- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-21
- Bylos Nr.
- e2YT-34680-433/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Pareiškėjas
- M. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonei „Turto bankas“, A. G.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos M. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei „Turto bankas“, A. G. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjos mama K. G. su pareiškėjos tėvu S. G. sudarė santuoką. Santuokoje jiems gimė dukra - pareiškėja M. G. (po santuokos sudarymo –K.) ir sūnus A. G. Pareiškėjos tėvas S. G. mirė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 2186. Pareiškėjos mama K. G. mirė (duomenys neskelbtini), medicininį mirties liudijimo Nr. 19-20666085. Santuokos metu pareiškėjos tėvai įgijo ir pareiškėjos mamos vardu įregistravo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš VĮ Registrų centro išrašo, šis butas buvo įgytas santuokos metu 1992-04-15 Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 10-2868, pagrindu. Pareiškėjos tėvo mirties metu jo vardu registruoto jokio turto nebuvo, todėl po jo mirties į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Kadangi butas buvo įgytas santuokos metu, jis yra laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, tačiau nei pareiškėja, nei jos mama įstatymų neišmano ir nežinojo, kad mirusiajam priklausė ½ dalis buto, juo labiau, kad turtas buvo registruotas pareiškėjos mamos vardu. Taigi mirus pareiškėjos tėčiui, bute liko gyventi velionio sutuoktinė K. G., kuri po vyro mirties naudojosi likusiais baldais, patalyne, indais, knygomis ir t.t., taip pat toliau gyveno santuokos metu įgytame bute, juo naudojosi, prižiūrėjo, atliko aktyvius veiksmus – rūpinosi nuosavybės išsaugojimu, mokėjo mokesčius. Aplinkybes, kad mirusioji priėmė sutuoktinio turto dalį faktiškai ją valdydama kaip savo, patvirtina pridedami rašytiniai suinteresuoto asmens paaiškinimai. Vadovaujantis LR Civilinio kodekso 5.50 str., laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Po mamos mirties pareiškėja 2019-09-09 palikimą priėmė, ką patvirtina notaro išduotas liudijimas Nr. 4-2396. Testamentų registro pažymos duomenimis, į notarų biurą dėl paveldimo turto priėmimo po pareiškėjos tėvo mirties niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Atsižvelgdama į tai, kad į pareiškėjos tėvui priklausančią turto dalį niekas jokių pretenzijų niekada nereiškė ir ateityje nereikš, pareiškėja kreipiasi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo po jos tėvo mirties faktiškai jį pradėjus valdyti, kurio pagrindu galėtų būti užvesta paveldėjimo byla. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas tam, kad jo pagrindu pareiškėjai būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas dėl tėvui priklausančios santuokos metu įgytos nekilnojamos turto dalies. Notarų biuras suinteresuotu asmeniu šioje byloje netraukiamas, kadangi priimtas teismo sprendimas neturės jokios įtakos jo materialiosioms teisėms ir pareigoms. Valstybės paveldėto turto apskaitymą ir realizavimą reglamentuoja Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos LR Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 (toliau Taisyklės). LR Vyriausybė 2015-03-13 nutarimu Nr. 259 (Nr. 2015-03963) pakeitė Taisyklių nuostatas, reglamentuojančias valstybės paveldėtino turto apskaitymą. Pagal Taisyklių 43 p. nuostatas, kai turtas valstybės nuosavybė gali pereiti paveldėjimo teise, kompetentingos valstybės (savivaldybės) institucijos atstovai (pareigūnai) privalo informuoti atitinkamą mokesčių inspekciją (pagal turto buvimo vietą) apie numatomą palikimo perėjimą valstybei, jeigu paveldimas kilnojamasis turtas, taip pat vertybiniai popieriai (išskyrus akcijas), Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį (pagal turto buvimo vietą), jeigu paveldimas žemės sklypas (jo dalis), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas būtų priskirtas, arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją, jeigu paveldimas Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas, VĮ Turto banką (Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 12 str.). Tais atvejais, kai valstybės paveldėtiną turtą sudaro ir nekilnojamasis turtas, ir kilnojamasis turtas ir/ar vertybiniai popieriai (išskyrus akcijas), viso paveldėtino turto paveldėjimą valstybės vardu inicijuoja VĮ Turto bankas. Atsižvelgiant į tai, nuo 2015-03-20 VMI neturi teisinio pagrindo perimti į apskaitą valstybės paveldėtiną nekilnojamąjį turtą, kadangi VMI paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę tik tais atvejais, kai valstybė paveldi tik kilnojamąjį turtą, taip pat vertybinius popierius (išskyrus akcijas). Kadangi velioniui priklauso dalis buto, todėl ši civilinė byla susijusi su VĮ Turto banko teisėmis ir pareigomis, kuris įtrauktinas suinteresuotu asmeniu šioje civilinėje byloje, o VMI suinteresuotu asmeniu netraukiama. Pagal LR CPK 444 str. 2 d. 8 p. teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jos tėvo S. G., a/k (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti jos mama K. G., a/k (duomenys neskelbtini)
Suinteresuotas asmuo A. G. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kaip paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo S. G. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį S. G. palikto turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. K. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė „Turto bankas“ neprieštaraus šio pareiškimo patenkinimui.
