Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Bartašienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ir atsakovės J. B. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007m. lapkričio 28d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovei J. B. dėl avanso ir netesybų išieškojimo ir atsakovės J. B. priešieškinį dėl preliminarios sutarties pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento

Aprašomoji dalis

nustatė:

1) CK 6.73 str. 2d. numato, kad teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo, tačiau teismas priteisė iš atsakovės baudą, kuri yra žymiai mažesnė už patirtus nuostolius dėl prievolės neįvykdymo. Tai patvirtina bylos įrodymai - informacija internetiniame tinklalapyje, VĮ Registrų centras pažyma apie rinkos vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu apie pokyčius laikotarpiu nuo 2006 m. birželio iki 2007 m. birželio mėnesio. Panašaus gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė buvo išaugusi 24,5 proc., o pagal Nekilnojamojo turto bendrovės Ober Haus duomenis – apie 80 procentų. Kol buvo suderintos sutarties sąlygos ir iki atsakovės atsisakymo sudaryti sutartį apeliantė atsisakė keleto siūlomų variantų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime yra pažymėta, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja, kad nukentėjusiai sąžiningai ikisutartinių santykių šaliai būtų kompensuojamos ne tik tiesioginėse derybose dėl sutarties sudarymo turėtos išlaidos, tačiau taip pat prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė, kurios realumą ši šalis sugebėtų pagrįsti.

2) Teismas, atmesdamas priešieškinį, pripažino, kad faktiškai sutartis tarp šalių buvo sudaryta 2006-05-15, todėl nepagrįstai argumentuoja nuostolių sumažinimą dėl trumpo sutarties įvykdymo termino, nors šis terminas buvo trys su puse mėnesio, per tą laiką nekilnojamojo turto kainos sparčiai kilo. Be to, buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, apeliantė buvo kviečiama ir apklausiama, todėl negalėjo tvarkyti savo reikalų, ieškoti kito nekilnojamojo turto, kurį galėtų įsigyti. Nepagrįstai teismas savo sprendimą motyvavo, kad sutartyje numatytos netesybos yra neadekvati sankcija ir neatitinka šalių lygybės principo. Nekilnojamojo turto kainos nuo 2005 m. birželio mėnesio smarkiai kilo, nuo 2006 m. sausio iki gegužės mėnesio individualių namų ne Šiaulių miesto centre mėnesio kainos išaugo nuo 64000 litų iki 81000 litų; 2007 m. kovo mėnesį kaina išaugo iki 121500 litų. Akivaizdu, kad visa rizika ir nuostoliai dėl sutarties neįvykdymo galėjo tekti tik pirkėjui, o atsakovei jokie nuostoliai negrėsė. Teismas, savo sprendime aptaręs nesąžiningą atsakovės elgesį, nepagrįstai sumažino sutartyje numatytą ir prašomą priteisti baudą net penkis kartus, neįvertino, kad atsakovė neteisingai aiškino teismo posėdyje apie faktines sutarties sudarymo aplinkybes.

1) Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės ieškinį, išėjo už ieškinio ribų, padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą, pažeidė dispozityvumo, rungimosi principus, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą. Ieškovė teisme aiškino, kad iki 2006 m. rugpjūčio 2 d. atsakovės nematė, su ja nekalbėjo, net nebuvo susitikusi, todėl 2006 m. gegužės 15 d. niekaip negalėjo pasirašyti ieškovės ieškinyje minimos preliminarios sutarties. Teismas nenurodė, kodėl atmeta atsakovės motyvus, kad ši sutartis prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, jog sutarties šalių suderinta valia pasirašant 2006 m. rugpjūčio 2 d. preliminarią sutartį nebuvo išreikšta, kad jokio tarimosi dėl ateityje nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo. Tuo pažeidė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 176 str.,182 str.,185 str.).

