Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-64-153/2014

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-05-02
Bylos Nr.: 2A-64-153/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-05-3-03928-2012-7
Bylos rūšis: civilinė byla
Rezultatas: Sprendimas panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti

Teisėjai: Arvydas Žibas (pirm.), Gintautas Koriaginas, Galina Blaževič (pran.)
Ieškovas: AB LESTO, "Lesto" UAB Nemuno būstas
Atsakovas: O. I.
Advokatai: Rasa Užkuraitienė

Kategorijos

35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
121.18pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-64-153/2014;Teisminio proceso Nr. 2-05-3-03928-2012-7;Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6; 36.1; 99.5; 114.11; 121.18. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (pranešėja), Gintauto Koriagino ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės AB LESTO apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-446-199/2013 pagal ieškovės AB LESTO ieškinį atsakovei O. I., trečiasis asmuo UAB „Nemuno būstas“, dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė AB LESTO prašė priteisti 9616,51 Lt skolą už suvartotą elektros energiją nuo 2008-10-01 iki 2012-01-01, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 288 Lt žyminį mokestį iš atsakovės O. I..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškovės AB LESTO ieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies.

Teismas iš atsakovės O. I. priteisė ieškovei AB LESTO 2051,99 Lt skolą už elektros energiją, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-03-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 72 Lt žyminį mokestį.

Atsakovei O. I. už advokatės teisinę pagalbą priteisė po 240 Lt iš ieškovo AB LESTO ir trečiojo asmens UAB „Nemuno būstas“.

Atsakovės O. I. prašymo dėl atskirosios nutarties priėmimo teismas netenkino.

Teismas nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas / patalpa-kambarys bendrabučio tipo gyvenamajame name, adresu: Kaunas, (duomenys neskelbtini) , kurio unikalus Nr (duomenys neskelbtini), nuo 2008-01-24, pagrindas pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis. Atsakovė nesudarė elektros energijos pardavimo (tiekimo)–pirkimo (vartojimo) buities vartotojui (gyventojui) sutarties su ieškove. Atsakovės O. I. bute yra sumontuotas elektros apskaitos skaitiklis, gamyklinis Nr. 730035, kuris užplombuotas UAB Būsto administravimo agentūros, skaitiklio rodmenys 2008-11-07 – 000000. Remiantis ieškovės į bylą pateiktu (duomenys neskelbtini), Kaune, skolos rejestru, teismas nustatė, kad atsakovė nuo 2008-10-01 iki 2012-01-01 už elektros energiją nemokėjo, o atsakovei nedeklaruojant elektros skaitiklio parodymų, mokesčiai už elektros energiją buvo skaičiuojami pagal buto plotą, taip pat trečiasis asmuo bei apklaustos liudytojomis UAB Būsto administravimo agentūroje, UAB „Nemuno būstas“ dirbusios bei dirbančios buhalterės teismo posėdyje nurodė, kad atlikdavo mokesčių apskaičiavimus pagal metodiką „Dėl įmokų už sunaudotą elektros energiją, bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamosiose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodikos“ (LR ūkio ministro 2003-11-3 įsakymas Nr. 4-412).

Teismas nustatė, kad UAB Būsto administravimo agentūra įsipareigojo paskirstyti vartotojams mokėtinas sumas už per ataskaitinį laikotarpį suvartotą elektros energiją gyvenamosiose, negyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose teisės aktuose nustatytomis kainomis, pateikti vartotojams su AB „VST“ suderintas sąskaitas. Gyvenamojo namo Kaune, Riešutų g. 8, elektros įvadinio skaitiklio parodymus fiksavo bei mokesčius vartotojams, t. y. namo butų savininkams bei gyventojams, paskirstydavo namo administratorius UAB Būsto administravimo agentūra ir teikdavo ieškovei, kuri gaudavo apmokėjimą iš vartotojų už elektros energiją.

Teismas nustatė, kad namo Kaune, (duomenys neskelbtini), butų ir negyvenamųjų patalpų savininkų ir nuomininkų susirinkimo, įvykusio 2004-09-30, protokolo 2.1 p., 2.2 p., 2.3. punktų matyti, kad susirinkime patvirtintos įmokų už sunaudotą elektros energiją taisyklės, t. y įmokos už butuose sunaudotą elektros energiją skaičiuojamos pagal kontrolinių skaitiklių deklaruotus rodmenis; už bendrą energiją bendroms patalpoms skaičiuojamas mokestis iš namo įvade įrengto elektros energijos apskaitos prietaiso fiksuoto kiekio atėmus energijos kiekį, priskaičiuotą butams pagal skaitiklių parodymus, 10 procentų nuo visos likusios sumos, kuri dalintina visiems butams ir patalpoms proporcingai užimamam plotui; o likęs elektros energijos kiekis priskaičiuojamas nedeklaravusiems skaitiklių rodmenų bei neįrengusiems skaitiklių. Pagal susirinkimo protokolo 2.5 p., už kontrolinių skaitiklių rodmenų pateikimą laiku, jų tikslumą atsakingi susirinkime išrinkti įgaliotiniai. Atsakovė nedalyvavo 2004-09-30 susirinkime, kadangi butą šiame name įsigijo tik 2008 metais, o su šio susirinkimo nutarimais atsakovė pasirašytinai nesupažindinta.

