- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-20
- Bylos Nr.
- N-62-2960-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Audrius Bakaveckas
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 16 d. nutarimo R. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnas 2008 m. rugsėjo 30 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. M. už tai, kad jis 2008 m. liepos 24 d., 9⁴⁷ val. Vilniaus rajone, degalinėje „Apsaga“, pradėdamas važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti saugu, neištraukė iš automobilio bako degalų užpylimo žarnos, pradėdamas judėti ją nutraukė ir apgadino, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, nepranešęs apie tai policijai. Šiais savo veiksmais R. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 53, 145 ir 269 punktų reikalavimus, t. y. padarė pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje.
II.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 16 d. nutarimu pripažino R. M. kaltu, padarius 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, ir paskyrė jam 3000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Teismas konstatavo, jog pažeidėjo kaltė, padarius minėtą pažeidimą, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, įvykio schema, operatorės J. G. rašytiniu paaiškinimu. Teismas pripažino, jog savo veika R. M. pažeidė KET 270 punkto reikalavimus, nes matydamas ir žinodamas, jog vairuodamas automobilį sužalojo degalinės turtą ir tuo padarė žalą, įvykio vietoje nesusitarė su kolonėlės darbuotoja, neiškvietė policijos ir neužpildė deklaracijos apie eismo įvykį, nelaukė, kol atvyks policija. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino nuoširdų gailestį, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Skirdamas nuobaudą pažeidėjui, teismas atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę, jo turtinę ir šeimos padėtį, į tai, kad dirba, administracine tvarka nėra baustas.
III.
Apeliaciniu skundu R. M. prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. nutarimą ir už pažeidimo padarymą paskirti mažesnio dydžio baudą, neatimant teisės vairuoti transporto priemones. Nurodo, kad teismas paskyrė griežtą sankciją, kuri sukels jam ir jo šeimai itin sunkias pasekmes ir mano, kad šiuo atveju nuobauda yra neproporcinga jo padaryto pažeidimo pavojingumui. Apeliantas neginčija pažeidimo padarymo, tačiau teigia, jog jis buvo įsitikinęs, kad nutraukdamas kuro bako degalų įpylimo pistoletą nuo žarnos, ir ją vėl sujungęs, nepadarė jokios žalos. Teigia, jog degalinės operatorė neaiškino būtinybės įforminti įvykį ir manydamas, jog jokia žala nepadaryta, jis išvažiavo iš degalinės. Teigia nežinojęs, jog operatorė žada kviesti policiją, buvo įsitikinęs, kad jeigu gedimas pašalintas – nėra jokio pagrindo kviesti policiją, o ir pati degalinės operatorė policiją iškvietė tik kitos dienos rytą. Teigia, jog šis įvykis yra jam didelė pamoka, pripažįsta, kad reikia elgtis rūpestingiau ir atidžiau. Nesutinka su teismo nutarimo teiginiu, kad tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos nepalikęs savo duomenų, kadangi yra nuolatinis šios degalinės klientas ir atsiskaito joje vardine kortele, prieš įsipildamas degalų jis pateikė operatorei šią kortelę, todėl degalinės darbuotojai žinojo jo duomenis, o šis faktas įrodo, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios nuslėpti savo asmenybę. Teigia, jog jo veikoje nėra tyčios, kadangi jis nesuvokė kad sukėlė eismo įvykį, nesiekė tyčia išvengti atsakomybės, nežinojo, kad sugadino degalinės įrangą. Nurodo, jog anksčiau administracine tvarka nėra baustas, įvykio aplinkybių neslėpė, jo pajamos yra nedidelės, iš gaunamo atlyginimo išlaiko du vaikus. Dėl teisės vairuoti atėmimo neteks galimybės tęsti darbinę veiklą ir gauti pajamas, kadangi jo darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu. Pažymi, jog teismas neteisingai kvalifikavo jo veiksmus kaip padarytus tyčia, kadangi išvažiuodamas iš degalinės jis nežinojo, jog įranga liko sugadinta, o kokia žala buvo padaryta – nebuvo ištirta, byloje nėra duomenų kas konkrečiai buvo sugadinta, ką konkrečiai reikėjo taisyti. Atkreipia dėmesį, jog jo padaryta veika nėra kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, o degalinės įrangos sugadinimas nėra konkrečiai užfiksuotas. Pažymi, jog tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek ir teismo sprendime neteisingai nurodyta pažeidimo padarymo data ir laikas.