2) Baudžiamojoje byloje Nr.40-1-536-06 ieškovė 2006 m. spalio 25 d. akistatos protokole nurodė, kad 2006 m. rugpjūčio 2 d. atsakovei buvo siūloma pasirašyti avansinę sutartį dėl pinigų, kuriuos, kaip teigė ieškovė, atsakovei mokėjo A. V. ir V. J.. Atsakovei atsisakius pasirašyti tokią sutartį, ieškovė pasiūlė pasirašyti preliminarią sutartį, tačiau atsakovei buvo išaiškinta, jog siūloma pasirašyti 2006 m. rugpjūčio 2 d. preliminarioji sutartis jokių pasekmių neatneš. Šios aplinkybės patvirtina, jog tarp ieškovės ir atsakovės jokio tarimosi dėl nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties ateityje sudarymo nebuvo, o teismas šių teisiškai reikšmingų aplinkybių nepagrįstai neįvertino.

3) Teismas neįvertino aplinkybių, susijusių su 2006 m. rugpjūčio 2 d. preliminariosios sutarties pasirašymu, ieškovės elgesiu prieš pasirašant šią sutartį. Ieškovė, turėdama teisinį išsilavinimą, vienašališkai parengė preliminarios sutarties sąlygas, prieštaraujančias protingumui, teisingumui, sąžiningumui, be to, pati atsakovei nurodė, kad pasirašoma preliminarioji sutartis jokių pasekmių nesukels. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė CPK 182 str., pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 176 str.,182 str.,185 str.), kas sukliudė teismui priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Prejudicinę galią civilinėje byloje turi tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamų veiksmų pasekmės. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų gauti civilinėje byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai bei parodymai civilinėje byloje laikomi rašytiniais įrodymais, kurie yra tiriami ir vertinami pagal CPK nustatytas taisykles kartu su kitais civilinėje byloje esančiais įrodymais bei visų civilinėje byloje nustatytų aplinkybių kontekste. 2006 m. rugpjūčio 2 d. sudarytoje preliminarioje sutartyje už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą jai numatyta 50000 litų bauda, tuo tarpu ieškovei už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą numatyta tik 1000 litų bauda (tai yra net 50 kartų mažesnė bauda nei atsakovei), kas įtvirtina neabejotiną esminę nelygybę, prieštarauja sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principams. Tokios sutartys yra niekinės ir negaliojančios nuo jų sudarymo momento (CK 1.80 str.). Pirmosios instancijos teismas šio 2006 m. rugpjūčio 2 d. preliminarios sutarties ar jos dalies negaliojimo pagrindo nesvarstė. Teismas priteisdamas iš atsakovės ieškovei 10000 litų netesybų, pažeidė ieškovės bei atsakovės interesų pusiausvyrą, netinkamai taikė CK 6.73 str. 2d., 6.258 str. 3d. nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

