Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja Diana Navickienė, sekretoriaujant Ingai Kanareikinai, dalyvaujant prokurorui Irmantui Valužiui, gynėjai advokatei Domicėlei Baltrušaitienei, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams J. J. ir S. L., nukentėjusiajam L. D., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. P. a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1968-12-12, Radviliškyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas dešimt kartų, paskutinį kartą: 2007-02-21 Kretingos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., laisvės atėmimu 2 m., remiantis LR BK 64 str. 1 d., 2 d., ši bausmė subendrinta su paskirtomis bausmėmis: Palangos m. apyl. teismo 2002-09-02 nuosprendžiu, 2003-09-11 Palangos m. apyl. teismo nutartimi, 2002-10-04 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, 2003-09-26 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, Lietuvos apeliacinio teismo 2003-11-18 nutartimi, 2002-10-22 Kretingos r. apyl. teismo nuosprendžiu ir 2003-10-09, 2003-11-21, 2004-02-09 Kretingos r. apyl. teismo nutartimis, paskirta subendrinta bausmė 3 metai 11 mėn. 17 d. laisvės atėmimo. Pritaikius LR BK 63 str. 1, 4, 9 d. paskirta subendrinta bausmė subendrinta su 2006-08-08 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, 2006-11-28 Širvintų rajono apylinkės teismo nutartimi (ir Vilniaus apygardos teismo 2006-10-19 nutartimi) paskirtą laisvės atėmimo bausme iš dalies sudedant, galutinė bausmė – 4 metai 3 mėn. 17 d. laisvės atėmimo, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 148 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (du epizodai).

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. pagrobė svetimą turtą, t.y. jis 2011 metais, laikotarpyje nuo vasario mėnesio iki balandžio mėnesio 9 dienos, tikslesnė data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, tyčia, ištraukęs iš durų staktos įkabinamos spynos kengę, vagystės tikslu įsibrovė į S. L. priklausantį namą, esantį Pasertupio kaime, Kretingos rajone, ir pagrobė S. L. priklausančius apvalų stalą 500 litų vertės, 5 kėdes, kurių vienos vertė 20 litų, bendra vertė 100 litų, 6 kėdes, kurių vienos vertė 50 litų, bendra vertė 300 litų, trijų durų spintą, kurios vertė 4000 litų, tris lovos, kurių vienos vertė 2000 litų, bendra vertė 6000 litų, tuo padarydamas nukentėjusiajam S. L. 10 900 Lt turtinę žalą.

Be to R. P. pagrobė svetimą turtą, t.y. jis 2011 metais, laikotarpyje nuo kovo mėnesio pabaigos iki balandžio mėnesio 16 dienos, tikslesnė data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, tyčia, sulaužęs durų spynas, vagystės tikslu įsibrovė į sodybos, esančios Pasertupio kaime, Kretingos rajone, priklausančios J. J., gyvenamąjį namą ir pagrobė televizorių „Samsung“ 200 litų vertės, į sandėliuką ir pagrobė moterišką dviratį 300 litų vertės, vyrišką dviratį 50 litų vertės, į malkinę ir pagrobė karutį 200 litų vertės, į vasarinį namelį ir pagrobė dujų balioną 60 litų vertės, dujų baliono reduktorių 20 litų vertės, televizorių 150 litų vertės, palydovinės antenos priedėlį 400 litų vertės, televizoriaus priedėlį 180 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. J. 1560 Lt turtinę žalą.

Be to R. P. varžė žmogaus veiksmų laisvę, t. y. jis 2011 metų gegužės mėnesio pabaigoje, tikslesnė data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, atėjęs į L. D. namus, adresu Pasertupio kaimas, Kretingos rajonas, tyčia rankos kumščiu sudavęs L. D. į veidą parsivedė jį į savo namus adresu Pasertupio kaimas, Kretingos rajonas, ir pareikalavo, kad L. D. surašytų jo diktuojamą raštą, kuriuo prisipažintų, kad iš Jašinsko pagrobė karnelį ir du dviračius, o iš L. sodybos pagrobė tris lovas ir komodą, tokiu būdu suvaržė L. D. veiksmų laisvę.

Kaltinamasis R. P. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad prieš L. D. fizinio ir psichinio smurto nenaudojo, jo nemušė, nevertė rašyti prisipažinimo dėl vagysčių, žmogaus veiksmų laisvės nesuvaržė, svetimo J. J. priklausančio turto nepagrobė, o pagrobė tik S. L. priklausantį turtą kartu su T. M..

Kaltinamasis teisiamajame posėdyje parodė, kad 2011 m. vasario mėnesį į nukentėjusiojo S. L. namą pateko iš gatvės pusės, ištraukęs iš durų staktos įkabinamos spynos kengę ir pagrobė medinį apvalų stalą, šešias vienodas kėdes, 3-4 kėdes, kurios buvo skirtingos, trijų durų spintą, tris lovas. Spintą išardė vietoje. Viską sudėjo į T. M. automobilį. Pagrobtus daiktus nuvežė parduoti V. C., kuriam pardavė tik stalą, spintą ir dvi lovas, o kitus daiktus išvežė į Šventosios miestelį. Nepamena pinigų sumos, kurią gavo už parduotus daiktus. Pinigus pasidalino su T. M. ir juos išleido savo reikmėm.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis S. L. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, nes jis padėdavo tėvams ūkio darbuose. Vagystės iš jam priklausančio gyvenamojo namo metu buvo pagrobti baldai: apvalus stalas, kurio vertė 500 Lt, 5 kėdės su atlošu iš viso 100 lt vertės, 6 rudos medinės apvalios kėdės po 50 lt, 3- jų durų spinta 4000 Lt vertės, 3 lovos, vienos vertė – 2000 Lt. Iš viso pagrobta baldų už 10900 Lt. Iš pagrobtų baldų jam grąžinta 3-jų durų spinta, apvalus stalas, kėdės po 20 Lt vertės, todėl ieškinį mažina iki 6300 Lt ir prašo jį priteisti. Įsibraunant į namą buvo ištrauktas laikinių durų į gatvės pusę pakabinamos spynos kaištis ir taip patekta į vidų.

