamai paveikti savo sūnų R. P.. Įvertinęs minėtus byloje surinktus duomenis, asmens, prašomo skirti laiduotoju, taip pat ir paties kaltinamojo paaiškinimus, teismas sprendžia, kad V. P. yra asmuo, verta teismo pasitikėjimo ir galinti daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, todėl ji gali būti skiriami kaltinamojo laiduotoja.

Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog R. P. padarė apysunkį neatsargų nusikaltimą. Kaltinamasis praeityje neteistas (2 t. b. l. 90), baustas administracine tvarka, tačiau baustumai išnykę (2 t. b. l. 92-94), priežiūroje dėl priklausomybės ligų neįrašytas (2 t. b. l. 96), turi aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, yra dirbantis. R. P. darbdavys UAB „(Duomenys neskelbtini)“ R. P. charakterizuoja kaip labai perspektyvų, kruopštų ir pareigingą darbuotoją, drausmingą bei mandagų, turintį aukštą kultūrą ir gerbiamą visų darbuotojų. Drausminių nuobaudų darbe neturi (3 t. b. l. 56). R. P. savo kaltę pripažįsta pilnai. Jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek įrodymų tyrimo teisme metu davė nuoseklius parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis esminėmis nusikalstamos veikos aplinkybėmis. Kaltinamasis ne kartą teismo posėdžio metu išreiškė dėl savo veiksmų besigailintis, atsiprašė nukentėjusiosios. Prokuroras baigiamojoje kalboje taip pat pažymėjo, jog šis įvykis turintis neatsargaus nusikaltimo požymių yra tam tikra nelaimė, todėl siūlė atleisti R. P. nuo baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis atlygino nukentėjusiajai I. Z. dalį civilinio ieškinio, t. y. sumokėjo 300 Eur (teismo posėdžio metu nukentėjusioji I. Z. patvirtino gavusi pinigus). Iš kaltinamojo išsakytų teiginių matyti, jog jis neprieštarauja atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, sutiko, jog savo nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajai žalą ir neneigia pareigos ją atlyginti. Svarbu įvertinti tai, jog kaltinamasis yra jauno amžiaus, sveikas ir darbingas, turi išsilavinimą, gauna nuolatines pajamas iš darbinių santykių, todėl tikėtina, kad nukentėjusiajai žala bus atlyginta. Kaltinamasis R. P. savo kaltę pilnai supranta, gailisi, suvokia, jog ateityje privalo elgtis tinkamai, laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų.

Remiantis išdėstytu spręstina, kad yra nustatytos visos formalios BK 40 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytos sąlygos atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau spręsdamas dėl R. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tikslingumo, teismas vertina ne tik minėtas byloje konstatuotas formalias sąlygas, bet ir kitų duomenų visumą. Kaip minėta, nustatytos nusikalstamos veikos pasėkoje žuvo žmogus, dar trims buvo sutrikdyta sveikata. Tačiau teismas atsižvelgia ne vien į šią aplinkybę. Vertintina ir tai, kad nusikalstama veika padaryta neatsargia kaltės forma, dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Byloje konstatuotos aukščiau minėtos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Taip pat atsižvelgtina ir į teigiamą kaltinamojo charakterizavimą. Teismas, įvertinęs visumą minėtų aplinkybių, sprendžia esant pagrindui R. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal V. P. laidavimą, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis). Teismo vertinimu šiuo atveju yra tikslinga skirti vienerių metų 6 mėnesių laidavimo terminą. Įvertinęs byloje surinktus duomenis apie laiduotojos asmenybę, jos turtinę padėtį (pajamos nėra didelės) teismas sprendžia nesant pagrindui skirti laidavimą su užstatu.

Dėl civilinių ieškinių

Byloje pareikštas civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje prašoma iš R. P. priteisti 1624,75 Eur žalos atlyginimo, kuri susidarė mokant G. K. ligos pašalpą jo nedarbingumo laikotarpiu nuo 2013-07-15 iki 2013-10-01 (t. 2 b. l. 207 ). Civilinio ieškinio dydis patvirtintas byloje esančiais dokumentais, kuriais nustatyta, kad G. K. autoįvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata (t. 2. b. l. 153), dėl šio sužalojimo G. K. laikotarpiu nuo 2013-07-15 iki 2013-10-01 buvo laikinai nedarbingas, bei pagrįstas kaltinamojo kaltę pagrindžiančiais įrodymais, todėl ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant iš R. P. 1624,75 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų dvidešimt keturių eurų 75 ct) žalą.