4) Pirmosios instancijos teismas nenustatė ieškovės patirtų nuostolių iki 2006 m. rugsėjo 1 d. , dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašymo. CK 6.71-6.75 str. baudinių netesybų nenumato, nes netesybos atlieka kompensuojamąją funkciją, kuria siekiama atlyginti nukentėjusiosios šalies nuostolius, tačiau jos negali būti priemonė nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. CK 6.73 str. 2d., 6.258 str. 3d. įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas, jeigu jos pernelyg didelės (neprotingos), neleidžiant pasipelnyti kitos šalies sąskaita, lupikauti. Teismas, priteisdamas iš atsakovės 10000 litų netesybas, aiškiai nepakankamai sumažino netesybas, neatsižvelgė į tai, jog ieškovė nuostolių nepatyrė, neatsižvelgė į pačios ieškovės nesąžiningą elgesį iki pasirašant 2006 m. rugpjūčio 2 d. sutartį. Teismas praktiškai baudė atsakovę, tačiau visiškai neatsižvelgė į 2006 m. rugpjūčio 2 d. preliminarios sutarties sudarymo aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės teisingai įvertino įrodymus, bet kolegija taikydama materialinės teisės normas, kitaip vertina teismo nustatytas faktines aplinkybes, todėl sprendimą pakeičia. Sprendimo naikinti atsakovės apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad šalys pasirašė preliminariąją sutartį, pagal kurią atsakovė J. B. (pardavėja)įsipareigojo iki 2005 m. rugsėjo 1 d. parduoti ieškovei I. B. (pirkėjai) nekilnojamąjį turtą už 38000 litų, o pirkėja papildomai įsipareigojo nupirkti pardavėjai vieną kambarį bendrabutyje. Taip pat šalys susitarė, kad pirkėja moka pardavėjai 1000 litų avansą, kuris bus įskaičiuotas į turto kainą. O 6 punkte susitarė, jei sutartis nebus sudaryta dėl pardavėjos kaltės per 3 darbo dienas ji grąžins pirkėjai gautą avansą ir numatė sankciją, kad pardavėja sumokės 50000 litų baudą pirkėjai už prievolės nevykdymą. Bylos dokumentais nustatyta, kad pardavėja, t.y. atsakovė I. B. savo prievolės neįvykdė iki sutartyje nurodytos datos – 2006-09-01, o 2006-08-03 pareiškimu pranešė, kad sutartį nutraukia ( b.l. 33). Šalių paaiškinimai patvirtina, kad realiai pirkėja už nekilnojamąjį turtą būtų sumokėjusi pardavėjai apie 78000 litų sumą ir šios aplinkybės atsakovė neneigė. Nekilnojamojo turto registro duomenys apie panašaus turto vidutinių rinkos verčių dinamiką įrodo, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) vertė kito nuo 2005 m. 70000 litų iki 2007 m. 110000 litų (b.l.81), o Šiauliuose nekilnojamojo turto vertė kilo nuo 2006m. pradžios ir nuo 2006-05-01 iki 2007-02-28 išaugo 50-80 procentų (b.l.211).

Nepagrįsti atsakovės apeliacinio skundo motyvai dėl preliminarios sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia. Atsakovė pripažino, kad sutartyje pasirašė pati ir savo ranka įrašė nekilnojamojo turto kainą (b.l.7). Abi šalys pripažino, kad byloje esanti preliminari sutartis pakartotinai pasirašyta 2006-08-02 ir ši aplinkybė rodo, kad atsakovė patvirtino savo sutartinius įsipareigojimus. Sutarties buvimą ir galiojimą patvirtino ir minėtas atsakovės J. B. pareiškimas apie sutarties nutraukimą. Kolegija vertina, kad šios sutarties pasirašymas vėliau, nekeičia sutarties galiojimo esmės, nes tokio pobūdžio sutartį bei prievoles atsirandančias iš sutarties, šalys gali patvirtinti vėliau. CK 1.79str., 6.102 str., 6.181 str. normos, reglamentuoja šias nuostatas ir apylinkės teismas teisingai vadovavosi jomis atmesdamas atsakovės priešieškinį.

Byloje neįrodytos atsakovės įrodinėjamos aplinkybės dėl sutarties pasirašymo apgaulės būdu, kad nebuvo aptariamos sutarties sąlygos ir suderinta šalių valia dėl sutarties neįvykdymo pasekmių. Šias aplinkybes atsakovė įrodinėja liudytojo V. J. parodymais, kurie yra prieštaringi, nenuoseklūs, kuris yra suinteresuotas asmuo, gavęs iš atsakovės J. B. atlygi už paslaugas. Atsakovės nurodomos aplinkybės apie nekilnojamojo turto pardavimo eigą, susitikimą su ieškove ir kitais asmenimis, kreipimasis į tyrimo organus, kolegija vertintina kaip atsakovės pasirinktą poziciją, išvengti sutartinės prievolės vykdymo. Tiek ieškovės, tiek atsakovės parodymai tik patvirtina, kad tarp I. B. ir J. B. buvo susitarimas dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pirkimo 2006 m. gegužės-rugsėjo mėnesių laikotarpiu.

Atmestini atsakovės apeliacinio skundo motyvai dėl materialinės teisės normų pažeidimo, nes teismas taikydamas CK 6.73 str. nuostatas iš esmės nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos. Atsakovė J. B. bylos nagrinėjimo metu ir apeliaciniame skunde nurodydama, kad teismas nepakankamai sumažino netesybas iš esmės sutinka su civilinės atsakomybės taikymu sutarties pagrindu, tačiau nesutinka su priteistu baudos dydžiu. Apylinkės teismas sprendime konstatavo CK 6.73 str. 2d., 6.258 str. 3d. taikymą, kad netesybos atliekančios kompensuojamąją funkciją įskaitomos į nukentėjusios šalies patirtus nuostolius, o pernelyg didelės netesybos neatitinkančios įstatymo reglamentuojamą minimalių ir realiai patirtų nuostolių, turi būti mažinamos.