Liudytojas V. C. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis yra iš matymo pažįstamas. 2011 m. pavasarį datos nepamena kaltinamasis atvažiavęs į jo namus siūlė pirkti senovinius baldus: kėdes, spintas. Po 2-3 dienų, grįžęs iš darbo rado kieme sukrautus baldus. Po 2 val. atvažiavo kaltinamasis. Kokie tai buvo baldai nebuvo galima suprasti, nes jie buvo išardyti. R. P. prašė jam sumokėti 300 litų už baldus. Tą pačią dieną kaltinamasis kartu su jam nepažįstamu jaunu apie 19-20 amžiaus ir apie 180 cm ūgio vaikinu, surinko baldus. Baldus apžiūrėjus, jis atsisakė juos pirkti, tačiau R. P. pasakius, kad jis baldus palieka, todėl jam sumokėjo, tačiau kiek tiksliai - nepamena. Iki šio įvykio kaltinamasis buvo atvažiavęs prieš mėnesį laiko ir taip pat siūlė pirkti įvairius daiktus, tačiau jis atsisakė. R. P. jam buvo atvežęs pirkti apvalų stalą, kurį įsigijo už 350 Lt. Po 2 savaičių R. P., atvažiavęs atsiėmė parduotą stalą, pinigų negrąžino, bei prašė stalą nuvežti jam į Darbėnų miestelį prie geležinkelio stoties. Po šio įvykio R. P. atvažiuodavo ir siūlydavo įsigyti įvairius daiktus, tačiau jis jų nepirkdavo. R. P. sakė, kad šie baldai yra iš Latvijos. Keletą kartą jis buvo atvažiavęs automobiliu Audi 100, kurio vairuotojas buvo vardu Tomas, jis nesiūlė nieko pirkti, visada būdavo automobilyje ar prie jo. Parodė, kad nuo įvykio yra praėję daug laiko, todėl geriau įvykius atsiminė ir nurodė aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju. Siekiant esamiems įrodymams patikrinti buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti liudytojo parodymai, kur jis parodė, kad 2011 metų pavasarį, tikslios datos nepamena, pas jį atvažiavo R. P. su jaunuoliu, kurio nepažįsta, atvažiavo automobiliu Audi 100. Atvažiavęs R. P. pasiūlė pirkti senovinį, trikampio formos viršumi stalą, kuris buvo gražiai dekoruotas. Stalą iš R. P. nupirko už 350 litų. Kai paklausė ar stalas nevogtas, R. P. pasakė, kad stalas parvežtas iš Latvijos, ir jei reikia, gali dar iš draugų Latvijoje parvežti. Po kiek laiko atvažiavęs R. P. stalą atsiėmė, sakydamas, kad stalą reikia gražinti jaunuoliui, su kuriuo buvo atvažiavęs, kurio vardas, kiek pamena, yra Žydrūnas, nes pasirodo stalas pavogtas iš Žydrūno tėvo. Vėliau R. P. atvažiavęs siūlė pirkti, kaip pats nupasakojo, senovinį, didelį, pastatomą, jo ūgio laikrodį, senovines skrynias, kiek pamena buvo siūlęs pirkti ir stalą, bet jis šių daiktų nepirko. Siūlomų daiktų jis nematė, jų išvaizdą jam nupasakojo pats R. P.. Po to, gal gegužės mėnesį, vėl atvažiavo R. P., kiek pamena, vėl su Žydrūnu - atvažiavęs siūlė pirkti apvalų stalą, kėdes ir spintą. Jis nenorėjo pirkti, bet R. P. vis tiek atvežė. Atvežė apvalų stalą, 5 kėdes, dvi spintas. Šiuos daiktus jis atvežė skirtingomis dienomis. Pirma atvežė apvalų stalą ir 5 kėdes, kuriuos jis nupirko už 80 litų. Maždaug po poros dienų R. P. atvežė dvi spintas, kurių pirkti jis nenorėjo, bet vieną spintą supykęs R. P. numetė kieme, sakydamas „dėkit kur norit“, su savimi R. P. išsivežė naujesnių laikų spintą. Visus kartus jis atvažiuodavo Audi 100 markės automobiliu, automobilio vairuotoją jis ne visada matydavo, tačiau, kaip jau minėjo, jis yra kelis kartus matęs su R. P. atvažiuojantį jaunuolį, kurio vardas Žydrūnas. Dar gali pasakyti, tik nepamena, kuris faktas po kurio buvo, kad R. P. dar yra siūlęs pirkti senovinį gramofoną, rodė maišiuke įvairių senovinių monetų, senovinį vekselį. Jis jam pasakė, kad jam tokių dalykų tikrai nereikia. R. P. atsakė, kad monetas ir vekselį veš parduoti į lombardą Klaipėdoje. Vėliau atvažiavęs gyrėsi, kad gerai jam buvo sumokėta už monetas ir vekselį, tačiau nepasakė kur tiksliai pardavė. Visada siūlydamas ką nors parduoti R. P. sakydavo, kad visi daiktai draugų surinkti Latvijoje, o jis čia tik pardavinėja, patikindavo, kad daiktai tikrai nevogti. (b. l. 80-81, t. 1)