Byloje taip pat pareikštas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. Z. patikslintas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Civiliniu ieškiniu prašoma priteisti solidariai iš R. P. ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ nukentėjusiosios naudai 15.457,22 Eur turtinės žalos atlyginimo, bei 14.000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, t. y. solidariai iš R. P. ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 5000,00 Eur, iš R. P. 9000,00 Eur žalos atlyginimą. Nurodė, jog nustatytos visos aplinkybės lemiančios R. P. civilinę atsakomybę (3 t. b. l. 106-110).

Nukentėjusiosios prašomą atlyginti 15.457,22 Eur turtinę žalą sudaro: 11.829,12 Eur eismo įvykio metu nepataisomai sugadinto motociklo „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (Duomenys neskelbtini) įsigijimo išlaidos, 159,67 Eur išlaidos, susijusios su J. B. pargabenimu iš Lietuvos Respublikos į Latvijos Respubliką ir už Valstybinės teismo medicinos tarnybos suteiktas paslaugas, 135,57 Eur išlaidos, susijusios su J. B. palaidojimu, 1199,17 Eur išlaidos, susijusios su gedulingais pietumis, 2033,28 Eur antkapio įsigijimo ir pastatymo, kapo sutvarkymo išlaidos, 22,77 Eur dokumentų vertimo išlaidos, 77,64 Eur išlaidos, susijusios su apmokėjimu už kurą atvykstant iš Latvijos Respublikos pas ikiteisminio tyrimo pareigūną.

Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Iš pateikto nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės ieškinio, kuriame nurodyta, kad turtinę žalą be nepataisomai sugadinto J. B. motociklo taip pat sudaro brolio laidojimo, palaikų pargabenimo į Lietuvą, gedulingų pietų, antkapio įsigijimo ir pastatymo, kapo sutvarkymo, dokumento vertimo išlaidos, viso: 3550,46 Eur. Šis prašomos priteisti turtinės žalos dydis bei pagrindas nustatytas analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus, bei nukentėjusiosios, jos atstovo paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, kaltinamojo civilinio ieškinio dėl turtinės žalos pripažinimu. Neabejotina, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų patyrė turtinius nuostolius. Todėl remiantis CK 6. 249 str., 6.263 str., BPK 109 str., ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajai iš kaltinamojo R. P. 3550,46 Eur.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė civiliniame ieškinyje taip pat prašo atlyginti nepataisomai sugadinto J. B. motociklo (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (Duomenys neskelbtini), įsigijimo išlaidas, t.y. 11.829,12 Eur. Iš į bylą pateiktos motociklo (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (Duomenys neskelbtini), įsigijimo sutarties, sudarytos 2012 spalio 22 d., matyti, kad J. B. minėtą motociklą pirko išsimokėtinai – sutarties sudarymo dieną sumokėjo 5000,00 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, o likusią dalį 4795,00 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų mokėjo kredito sutartyje nustatyta tvarka. Kredito suteikimo mokestis sudarė 438,92 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (2 t. b. l. 193-194).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.284 str. fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji I. Z. nurodė, jog žuvusysis J. B. turi sūnų, tačiau jis nėra bylos nagrinėjimo teisme dalyvis. Byloje nepateikta jokių duomenų, kad jis turi teisę į žalos atlyginimą. Taip pat byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji I. Z. būtų J. B. turtinių teisių perėmėja pagal įstatymą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad ji po brolio žūties dėl paveldėjimo nesikreipė. Be to, iš nukentėjusiosios paaiškinimų matyti, kad jos žuvusysis brolis nuo 2009 m. gyveno su O. S.. Civilinio atsakovo atstovės teigimu, draudimo bendrovė Anglijoje yra išmokėjusi O. S. turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą netekus maitintojo. Taip pat byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad nukentėjusioji savo lėšomis būtų prisidėjusi prie motociklo (duomenys neskelbtini) įsigijimo. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas sprendžia, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. Z. neturi turtinės reikalavimo teisės ieškinio dalyje dėl žalos atlyginimo už sugadintą motociklą (duomenys neskelbtini). Kadangi nukentėjusiojo I. Z. šioje baudžiamojoje byloje neturi turtinės reikalavimo teisės kreiptis su reikalavimu atlyginti žalą dėl J. B. motociklo sugadinimo, šio prašymo turinio pagrįstumas toliau nėra nagrinėjimas, o civilinis ieškinys dalyje dėl 11.829,12 Eur priteisimo, atmestinas.

