Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė, sekretoriaujant Justinai Brazaitytei, dalyvaujant ieškovui V. N., ieškovo atstovui advokatui V. D., atsakovui V. N., atsakovo atstovui advokato padėjėjui E. B., tretiesiems asmenims J. N., A. N., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovui V. N. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas nustatė, kad ieškovas V. N., gimęs (duomenys neskelbtini), yra atsakovo V. N. ir trečiojo asmens J. N. sūnus. Ieškovas paduodamas ieškinį teismui mokėsi (duomenys neskelbtini) 11 klasėje (b. l. 7), šiuo metu mokosi 12 klasėje. Gimnazijos pateiktoje ieškovo charakteristikoje nurodyta, kad ieškovo pasiekimų vidurkis yra 8,64 balo, pamokų praleido nedaug, pamokos buvo praleistos dėl ligos (b. l. 9). Ieškovui yra nustatytas 45 proc. darbingumas (b. l. 11), jo pajamas sudaro 270,00 Lt šalpos pensija neįgaliajam (b. l. 63). Nustatyta, kad atsakovas V. N. turi vieną išlaikytinį – ieškovo nepilnametį brolį A. N. (b. l. 30-31), atsakovo pajamos sudaro 898,19 Lt invalidumo / netekto darbingumo pensija (b. l. 34-36), atsakovui nustatytas 35 proc. darbingumas (b. l. 29). Nustatyta, kad trečiojo asmens, ieškovo motinos, pajamos per mėnesį sudaro nuo 1040,36 Lt iki 1409,16 Lt (b. l. 50), ji taip pat turi dar vieną išlaikytinį – nepilnametį sūnų A. N.. Ieškovo teigimu, jis šiuo metu gyvena su motina, kuri jį visiškai išlaiko.

Dėl paramos būtinumo ir išlaikymo dydžio.

Pagal bendrąjį principą, tėvų teisės ir pareigos vaikams, taip pat ir pareiga materialiai išlaikyti vaiką, baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės (Civilinio kodekso 3.160 straipsnio 1 dalis). Pripažįstama, kad sulaukęs pilnametystės, t. y. nuo aštuoniolikos metų amžiaus, darbingas asmuo privalo pats rūpintis savo išlaikymu, dirbti ar rasti kitą pajamų šaltinį, kad galėtų savarankiškai tenkinti savo poreikius. Tačiau įstatyme yra nustatytos ir išimtys, kai tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus išlieka net ir tais atvejais, kai vaikui sukanka aštuoniolika metų. Vadovaujantis Civilinio kodekso 3.192¹ straipsnio 1 dalimi, tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tokia tėvų pareiga kildinta ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies, tuo metu reguliavusios išlaikymo priteisimą pilnamečiam vaikui, konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip ir nepilnamečiams vaikams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal Civilinio kodekso 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiui vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Kai sprendžiama dėl išlaikymo pilnamečiam moksleiviui, siekiančiam vidurinio išsilavinimo, priteisimo ir taikant Civilinio kodekso 3.4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus teisės principus, itin reikšminga jau pirmiau nurodyta konstituciškai pagrįsta nuostata, Konstitucinio Teismo apibrėžta formuluote: „atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu“ (Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-7-204/2009). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu vaikas mokosi vidurinėje mokykloje ir jam tuo tikslu yra reikalinga parama. Vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą, be kurio asmuo negalės ateityje siekti aukštesnio išsilavinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007). Tai reiškia, kad būtent tuo tikslu, jog būtų užtikrinta moksleiviui įstatymuose suteikta teisė turėti pakankamai laiko siekti išsilavinimo pagal jo poreikius ir galimybes, valstybė įtvirtintu reguliavimu siekia padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, todėl abu tėvai privalo taip pat padėti moksleiviui ir (ar) studentui įgyvendinti šią teisę, labiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad pilnametis vaikas dar neįgijo iš esmės šiuolaikinėje valstybėje būtino ir pagrindinio išsilavinimo, kuris vėliau taptų pamatu siekiant aukštesnio išsilavinimo ar profesijos.

Išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui dydis turi būti proporcingas pilnamečio moksleivio poreikiui bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas viduriniam išsilavinimui įgyti. Pažymėtina, kad pilnamečio moksleivio išlaikymas, kuriuo užtikrinamos būtinos sąlygos viduriniam išsilavinimui įgyti, negali būti suprastas siaurai, tik kaip garantijų pažangumui pasiekti suteikimas. Toks išlaikymas apima platų būtinų sąlygų išsilavinimui gauti spektrą.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui, negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (inter alia nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams). Dėl tokios įstatymo nustatytos tėvų pareigos vykdymo negali būti sukurta tokia situacija, kad iš esmės pablogėtų tėvų ar kitų asmenų padėtis ar dėl to tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų šios pareigos vykdyti. Pabrėžtina, kad teisingumo ir protingumo šeimos teisiniuose santykiuose principus pažeistų išlaikymo pilnamečiam moksleiviui priteisimas iš tėvų, kuriems patiems reikia paramos, globos ir pan. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko poreikius, turimą turtą ir pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011).

Taigi pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką išlaikymas iš tėvų pilnamečiam vidurinėje mokykloje besimokančiam ir ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas kai yra visuma įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovas yra pilnametis, tačiau ne vyresnis nei 24 metų, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Ieškinio padavimo metu ieškovas mokėsi 11 klasėje, šiuo metu ieškovas mokosi 12 klasėje. Todėl ieškovas pirmąją sąlygą, su kuria siejamas išlaikymo priteisimas pilnamečiam vaikui, yra įvykdęs.

Antroji sąlyga su kuria siejamas išlaikymo priteisimas pilnamečiam vaikui – vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pažangiu mokymusi vidurinėje mokykloje (Civilinio kodekso 3.192¹ straipsnio 1 dalis) laikytinas mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovo pažymių vidurkis 11 klasėje buvo 8,64 balo, ieškovas buvo perkeltas į 12 klasę, kurioje mokosi šiuo metu. Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką bei byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovas V. N. atitinka sąžiningai ir pažangiai besimokančio moksleivio kriterijus.

Bylos duomenys ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas savo vardu neturėjo ir neturi jokio registruotino turto, yra 12 klasės mokinys, todėl suprantama, kad būdamas abiturientu savo jėgas ir laiką privalo skirti geriems mokslo rezultatams pasiekti, kurie turės esminę įtaką jo tolimesniam savarankiškam gyvenimui, todėl neturi galimybių dirbti ir užsidirbti sau pragyvenimui. Be to, ieškovo galimybes įsidarbini apsunkina aplinkybė, kad ieškovas yra iš dalies darbingas, jam nustatytas 45 procentų darbingumo lygis (b. l. 11), ieškovas gauna 270,00 Lt šalpos pensiją neįgaliajam (b. l. 63). Ieškovas gyvena kartu su motina J. N., kuri išlaiko ieškovą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad trečiojo asmens (ieškovo motinos) pajamos per mėnesį sudaro nuo 1040,36 Lt iki 1409,16 Lt (b. l. 50), ji neturi nekilnojamojo turto. Ieškovo motina turi dar vieną išlaikytinį - nepilnametį vaiką A. N.. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, laikytina, kad ieškovo turtinė padėtis yra sunki ir jam yra reikalinga tėvų parama, todėl toliau spręstina, kokie yra pilnamečio vaiko poreikiai, taip pat vertintinos tėvo finansinės galimybės prisidėti prie jo poreikių tenkinimo.