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. B. parodė, kad R. P. pažįsta iš matymo. Kažkada jį pasikvietė R. P. ir pasiūlė pirkti baldus. Prie geležinkelio stoties Darbėnų mstl. matė koridoriuje pastatytą išardytą spintą ir dar kažką. R. P. sakė, kad šie baldai yra tėvų palikimas. Numanydamas iš kur gauti šie baldai, jis nieko nepirkęs išėjo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas P. M. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Kaltinamasis prieš metus, buvo siūlęs pirkti baldus. Kadangi jam niekas netiko iš jo siūlomų baldų tarp kurių buvo stalas, ąžuolinė lova, spintelė dviejų durų, jis jų nepirko. Praėjus dviem savaitėms R. P. paskambinęs siūlė šiuos daiktus įsigyti mažesne kaina. Kadangi iš siūlomų įsigyti daiktų tiko tik stalas, jis jį nusipirko už 300 ar 500 litų, R. P. pridėjo lovą su spintele. Daiktus pardavė Rietavo turguje, tik lovą supjaustęs išmetė. R. P. buvo kartu su nepažįstamu už R. P. stambesniu apie 1,76 m ūgio ir apie 35-40 metų vyriškiu. Perkant daiktus, R. P. sakė, kad parduodami daiktai priklauso jam.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas L. D. parodė, kad R. P. prieš liepdamas rašyti prisipažinimą dėl neva jo įvykdytų vagysčių, buvo nusivedęs į S. L. sodybą ir, parodęs verandos duris, pasakė, kad per jas buvo patekta į namo vidų, iš kur buvo pavogtos lovos, po to parodė vasarinę virtuvę, ir papasakojo, kur stovėjo komoda. R. P. rodydamas aiškino, kad jis tai turi žinoti, nes pareigūnai lieps parodyti kas ir kur buvo. Iš viso to jis suprato, kad tai pats R. P. įvykdė šias vagystes, ir norėdamas išvengti atsakomybės, verčia, kad jis prisipažintų padaręs šiuos nusikaltimus. Dar R. P. sakė, kad pareigūnai klaus, kur yra baldai, į tai jis turi sakyti, kad pardavė nepažįstamam žmogui iš Klaipėdos.

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad liudytojas V. C. tyrimui pateikė baldus, kuriuos įsigijo iš R. P.. (b. l. 23, t. 1)

2012-02-29 apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti daiktai paimti 2011-09-08 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš V. C.. Daiktai grąžinti S. L.. (b. l. 24-44, t. 1)

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis R. P. įsibrovęs į S. L. priklausančią gyvenamąją patalpą pagrobė svetimą turtą 10900 litų vertės, R. P. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį. Nusikalstamą veiką R. P. padarė tiesiogine tyčia, ištraukęs iš durų staktos įkabinamos spynos kengę ir pagrobė S. L. priklausančiame gyvenamame name buvusius baldus, suvokė kad taip veikia prieš turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo. Nusikaltimas baigtas, R. P. pagrobtus baldus stalą, spintas ir kėdes pardavė V. C. už nenustatytą pinigų sumą, kurią išleido savo reikmėms. R. P. ikiteisminio tyrimo metu neigė padaręs šią nusikalstamą veiką ir aiškino, kad šį nusikaltimą padarė T. M., o jis tik su T. M. kartu, nežinodamas, kad baldai vogti, juos pardavė. Taip pat aiškino, kad jis tam pačiam baldų pirkėjui buvo pardavęs apvalų stalą su išimamomis kojomis, ir iš kur gavo šį stalą paaiškinti negalėjo, nes nepamena (b. l. 116-118, t. 1). Taip pat R. P., susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kai jam buvo pranešta apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą parašė nuoširdų prisipažinimą, kuriame nurodė skirtingai nei būdamas apklausiamas įtariamojo apklauso metu, kad jis kartu su T. M. pagrobė antikvarinius baldus iš nukentėjusiojo S. L. (b. l. 214, t. 1). Šias aplinkybes jis nurodė ir bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje. Teismui ištyrus visus surinktus įrodymus ir juos įverinus, nepasitvirtino R. P. aiškinimas, kad jis šią nusikalstamą veiką padarė kartu su T. M.. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. M., kurio parodymai buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu remiantis BPK 276 str. 4 d., esamiems byloje įrodymams patikrinti, nustatyta, kad jis R. P. paprašytas iš R. P. namų paėmė baldus ir juos gabeno automobiliu „Audi“ į Darbėnų mstl., kur juos padėjo R. P. iškrauti. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas V. C.. Pažymėtina, kad prokuroras I. Valužis nutarime dėl R. P. prašymo apklausti T. M., nurodė, kad T. M. atžvilgiu atlikti ikiteisminį tyrimą jokių procesinių pagrindų nėra, bei atmetė R. P. prašymus kaip nemotyvuotus ir nepagrįstus (b. l. 216-217, t. 1). Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti teismui pagrįstą išvadą, kad išskyrus R. P. aiškinimą, kad jis vagystę iš R. L. gyvenamojo namo įvykdė su T. M. nėra faktinių duomenų. Kaltinamojo toks aiškinimas, kuris atsirado byloje tik tuomet kai buvo paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigą ir jis susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei atsižvelgiant, kad jis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiamas įtariamuoju keturis kartus ir nei vienoje iš apklausų nenurodė, kad vagystę įvykdė kartu su T. M. ir tokių paaiškinimų neteikė, teismo vertintinas kaip gynybos pozicijų keitimas, siekiant suklaidinti teismą ir apsunkinti tiesos nustatytą šioje baudžiamojoje byloje. Tai, kad R. P. įvykdė vagystę iš S. L. gyvenamojo namo patvirtina ir liudytojo L. D. parodymai, kad prieš L. D. rašant R. P. paliepimu prisipažinimą dėl vagysčių, R. P. jam parodė įvykio vietą, paaiškino visas vagystės darymo aplinkybes. Taip pat remiantis liudytojų V. C. parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nepasitvirtino R. P. aiškinimas, kad daiktus šiam liudytojui siūlė parduoti T. M., nes liudytojas aiškino, kad būtent R. P. nuolat siūlydavo įsigyti įvairius daiktus, baldus, o su juo būdavo atvažiavę vyrai vardu Tomas, o kitus kartus, vardu – Žydrūnas. Šios liudytojo nurodytos aplinkybės neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad nusikalstamas veikas – vagystes , darė jie, o ne R. P.. Kaltinamojo aiškinimai, kad jis vagystes darė kartu su T. M., teismas laiko kaip nepagrįsti jokiais kitais įrodymais, todėl jie atmestini.