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyris (toliau – ir Institucija), nesutikdamas su apeliaciniu skundu, pateikė atsiliepimą, kuriame prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimą. Atkreipia dėmesį, kad pats R. M. Vilniaus rajono apylinkės teisme vykusio teismo posėdžio metu prisipažino, jog 2008 m. liepos 24 d. pažeidimą padarė 2008 m. liepos 24 d. Institucija taip pat nurodo, jog apelianto teiginys dėl to, jog jis buvo įsitikinęs, kad jokia žala nebuvo padaryta, vertinamas kritiškai, kadangi R. M. turi teisę vairuoti „B“ ir „C“ kategorijai priskiriamas transporto priemones, o tai reiškia, kad yra laikęs praktinių ir teorinių vairavimo žinių patikrinimo egzaminą, todėl jam, kaip vairuotojui, turėtų būti žinomos eismo dalyvių pareigos. Institucija pažymi, jog buvo padaryta žala degalinei, kadangi buvo pažeistas kuro užpylimo kolonėlės įrenginys, o apeliantas elgdamasis atsakingai galėjo ir turėjo numatyti bei įvertinti galimas daromo pažeidimo pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Skundžiamu nutarimu R. M. nubaustas už tai, kad sukėlęs eismo įvykį, pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Apeliantas neginčija kaltės dėl eismo įvykio, tačiau nurodo, jog iš eismo įvykio vietos pasišalino sąžiningai manęs, jog sutvarkė padarytą pažeidimą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, Nr. N1-1715/2007). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuomet, kai byloje yra išaiškinamos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, jos visapusiškai ir objektyviai ištiriamos bei įvertinamos (ATPK 248 str., 257 str., 284 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 81 str.). Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas turi įvertinti tiek asmenį kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus. Byloje esant prieštaringiems įrodymams, turi būti vadovaujamasi administracinių teisės pažeidimų teisenoje taikomu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos nepašalintos abejonės vertinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Vertindama administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. veiką ATPK 130 straipsnio 1 dalies prasme, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suprato, kad sukėlė eismo įvykį, ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Pažymėtina, jog jokių tiesioginių, patikimų bei neginčijamų įrodymų, objektyviai patvirtinančių pareiškėjo padarytus ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytus kaltus (tyčinius) veiksmus, sąmoningai pažeidžiant KET 269.1 punkto reikalavimus, nenustatyta.
R. M. neginčija, kad prieš važiuodamas pamiršo ištraukti automobilio bako užpylimo žarną, tačiau teigia, kad nutraukęs žarną, ją įsuko atgal ir nemanė, kad buvo padarytas koks nors pažeidimas, jo teigimu apie tai, kad galėjo būti padarytas pažeidimas jo neperspėjo ir degalinės operatorė. Degalinės operatorė teigia, jog po pažeidimo padarymo ji pasakiusi R. M., jog eina skambinti policijai (b. l. 8), tačiau teisėjų kolegija šį liudytojos paaiškinimą vertina kritiškai, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad apie eismo įvykį policijai buvo pranešta tik kitą dieną (b. l. 9). UAB „APSAGA“ vadovas E. F. paaiškino, kad apie nutrauktą dujų užpylimo žarną jį informavo degalinės darbuotoja J. G. (b. l. 7), teigia, jog nesulaukęs policijos, iškvietė kolonėles prižiūrinčią bendrovę, kuri gedimą sutvarkė. Iš paminėtų aplinkybių darytina išvada, jog byloje nėra vienareikšmiškai įrodyta, kad R. M., sujungęs automobilio kuro bako žarną su pistoletu, paliko jį sugadintą.
Atsižvelgdama į šias bylos aplinkybes, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje nėra tyčios. Tuo pačiu nėra ir šio administracinio teisės pažeidimo sudėties. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog byloje nekyla ginčo dėl to, kad R. M. sugadino degalinės įrangą (to neneigia nei pats apeliantas, b. l. 34-36, tai patvirtina degalinės vadovas, b. l. 7 ir operatorė, b. l. 8), jo padarytas pažeidimas turėjo būti kvalifikuotas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir administracinėn atsakomybėn asmuo turėjo būti patrauktas už tai, kad padarė KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių <...> įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Įvertinus tai kas išdėstyta, darytina išvada, jog tiek Institucija surašydama administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek ir pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutarimą, netinkamai kvalifikavo pažeidėjo padarytą veiką. ATPK 284 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti teisės pažeidimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią pažeidimo kvalifikavimą. Administracinio teisės pažeidimo protokole objektyvios pažeidimo padarymo aplinkybės teisingai aprašytos, todėl atsižvelgiant į aukščiau paminėtą, o taip pat į tai, kad perkvalifikuojant asmens veiką apeliacinės instancijos teisme asmuo netektų teisės į apeliaciją, byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 16 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.