Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2018-10-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-2855-990/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-10-18
Bylos Nr.
A15.-2855-990/2018
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Pažeidėjas
V. B.
Advokatai
Jolanta Klimavičienė
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. spalio 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,sekretoriaujant Viktorijai Melnikovai, Anastasijai Česonienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. B., jo atstovei advokato padėjėjai Jolantai Klimavičienei,

viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ir ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Trečiojo būrio vyriausiasis patrulis N. P. surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriuo V. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Veikų aplinkybės

V. B. 2018 m. birželio 21 d. apie 22.00 val. prie pastato, esančio Architektų g. 89, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovinčius automobilius „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuos apgadino, tokiu būdu padarydamas 187,60 eurų dydžio žalą. Po eismo įvykio V. B. iš eismo įvykio vietos pasitraukė apie eismo įvykį nepranešęs policijai, vartojo alkoholį po eismo įvykio bei nepateikė vairuotojo pažymėjimo.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Teismo posėdžio metu V. B. parodė, kad administracinio nusižengimo protokole įvykio aplinkybės yra nurodytos teisingai. Įvykio dieną grįžęs po naktinės pamainos jis buvo neišsimiegojęs, nevalgęs. Iš ryto jis išgėrė alaus. Jis visą dieną gėrė alkoholį, bet jautėsi gerai. Jis nepasakys, kad jis buvo girtas. Jis išgėrė alaus, nes jis nesiruošė niekur važiuoti, turėjo visokių darbų. Jo sugyventinė O. G. priparkavo automobilį nelabai tinkamai, dėl to jis vėlai vakare nusprendė, kad automobilis trukdys ir pastarąjį reikia perstatyti. Perstatydamas automobilį jis vairuojamu automobiliu atsirėmė į kitus automobilius. Išlipęs jis pamatė, kad nukentėjusiųjų nėra, žalos jis nepadarė. Nusprendęs, kad nieko nepadarė, jis priparkavo automobilį. Iš karto po eismo įvykio buvo pribėgusi moteris, kuriai jis paaiškino, kad tikrai nieko neatsitiko, jokios žalos nėra, bet moteris pasakė, kad ji iškvies policijos pareigūnus. Jis pasakė „gerai“ ir nuėjo namo. Jis nemanė, kad tai bus traktuojama kaip pabėgimas iš įvykio vietos, nes jis tikrai niekur nepabėgo, nepasislėpė. Namie dėl kilusios nervinės įtampos jis dar išgėrė alkoholio. Paskui atvyko policijos pareigūnai. Jis turi vairuotojo pažymėjimą. Policijos pareigūnai iškvietė jį į lauką, todėl jis su savimi nepasiėmė vairuotojo pažymėjimo. Policijos pareigūnams jis pasakė, kad vairuotojo pažymėjimas liko namuose. Jis manė, kad su kitų automobilių vairuotojais jis išsiaiškins tarpusavyje, kadangi su pastaraisiais gyvena viename name, be to žalos kaip ir nebuvo. Jis dirba taksi vairuotoju. Jis neturi problemų su alkoholiu, tačiau jis turi šeimyninių problemų. Jis geria alkoholį kaip paprastas žmogaus. Jis nepasakytų, kad jis geria daug alkoholio. Jis geria alkoholį, nes jam reikia atsipalaiduoti. Nebuvo trijų promilių girtumo, nes pirmą kartą, kai policijos pareigūnas išsitraukė alkotesterį, alkotesteris išvis neveikė, teko kviesti kitą ekipažą. Automobilis, kurį vairuodamas jis sukėlė eismo įvykį, priklauso jo sugyventinei O. G.. Taksi veikla jis užsiima darbiniu automobiliu, nes jis savo automobilio neturi. O. G. turi vairuotojo pažymėjimą, ji važinėja minėtu automobiliu. Tą vakarą O. G. namuose nebuvo, ji buvo išvažiavusi pas draugę, todėl jis nusprendė perstatyti automobilį. Jis tikrai nesiruošė kažkur važiuoti. Rakteliai nuo automobilio buvo O. G. rankinuke. Iš kiemo išvažiavęs jis nebuvo.