R. P. ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino įvykdęs šią nusikalstamą veiką ir apklausiamas bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad pripažįsta tas aplinkybes, kuriomis jis yra kaltinamas, tačiau tai darė kartu su T. M., nurodė, kad gailisi. Tačiau iš nustatytų bylos aplinkybių visumos, iš kaltinamojo parodymų sekos, jo parodymų kitimo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, teismas nemano, kad galima teigti, kad R. P. buvo nuoširdus duodamas parodymus apie įvykdyto nusikaltimo aplinkybes, ir kad ji kritiškai vertina savo elgesį, nukentėjusiajam žalos neatlygino, todėl teismas pripažįsta, kad nėra BK 59 straipsnio 1 dalyje numatytų kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta (LR BK 60 str. 1 d.).

Kaltinamasis R. P. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad vagystės iš nukentėjusiosios J. J. sodybos, jis nepadarė ir neigia vogęs nukentėjusiajai priklausančius daiktus. Parodė, kad du dviračius ir karutį jam atvežė ir siūlė pirkti už 100 litų L. D.. Šiuos daiktus jis nusipirko už 40 litų. Vėliau pas jį atvažiavo E. V., kuriam pardavė abu dviračius už 50 litų, o karutį, kurį nusipirko iš L. D., išsimainė su E. V. į kitą su vienu ratu. Vagystės vietoje nebuvo ir kitų daiktų nepagrobė.

Nukentėjusioji J. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2011-04-16 apie 12:10 val. ji atvyko į jai priklausančią sodybą Pasertupio kaime ir pamatė, kad buvo įsibrauta į sodybos patalpas. Į gyvenamąjį namą buvo įsibrauta, sulaužius įkabinamą ir įleidžiamą spynas. Iš gyvenamojo namo virtuvės buvo pavogtas spalvoto vaizdo televizorius „Samsung“ 200 litų vertės. Buvo įsibrauta į sandėliuką, esantį gyvenamojo namo pastate, į kurį patenkama iš lauko. Į sandėliuką buvo patekta išlaužus įkabinamą spyną, iš sandėliuko buvo pavogtas moteriškas mėlynos spalvos dviratis 300 litų vertės ir vyriškas juodos spalvos dviratis 50 litų vertės. Taip pat išlaužus įkabinamą spyną, buvo įsibrauta į ūkinį pastatą - malkinę. Iš malkinės buvo pagrobtas karutis 200 litų vertės. Dar buvo įsibrauta į vasarinio namelio patalpas, išlaužus įleidžiamą spyną. Iš vasarinio namelio virtuvės buvo pavogtas dujų balionas 60 litų vertės, dėl balione buvusių dujų žala nepadaryta, buvo pavogtas dujų baliono reduktorius 20 litų vertės, iš kambario pavogtas pilkos spalvos korpusu televizorius 150 litų vertės, pavogtas palydovinės antenos priedėlis prie televizoriaus - 400 litų vertės, dar vienas televizoriaus priedėlis 180 litų vertės. Viso pagrobta jai priklausančių daiktų už 1560 litų, o sugadinta turto už 49 litus, viso jai vagystės metu dėl pavogtų daiktų ir dėl sugadinto turto padaryta 1609 litų turtinė žala. Karutis ir dviratis grąžinti, todėl civilinį ieškinį reiškia ir prašo priteisti 1109 litų dydžio.

Liudytojas E. V. parodė, kad kaltinamasis jam pažįstamas, nes jo senelių sodyba yra Pasertupio k. šalia R. P. namų. Atvažiavęs į sodybą 2011-04-13 arba 2011-04-14 (tikslios datos nepamena), sutiko R. P. ir L. D.. L. D. pasiūlė pirkti du dviračius ir karutį, sakydamas, kad jie nevogti, ir kad R. P. juos atidavė brolis. Vienas dviratis buvo moteriškas, kitas - kalnų dviratis. Šiuos dviračius jis nusipirko už 100 litų. Dviračius atvežė R. P. iš savo gyvenamosios vietos. Sodyboje radęs ne savo dviejų pripučiamų ratų kartutį išmainė į siūlomą vieno rato karutį. Ikiteisminio tyrimo metu L. D. nenurodė, nes jo nepažinojo, todėl sakė, kad daiktus siūlė pirkti tik R. P..

Liudytoja J. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis R. P. yra jos sugyventinis. Ji paprašė A. M. parduoti jai priklausantį dujų balioną. Apie baldų vagystes jie nieko nežinojo.

Liudytojas A. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis yra kaimynas ir pažįstamas. R. P. ir jo sugyventinė prašė, kad parduotų dujų balioną, kuris nurodė priklausė jiems. Dujų balioną Darbėnuose pardavė už 25 Lt nepažįstamam asmeniui. Pas R. P. lankosi beveik kiekvieną dieną ir išardytų baldų pas jį nėra matęs.

Liudytoja D. S. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis yra jos kaimynas. L. D. 2011 m. pavasarį siūlė pirkti dujų balioną. Dujų baliono su savimi neturėjo, tik paklausė, ar norėtų jį įsigyti.