Ieškovas nurodė, kad jo poreikiams tenkinti reikalinga apytiksliai 890,00 Lt - 900,00 Lt per mėnesį suma, kurią sudaro: 50,00 Lt kanceliarinėms prekėms, 10,00 Lt pokalbiams telefonu, 110,00 Lt maistui mokykloje skirti pinigai, 30,00 Lt pratyboms, kopijavimo išlaidoms, 40,00 Lt higienos reikmenims ir vitaminams, 100,00 Lt aprangai ir avalynei, 150,00 Lt komunalinėms paslaugoms, 400,00 Lt maistui (b. l. 8). Teismo nuomone, ieškovo nurodytos sumos, reikalingos pilnamečio vaiko (suaugusio žmogaus) poreikiams patenkinti, yra pagristos, nėra dirbtinai padidintos. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad ieškovui reikia kasdien valgyti, kad jam yra reikalingi vitaminai, drabužiai ir avalynė, taip pat higienos priemonės, išlaidos mokymosi prekėms ir kt. Pabrėžtina, kad ieškovas į poreikių suvestinę neįtraukė išlaido jo laisvalaikio išlaidų. Neginčytina, kad ieškovui taip pat tenka ir komunalinių mokesčių dalis, komunikavimo su artimaisiais tikslu yra reikalingos mobiliojo ryšio paslaugos. Atsakovas nurodė, kad vaikas remia religinę organizaciją, mokėdamas nario mokestį, todėl, atsakovo nuomone, nėra teisinga tokias išlaidas priteisti iš atsakovo (b. l. 25). Iš byloje pateikto Kauno jungtinės metodistų bažnyčios rašto nustatyta, kad minėta bažnyčia privalomo nario mokesčio nerenka. Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovo argumentą dėl išlaidų religinei bendruomenei. Teismas dėl šio argumento pažymi, kad iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog šeimoje kildavo konfliktai, vienas vaiko tėvų konfliktų buvo smurtinis, motinai dėl to buvo apribota laisvė. Iš medicininių dokumentų nustatyta, kad ieškovui buvo diagnozuota vidutinio sunkumo depresija, todėl, teismo vertinimu, ieškovo tėvai turi sudaryti savo pilnamečiui vaikui sąlygas įgyvendinti religijos išpažinimo laisvę, kuri tikėtina padeda ieškovui tvirtėti kaip asmenybei, susitaikyti su vaikystėje patirtais išgyvenimais, susijusiais su tėvų konfliktais. Ieškovo prašomas priteisti išlaikymo dydis - 300,00 Lt pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką yra ženkliai mažesnis nei orientacinė nurodyta išlaikymo suma, todėl papildomai įrodinėti išlaikymo dydžio nereikia. Įvertinus ieškovo poreikius, atsižvelgus į įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis), vertintina, kad ieškovo poreikiams patenkinti jam besimokant vidurinėje mokykloje yra reikalinga 890,00 Lt suma per mėnesį.

Dėl atsakovo finansinės galimybės prisidėti prie ieškovo išlaikymo.

Teismas, priimdamas sprendimą dėl pilnamečio išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia ne tik į vaiko, bet ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (Civilinio kodekso 3.192¹ straipsnio 3 dalis). Tėvų turtinė padėtis paprastai yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.

Vertinant atsakovo finansines galimybes nustatyta, jog atsakovas nedirba, yra neįgalus, jo oficialias pajamas sudaro gaunama 898,19 Lt invalidumo / netekto darbingumo pensija (b. l. 34-35). Atsakovas nurodė, kad jokio vertingo turto neturi. Atsakovas turi kitą nepilnametį vaiką trečiąjį asmenį A. N., kurį taip pat turi išlaikyti. Teismas pažymi, kad A. N. yra bendras atsakovo ir J. N. vaikas, todėl šio vaiko išlaikymo pareiga tenka abiems tėvams. Išlaikymo klausimas yra sprendžiamas santuokos nutraukimo byloje Nr. 2-5212-947/2014. Atsakovas nurodė, kad priteisus didesnį nei 130,00 Lt išlaikymą ieškovui, būtų pažeisti kito atsakovo nepilnamečio vaiko interesai. Teismas pažymi, kad abiems atsakovo vaikams (tiek nepilnamečiui, tiek pilnamečiui, besimokančiam vidurinėje mokykloje) yra reikalingas tėvo išlaikymas, materialinė parama. Teismas pažymi, kad tėvų pareigos vaikams yra lygios, todėl abu tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaikus. Iš byloje teiktų paaiškinimų nustatyta, kad vaikų motina vykdo šią pareigą ir vaikus išlaiko. Iš atsiliepimų ir atsakovo paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad iš esmės atsakovas su ieškiniu dėl išlaikymo priteisimo nesutinka dėl sunkios turtinės padėties. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis bent bandė ieškotis kokio nors darbo. Jo paaiškinimus, kad jis kreipėsi į darbo biržą, bet iš jos buvo „išvarytas“, nepagrindžia jokie byloje esantys rašytiniai įrodymai. Atsakovas taip pat leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė savo paaiškinimų, kad dėl sveikatos problemų turi didelių išlaidų kiekvieną mėnesį. Pabrėžtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo aplinkybė, jog atsakovas rūko, pats atsakovas nurodė, kad jis per mėnesį šiam poreikiui patenkinti išleidžia apie 100,00 Lt, jo pakviestos liudyti dukterys Z. N. ir G. N. paliudijo, kad tėvas per mėnesį išleidžia 100,00 Lt, 200,00 Lt įsigyti cigaretėms (nurodė surūkantis po du blokus cigarečių per mėnesį). Atsakovas teismo posėdyje atsakydamas į teismo klausimą, patvirtino, kad ir po to, kai buvo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams sūnums, t. y. pradėjus išskaičiuoti kiekvieną mėnesį po 449,09 Lt (b. l. 35), jis šio žalingo įpročio vis tiek neatsisakė. Darytina išvada, kad atsakovas, teigdamas, kad gali skirti sūnaus išlaikymui tik 130,00 Lt per mėnesį, yra nepagrįstas, nes vien tik atsisakius žalingo įpročio rūkyti atsakovas galėtų 50,00 Lt ir daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo. Dar daugiau, paties atsakovo pakviestos liudyti dukterys nurodė, kad tėvas vartoja alkoholį, nors pats atsakovas teigė, kad dėl sveikatos būklės negali visiškai vartoti alkoholinių gėrimų. Liudytoja Z. N. paliudijo, kad tėvas alkoholį vartoja švenčių metų, liudytoja G. N. paliudijo, kad bent vieną kartą per mėnesį mato tėvą apsvaigusį nuo alkoholio. Šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės taip pat patvirtina, kad atsakovas patiria išlaidų ir šiam žalingam įpročiui patenkinti, tačiau šio įpročio neatsisako, kad galėtų didesne dalimi prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo. Tai, kad atsakovas iš dalies yra nedarbingas nereiškia, jog atsakovas visiškai negali dirbti. Teismo vertinimu, atsakovas, turėdamas įstatyme jam nustatytą pareigą materialiai išlaikyti savo vaiką, prioriteto ir sąžiningumo principų pagrindu privalėtų imtis visų aktyvių veiksmų, kad galėtų prisidėti prie vaiko poreikių patenkinimo. Akcentuotina, kad pareiga išlaikyti savo vaikus, dėti maksimalias pastangas, kad būtų patenkinti ne tik būtiniausi vaiko poreikiai (tokie kaip maistas, būstas, apranga ir pan.), tačiau taip pat užtikrinta vaiko teisė į turiningą laisvalaikį, poilsį, tenka tėvams.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus apie šalių turtinę padėtį ir pilnamečio vaiko poreikius, byloje dalyvaujančių asmenų žodinius paaiškinimus, liudytojų parodymus, įvertinęs šalių galimybes gauti pajamų, įvertinęs tai, kad ieškovas nors yra pilnametis, bet ieškinio padavimo ir bylos nagrinėjimo metu nėra įgijęs vidurinio išsilavinimo, mokosi vidurinėje mokykloje, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis), konstatuoja, kad atsakovas gali pilnamečiui sūnui V. N. teikti išlaikymą po 270,00 Lt kiekvieną mėnesį, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis, Civilinio kodekso 3.192¹ straipsnis).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus ieškovo poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas nustatė, kad ieškovas, naudodamasis advokato teisine pagalba, patyrė 600,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (b. l. 73-75). Atsižvelgiant į tai, kad yra patenkinta 90 procentų reikalavimų (300,00 Lt x 90 proc. = 270,00 Lt), 90 procentų šių išlaidų priteistina ieškovui iš atsakovo – 540,00 Lt (600,00 Lt x 90 proc. = 540,00 Lt).

Atsižvelgiant į tai, kad yra atmesta 10 procentų reikalavimų, 10 procentų išlaidų, kurias patyrė valstybė, teikdama atsakovui antrinę teisinę pagalbą, priteistina valstybei iš ieškovo – 38,40 Lt (384,00 Lt x 10 proc. = 38,40 Lt).

Teismas šioje byloje patyrė 17,74 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškinį patenkinus iš dalies, t. y. patenkinus 90 proc. reikalavimų, atitinkama išlaidų dalis turėtų būti priteista iš atsakovo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra 50 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, procesinių dokumentų išlaidos iš atsakovo nepriteistinos, nes šių išlaidų dydis yra mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (17,74 Lt x 90 proc. = 15,96 Lt; 15,96 Lt : 2 = 7,98 Lt) (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), išlaikymą pilnamečiui sūnui V. N., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 270,00 Lt (du šimtus septyniasdešimt Lt) (nuo 2015-01-01 – 78,20 EUR) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2014-06-12) iki ieškovas V. N. mokysis vidurinėje mokykloje, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ieškovui V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 540,00 Lt (penkis šimtus keturiasdešimt Lt) (nuo 2015-01-01 – 156,39 EUR) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 38,40 Lt (trisdešimt aštuonis Lt 40 ct) (nuo 2015-01-01 – 11,12 EUR) antrinės teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas „Swedbank“, AB (kodas 73000), įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – už antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.