Teismo posėdžio metu pareiškėja pilnai palaikė pareiškimą. Iš esmės pakartojo pareiškime nurodytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjos paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) įrašo Nr. 2162. S. G. mirė (duomenys neskelbtini) K. G. mirė (duomenys neskelbtini) Pareiškėja M. K. ir sunteresuotas asmuo A. G. yra K. G. ir S. G. vaikai. Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bazės 2020-09-23 išrašo duomenimis K. G. vardu įregistruotos nuosavybės teisės į tokį nekilnojamąjį turtą: Butą/Patalpą-Butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Minėtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso K. G. nuo 1992-04-15 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 10-2868, pagrindu. Aukščiau minėtas butas įgytas K. G. ir S. G. santuokos metu, t. y. 1992-04-15. Po S. G. mirties (duomenys neskelbtini) į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ir dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo sutuoktinė K. G. nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo pradėta. Po K. G. mirties 2019 m. liepos 8 d. į notarų biurą dėl palikimo priėmimo kreipėsi pareiškėja M. K., 2019-09-09 Vilniaus miesto 5-jame notarų biure pradėta paveldėjimo byla Nr. 157/2019.
LR CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Byloje nustatyta, kad K. G. po sutuoktinio S. G. mirties per nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Kadangi K. G. nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, turi būti įrodyta, kad ji, per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad K. G. vardu nekilnojamojo turto registre yra registruotos nuosavybės teisės į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Šis nekilnojamasis registruotinas turtas buvo įgytas 1992-04-15. Aukščiau minėto nekilnojamojo registruotino turto įgijimo metu sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentavo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 1 d. 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. CK, kaip iš esmės ir SŠK, įtvirtinta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 str. 1 d., CK 3.87 str. 1 d.). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis yra įformintas vieno iš jų vardu (SŠK 21 str. 3 d., CK 3.88 str. 1 d. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012). Tai patvirtina, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo bendroji jungtinė S. G. ir jo sutuoktinės K. G. nuosavybė.
Palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-03-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008 pažymėjo, kad priimdamas palikimą faktinio valdymo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku.
Iš pareiškėjos paaiškinimų bei byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos motina K. G. kartu su sutuoktiniu S. G., iki sutuoktinio mirties gyveno bute, esančiame L(duomenys neskelbtini), Vilniuje. Minėtame bute K. G. liko gyventi ir po sutuoktinio S. G. mirties. Nuosavybės teisė į aukščiau minėtą butą yra išviešinta nekilnojamojo turto registre, iki šiol ginčo dėl šio nekilnojamojo turto priklausomybės niekas nekėlė, nėra duomenų, jog valstybė priėmė palikimą po S. G. mirties.
Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Teismo vertinimu, visuma šių byloje surinktų įrodymų liudija, kad K. G. palikimą kaip savo pradėjo valdyti per tris mėnesius po sutuoktinio S. G. mirties (duomenys neskelbtini), tuo priimdama jo palikimą (CPK 185 str.).
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad K. G. priėmė palikimą po sutuoktinio S. G. mirties, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti, todėl pareikšimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Pareiškėja įrodė, kad juridinio fakto nustatymas sukels jai teisines pasekmes, nes šio teismo sprendimo pagrindu jai turėtų būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (CPK 444 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po sutuoktinio S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.