Liudytoja J. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji 2011 metų pavasarį, tikslios datos nepamena, iš kaimynų kalbų sužinojo, kad iš J. J. sodybos yra pavogta įvairių daiktų. Nepamena kada tiksliai buvo, bet R. P. atėjęs paprašė, kad L. D. nueitų ir kaimynams pasiūlytų pirkti dujų balioną, pats baliono nepardavinėjo, kaip pats, kad sakė dėl to, kad iš jo niekas nepirks, nes neseniai yra grįžęs iš įkalinimo vietos. Tą pačią dieną, L. D. nuėjo ir aplinkiniams kaimynams pasiūlė pirkti dujų balioną, bet niekas nenorėjo jo pirkti. Kur vėliau R. P. dėjo dujų balioną, ji nežino, nes nesidomėjo. Po to, kai policijos pareigūnai pradėjo dėl šių vagysčių klausinėti R. P., R. P., atėjo į jų namus ir išsikvietė L. D.. G. L. D. pasakojo, kad R. P. prašė, kad L. apsiimtu vagystę iš J. J. sodybos, už tai pažadėjo kas mėnesį siųsti po 100 litų, kad ir kokia bausme L. dėl šios vagystės būtų nuteistas.

Liudytojas L. D. parodė, kad buvo priverstas R. P. parašyti prisipažinimą, dėl vagysčių J. J. ir S. L. turto. R. P. diktuojant, jis parašė, kad iš Jašinsko pavogė karnelį, du dviračius ir pardavė R. P., o iš L. sodybos pavogė tris lovas ir komodą, kuriuos pardavė nepažįstamam žmogui iš Klaipėdos. Jis suprato, kad tai pats R. P. įvykdė šias vagystes ir, norėdamas išvengti atsakomybės, verčia, kad jis prisiimtų kaltę dėl jo įvykdytų nusikaltimų. Dar R. P. sakė, kad jei pareigūnai klaus, kur yra baldai, tai jis turi sakyti, kad pardavė nepažįstamiems iš Klaipėdos. Dar iki to įvykio, kai priverstas R. P. parašė raštą, R. P. buvo atėjęs pas jį ir prašė, kad jis nueitų žmonėms pasiūlyti pirkti dujų balioną. Kam siūlė - nebepamena, bet niekas nepirko. Paties baliono nenešė, jo net nematė, tik R. P. prašymu ieškojo pirkėjo. Dar matė, kaip R. P. naudojosi kieme aliuminiu karučiu dviem ratais, po kelių dienų šį karutį, jam matant, R. P. išsimainė į kitą karutį su E. V.. Matė, kad R. P. laiptinėje laikė moterišką mėlynos spalvos dviratį, kurį tą pačią dieną kai išsikeitė su E. karučiais, tą dviratį įdėjo į E. automobilį.

Teisiamojo posėdžio metu byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo perskaityti liudytojo T. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir nustatyta, kad T. M. parodė, jog 2011 metais gal pavasarį, tikslios datos nepamena, jis buvo nuvažiavęs pas R. P.. Būnant pas jį, R. P. parodė vyrišką juodos spalvos dviratį ir paprašė, kad jis pasiūlytų jį kam nors pirkti. Jis dviratį pažiūrėjo, bet niekam jo pirkti nesiūlė. Dviratį R. P. laikė namo laiptinėje esančiame skladelyje, ar dar kas buvo skladelyje - nepamena. Iš kur gavo dviratį jam R. P. nesakė, o jis jo ir neklausė. (b. l. 88, t. 1)

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad E. V. tyrimui pateikė du dviračius ir karutį. (b. l. 45, t. 1)

2011-06-15 apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti daiktai paimti 2011-04-19 daiktų dokumentų pateikimo protokolu iš E. V.. Daiktai (moteriškas dviratis ir karutis grąžinti J. J., dviratis „Condor“ saugomas Klaipėdos AVPK, Kretingos r. PK daiktinių įrodymų saugykloje) (b. l. 46-52, t. 1)