Nukentėjusioji I. Z. prašo atlyginti žalą (turtinę ir neturtinę) solidariai iš R. P. ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“, nes R. P. sukėlė eismo įvykį, kurio metu dėl draudimo bendrovėje AAS „BTA Baltic Insurance Company“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), poveikio buvo mirtinai sužalotas J. B.. Nukentėjusiosios I. Z. atstovas advokato padėjėjas Egidijus Šleinius teismo posėdžio metu nurodė, jog solidari atsakomybė kyla iš privalomojo transporto priemonių draudimo teisinių santykių, nes transporto priemonė „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo drausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų draudimu, todėl žala padaryta tokios transporto priemonės poveikyje turi būti solidariai atlygintina iš draudimo bendrovės bei iš už žalą atsakingo asmens. Tuo tarpu civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atstovė N. Petrauskaitė teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis R. P. nebuvo transporto priemonės valdytojas, nes vien vairo pasukimas negali būti laikomas transporto priemonės valdymu, atitinkamai nėra ir draudžiamojo įvykio, todėl draudimo bendrovė nėra atsakinga už padarytą žalą.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad automobilis „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (3 t. b. l. 28). Pažymėtina, jog transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykiams būdinga tai, kad draudžiamasis įvykis yra nustatytas įstatymo. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVCAPDĮ ) 2 straipsnio 3 dalyje jis įvardijamas kaip draudžiamasis eismo įvykis – eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka. Aiškinant eismo įvykio sampratą turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 2 straipsnio 11 dalimi, kurioje nustatyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Sistemiškai aiškinant TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalį ir Saugaus eismo keliais įstatymo 2 straipsnio 11 dalį kartu su TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalimi, draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką kyla ne dėl bet kurio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-34-1, Teismų praktika Nr. 34).

Vadovaujantis TPVCAPDĮ 2 straipsnio 17 dalimi transporto priemonės valdytojas tai asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę. Transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę. Aiškinant šią įstatymo nuostatą, akivaizdu, jog transporto priemonės valdytoju negali būti laikomas asmuo, kuris momentiškai sugriebė už automobilio vairo. Kaip teisingai nurodė civilinio atsakovo atstovė, transporto priemonės valdymas tai visuma veiksmų – pavarų perjungimas, pedalų spaudimas ir kt. Taigi nors transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių, tačiau atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykį sukėlė ne automobilio „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas, draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atžvilgiu civilinis ieškinys priteisti žalą solidariai ir iš draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, netenkintinas, nes nesant draudiminio eismo įvykio draudimo bendrovė nėra atsakinga už eismo įvykio metu patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Civiliniu ieškiniu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. Z. taip pat prašo priteisti 14.000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad J. B. buvo jos brolis. Jie kartu užaugo, buvo labai artimi, ilgą laiką kartu gyveno. I. Z. taip pat prisidėjo prie brolio šeimos gerovės, rūpinosi jo mažamečiu sūnumi M. B., gim. (Duomenys neskelbtini). Nukentėjusiosios I. Z. artimą ryšį su broliu patvirtina ir tai, kad ji prisiėmė visas brolio laidojimo išlaidas. J. B. netektis I. Z. sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nukentėjusiojo patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-371/2003, Nr. 3K-3-16/2004). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus gyvybės atėmimo atveju yra sukeltos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Nusikalstamą veiką padariusio asmens turtinė padėtis tokiais atvejais negali turėti esminės įtakos priteistinos neturtinės žalos dydžiui, priešingu atveju būtų pažeistos nukentėjusių asmenų teisės bei interesai, o kartu ir teisingumo principas (kasacinės nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-442/2009 ir kt.).