Teismas nustatė, kad dalis mokesčių už elektros energijos paskirstymą pagal išplėstines skaičiuotes tenka bendrabučiui Kaune, (duomenys neskelbtini) (elektros energijos įvadinio skaitiklio parodymai nuo 2008-10-01 iki 2012-01-01), kitą dalį sudaro informacinės sąskaitos AB „VST“, AB LESTO, UAB Būsto administravimo agentūra už sunaudotą elektros energiją Kaune, (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo 2012-11-08 duomenimis, teismas nustatė, kad gyvenamojo namo Kaune, (duomenys neskelbtini), bendras plotas nurodytas 3724 kv. m, naudingas plotas – 3037,03 kv. m, gyvenamas plotas 1434,85 kv. m, o elektros energijos paskirstymo skaičiuotėse namo plotas nurodytas 2581,30 kv. m. Teismo vertinimu, daliai patalpų gyvenamajame name Kaune, (duomenys neskelbtini), galimai nebuvo skaičiuota už elektros energiją, nes iš elektros energijos paskirstymo skaičiuotės matyti, kad tik 2581,30 kv. m. namo daliai buvo skaičiuota už elektros energiją.

Teismas sutiko su atsakovės bei jos atstovės argumentais, jog (duomenys neskelbtini) gyvenamajame name, paskirstant suvartotos elektros energijos kiekius, buvo nustatyti neteisingo kontrolinių skaitiklių deklaravimo rodmenų atvejai, jų perskaičiavimai, neįtraukimo į sąrašus atskirų butų, patalpų ir taip pat padidintas atsakovei priskaičiuotos elektros energijos kiekis pagal atskirus ataskaitinius laikotarpius, neteisingai buvo taikomi tarifai už elektros energiją 2010 sausio mėnesį, kadangi šių argumentų nepaneigė teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos, J. T., J. J., J. B. ir trečiasis asmuo.

Teismas vadovavosi sprendime skaitiklio montavimo, patikrinimo aktu, kuris, teismo nuomone, patvirtina, kad atsakovės bute įrengtas elektros apskaitos skaitiklis 2008-08-07, užplombuotas UAB Būsto administravimo agentūros, skaitiklio rodmenys užfiksuoti 2008-11-07 – 00000, skaitiklio 2012-06-04 patikrinimu, kur nustatyta, kad skaitiklis yra tvarkingas, plombos nėra pažeistos, o pagal jo rodmenis elektros energijos bute Kaune, , (duomenys neskelbtini) yra sunaudota iki 2012-06-04 – 3180 kWh.

Teismas darė prielaidą, kad galima sutikti su ieškovės bei trečiojo asmens argumentais, kad atsakovė per ataskaitinius laikotarpius privalėjo deklaruoti elektros apskaitos skaitiklio parodymus, t. y. teikti juos įgaliotinam asmeniui arba tiesiogiai trečiajam asmeniui, kad atsakovė gaudama sąskaitas už elektros energiją privalėjo rūpintis jų apmokėjimu, laiku kreiptis į administratorių dėl elektros energijos apskaičiavimo teisėtumo.

Teismo vertinimu, negalima sutikti su tuo, kad elektros energijos apskaičiavimai ir perskaičiavimai gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), bendrose patalpose, butuose, negyvenamosiose patalpose buvo atliekami griežtai laikantis „Dėl įmokų už sunaudotą elektros energiją, bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodikos“, patvirtintos LR ūkio ministro 2003-11-3 įsakymu Nr. 4-412 Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų 2005-10-07 LR ūkio ministro įsakymu Nr. 4-350, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų LR energetikos ministro įsakymu 2010 m. vasario 11 d. Nr. 1-38, kadangi elektros energijos perskaičiavimai nėra numatyti minėtuose teisės aktuose ir namo Kaune, Riešutų g. 8, visuotinio savininkų ir gyventojų susirinkimo, įvykusio 2004-09-30, nutarimais. Teismas akcentavo, kad trečiasis asmuo atsakovės 2013-03-25 prašymo dėl skolos už elektros energijos perskaičiavimą netenkino, priskaičiuotos elektros energijos perskaičiavimai gyvenamajame name Kaune, (duomenys neskelbtini) , kitiems asmenims atlikti šalių susitarimu, o ne tesės aktuose numatytais pagrindais.

Teismo vertinimu, iš pateiktų elektros energijos apskaičiavimų atsakovės butui akivaizdu, kad atsakovei yra priskaičiuotas elektros energijos kiekis už name perskaičiuotą elektros energijos kiekį tais atvejais, kai elektros energijos rodmenys savininkų, gyventojų buvo neteisingai deklaruojami, tais atvejais, kai buvo padaryta klaida arba asmuo negyveno viename ar kitame bute, patalpose. Šių motyvų pagrindu teismas sprendė, kad galėjo būti neteisėtų prisijungimo atvejų prie elektros energijos tiekimo šaltinių Kaune, (duomenys neskelbtini) , kad galėjo būti neteisingai atlikti perskaičiavimai už sunaudotą elektros energiją, vasaros laikotarpiu atsakovei skaičiuotini mokesčiai už elektros energiją per mėnesį viršijo 400 Lt, o atsakovės kontrolinis elektros apskaitos skaitiklis, kuris buvo užplombuotas trečiojo asmens elektriko, parodė sunaudotą elektros energijos kiekį nuo 2008-11-07 iki 2012-06-04 3180 kWh, o tai akivaizdžiai, teismo manymu, neatitinka trečiojo asmens atsakovei pateiktų apskaičiavimų už elektros energiją.