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis R. P. įsibrovęs į J. J. priklausančią patalpas pagrobė svetimą turtą 1560 litų vertės, R. P. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį. Nusikalstamą veiką R. P. padarė tiesiogine tyčia, išlaužęs durų spynas ir pagrobė J. J. priklausančius daiktus, suvokė kad taip veikia prieš turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo. Nusikaltimas baigtas, R. P. pagrobtus dviračius pardavė E. V., o karutį išsimainė į kitą karutį su E. V., kiti daiktai ikiteisminio tyrimo metu rasti nebuvo. R. P. neigė padaręs šią nusikalstamą veiką ir aiškino, kad šį nusikaltimą padarė L. D.. Tokius jo parodymus paneigia ikiteisminio tyrimo surinkta medžiaga, kuri teisminio metu ištirta. Pažymėtina, kad liudytojas L. D. visos ikiteisminio tyrimo eigos metu davė nuoseklius parodymus, kuriuos patvirtino akistatos metu su R. P., ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu. Jis parodė, kad daiktų iš J. J. nevogė, o tik paprašytas kaimyno R. P. klausinėjo kaimynų ar kas nenorėtų įsigyti dujų balioną. Tai jis padaryti buvo paprašytas R. P. laikotarpiu kai jau buvo įvykdyta vagystė iš J. J. sodybos. L. D. parodė, kad jis su R. P. buvo draugiškuose santykiuose, dabar taip pat nepyksta, nors R. P. ir buvo pavartojęs fizinį ir psichologinį smurtą, bei liepęs prisipažinti dėl nepadarytų nusikalstamų veikų. L. D. nuosekliai viso tyrimo metu aiškino, kad jis matė kaip R. P. iš savo namų krovė į E. V. automobilį dviračius ir karutį. Tai, kad dviračiai buvo R. P. namuose patvirtina ir liudytojas E. V., nurodęs, kad dviračius atvežė R. P. iš savo namų. Liudytojas E. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dviračius jam pirkti siūlė L. D., būdamas kartu su R. P., o ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju nurodė, kad dviračius jam siūlė įsigyti R. P.. Liudytojas E. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis tuo metu L. D. nepažinojo, todėl nurodė tik R. P.. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. V. nesugebėjo nurodyti priežasties dėl kurios jis pakeitė parodymus. Liudytojo E. V. parodymus paneigė L. D. parodymai teisiamojo posėdžio metu, kad jie pažįstami su E. V., nes E. V. mama gyvena netoli L. D. namų bei jie trise su R. P. ir E. V. yra ne kartą bendravę. Liudytojas nesugebėjo nurodyti įtikinamos priežasties kodėl jis teisiamojojo posėdžio metu nurodo, kad daiktus pirkti jam siūlė L. D., todėl jo toks aplinkybių nurodymas teismo vertinamas kritiškai, nes nesutampa su kita bylos medžiaga bei darytina išvada, kad vien tik liudytojo E. V. parodymai nepatvirtina, kad R. P. nepadarė vagystės iš J. J. patalpų. Tai, kad R. P. padarė šią vagystę rodo taip pat ir nuoseklūs liudytojos J. R. parodymai apie tai, kad ji matė, kaip R. P., dirbdamas darže, vežiojo žemes aliuminiu karučiu dviem ratais, o jau vėliau matė, kaip jis žemes vežiojo žaliu karučiu vienu ratu. Ši ir kita aplinkybė, kad E. V. įsigijo karutį, kuris buvo pagrobtas iš J. J., o tyrimo metu jai gražintas, naudojosi būtent R. P., patvirtina L. D. nurodytas aplinkybes, kad jis E. V. nesiūlė įsigyti ne jam priklausančio daikto – karučio. Tai, kad kaltinamasis L. D. diktavo 2012-04-20 prisipažinimą parodė tiek L. D., tiek teisminio nagrinėjimo metu ir R. P.. R. P. liepė L. D. rašyti apie vagystę iš kaimynės J. J. patalpų, o ne tik dėl S. L. turto pagrobimo. Netiesiogiai R. P. šių aplinkybių nurodymas rodo, kad jis siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės ir už šios nusikalstamos veikos padarymą. Taip pat tiek kaltinamasi R. P. teisiamojo posėdžio metu, tiek liudytojas L. D. ir liudytoja J. R. viso proceso metu aiškino, kad R. P. L. D. pažadėjo už tai, kad jis prisipažins padaręs šias nusikalstamas veikas, teikti materialinę pagalbą. Šios nustatytos aplinkybės rodo, R. P. ėmėsi atsitinkamų veiksmų išvengti baudžiamosios atsakomybės tiek dėl vagystės S. L., tiek J. J. priklausančio turto.

K. R. P. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių dėl šios nusikalstamos veikos padarymo nenustatyta.

Dėl L. D. veiksmų laisvės varžymo

Kaltinamasis R. P. apklaustas teisiamajame posėdyje dėl L. D. veiksmų laisvės suvaržymo savo kaltę neigė ir parodė, kad buvo sulaikytas policijos pareigūnų, dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, kai jį išleidus iš areštinės jis nuėjo pas L. D. ir jį pakvietė į savo namus pasiklabėti. R. P. namuose pasakė L. D., kad pastarasis parašytų prisipažinimą dėl įvykdytų vagysčių, ką jis ir parašė. L. D. parašytą prisipažinimą, jis pats nuvežė į policijos komisariatą 2011-05-04 tyrėjai E. Kontenytei. L. D. sakė rašyti prisipažinimą dėl vagystės iš nukentėjusiojo S. L. gyvenamojo namo, nors jis pats padarė šį nusikaltimą, manydamas, kad tokiu būdu jam pavyks išvengti bausmės. L. D. sutiko parašyti prisipažinimą, nes jam pažadėjo padėti siųsdamas pinigus į įkalinimo vietą. Tuo metu jis dirbo statybose ir gaudavo apie 1500-2000 litų atlyginimą per mėnesį. Šias sutartos pagalbos aplinkybes aptarė žodžiu. Prisipažinimo turinį jis pats padiktavo L. D., o L. D. savo ranka jį surašė. L. D. nemušė. Šį pokalbį girdėjo jo sugyventinė J. V..

Nukentėjusysis L. D. teisiamajame posėdyje apklausiamas liudytoju parodė, kad 2011-04-20 dienos metu apie 16:00-17:00 val. pas jį į namus atėjo kaimynas R. P. priekaištaudamas ir kumščiu jam trenkė į veidą, grasino kirviu ir liepė prisipažinti, kad jis įvykdė vagystes J. J. ir S. L. sodybose. Kai R. P. nusiramino, tuomet liepė eiti pas jį pasikalbėti ir išgerti. Pas R. P. ėjo, nes buvo įbaugintas, patyrė stresą. Pas jį, namuose buvo jo sugyventinė J. Sėdint prie stalo R. P. pasakė, kad prisipažintų įvykdęs vagystes iš J.s ir L. sodybų. Kadangi kaltinamasis jau buvo jo atžvilgiu panaudojęs smurtą, už jį yra fiziškai stipresnis, todėl jis buvo išsigandęs, kad daugiau nebūtų mušamas, todėl parašė prisipažinimą, kurio visą tekstą diktavo R. P. girdint J. R. P. jam žadėjo į laisvės atėmimo vietą siųsti kas mėnesį po 100 litų, maisto ir kitų daiktų. R. P. diktuojant, jis parašė, kad iš J. pavogė karnelį, du dviračius ir pardavė R. P., o iš L. sodybos pavogė tris lovas ir komodą, kuriuos pardavė nepažįstamam žmogui iš Klaipėdos. To, ką R. P. paliepimu parašė, jis nepadarė, iš kaimynų sodybų nieko nepavogė ir niekam nieko nepardavė. Dar prieš nusivesdamas rašyti šio rašto, R. P. jį nusivedė prie S. L. sodybos ir, parodęs verandos duris, pasakė, kad per jas pateko į namo vidų, iš kur pats pavogė lovas, po to parodė vasarinę virtuvę ir papasakojo, kad čia stovėjo komoda. R. P. rodydamas aiškino, kad jis tai turi žinoti, nes pareigūnai lieps parodyti, kas ir kur buvo. Iš viso to jis suprato, kad tai pats R. P. įvykdė šias vagystes ir, norėdamas išvengti atsakomybės, verčia jį prisiimti kaltę dėl jo įvykdytų nusikaltimų. Dar R. P. sakė, kad jei pareigūnai klaus, kur yra baldai, tai jis turi sakyti, kad pardavė nepažįstamiems iš Klaipėdos.