Sprendžiant klausimą dėl ieškovės ir atsakovės apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų pagrįstumo taikant Sutarties 6 p. numatytą sankciją, kolegija atsižvelgia į byloje esančius įrodymus apie realiai patirtas ieškovės išlaidas, susijusias su pirkimo procedūra, į įrodymus apie nekilnojamojo turto kainos pokyčius bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose. Pagal CK 6.165 str. 4 d., jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Kaip minėta, ieškovė 2006 metais už nekilnojamąjį turtą būtų sumokėjusi atsakovei apie 78000 litų sumą, o nekilnojamojo turto registro ir nekilnojamojo turto agentūrų duomenimis, panašaus turto vidutinė rinkos vertė Šiaulių mieste, Šeduvos gatvėje didėjo nuo 2006 m. pradžios ir palaipsniui iki 2007metų kilo. Šalių pasirašytoje sutartyje numatyta sankcija-bauda atsakovei už sutarties nevykdymą, vertintina kaip realus šalių susitarimas, atlyginti pirkėjos galimus nuostolius dėl kainų kilimo. Nepagrįstas atsakovės argumentas dėl nelygiaverčių sąlygų, nes esant nekilnojamojo turto paklausai bei augant kainoms, sąlygas ir pardavimo kainą diktavo pardavėjas, todėl preliminarios sutarties sąlygos buvo garantas pirkėjai, kad pardavėja vykdys sutartį ir tai atitiko rinkos sąlygas.

Tokiu būdu, nustatydama ieškovei atsiradusių nuostolių dydį, kolegija remiasi aptartais rašytiniais įrodymais apie nekilnojamojo turto pabrangimo rinkos pokyčius, preliminaria 20-30 tūkstančių litų turto verte. Šią sumą galima laikyti ieškovės I. B. netiesioginiais nuostoliais, kuriuos sudaro dėl neteisėtų veiksmų patiriamos išlaidos arba turto sumažėjimas. Turto sumažėjimas yra kreditoriaus numatytos gauti sumos ar turtas, kurio negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų ir tokiu būdu kreditorius prarado konkrečios piniginės vertės turtą. Šios prarastos galimybės piniginė vertė ir nustatytina taikant rinkos kainų skirtumą. Kolegija, vadovaudamasi CK 6.249 str. 1 dalyje reglamentuojančiomis teisės normomis, kai nuostolių dydžio negalima tiksliai įrodyti, nustato jų dydį atsižvelgiant į šalių pateiktus rašytinius įrodymus ir kolegijos nuomone, ši nuostolių suma sudaro 20 000 litų.

Ieškovės apeliaciniame skunde nurodyto prašymo dėl atsakovės duotų neteisingų parodymų kolegija netenkina, nesant CPK 300 str. sąlygų.

Tokiu būdu, kolegija iš dalies tenkindama ieškovės apeliacinį skundą, apylinkės teismo sprendimą pakeičia.

Šalims priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui (LR CPK 93 str., 98 str.). Ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 41,18 proc. (21000 Lt / 51000 Lt * 100 % = 41,18 % ), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 1153,04 Lt bylinėjimosi išlaidų (2800 Lt * 41,18 % = 1153,04 Lt). Atsakovės priešieškinis bei apeliacinis skundas nebuvo patenkinti, todėl atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 28 d. sprendimą pakeisti.

Priteistą baudą iš atsakovės J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) padidinti ir priteisti 20000 litų (dvidešimt tūkstančių litų) baudos, 1000 litų (vieną tūkstantį litų) sumokėtą avansą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos 21000 litų sumos nuo 2007 m. vasario 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1153,04 litų (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt tris litus, 4 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.