Teismas sprendė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, jog būtų tikrinti gyvenamojo namo(duomenys neskelbtini) kitų butų, patalpų savininkų, gyventojų įrengti elektros apskaitos kontroliniai skaitikliai. Todėl teismo vertinimu, nėra duomenų, jog deklaravusių asmenų elektros apskaitos skaitiklių rodmenys yra patikimi bei teisingi. Teismas laikė, kad nėra duomenų, ar išrinkti namo įgaliotiniai vykdė savo pareigas taip, kaip tai numato LR ūkio ministro 2003-11-3 įsakymu Nr. 4-412 patvirtintas teisės aktas „Dėl įmokų už sunaudotą elektros energiją, bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodikos“ ir namo, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune butų ir negyvenamųjų patalpų savininkų ir nuomininkų susirinkimo, įvykusio 2004-09-30, nutarimais, t. y. ar tikrino savininkų, gyventojų deklaruotų elektros kontrolinių skaitiklių rodmenų teisingumą. Teismas laikė akivaizdžiu faktą, kad rašymo apsirikimai bei aritmetinės klaidos net ir mokesčių skaičiavimuose gali būti taisomi, nes priešingu atveju tai prieštarautų protingumo kriterijams.

Teismas konstatavo, kad atsakovė privalo sumokėti už buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) sunaudotą elektros energiją pagal elektros apskaitos skaitiklio parodymus bei proporcingai savo daliai gyvenamajame name(duomenys neskelbtini) už bendrai naudojamą elektros energiją pagal 2012-06-04 galiojančius tarifus, t. y. už 2727 kWh, po 0,46 –1254,42 Lt ir 788 Lt už bendrą elektros energiją, nes atsakovė 2012-06-04 sumokėjo už 453 kWh 200,13 Lt, be to, dar 9,99 Lt pagal likutį už 2008 m. spalio–lapkričio mėnesius, iš viso 2051,99 Lt. Teismas priteisė iš atsakovės 2051,99 Lt skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-03-22 iki visiško sprendimo įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimą skundžia ieškovė AB LESTO.

Šalies argumentai

Ieškovė prašė pakeisti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai – priteisti iš atsakovės O. I. 9 616,15 Lt skolą už suvartotą elektros energiją, 5 procentų metines palūkanas ir ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį iš dalies, pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, dėl to sprendimas turi būti pakeistas.

Laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2012-01-01 nebuvo visiškai atsiskaitoma už sunaudotą elektros energiją, todėl susidarė 9 616,51 Lt įsiskolinimas.

Byloje trečiojo asmens paaiškinimais ir pateiktais rašytiniais įrodymais buvo nustatyta, kad UAB „Nemuno būstas“ sumas už apskaičiuotą elektros energiją paskirstydavo vadovaudamasis LR ūkio ministro patvirtinta skaičiavimo metodika. 2004-09-30 namo gyventojų susirinkime buvo nuspręsta, jog jei buto savininkas, įsirengęs kontrolinį elektros energijos skaitiklį, laiku nepateikia namo įgaliotam asmeniui kontrolinių elektros energijos skaitiklio rodmenų, jam yra skaičiuojama suvartota elektros energija pagal buto plotą. Liudytojų parodymais nustatyta, jog O. I., nors ir įsirengė kontrolinį elektros energijos skaitiklį, tačiau nei karto per laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2012-01-01 namo įgaliotam asmeniui nepateikė elektros energijos skaitiklio parodymų.

Atsakovė O. I. sutiko su tuo, jog sąskaitas apie mokėtinas sumas už suvartotą elektros energiją ji gaudavo kiekvieną mėnesį, tačiau nei karto nesikreipė į administratorių dėl apskaičiuotų sumų. Ir tik AB LESTO pateikus ieškinį teismui, kreipėsi į administratorių dėl skolos perskaičiavimo.

O. I. neteikiant kontrolinio elektros energijos skaitiklio rodmenų, administratorius skaičiavo mokesčius pagal buto plotą, kaip yra nustatyta „Dėl įmokų už sunaudotą elektros energiją, bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamosiose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodikoje“.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas nurodytas teisės normas, nesant įrodymų, patvirtinančių atsakovo nekaltumą, sprendimą priėmė neteisėtą ir nepagrįstą.

Prie apeliantės AB LESTO apeliacinio skundo prisidėjo trečiasis asmuo UAB „Nemuno būstas“.

Trečiasis asmuo UAB „Nemuno būstas“ prašė ieškovės apeliacinį skundą patenkinti, pakeisti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai – priteisti iš atsakovės O. I. 9 616,15 Lt skolą už suvartotą elektros energiją, 5 procentų metines palūkanas ir ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovei buvo skaičiuojami mokesčiai už suvartotą elektros energiją vadovaujantis LR ūkio ministro 2003 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 4-412 „Dėl įmokų už sunaudota elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodikos patvirtinimo“ (toliau Įsakymas), t. y. ieškovės kas mėnesį pateikiama sąskaita už viso (duomenys neskelbtini) namo savininkų ir nuomininkų suvartotą elektros energiją (pagal namo įvadinio skaitiklio parodymus) buvo skirstoma taip, kaip tai numato minėtos metodikos nuostatos. Taip pat patys namo (duomenys neskelbtini) gyventojai 2004 m. rugsėjo 30 d. yra nusprendę dėl elektros mokesčio paskirstymo, jog jei buto savininkas, įsirengęs kontrolinį elektros energijos skaitiklį, laiku nepateikia namo įgaliotam asmeniui kontrolinių elektros energijos skaitiklio rodmenų, suvartota elektros energija jam yra skaičiuojama pagal buto plotą.