Liudytoja J. R. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad po to, kai policijos pareigūnai pradėjo dėl vagysčių iš kaimyninių sodybų klausinėti R. P., jis buvo atėjęs į jų namus ir L. D. kumščiu 1-2 kartus trenkė į veidą bei išsikvietė L. D. pas save. Po kiek laiko grįžęs L. D. pasakojo, kad R. P. prašė, kad L. apsiimtu vagystę iš J. J. ir S. L. sodybų, už tai pažadėjo kas mėnesį siųsti po 100 litų, kad ir kokia bausme L. D. dėl šios vagystės būtų nuteistas. L. D. papasakojo, kad R. P. jam raštiškai liepė parašyti prisipažinimą dėl įvykdytų vagysčių.

Ikiteisminio tyrimo metu atliktus akistatą tarp nukentėjusiojo L. D. ir įtariamojo R. P., kiekvienas pasiliko prie savo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo atliktų apklausų metu. R. P. parodė, kad L. D. rašė pats, jis jam teksto nediktavo. Jis L. D. rašto rašyti nevertė, niekuo jam negrasino, nieko nesiūlė už sutikimą parašyti prisipažinimą. R. P. parodė, kad buvo ant L. D. supykęs, kam L. D. jį apšmeižė nusikaltimų padarymais, ir jei kuom ir grasino, tai tik dėl to, kad ateityje jo nešmeižtų. Į S. L. sodybą jis L. D. nusivedęs nebuvo ir neaiškino nusikaltimo padarymo aplinkybių. (b. l. 130-131)

Liudytoja J. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad prisipažinimą L. D. rašė savo noru jų namuose. Sugyventinis R. P. smurto nenaudojo, nereikalavo ir L. D. nediktavo, ką rašyti.

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu įtariamasis R. P. tyrimui pateikė A4 formato rausvos spalvos popieriaus lapą, kuriame mėlynos spalvos rašikliu surašytas tekstas, 2011-04-10 pasirašytas L. D.. L. D. prisipažino iš kaimyno Jašinsko pavogęs du dviračius ir karnelį, kuriuos pardavė R. P., bei iš L. pavogęs 3 lovas ir komodą, kuriuos pardavė nepažįstamam žmogui Klaipėdoje. (b. l. 53-54, t. 1)

Kaltinamojo R. P. kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai:

2012-05-03 dėl nusikalstamos veikos kreipėsi L. D. - dėl pavartoto fizinio ir psichinio smurto, žmogaus veiksmų laisvės suvaržymo apklaustas liudytoju (t. 1, b. l. 77-78, 74-76), pripažintas nukentėjusiuoju(t. 1, b. l. 79), akistatų metu L. D. nurodė nusikalstamų veikų aplinkybes, kurios buvo padarytos jo atžvilgiu (t. 1, b. l. 130-131).

R. P. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 148 str. 1 d. panaudojus psichinį ir fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, diktuojant tekstą liepus rašyti prisipažinimą dėl vagysčių, jog iš J. pagrobė karnelį ir du dviračius, o iš L. sodybos pagrobė tris lovas ir komodą įrodyta nuosekliais L. D. ir J. R. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, akistatų su R. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme. Nėra pagrindo netikėti nuosekliais ir detaliais nukentėjusiojo L. D. ir liudytojos J. R. parodymais, kurių teisingumą patvirtina ir kiti surinkti įrodymai. Namuose buvusios liudytojos J. R. parodymais nustatyta, kad ji girdėjo kaip R. P. pyko ant L. D. ir matė, kaip keletą kartų smūgiavo L. D. į veidą ranka, bei pareikalavo eiti kartu su juo. Grįžęs L. D. pasakojo, kad R. P. grasino, liepė prisiimti kaltę už vagystes, bei parašyti rašytinį prisipažinimą, įvykdžius vagystes. Šias aplinkybes J. R. patvirtino akistatos metu su R. P.. Tiek, nukentėjusiojo L. D., tiek liudytojos J. R. parodymai patvirtina jų nurodytas aplinkybes dėl vartoto psichinio ir fizinio smurto naudoto L. D. atžvilgiu, dėl vagysčių iš S. J. ir S. L. sodybų. Liudytojos J. V. duotus parodymus apie tai, kad L. D. pats rašė prisipažinimą ir jam R. P. nediktavo teksto, ir kad prieš jį nebuvo vartotas smurtas, teismas atmeta, kadangi tokie parodymai prieštarauja tiek L. D. parodymams, tiek ir kaltinamojo parodymas, nes jis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prisipažinimas buvo rašomas jo namuose ir prisipažinimo tekstą jis pats diktavo L. D. (b. l. 27-30, t. 2) Taip pat nustatyta, kad teisiamojo posėdžio metu R. P. nebuvo nuoseklus savo parodymuose, nes ikiteisminio tyrimo metu akistatos metu teigė, kad jis buvo ant L. D. supykęs, kam jis jį apšmeižė nusikaltimų padarymais, o grasino L. D. tik dėl to, kad ateityje jo nešmeižtų, tačiau teisiamojo posėdžio metu R. P. parodė, kad jis diktavo L. D. prisipažinimo tekstą ir žadėjo materialiai padėti L. D. atliekant laisvės atėmimo bausmę. Šios aplinkybės rodo, kad R. P. keisdamas parodymus ir taip klaidindamas teismą bet kokiomis priemonėmis siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.