Neturtinę žalą, padarytą tokiai vertybei, kaip gyvybė, ją atimant, patiria kitas asmuo dvasinio pobūdžio netekimais: dvasinėmis kančiomis ir išgyvenimais, emocine depresija ir kitais dvasinio pobūdžio netekimais, neatsiejamai susijusiais su asmeniu, patyrusiu netektį. Šiuo konkrečiu atveju nagrinėjant neturtinės žalos atlyginimo pagrindų ir jos dydžio nustatymo klausimus visų pirma atsižvelgiama į tai, kad dėl kaltinamojo R. P. veiksmų buvo atimta J. B. gyvybė, todėl buvo sukelti negrįžtami ir neatitaisomi padariniai. Išanalizavus pateiktus byloje įrodymus, nukentėjusiosios I. Z. parodymus teisme, matyti, kad netikėta brolio mirtis be abejo sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, kad J. B. nuo 2009 m. išvyko į Angliją, tuo tarpu nukentėjusioji gyvena Latvijoje. Kaip teismo posėdžio metu nurodė I. Z., jis apie du kartus per metus atvykdavo į svečius pas sesę, taip pat ir ji nuvykdavo aplankyti brolio. Vertinant šias aplinkybes matyti, kad brolio ir sesers santykiai buvo palaikomi per atstumą, realūs susitikimai vykdavo kelis kartus per metus. Įskaitant nukentėjusiosios I. Z. parodymus, byloje daugiau nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų itin artimus nukentėjusiosios ir jos brolio ryšius.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad nusikaltimas nėra tyčinis (kaltinamasis sąmoningai nesiekė sukelti dvasinių ir moralinių išgyvenimų, jo veiksmai, kad jis griebė ir staigiai pasuko vairą, nes pamatė jų važiuojamojoje juostoje priešais atvažiuojantį automobilį, įrodo, kad taip jis bandė išvengti eismo įvykio), į žalą padariusio asmens kaltę, į jo turtinę padėtį. Kaltinamasis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo gaunamos pajamos nėra didelės, apie 300 Eur, registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto kaltinamasis neturi (t. 3. b. l. 133-136). Šie duomenys teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo turtinė padėtis nėra itin gera. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neturtinės žalos dydžiu negalima piktnaudžiauti, nukentėję asmenys negali pralobti ir atsidurti daug geresnėje finansinėje situacijoje, negu jie buvo prieš nusikalstamos veikos padarymą. Taigi visos minėtos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad CK 6.250 str. numatytiems neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijams atitinkantis ir neprieštaraujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams nukentėjusiosios I. Z. patirtos neturtinės žalos dydis yra 8000 Eur.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta nukentėjusiosios I. Z. patikslintas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies – priteisiant iš kaltinamojo R. P. 3550,46 Eur turtinės ir 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. Z. nurodė, jog jos patirtos bylinėjimosi išlaidos baudžiamojoje byloje yra 2551,22 Eur. Nukentėjusioji pateikė dokumentus, kurie patvirtina, kad jos nurodytas išlaidas sudaro išlaidos advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti (2 t. b. l. 163, 166, 169, 172, 175, 3 t. b. l. 112-113, 115-119). Pažymėtina, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. Z. atstovas dalyvavo nuo ikiteisminio tyrimo stadijos, kreipėsi dėl kompleksinės medicininės eismo įvykio ekspertizės atlikimo, parengė ekspertams klausimus, parengė civilinį ieškinį, po to jį tikslino, dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdžiuose, bylos ikiteisminis tyrimas truko ilgą laiką. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu sutiko su prašomomis priteisti nukentėjusiajai bylinėjimosi išlaidomis. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. Z. turėtų išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti dydis atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus, nukentėjusiai iš kaltinamojo R. P. priteistina visa prašoma atlyginti proceso išlaidų suma (BPK 106 str. 2 d.).

Be to, nukentėjusioji prašo priteisti 77,64 Eur išlaidas, kurias partyrė vykdama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus. Byloje iš pateiktų rašytinių įrodymų, t.y. degalinių kvitų matyti, kad nukentėjusioji už kurą degalinėje sia RuslatNafta 2014-07-01 sumokėjo 52,08 Eur, o už kurą Baltik Petrolerum sumokėjo 88,27 Lt. (2 t. b. l. 156). Prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos. Todėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės 77,64 Eur išlaidos už kuro sąnaudas pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo R. P. (BPK 103 str.).

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: mobilaus ryšio telefonas Samsung Galaxy Note 2 (sudaužytas) grąžintas nukentėjusiajai I. Z.. Automobilis „Nissan Almera“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintinas V. V..

Kaltinamajam kardomoji priemonė proceso metu nebuvo paskirta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. P., padariusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 282 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

R. P. perduoti laiduotojos V. P. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų 6 mėnesių terminą be užstato.

Nukentėjusiosios I. Z. patikslintą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant iš R. P. 3550,46 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt eurų 46 ct) turtinės ir 8000 Eur (aštuonis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš kaltinamojo R. P. nukentėjusiosios I. Z. naudai 2551,22 Eur (du tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 22 ct) išlaidų advokato padėjėjo, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiosios atstovas, paslaugoms apmokėti ir 77,64 Eur (septyniasdešimt septynis eurus 64 ct) proceso išlaidų už kuro sąnaudas.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš R. P. 1624,75 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt keturis eurus 75 ct) žalos atlyginimo dėl G. K. išmokėtų nedarbingumo išmokų.

Kitoje dalyje nukentėjusiosios I. Z. patikslintą civilinį ieškinį atmesti.

R. P. iki nuosprendžio įsisteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį „Nissan Almera“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti V. V..

Išaiškinti R. P., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai V. P., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.