Teismo posėdžio metu pagarsinus M. R. paaiškinimą (b. l. 11), V. B. parodė, kad automobilis, į kurį jis atsirėmė savo vairuojamu automobiliu, stovėjo prie pat įvažiavimo į kiemą. Jam reikėjo šiek tiek išvažiuoti iš kiemo, kad jis galėtų apsisukti. Jis nežino, ar tai galima traktuoti kaip išvažiavimą iš kiemo. Policijos pareigūnai atvyko po pusvalandžio ar valandos nuo to momento, kai jis atsirėmė į kitą automobilį. Jis tiksliai negali pasakyti, nes į laikrodį jis nežiūrėjo. Jis nežino, kada minėta moteriškė galėjo iškviesti policiją.

Teismo posėdžio metu pagarsinus V. T. paaiškinimą (b. l. 12), V. B. parodė, kad jis nežino, kodėl paaiškinime nurodyta, jog policijos pareigūnai greitai atvyko. Gal iš tikrųjų taip ir buvo, policijos pareigūnai kažkiek laiko stovėjo kieme, apklausinėjo žmones, todėl jis ir sako, kad jį iškvietė tik po pusvalandžio ar valandos. Policijos pareigūnai jam ne iš karto davė pūsti į alkotesterį. Su pirmu alkotesteriu kažkas buvo negerai, tai buvo iškviestas kitas policijos pareigūnų ekipažas. Jis negali tiksliai pasakyti, kada būtent pavyko įpūsti į alkotesterį. Kai jam pirmą kartą nepavyko įpūsti į alkotesterį, jis vėliau nevartojo alkoholio. Jis blogai padarė, negalima taip daryti. Jis gailisi dėl savo veiksmų. Jis norėtų lankytis kursuose tam, kad patobulintų žinias, jis nori viską žinoti apie alkoholį ir pastarojo poveikį. Jis suvokia, kad pavojinga būnant neblaiviam sėstis prie vairo. Jis lankė kursus ir gali pasakyti, kad kursai jam davė naudos, jis daug sužinojo apie alkoholio žalą. Į kursus jis užsirašė po šio įvykio. Jis nori papildomai išklausyti kursus. Jis prašo skirti jam baudą ir išdėstyti baudos mokėjimą metams. Jo atlyginimas yra nuo 300 iki 500 eurų. Jo sugyventinė O. G. nedirba, slaugo jo mamą, nes pastarajai reikalingas nuolatinis slaugymas. Su juo gyvena jo mama. Už buto nuomą jis moka 300 eurų, taip pat moka komunalinius mokesčius. O. G. turi du nepilnamečius vaikus.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Trečiojo būrio vyriausiosios patrulės A. V. 2018 m. birželio 21 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. birželio 21 d. apie 22.00 val. gavusi pranešimą, kad prie pastato, esančio Architektų g. 89, Vilniuje, neblaivus vairuotojas apgadino du automobilius, ji nuvyko į įvykio vietą, kur M. R. ir V. T. paaiškino mačiusios, kaip automobilio „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas kliudė automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas dėl eismo įvykio pretenzijų neturi. Automobilio „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. B. buvo rastas bute, esančiame Architektų g. 91-1, Vilniuje. Pastarasis paaiškino nepajutęs, jog apgadino bent vieną automobilį, aiškino, kad alkoholį gėrė namuose. V. B. buvo nustatytas 3 promilių girtumo laipsnis. V. B. asmens dokumentų, vairuotojo pažymėjimo nepateikė (b. l. 5).

2018 m. birželio 22 d. eismo įvykio vietos schemos papildomuose duomenyse užfiksuota, kad apgadintas automobilio „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užpakalinis bamperis, automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis, automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užpakalinis bamperis (b. l. 8-10).

Administracinio nusižengimo teisenos metu M. R. paaiškino, kad 2018 m. birželio 21 d. rūkydamas balkone jis išgirdo bumbtelėjimo garsą. Jis pamatė, kaip pajudėjo priparkuotas automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nuo šio automobilio pajudėjo automobilis „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pastarasis automobilis išvažiuodamas iš kiemo geso, užsivedinėjo ir vėl važiavo. Jis išėjo į kiemą, tačiau automobilio „Nissan Almera“ kieme nebuvo. Jis minėtą automobilį pamatė stovintį Architektų gatvėje, Vilniuje. Moteris automobilio „Nissan Almera“ vairuotojui pasakė, kad buvo įvažiuota į jos automobilį, tačiau automobilio „Nissan Almera“ vairuotojas pasakė niekur neįvažiavęs, po ko įlipo į automobilį ir nuvažiavo į pastato, esančio Architektų g. 91, Vilniuje, kiemą (b. l. 11).