R. P. duoti parodymai, kad fizinio ir psichinio smurto nenaudojęs prieš L. D., jo nemušęs, nevertęs rašyti prisipažinimo, žmogaus veiksmų laisvės nesuvaržęs, vertinami kaip neteisingi parodymai, duoti siekiant suklaidinti teismą ir išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamas veiką. R. P. baustinas.

K. R. P. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių dėl šios nusikalstamos veikos padarymo nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į R. P. padarytų nusikalstamos veikų pavojingumo pobūdį ( LR BK 148 str. 1 d. – nusikaltimas žmogaus laisvei, LR BK 178 str. 2 d. – nusikalstamos veikos nuosavybei), pavojingumo laipsnį (LR BK 148 str. 1 d. - nesunkus nusikaltimas, LR BK 178 str. 2 d.- apysunkiai nusikaltimai), į nusikalstamos veikos padarymo smurtinius ir savanaudiškus motyvus, į tiesioginės tyčinės kaltės formą.

R. P. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant R. P. asmenybę pažymėtina, kad jis praeityje teistas 10 kartų, pagrinde už nusikaltimus nuosavybei, teistumas neišnykęs, bausmę atlikęs (1 t. b. l. 137-143), baustas administracine tvarka (1 t., b. 1. 195-196), VšĮ Kretingos psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas, nedirbantis. R. P. nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas dešimt kartų, atlikęs bausmę, teistumui neišnykus, niekur nedirbo, baustas administracine tvarka. Šios aplinkybės rodo, kad teigiamų išvadų dėl savo nusikalstamų veikų nepadarė, tęsė savo nusikalstamą veiką ir nepasinaudojo jam suteikta galimybe daugiau nebenusikalsti ir pasitaisyti, nusikalstamų veikų (vagysčių) darymo motyvas buvo savanaudiškas, t.y. nusikaltimų pagalba įgyti lėšų ir taip patenkinti savo poreikius. Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad nukentėjusiesiems žala neatlyginta.

Kaltinamajam bausmės dydį apsprendžia aptartos aplinkybės, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga.

Dėl civilinių ieškinių

N. S. L. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 6300 Lt turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 62). Civilinis ieškinys tenkintinas pilnai, dėl kaltinamojo veiksmų S. L. patyrė materialinių nuostolių ir priteistina iš R. P. S. L. padarytai turtinei žalai atlyginti 6300 Lt, (šešios vienodos kėdės po 50 Lt vertės, viso 300 litų, trys lovos po 2000 Lt vertės viso 6000 Lt), nes grąžinti ne visi daiktai. Kaltinamasi su šiuo civilinio ieškinio dydžiu sutiko.

Nukentėjusioji J. J. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 1109 Lt turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 70). Civilinis ieškinys tenkintinas pilnai, dėl kaltinamojo veiksmų J. J. patyrė materialinių nuostolių ir priteistina iš R. P. J. J. padarytai turtinei žalai atlyginti 1109 Lt, (televizorius „Samsung“ – 200 Lt., vyriškas dviratis – 50 Lt, dviejų ratų, plieno spalvos karutis – 200 Lt, dujų balionas – 60 Lt, reduktorius – 20 Lt, televizorius pilkos spalvos 150 Lt, du televizoriaus priedėliai 400 Lt ir 180 Lt vertės, sugadinta turto už 49 Lt). Iš pavogtų daiktų jai grąžinti: karutis ir dviratis 300 Lt vertės. Kaltinamasi šio civilinio ieškinio nepripažino. Civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, tenkintinas visiškai.

Rolandui P. K. rajono apylinkės prokuratūros nutarimu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. 1. 132, 134), iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina ta pati.

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu E. V. tyrimui pateiktas dviratis „Condor“ saugomas Klaipėdos AVPK, Kretingos r. PK daiktinių įrodymų saugykloje, neturintis įrodomosios reikšmės šioje baudžiamojoje byloje, grąžintinas E. V. paskelbus nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

nusprendė

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 148 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir 178 str. 2 d.

Pagal baudžiamojo kodekso 148 straipsnio 1 dalį skirti 1 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo bausmę.

Pagal baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (S. L. turto vagystė) skirti 2 metus ir 3 mėnesius laisvės atėmimo bausmę.

Pagal baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (J. J. turto vagystė) skirti 2 metus ir 9 mėnesius laisvės atėmimo bausmę

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinus jas iš dalies sudedant prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą trims (3) metams devyniems (9) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

R. P. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, ir panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. L. civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš R. P. a. k. (duomenys neskelbtini) S. L. g.1957-09-27 šešis tūkstančius tris šimtus Lt turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. J. civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš R. P. a. k. (duomenys neskelbtini) J. J. g.1950-03-06 vieną tūkstantį vieną šimtą devynis Lt turtinės žalos atlyginimo.

Dviratį „Condor“, saugomą Klaipėdos AVPK, Kretingos r. PK daiktinių įrodymų saugykloje, grąžinti E. V. paskelbus nuosprendį.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliacine tvarka per Kretingos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.