Atsakovė privalėjo teikti elektros apskaitos prietaisų rodmenis, tačiau šios pareigos nepaisė. Trečiasis asmuo, negavęs elektros apskaitos prietaisų rodmenų iš atsakovės, mokestį už elektros energiją skaičiuodavo pagal atsakovės turimo buto plotą. Tai, jog atsakovė neteikdavo elektros energijos skaitiklio rodmenų, patvirtino ir į bylą kviesti liudytojai. Atsakovė nesirūpino nei augančia skola, nei sumų už suvartotą elektros energiją apskaičiavimo tvarka tol, kol nebuvo kreiptąsi į teismą, nors apie susidariusį įsiskolinimą žinojo.

Per laikotarpį nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d. atsakovė neatsiskaitė už vartotą elektros energiją, dėl ko ir susidarė 9 616,51 Lt skola.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu paaiškino, o taip pat pateikė rašytinius įrodymus ir apskaičiavimus dėl kiekvieno į ieškinio laikotarpį įeinančio mėnesio skaičiavimą už sunaudotą elektros energiją, Kauno apylinkės teismas šių paaiškinimų ir pateiktų įrodymų tinkamai neįvertino. Teismas nurodė, jog „paskirstant elektros energijos kiekius buvo nustatyti neteisingo kontrolinių skaitiklių deklaravimo rodmenų atvejai, jų perskaičiavimai, neįtraukimo į sąrašus atskirų butų, patalpų ir taip padidintas atsakovei priskaičiuotos elektros energijos kiekis pagal atskirus ataskaitinius laikotarpius, be to, neteisingai buvo taikomi tarifai už elektros energiją 2010 sausio mėnesį...“ Tačiau tokie teismo pasisakymai yra niekiniai ir jais teismo sprendimo grįsti negalima, kadangi tokie teiginiai yra abstraktūs, o konkretūs pažeidimų atvejai teismo sprendimu nebuvo nustatyti ir įvardyti. Tuo labiau jog byloje kviesti liudytojai pateikė paaiškinimus tiek dėl skaičiavimo tvarkos, tiek dėl kintančio mokesčio už elektros energiją dydžio, o tai ir patvirtina, jog elektros mokestis apskaičiuotas teisėtai ir teisingai.

Žemesnės instancijos teismas

Nors byloje surinkti įrodymai pagrindžia skolos susidarymą bei apskaičiavimų pagrįstumą, tačiau neaišku, dėl kokių priežasčių Kauno apylinkės teismas šių įrodymų ir byloje ištirtų aplinkybių tinkamai neįvertino, o atsižvelgė tik į atsakovės ir jos atstovės argumentus.

LR Civilinio proceso kodekso 263 str. įtvirtina reikalavimus teismo sprendimui – jis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismo sprendimas laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas. Teismo sprendimas laikomas pagrįstu, jeigu teismo išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimas Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“). Teismo sprendime, nutartyje reikia išdėstyti visų įrodymų analizės pagrindu padarytas išvadas apie tai, ar reikšmingos bylai aplinkybės (įrodinėjimo dalykas) yra nustatytos ar nenustatytos (CPK 270 straipsnio 3, 4 dalys, 331 straipsnio 3, 4 dalys). Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovei sumokėti už suvartotą elektros energiją, nesilaikė galiojančių teisės aktų, o būtent LR ūkio ministro 2003 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 4-412 „Dėl įmokų už sunaudotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodikos patvirtinimo“, kuriame imperatyviai numatyta, jog neteikiant elektros apskaitos prietaisų duomenų mokestis už elektros energiją skaičiuojamas pagal buto plotą, tačiau Kauno apylinkės teismas savo ruožtu ir neaišku kokiu pagrindu priteisė sumokėti tiek, kiek elektros suvartota, remdamasis elektros rodmenų prietaisų parodymais.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės O. I. atstovė nurodė, kad su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka, mano, kad skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Atsakovės atstovė advokatė Rasa Užkuraitienė prašė priteisti atsakovei iš ieškovės išlaidas advokato pagalbai. Kauno apygardos teismui atsakovės atstovė 2013-11-14 (reg. Nr. E1-40465) pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei ir 200 Lt pinigų priėmimo kvitą Nr. 743407, surašytą 2013-10-16 už patarimą ir dokumento surašymą, 2013-06-28 – 200 Lt pinigų priėmimo kvitą Nr. 662364 už dokumento surašymą (4 t., b. l. 59–61).

Atsakovės O. I. atstovė nurodė, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, kadangi jame nenurodyta, kokias konkrečiai materialines teisės normas netinkamai taikė pirmosios instancijos teismas, taip pat skunde nenurodyta ir kokias procesines teisės pažeidė pirmosios instancijos teismas. Taigi skundas atmestinas, nes nėra pagrindų, numatytų LR CPK 327–330 straipsniuose, leidžiančių sprendimą naikinti.

Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad „O. I. nepateikiant kontrolinio elektros energijos skaitiklio rodmenų administratorius skaičiavo mokesčius pagal buto plotą, kaip yra nustatyta „Dėl įmokų už sunaudotą elektros energiją, bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamosiose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodikoje“. Šie apeliacinio skundo argumentai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, iš kurių matyti, kad administratorius nesilaikė metodikos reikalavimų, apskaičiuodamas mokestį už suvartotą energiją. Tai patvirtina byloje pateiktas ieškovės skolos rejestras, iš kurio matyti, kad atsakovės butui Kaune, (duomenys neskelbtini), už elektros energiją priskaičiuota labai neproporcingai, t. y. priskaičiuota 7,61 Lt 2009 m. gruodį, žiemos mėnesį, kai elektros suvartojimas yra didesnis, o vasarą, kai elektros suvartojimas mažesnis, 2009 m. birželį – 394,57 Lt, o 2010 m. rugpjūtį – 515,62 Lt (1 t, b. 1. 27, 28).

Bylos rašytiniai įrodymai, gyventojų prašymai dėl perskaičiavimų, patvirtina, kad buvo atliekami elektros energijos skolos perskaičiavimai pagal gyventojų prašymus, suderintus su įgaliotiniu, esant jo parašui. Liudytoja J. B. nurodė tas aplinkybes, kad perskaičiavimas buvo atliekamas prašymo pagrindu, kad rodmenis turėjo deklaruoti gyventojai (4 t., b. l. 14–15). Šios nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad nebuvo laikomasi teisės aktų „Dėl įmokų už sunaudotą elektros energiją, bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodikos“ patvirtintos LR ūkio ministro 2003-11-3 įsakymu Nr. 4-412, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo. taisyklių, patvirtintų 2005-10-07 LR ūkio ministro įsakymu Nr. 4-350, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų LR energetikos ministro įsakymu 2010 m. vasario 11 d. Nr. 1- 38, kadangi tokie perskaičiavimai aktuose nenumatyti. Taip skaičiuojant mokestį už suvartotą energiją buvo pažeistas taisyklių 14.1 punktas, kuris nustato, kad skaičiuojamas per ataskaitinį laikotarpį bendrabutyje sunaudotas elektros energijos kiekis pinigine išraiška, o ataskaitinis laikotarpis yra mėnuo (metodikos 4 p.)

Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, kad administratorius laikėsi nurodytų teisės aktų reikalavimų, tai patvirtina ir byloje esantys kiti rašytiniai įrodymai: Nekilnojamojo turto registro išrašas ir elektros energijos paskirstymo skaičiuotės, iš kurių matyti, kad skaičiuojant elektros energiją nurodytas ne visas namo plotas, nes elektros energijos paskirstymo skaičiuotėse namo plotas nurodytas 2581,30 kv. m (2 t b. 1. 36, 1 t b. l. 151–160), o Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išraše gyvenamojo namo Kaune, (duomenys neskelbtini), bendras plotas nurodytas 3724 kv. m, naudingas plotas – 3037,03 kv. m. Tai rodo, kad apskaičiuojant mokestį už suvartotą energiją buvo neįtrauktas visas gyvenamojo namo plotas ir buvo pažeistas metodikos 7.1 punktas.

Tai, kad metodikos reikalavimai pažeisti, atsakovės atstovės manymu, patvirtina ir tas faktas, kad paskirstymo skaičiuoklėje neatitinka butų nedeklaravusių elektros parodymų plotai su pateiktais skaitliukų parodymais, iš kurių matyti, kad nors asmenys parodymų nedeklaruodavo, tačiau jiems nebuvo skaičiuojama pagal buto plotą. Būtent šie įrodymai patvirtina, kad ieškovo argumentai apie tai, kad buvo skaičiuojama vadovaujantis metodika, yra nepagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, atsakovės atstovės nuomone, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas bei įrodymus vertino vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis pagal LR CPK 185 straipsnio nuostatas. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovavosi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padarė nešališkas išvadas. Kaip matyti iš teismo sprendimo, teismas įvertino kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padarė pagrįstas išvadas, todėl teismo sprendimas yra priimtas nenukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Visuma byloje surinktų įrodymų, atsakovės atstovės manymu, patvirtina, kad trečiasis asmuo, apskaičiuodamas mokestį už elektros energiją, nesilaikė teisės aktų reikalavimų, metodikos nuostatų, trečiojo asmens darbuotojai perskaičiuodavo mokestį už elektros energiją savo iniciatyva, be teisinio pagrindo. Todėl būtent trečiasis asmuo yra kaltas, kad apskaičiuodamas mokestį už elektros energiją nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir nevykdė su ieškove 2004-03-09 mokesčio už elektros energijos paskirstymą sutarties Nr. 2004/220-8/235 2.1 punkto.

Atsakovės atstovės vertinimu, teismo sprendimas atitinka vartojimo sutarties instituto principus, nes priimtas atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra vartotoja silpnesnioji šalis, taip pat sprendimas atitinka protingumo ir sąžiningumo principus, kadangi atsakovė negali nukentėti dėl to, kad trečiasis asmuo netinkamai vykdė savo pareigą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje neatskleistos pagrindinės faktinės ir teisinės bylos aplinkybės, tai sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti, apeliacinį skundą patenkinti iš dalies ir bylą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 313 straipsnis).