Administracinio nusižengimo teisenos metu V. T. paaiškino, kad 2018 m. birželio 21 d. apie 21.55 val. šalia pastato, esančio Architektų g. 89, Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu tamsios spalvos automobilis „Nissan Almera“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) išvažinėdamas iš kiemo ir pasisukinėdamas kliudė automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis „Nissan Almera“ užgeso, vairuotojas užsivedė ir dar kartą atsitrenkė į automobilį „Opel Astra“, po ko vairuotojas apsisuko ir nuvažiavo atgal į kiemą. Ji vairuotojui pasakė, kad šis padarė avariją ir kviestų policijos pareigūnus, tačiau vairuotojas jai pasakė, kad nieko neatsitiko. Ji pastebėjo, kad automobilio „Nissan Almera“ vairuotojas gali būti girtas, tačiau pastarasis pasakė, kad jis negirtas. Po to ji iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 12).

Administracinio nusižengimo teisenos metu A. B.- E. paaiškino, kad 2018 m. birželio 21 d. ji pastatė savo automobilį pastato, esančio Architektų g. 89, Vilniuje, kieme. Apie 23.00 val. jai paskambinę policijos pareigūnai pranešė, kad jos automobilis yra apgadintas (b. l. 13).

Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad 2018 m. birželio 21 d. 22.35 val. V. B. iškvepiamame ore nustatyta 3,00 promilės alkoholio (b. l. 14).

Išraše iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės nurodyta, kad automobilio „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra O. G. (b. l. 8).

Išraše iš gyventojų duomenų bazės nurodyta, kad V. B. 2016 m. kovo 17 d. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. 00677671, galiojantis iki 2026 m. kovo 17 d. (b. l. 16).

Bendrovės „E. I. SE“ Lietuvos filialo rašte nurodyta, kad dėl minėto įvykio metu apgadintų automobilių padaryta 187,60 eurų dydžio žala (b. l. 60).

Teismas pažymi, kad šie duomenys yra gauti teisėtais būdais įstatymų nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Administracinio nusižengimo teisenos metu surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad V. B. 2018 m. birželio 21 d. apie 22.00 val. prie pastato, esančio Architektų g. 89, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovinčius automobilius „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuos apgadino, tokiu būdu padarydamas 187,60 eurų dydžio žalą. Po eismo įvykio V. B. iš eismo įvykio vietos pasitraukė apie eismo įvykį nepranešęs policijai, vartojo alkoholį po eismo įvykio bei nepateikė vairuotojo pažymėjimo.

III. Veikų kvalifikavimo motyvai

Eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje nustato Kelių eismo taisyklės (Kelių eismo taisyklių 1 punktas). Kelių eismo taisyklių 16 punkte numatyta, kad tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Taisyklių nustatytus dokumentus. Minėta, kad V. B., vairuodamas automobilį „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlęs eismo įvykį, policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo, t. y. V. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 punktą, taigi V. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje.

Kelių eismo taisyklių 101 punkte numatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Minėta, kad V. B., vairuodamas automobilį „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovinčius automobilius „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuos apgadino, t. y. V. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimus, dėl ko buvo apgadintos kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės. Kelių eismo taisyklių 221 punkte numatyta, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Minėta, kad sukėlęs eismo įvykį V. B. po eismo įvykio gėrė alkoholį. Administracinė atsakomybė už po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo alkoholį vartojusių asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, lėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), numatyta ANK 423 straipsnio 3 dalyje, taigi V. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje.

Kelių eismo taisyklių 222 punkte numatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma,- policijai. Minėta, kad V. B. padarytais Kelių eismo taisyklių pažeidimais sukelto eismo įvykio metu buvo apgadinti kitiems asmenims priklausantys automobiliai, tokiu būdu buvo padaryta 187,60 eurų dydžio, t. y. neviršijanti penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, žala, po eismo įvykio V. B. iš eismo įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus. Administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, numatyta ANK 426 straipsnio 1 dalyje, taigi V. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje.