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė O. I. asmeninės nuosavybės teise 2008-10-08 įsigijo butą Nr. 610 Kaune, (duomenys neskelbtini), bendro 24,63 kv. m (19,54 kv. m, 2,76 kv. m, 2,33 kv. m) ploto su bendro naudojimosi patalpomis: f-18 (1/3 nuo 4,58 kv. m), f-19 (1/3 nuo 13,10 kv. m), e-2 (1/30 nuo 45,91 kv. m), a-2 (1/90 nuo1,67 kv. m), 116 (1/90 nuo 15,28 kv. m), 122 (1/90 nuo 17,58 kv. m), 144 (1/179 nuo 64,27 kv. m) (1 t., b. l. 13–17, 30–32). Atsakovės O. I. asmeninės nuosavybės teise įsigytų patalpų bendras plotas (kartu su bendro naudojimo patalpomis) yra 32,79 kv. m.

Atsakovė su ieškove AB LESTO nesudarė paslaugų tiekimo (elektros energijos pirkimo– pardavimo) sutarties, tačiau naudojo ieškovės teikiamą elektros energiją į atsakovės O. I. asmeninės nuosavybės teise valdomas patalpas, 2008-11-07 įrengė elektros apskaitos skaitiklį Nr. 730035 (1 t., b. l. 20). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad Elektros energijos tiekimo vartotojams (pirkimo–pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad elektros energijos tiekimo įmonė privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus. Taigi tarp ieškovės AB LESTO ir atsakovės O. I. susiformavo elektros energijos tiekimo paslaugų santykiai.

Atsakovė byloje neginčijo, kad ieškovė tinkamai tiekė elektros energiją jos butui ir pripažino pareigą atsiskaityti už bute suvartotą elektros energiją, ieškovei sumokėti mokestį už gautą paslaugą (CK 6.384 str. 1 d.).

Byloje kilo ginčas dėl atsakovei už suteiktas paslaugas – elektros energijos tiekimą priskaičiuoto mokesčio dydžio, atsakovės manymu, protinga kaina už atsakovei parduotą elektros energiją turi būti skaičiuojama pagal atsakovės bute įrengta elektros apskaitos prietaisą, o ne taip, kaip apskaičiavo ieškovė.

Bylos duomenimis, trečiasis asmuo UAB Būsto administravimo agentūra, remiantis Mokesčio už elektros energijos paskirstymą 2004-03-09 sutartimi Nr. 2004, sudaryta su ieškove (1 t., b. l. 33–40), įsipareigojo paskirstyti vartotojams mokėtinas sumas už per ataskaitinį laikotarpį suvartotą elektros energiją gyvenamosiose, negyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose teisės aktuose nustatytomis kainomis, pateikti vartotojams su AB „VST“ (AB LESTO) suderintas sąskaitas. Iš priedo prie sutarties matyti, kad gyvenamasis namas / bendrabutis Kaune, (duomenys neskelbtini), prijungtas prie Kauno UAB Būsto administravimo agentūros skyriaus elektros tinklo sąrašo. Bylos medžiaga patvirtina, kad namo administratorius UAB Būsto administravimo agentūra vykdė Mokesčio už elektros energijos paskirstymą 2004-03-09 sutartimi prisiimtas pareigas, fiksavo gyvenamojo namo elektros įvadinio skaitiklio parodymus bei paskirstydavo mokesčius vartotojams ir teikdavo duomenis ieškovei AB LESTO, kuri gaudavo apmokėjimą iš vartotojų už elektros energiją. Mokesčiai gyvenamuose namuose bendrabučio tipo buto savininkams bei nuomininkams buvo skaičiuojami pagal LR ūkio ministro įsakymu „Dėl įmokų už sunaudotą elektros energiją, bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodiką“, patvirtinta LR ūkio ministro 2003-11-3 įsakymu Nr. 4-412, ir remiantis taisyklėmis, patvirtintomis 2004-09-30 susirinkime namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), butų ir negyvenamųjų patalpų savininkų ir nuomininkų (1 t., b. l. 42–43, 84–85). Tas faktas, jog atsakovė O. I. nedalyvavo 2004-09-30 gyventojų susirinkime ir nebuvo supažindinta pasirašytinai su protokolo nutarimu, kuriuo nutarta patvirtinti taisykles, reglamentuojančias įmokų už sunaudotą elektros energijos paskirstymą butų savininkams ir nuomininkams, nėra teisiškai reikšmingas sprendžiant klausimą dėl atsakovės pareigos atsiskaityti už jos butui tiekiamą elektros energiją, nes atsakovė perėmė visas teises ir pareigas iš buvusio (duomenys neskelbtini) buto savininko, ir šios aplinkybės atsakovė byloje neginčija. Iš susirinkimo, įvykusio 2004-09-30, protokolo matyti, kad butų ir negyvenamųjų patalpų savininkai ir nuomininkai patvirtino įmokų butų ir negyvenamųjų patalpų savininkų ir nuomininkų paskirstymo taisykles. Taisyklių 2.1 p. nurodyta, kad įmokos už butuose sunaudotą elektros energiją skaičiuojamos pagal kontrolinių skaitiklių deklaruotus rodmenis; toliau 2.1 punkte nurodyta, kad iš namo įvade įrengto komercinio elektros energijos apskaitos prietaiso fiksuoto kiekio, atėmus energijos kiekį, apskaičiuotą 2.1 punkte, likusios elektros energijos kiekio 10 procentų padalinti visiems butams ir negyvenamosioms patalpoms proporcingai jų užimamam plotui; 2.3 punkte nutarta, kad likusį elektros energijos kiekį, apskaičiuotą pagal 2.1 ir 2.2 punktus, nedeklaravusiems skaitiklių rodmenų bei neįrengusiems kontrolinių skaitiklių, elektros energija skaičiuota proporcingai pagal buto užimamą bendrąjį plotą. 2.4. punkte nutarta, kad susirinkimo išrinkti įgaliotiniai kiekvieno mėnesio 25–26 dienomis pateikia UAB Būsto administravimo agentūrai viso namo sunaudotos elektros energijos kontrolinių skaitiklių rodmenis kiekvienam butui pagal priede Nr. 2 nustatytą formą. Pagal susirinkimo protokolo 2.5 p., už kontrolinių skaitiklių rodmenų pateikimą laiku, jų tikslumą atsakingi susirinkime išrinkti įgaliotiniai.

Atsakovė O. I. nuo 2008-10-08 iki 2012-01-01 už elektros energiją nemokėjo, skaitiklio rodmenų apie sunaudotą elektros energiją įgaliotiniams neteikė, šį faktą patvirtina pateikti byloje rašytiniai įrodymai: namo, esančio(duomenys neskelbtini), kontrolinių elektros skaitiklių parodymai už 2008 m. spalio–2012 m. sausio laikotarpį (2 t., b. l. 60–169), kuriuose nėra duomenų apie atsakovės sunaudotą elektros energiją; laiptinių apšvietimo-apyvartos žiniaraščiai už 2008 m. spalio–2012 m. sausio laikotarpį (3 t., b. l. 74–191, 1 t., b. l. 110), kuriose nurodyta, kad atsakovės skola už elektros energiją yra 9 616,51 Lt, pačios atsakovės O. I. paaiškinimas, kad ji nedeklaravo skaitiklio rodmenų ir pinigų už elektros energiją nemokėjo (4 t., b. l. 18). Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino įrodyta aplinkybę, kad atsakovė rodmenų apie sunaudotą elektros energiją įgaliotiniams neteikė ir skolų laiku nemokėjo (CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės AB LESTO ir trečiojo asmens UAB „Nemuno būstas“, prisidėjusio prie apeliacinio skundo, argumentais, kad skundžiamas teismo sprendimas nemotyvuotas, ieškovės ir trečiojo asmens pateikti byloje rašytiniai įrodymai neįvertinti, teisiniai argumentai be pagrindo atmesti, neatskleista bylos esmė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 263 straipsnio 1 dalies, 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus.

Byloje pateikti elektros energijos skaitiklių parodymai pagal namus už 2008 m. spalio–2012 m. sausio mėnesio laikotarpį, kuriuose užfiksuotas ginčo laikotarpiu sunaudotas namo gyventojų elektros energijos kiekis už kiekvieną mėnesį ir elektros energijos vertė nurodyta litais (1 t., b. l. 111–150). Taip pat esančiose byloje Elektros energijos paskirstymo skaičiuotėse (1 t., b. l. 151–160) užfiksuotas namo plotas ir apskaitytas elektros energijos kiekis, šio dokumento duomenimis, 2008 m. spalį namo (duomenys neskelbtini) plotas buvo 2581,30 kv. m, nuo 2009 m. lapkričio namo plotas padidėjo ir buvo 2599,58 kv. m. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neaiškino, o tiesiog nurodė, kad darytina išvada, jog galėjo būti neteisėtų prisijungimo atvejų prie elektros energijos tiekimo šaltinių Kaune, (duomenys neskelbtini).

Atsakovės atstovė procesiniuose dokumentuose nurodo, kad ginčo skolos dydis tiesiogiai priklauso nuo namo (duomenys neskelbtini) ploto, kuris įrašytas skaičiuoklėje, teisėjų kolegija su šiuo argumentu sutinka. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad bendras namo(duomenys neskelbtini) plotas apyvartos žiniaraščiuose nenurodytas, dalis įrašų apie atskirus buto plotus neįskaitoma (3 t., b. l. 78–191). Esančiame byloje NTRC duomenų banko išraše nurodyta, kad pastato gyvenamojo namo bendras plotas yra 3724,86 kv. m. Pirmosios instancijos teismas šių prieštaravimų nepašalino, nesiaiškino ir nenustatė, kokių patalpų plotas įtrauktas į elektros energijos paskirstymo skaičiuoklę (1 t., b. l. 111–150) skirstant mokesčius už elektros energiją vartotojams ir ar įtrauktas į elektros energijos paskirstymo skaičiuoklę patalpų plotas sutampa su patalpų plotu, nurodytu laiptinių apšvietimo apyvartos žiniaraščiuose (3 t., b. l. 78–191). Byloje yra duomenys, kad dalis patalpų, esančių namo, (duomenys neskelbtini) yra verslo, paslaugų patalpos, duomenys apie patalpų paskirtį suformuoti 2003-10-29, vėlesni 2009–2010 metų duomenys patvirtina, kad patalpų paskirtis keitėsi, taip pat keitėsi duomenys apie bendrą namo (duomenys neskelbtini) plotą (2 t., b. l. 167–169). Šioms aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti naujus įrodymus, įpareigojant ieškovę, trečiąjį asmenį pateikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog elektros energijos paskirstymo skaičiuoklėje ginčo laikotarpiu teisingai nurodytas namo (duomenys neskelbtini) plotas, nuo kurio paskirstyta ginčo skola už suvartotą elektros energiją atsakovės butui Nr(duomenys neskelbtini).. Pažymėtina, kad atsakovei buvo skaičiuojami mokesčiai nuo 2581,30 kv. m ploto (1 t., b. l. 151–154), o vėliau nuo 2599,58 (59) kv. m namo ploto (1 t., b. l. 154–160).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog buvo pažeidinėjama skolų paskirstymo ir paskaičiavimo metodika, patvirtinta LR ūkio ministro 2003-11-3 įsakymu Nr. 4-412, „Dėl įmokų už sunaudotą elektros energiją, bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamosiose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams“, kadangi trečiasis asmuo perskaičiuodavo skolos sumą asmenims, nedeklaravusiems rodmenų apie sunaudotą elektros energiją, nors tai nėra numatyta teisės aktuose, kurių pagrindu ieškovė pateikė reikalavimą dėl skolos sumokėjimo atsakovei. Tačiau pirmosios instancijos teismas neaiškino, kaip ieškovė administravo perskaičiuotą skolos sumą patenkinus vartotojo prašymą dėl skolos sumažinimo, ar ieškovės perskaičiuota skolos suma buvo įtraukta į elektros energijos paskirstymo skaičiuoklę ir priskaičiuota kitiems vartotojams, tarp jų ir atsakovei, ir ar dėl to nepadidėjo priskaičiuota atsakovei skola už elektros energiją. Surinkti byloje rašytiniai įrodymai (3 t., b. l. 6–57) patvirtina, kad įvairiais laikotarpiais ieškovei buvo pateikti elektros energijos vartotojų prašymai dėl elektros energijos perskaičiavimo, vartotojų prašymuose įrašytos rezoliucijos patvirtina, kad vartotojų prašymai patenkinti, skolos už suvartotą elektros energiją perskaičiuotos, duomenys apie skolų perskaičiavimus įtraukti į laiptinių apšvietimo žiniaraščių apskaitą (3 t., b. l. 74–191) nurodant pinigų sumą su minuso ženklu grafoje ,,perskaičiuota“. Todėl šioms aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti naujus įrodymus ir nustatyti, ar perskaičiuotos lėšos nebuvo pakartotinai įtrauktos į vartotojų mokesčius už elektros energiją.

Atsakovės nuomone, neteisingo elektros energijos vartotojams paskirstymo faktą patvirtina netolygus skolos apskaičiavimas atskirais laikotarpiais, nes remiantis ieškovės apskaičiavimu, atsakovė 2010-08 privalėjo sumokėti 515,62 Lt dydžio mokestį, o 2011-04 atsakovė įpareigota sumokėti 559,097 Lt už elektros energiją (b. l. 155, 158, 1 t.). Byloje pateiktos pažymos apie ginčo laikotarpiu suvartotą elektros energiją bendrabutyje, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), pažymose, remiantis skaitiklių Nr. 155351 ir 255314 duomenimis, užfiksuotas vartotojų sunaudotas elektros energijos kiekis, ten pat nurodyta elektros energijos vertė pinigais (1 t., b. l. 168, 165, 167, 169–174, 176–177, 179–183, 185–190, 192, 194, 196–197). Taip pat byloje pateiktos elektros energijos skaitiklių parodymų pagal namus suvestinės (1 t., b. l. 111–150), kuriose nurodyta deklaruota pagal butų kontrolinių elektros energijos skaitiklių parodymus elektros energija, o jos vertė įtraukta į elektros energijos paskirstymo skaičiuotę (1 t., b. l. 151–160). Byloje yra pateikti kontrolinių elektros skaitiklių parodymų duomenys (2 t., b. l. 60–164), kuriuose įgaliotiniai užfiksavo skaitiklių parodymus ir pažymėjo suvartotos elektros energijos skirtumą. Pirmosios instancijos teismas minėtų rašytinių įrodymų turinio netyrė, o tiesiog nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog deklaravusių asmenų elektros apskaitos skaitiklių rodmenys yra patikimi bei teisingi.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškinio reikalavimus tenkino iš dalies atsižvelgęs į išnagrinėtas bylos aplinkybes bei ištirtus įrodymus, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netyrė visų surinktų byloje įrodymų, todėl teismo išvados negali būti laikomos teisėtomis ir pagrįstomis dėl padarytų procesinių pažeidimų (CPK 329 str. 1 d.).

Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes nenustatė esminių šioje byloje teisiškai reikšmingų aplinkybių. Atsižvelgdama į papildomai išreikalautinų ir tirtinų įrodymų apimtį ir pobūdį bei naujai nagrinėtinus klausimus. teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje pateiktus įrodymus šios bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl šios priežasties apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kolegija

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimą panaikinti, bylą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Galina BlaževičGintautas KoriaginasArvydas Žibas