IV. Administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonės skyrimo motyvai

V. B. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.

Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, padarymą numatyta administracinė nuobauda- bauda nuo dešimties iki dvylikos eurų.

Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą numatyta administracinė nuobauda- bauda nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų. Be to, vadovaujantis ANK 423 straipsnio 4 dalimi, už šio administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti administracinio poveikio priemonę- teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų, o vadovaujantis to paties straipsnio 5 dalimi, už šio administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė- transporto priemonės konfiskavimas.

Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatyta administracinė nuobauda- bauda nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų. Be to, vadovaujantis ANK 426 straipsnio 7 dalimi, už šio administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė- teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.

Skirdamas administracines nuobaudas teismas atsižvelgia į tai, kad V. B. prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). V. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas įvertina ir tai, kad V. B. administracinėmis nuobaudomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebaustas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes V. B. skirtinos ANK 417 straipsnio 8 dalies, 423 straipsnio 3 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų minimalių dydžių administracinės nuobaudos- baudos: už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, padarymą V. B. skirtina dešimties eurų dydžio bauda; už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą V. B. skirtina vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų dydžio bauda; už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą V. B. skirtina šešių šimtų eurų dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis šios administracinės nuobaudos bendrintinos jas apimant ir V. B. skirtina galutinė subendrinta administracinė nuobauda- vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų dydžio bauda.

ANK 675 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą,- ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį, taigi atsižvelgiant į V. B. teismo posėdžio metu išdėstytus argumentus apie jo turtinę padėtį, V. B. skirtinos baudos mokėjimas išdėstytinas dvylikos mėnesių laikotarpiui, įpareigojant V. B. kas mėnesį, pradedant mokėti nuo 2018 m. gruodžio 1 d., iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokėti po vieną šimtą eurų.

Minėta, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą privaloma skirti administracinio poveikio priemonę- teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad V. B. neturi galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, V. B. skirtina administracinio poveikio priemonė- teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam trejų metų terminui.

Minėta ir tai, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė- transporto priemonės konfiskavimas. Teismas pažymi, kad automobilis „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu priklausė O. G.. Vadovaujantis ANK 29 straipsnio nuostatomis konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už šio kodekso 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. Administracinio nusižengimo teisenos metu nebuvo gauta duomenų, kad automobilio „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė O. G. perleisdama minėtą automobilį V. B. žinojo, kad šis automobilis bus naudojamas administraciniams nusižengimams daryti, ar minėtas automobilis O. G. buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį, ar minėtas automobilis O. G. buvo perleistas kaip V. B. šeimos nariui ar artimajam giminaičiui, taigi (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė- transporto priemonės konfiskavimas neskirtina.

Teismo posėdžio metu V. B. prašė vietoje administracinio poveikio priemonės- teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skirti kitą administracinio poveikio priemonę- įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros programose (kursuose).

Spręsdamas dėl šio V. B. prašymo pagrįstumo teismas pažymi, kad ANK 34 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Minėta, kad ANK 423 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. ANK 30 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog administracinio poveikio priemonė- įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose) gali būti skiriama, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Minėta, kad ANK 423 straipsnyje už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą nėra numatyta administracinio poveikio priemonės- įpareigojimo dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose) skyrimo galimybė, taigi nėra teisinio pagrindo V. B. vietoje administracinio poveikio priemonės- teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skirti kitą administracinio poveikio priemonę- įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros programose (kursuose).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 28, 29, 34, 38, 635- 637 straipsniais, 675 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Pripažinti V. B. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, ir paskirti jam dešimties eurų dydžio baudą.

Pripažinti V. B. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų dydžio baudą.

Pripažinti V. B. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam šešių šimtų eurų dydžio baudą.

Šias administracines nuobaudas subendrinti jas apimant ir V. B. skirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą- vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų dydžio baudą.

Išdėstyti V. B. paskirtos vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų dydžio baudos mokėjimą dvylikos mėnesių laikotarpiui, įpareigojant V. B. kas mėnesį, pradedant mokėti nuo 2018 m. gruodžio 1 d., iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokėti po vieną šimtą eurų. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, unikalus mokėjimo kodas ROIK: 18085402818. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai.

Skirti V. B. administracinio poveikio priemonę- teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas