Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Č. ieškinį atsakovei V. Č. dėl santuokos nutraukimo ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu išsprendimo ir pagal atsakovės V. Č. priešieškinį ieškovui R. Č. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu išsprendimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad tarp jo ir atsakovės santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai augina du nepilnamečius vaikus: A. Č. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir L. Č. (gim. (duomenys neskelbtini)).

1. Dėl santuokos nutraukimo.

Pagal visuotinai priimtas moralės normas ir elgesio taisykles, bei Lietuvos Respublikos CK įtvirtintas teisines sutuoktinių pareigas, sutuoktiniai privalo vienas kitą gerbti, būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą remti moraliai ir materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ir kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Visos šios pareigos tarpusavyje susijusios-vienos pareigos pažeidimas reiškia ir kitos pažeidimą.

Kurį laiką po santuokos sudarymo bendro gyvenimo santykiai šeimoje buvo normalūs: abu sutuoktiniai tinkamai vykdė bendras sutuoktinių pareigas, gerbė vienas kitą gyveno santuokinį gyvenimą bei tvarkė bendrą ūkį. Vėliau atsakovės elgesys pasikeitė, ji tapo nelojali savo vyrui, pradėjo jo nebegerbti. Tarp sutuoktinių prasidėjo konfliktai. Jie suprato, kad jų požiūriai į gyvenimą skiriasi, tai trukdo jiems taikiai gyventi santuokoje ir turėti darnią šeimą. Paaiškėjo, kad jie yra skirtingų charakterių žmonės, šeimos vertybes ir gyvenimą kartu supranta skirtingai, dėl ko bendras jų gyvenimas tapo nebeįmanomas.

Jau seniai sutuoktiniai nesutaria, nesugeba bendrai priimti protingų ir racionalių sprendimų dėl bendro ūkio tvarkymo, vaikų auklėjimo ir kitų šeimos klausimų. Pradžioje ieškovas stengėsi išsaugoti šeimą nes šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai. Ieškovas dažnai nusileisdavo atsakovei konfliktinėse situacijose, bet ilgainiui toks gyvenimas jam tapo nepakeliama našta. Kiekvienas ieškovo bandymas bendrauti su atsakove virsdavo barniu, kurį išprovokuodavo pati atsakovė. Galiausiai sutuoktiniai taip susipyko, kad atsakovė išvarė savo vyrą iš namų. Ieškovas ne tik nebegali normaliai pasikalbėti su žmona, bet ir negali matytis, bendrauti su vaikais. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, kad santuoka yra iširusi ir ieškovas siekia tik įforminti susiklosčiusią situaciją pasidalinti santuokoje įgytą turtą nustatyti aiškią bendravimo su vaikais tvarką.

Ieškovas mano, kad jo santuoka iširo dėl skirtingp požiūrio į gyvenimą, susiklosčiusių problemų sprendimą, bendro ūkio tvarkymą. Sutuoktiniai nuolat nesutardavo ir nesutaria ne tik dėl esminių šeimos klausimų sprendimo, tačiau ir dėl smulkmenų. Esant tokioms aplinkybės, geriausia išeitis būtų nutraukti santuoką. Tačiau atsakovė nesutinka taikiai skirtis ir sudaryti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, nors ieškovas atsakovei tokį santuokos nutraukimo variantą siūlė. Todėl ieškovas kreipėsi į teismą su šiuo ieškiniu ir prašo santuoką nutraukti teismo sprendimu. Ieškovas, gerbdamas savo žmoną ir savo vaikų motiną nenorėtų į viešumą kelti bei teisme nagrinėti visų šeimoje kilusių konfliktų priežasčių, kaltinti dėl to atsakovę ir pan. Todėl mano, kad teismas turėtų santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes tokiu atveju atsirastų tos pačios teisinės pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3. 61 str. 3d., 3.51-3.54 str.). Tačiau, jeigu atsakovė ginčis šį ieškovo siūlomą santuokos nutraukimo pagrindą ir dėl santuokos nutraukimo kaltins ieškovą tokiu atveju ieškovas pasilieka teisę patikslinti šį ieškinį ir įrodinėti atsakovės kaltę dėl šeimos iširimo.

Ieškovas yra įsitikinęs, kad susitaikyti ir šeimos išsaugoti nebepavyks. Sutuoktiniai jau kartu nebegyvena santuokinio gyvenimo, nebeveda bendro ūkio. Taikiai išspręsti susidariusios situacijos neįmanoma, sutuoktiniai atnaujinti santuokinių ryšių nebegali ir nebenori. Nebėra jokios tikimybės, kad jie gyvens kartu. Visos galimybės išsaugoti santuokąjau išnaudotos, todėl ieškovas prašo teismą taikyti Lietuvos Respublikos CK 3.54 str. 4 d., nes termino sutuoktiniams sutaikyti nustatymas prieštarautųjų interesams.

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos tokios pavardės: „Č.“ ir „B.“. Jeigu atsakovė pageidautų pasilikti savo ankstesnę pavardę „Gasparavičiūtė“, ieškovas tam neprieštarautų.

2. Dėl buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

Pažymėtina, kad šiuo metu abu sutuoktiniai yra veiksnūs, darbingi, neturi sveikatos sutrikimų, galinčių įtakoti būtinybę teikti vienas kitam tarpusavio išlaikymą. Esant tokioms aplinkybėms, nei vienas iš sutuoktinių neturėtų reikalauti ir/ar mokėti kompensacijų, pašalpų ar kitų mokėjimų vienas kito išlaikymui. Todėl vienam iš kito išlaikymas nepriteistinas.

3. Dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalinimo.

CK 3.118 str. nustatyta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas, kuris mažinamas bendrų prievolių (skolų) suma, likęs turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis.

Santuokos metu sutuoktiniai įgijo šį nekilnojamąjį turtą: Butas/Patalpa-Butas (2 kambarių, 47.98 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios (butų) paskirties) esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 20 309 litų.

Santuokos metu sutuoktiniai įgijo šį kilnojamąjį turtą:

1. Televizorius - 100 Lt vertės;

2. LG DVD grotuvas su erdvinio garso sistema - 1 200 Lt vertės;

3. Šaldytuvas - 1 300 Lt vertės;

4. Skalbimo mašina - 200 Lt;

5. Svetainės baldų komplektas (minkšta dalis) – 2 000 Lt vertės;

6. Sekcija, lentyna - 400 Lt vertės

7. Spinta - 100 Lt vertės;

Iš viso: 25 609 Lt. Kito dalintino turto sutuoktiniai neturi.

Butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), sutuoktiniams nupirko R. Č. motina S. N. Š. ir įregistravo savo vardu. Sutuoktinių šeima šiame bute apsigyveno 1998 m. žiemą. Kadangi už komunalinius patarnavimus nebūdavo laiku atsiskaitoma, tai kreditoriai skolas išieškodavo iš ieškovo motinos kaip šio buto savininkės. Esant tokiai situacijai, S. N. Š. perleido minėtą butą V. ir R. Č. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Ieškinio pateikimo teismui dieną taip pat yra susidariusios skolos už komunalinius patarnavimus. Iš pateikiamų pažymų matyti, kad sutuoktiniai turi šias bendras prievoles:

l. AB „VST“ skola 45,78 Lt.

2. AB „Lietuvos dujos“ skola 153,45 Lt.

3. UAB „Šiaulių vandenys“ skola 224,62 Lt.

4. UAB „Šiaulių namų valda“ skola 416,62 Lt.

5. AB „Šiaulių energija“ skola 1 158,35 Lt.

6. AB „Swedbank“ skola 3793,29 Lt.

Iš viso: 5 792,11 Lt.

Sutuoktiniai kitų kreditorių neturi.

Iš AB „Swedbank“ gauta paskola buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti, nes iš šios sumos buvo įdėtos buto laukinės šarvuotos durys (1 200 Lt su įdėjimu) bei pakeisti bute radiatoriai ir vamzdynas (1 200 Lt bei 300 Lt už darbus). Iš UAB „MCB Finance“ gauta paskola taip pat buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti, nes iš šios sumos buvo apmokėta dalis komunalinių patarnavimų, dalis 2010-02-19 pervesta atsakovei maistui pirkti, pragyvenimui. Kadangi 450 Lt sumą UAB „MCB Finance“ ieškovas iš savo algos jau grąžino, tai ji nebetrauktina į prievolių sąrašą, tačiau į tai teismas taip pat turėtų atsižvelgti. Esant tokioms aplinkybėms, iš šių sandorių kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme.

Pagal CK. 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Esant tokioms teisės normoms, ieškovas teismo prašys padalinti visą santuokoje įgytą turtą natūra, kiek įmanoma prisilaikant lygių dalių principo. Bendros sutuoktinių prievolės taip pat dalintinos atitinkamai. Taigi, ieškovas teismo prašys santuokoje įgytą turtą padalinti taip:

Ieškovo R. Č. asmenine nuosavybe pripažinti šį turtą:

1. 0,48 dalys nekilnojamojo turto Butas/Patalpa-Butas (2 kambarių, 47.98 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios (butų) paskirties) esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurias sudaro - 16,02 m2, kambarys, pažymėtas plane 91-2, ir 1/2 dalis bendrojo naudojimo patalpų: 4,74 m2 rūsio (pažymėto 82), 5,58 m2 koridoriaus (pažymėto 91-1), 2,88 m2 vonios (pažymėtos 91-4), 6,14 m2 virtuvės (pažymėtos 91-3), (atitenkančio turto vertė 9 748,32 Lt).

2. Svetainės baldų komplektas (minkšta dalis) (2 000 Lt vertės).

3. Sekcija, lentyna (400 Lt vertės).

4. Spinta (100 Lt vertės).

Iš viso turto už 12 248,32 Lt.

Atsakovės V. Č. asmenine nuosavybe pripažinti šį turtą:

1. 0,52 dalys nekilnojamojo turto Butas/Patalpa-Butas (2 kambarių, 47.98 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios (butų) paskirties) esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurias sudaro - 17,36 m2 kambarys, pažymėtas plane 91-5, ir 1/2 dalis bendrojo naudojimo patalpų: 4,74 m2 rūsio (pažymėto 82), 5,58 m2 koridoriaus (pažymėto 91-1), 2,88 m2 vonios (pažymėtos 91-4), 6,14 m2 virtuvės (pažymėtos 91 -3), (atitenkančio turto vertė 10 560,68 Lt);

2. Televizorius - 100 Lt vertės;

3. LG DVD grotuvas su erdvinio garso sistema (1 200 Lt vertės);

4. Šaldytuvas (1 300 Lt vertės);

5. Skalbimo mašina (200 Lt);

Iš viso turto už 13 360,68 Lt.

Ieškovas teismo prašys santuokoje įgytas prievoles padalinti taip:

Nustatyti, kad ieškovas R. Č. iš savo asmeninio turto sumoka AB „Swedbank“ 3 793,29 Lt skolą.

Nustatyti, kad atsakovė V. Č. iš savo asmeninio turto sumoka AB „VST“ 45,78 Lt skolą, AB „Lietuvos dujos“ 153,45 Lt skolą, UAB „Šiaulių vandenys“ 224,62 Lt, UAB „Šiaulių namų valda“ 416,62 Lt skolą, AB „Šiaulių energija“ 1 158,35 Lt skolą, iš viso: 1 998,82 Lt.

Jeigu bent vienas iš sutuoktinių nustatytu laiku nesumokės skolų, palūkanų, delspinigių ar bet kokio kito mokėjimo aukščiau nurodytiems kreditoriams ir jie šiuos mokėjimus nurašys nuo vienos ar visų kito iš sutuoktinių bankuose visomis valiutomis turimų sąskaitų ar kitaip mokėtinas sumas išskaičius iš kitam iš sutuoktinių priklausančio turto, pastarasis įgis regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į savo prievolės neįvykdžiusį sutuoktinį tokio dydžio, kokia dalimi jo sąskaita buvo įvykdyta pastarojo prievolė.

4. Dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo.

Atsižvelgiant į tai, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), tarp sutuoktinių dalinamas natūra, tai reikalinga nustatyti naudojimosi šiuo turtu tvarką.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalimi, ,,bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčio ieškinį“. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra išvariusi savo vyrą iš namų ir trukdo jam naudotis savo turtu, akivaizdu, kad yra ginčas tarp šalių dėl šio turto naudojimo. Pažymėtina, kad siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų. Tuo atveju, jei bendraturtis prieštarauja kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, siekdamas tik savo interesų patenkinimo, teismas tokius veiksmus turėtų vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise bei parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovas siūlo ir prašo teismo patvirtinti šią naudojimosi patalpomis, esančiomis adresu (duomenys neskelbtini), tvarką:

1. 16,02 kv. m. kambarį, pažymėtą plane 91-2 ieškovas R. Č. naudoja savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bute gyvenančių nepilnamečių vaikų interesus ir nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų.

2. 17,36 kv. m. kambarį, pažymėtą plane 91-5 atsakovė V. Č. naudoja savo nuožiūra, atsižvelgdama į bute gyvenančių nepilnamečių vaikų interesus ir nepažeisdama kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų.

3. 4.74 kv. m. rūsio sandėlis naudojamas šia tvarka:

a. daiktams sandėliuoti, kiekvienas iš bendraturčių įsirengia savo lentynas (stalažus): ieškovas - kairėje, atsakovė - dešinėje pusėje nuo įėjimo;

b. draudžiama dėti daiktus ant praėjimo, t.y. taip, kad kitas bendraturtis negalėtų laisvai prieiti prie savo rūsyje laikomų daiktų;

c. nuolat stebėti rūsyje greitai gendančius daiktus, o jiems sugedus – nedelsiant pašalinti ir sutvarkyti patalpą;

d. rūsio patalpos durų, užrakto, lango, elektros instaliacijos bei apšvietimo įrangos, apdailos išlaidas bendraturčiai dengia lygiomis dalimis.

4. 5.58 kv. m. koridorius naudojamas šia tvarka:

a. savo viršutiniams drabužiams, batams, galanterijai ir kt. laikyti kiekvienas iš bendraturčių naudoja savo baldus ir šiuos daiktus laiko tik juose;

b. draudžiama koridoriuje laikyti bet kokius daiktus, kurie apribotų praėjimo laisvę;

c. laukinių durų, užrakto, elektros instaliacijos bei apšvietimo įrangos, koridoriaus apdailos išlaidas bendraturčiai dengia lygiomis dalimis.

5. 2,88 kv. m. vonios kambarys naudojamas šia tvarka:

a. Tualetinėms, švaros priemonėms bei reikmenims laikyti kiekvienas iš bendraturčių naudoja savo baldus ir šias priemones laiko tik juose;

b. kiekvienas iš bendraturčių naudojasi tik savo tualetiniais švaros reikmenimis;

c. durų, užrakto, elektros instaliacijos bei apšvietimo įrangos, vonios santechnikos bei patalpos apdailos išlaidas bendraturčiai dengia lygiomis dalimis.

6. 6.14 kv. m. virtuvė naudojama šia tvarka:

a. maisto produktams bei kitiems reikmenims laikyti kiekvienas iš bendraturčių naudoja savo baldus ir šias priemones laiko tik juose;

b. kiekvienas iš bendraturčių naudojasi tik savo maisto produktus bei reikmenimis;

c. nuolat stebėti virtuvėje laikomus greitai gendančius maisto produktus, o jiems sugedus - nedelsiant pašalinti ir sutvarkyti patalpą

d. durų, užrakto, elektros instaliacijos bei apšvietimo įrangos, santechnikos, buitinės technikos bei patalpos apdailos išlaidas bendraturčiai dengia lygiomis dalimis.

7. Bendrasavininkiai įsipareigoja visas bendrojo naudojimo patalpas valyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ir kitaip tvarkyti po lygiai, o ūmiai užteršus, sugadinus - nedelsiant išvalo bei sutaiso dėl to atsakingas asmuo. Generalinio valymo darbus bendraturčiai atlieka ir įsipareigoja užtikrinti švarą pakaitomis, ieškovas lyginiais, o atsakovė nelyginais mėnesiais. Valymui naudoti kiekvienas savo įrankius ir priemones.

8. Už butui teikiamas komunalines paslaugas (elektra, vanduo, šildymas ir kt.), bendraturčiai įsipareigoja mokėti proporcingai nuosavybės teise valdomo turto daliai, atsižvelgiant į gyventojų skaičių.

9. Nuo 22 iki 6 val. nustatomas ramybės laikas, kai draudžiama priiminėti svečius, triukšmauti, garsiai leisti muziką ar televizorių, dažnai (daugiau nei du kartai) be svarbaus pagrindo vaikščioti po bendrojo naudojimo patalpas.

5. Dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

Lietuvos Respublikos CK 3.155 str. numato, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi. Šio straipsnio 2 d. numato, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (LR CK 3.155 str. 2 d.). Paprastai vaiko auklėjimas pasireiškia nuolatiniu bendravimu su vaiku, auklėjant jį ne tik pamokymais, bet ir daugiausia savo asmeniniu pavyzdžiu ir nuostatom.

Ieškovas mano, kad atsakovė sieks, jog teismas nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatytų su ja. Todėl ieškovas teismo prašys jo nepilnamečių vaikų A. ir L. gyvenamąją vietą nustatyti su motina V. Č. Tai nereiškia, kad ieškovas nusišalins nuo vaikų auklėjimo. Tačiau reikalinga nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, nes šiuo metu ieškovui norint pabendrauti su vaikais, ne viskas sklandžiai gaunasi. Atsakovė neleidžia ieškovui bendrauti su vaikais tiek, kiek jis nori tai daryti.

Per išeigines, šventes ir/ar atostogas vaikai galėtų praleisti laiką su ieškovu ir pas ieškovą. Todėl teismo ieškovas prašys nustatyti, jog vaikai vieną kartą per metus praleidžia su tėvu iš eilės einančias 20 kalendorinių dienų vasaros atostogų Lietuvoje ar užsienyje. Be to ieškovas norėtų praleisti su vaikais didžiąsias Katalikų šventes, Naujųjų metų šventę. Ieškovas įsitikinęs, kad šių susitikimų su vaikais metu sugebės užtikrinti visas būtinas sąlygas, kad vaikai pas jį jaustųsi patogiai ir saugiai, kad jiems nieko netrūktų. Ieškovas mano galėsiąs tinkamai auklėti vaikus ir įdiegti jiems, kaip vyras ir kaip tėvas, būtinas savybes, kurias atsakovė kaip moteris įdiegti negalėtų. Sutuoktiniai, remdamiesi protingumo principu, galės abipusiu susitarimu keisti nustatytą bendravimo su vaikais tvarką atsižvelgdami į realias aplinkybes, vaikų poreikius bei norus, ir savo galimybes. Nei vienas iš sutuoktinių neturėtų daryti kitam jokių niekuo nepagrįstų kliūčių matytis ir bendrauti su vaikais tiek jų gyvenamojoje vietoje, tiek bet kur kitur.

LR CK 3.175 straipsnyje, reglamentuojančiame ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numatyta, kad gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 str. 2 d.) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai), negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Vaikų brandai ir pasaulėžiūrai ieškovas nedaro ir nedarys jokios neigiamos įtakos, todėl jo siūloma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka neprieštarauja vaikų interesams, o priešingai, praturtins sūnų gyvenimą.

6. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams.

R. Č. dirba lopšelyje-darželyje (duomenys neskelbtini) ir gauna vidutiniškai apie 470 Lt/mėn. darbo užmokesčio. Pažymėtina, kad ieškovas yra patyręs rankos traumą darbe, dėl to yra priverstas nuolat gydytis, po traumos dirba tik 0,75 etato. Kitų pajamų ieškovas neturi. Savo vardu registruoto asmeninio nekilnojamojo turto, autotransporto priemonių, jokių vertingų daiktų ieškovas taip pat neturi.

2010 m. šalių sūnui A. sueis trylika metų, o L. - 9 metai. Berniukai šiuo metu gyvena su motina V. Č. adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas kiek galėdamas stengiasi prisidėti prie vaikų poreikių tenkinimo, tačiau pastaruoju metu, dėl sunkios finansinės būklės, neturi galimybės tam skirti daug lėšų. Ieškovas stengiasi ir siekia, kad sūnums būtų sudarytos visos sąlygos, kad jie galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą. Būtent šio tikslo vedinas ieškovas palieka atsakovei, su kuria lieka gyventi vaikai, didesnę dalį santuokoje įgyto turto, t.y. atsakovei atitenka bute didesnis kambarys su dideliu balkonu, visa buitinė įranga: šaldytuvas, skalbyklė, televizorius, DVD leistuvas ir kt. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindi­niai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą, tačiau yra būtina atsižvelgti ir į tėvų realias galimybes šiuos poreikius patenkinti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad „asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtiną padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai - tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs - amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Teismai, nustatinėdami šalių turtinę padėtį, atsižvelgė į tai, kad ieškovas bedarbis ir, kad nenustatyta, jog jis turi galimybę įsidarbinti, slepia pajamas ar kitokiu nesąžiningu elgesiu vengia išlaikymo pareigų. Nagrinėjamu atveju vertinant ieškovo galimybes pagerinti savo turtinę padėtį turi būti atsižvelgta ir į pablogėjusią šalies ekonominę situaciją, dėl kurios galimybės susirasti darbą yra objektyviai sumažėjusios“ (LAT 2010-02-09 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Esant tokioms teisės normoms ir ieškovo galimybėms, iš R. Č. vaikų išlaikymui priteistina po 150 litų per mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės.

Šio ieškinio suma yra 8 455,03 Lt (prašoma priteisti turto vertė 12 248,32 Lt - vykdytinų prievolių 3 793,29 Lt suma), tai ieškovas sumokėjo 254 Lt žyminio mokesčio.

Ieškovas teismo prašys priteisti jam iš atsakovės bylinėjimosi bei atstovavimo išlaidas.

Remdamasis išdėstytu, ieškovas R. Č. teismo prašė:

1. Nutraukti R. Č. ir V. Č. (Gasparavičiūtės) santuoką įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Palikti tokias sutuoktinių pavardes: „Č.“ ir „B.“.

2. Sūnaus A. Č. ir sūnaus L. Č. gyvenamąją vietą nustatyti su motina V. Č..

3. Priteisti iš R. Č. sūnaus A. Č. ir sūnaus L. Č. išlaikymui po 150,00 litų kas mėnesį kiekvienam mokamų periodinių išmokų nuo 2010-07-01 iki vaikų pilnametystės. Pavesti V. Č. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečių vaikų išlaikymui mokamas lėšas.

4. Nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo R. Č. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. ir L. tvarką:

a. Tėvas turi teisę pasiimti vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir būti su vaikais lyginiais metais nuo gruodžio 24 d. 10 val. iki gruodžio 26 dienos 15 val., pirmąją Velykų dieną nuo 10 val. iki 19 val., nelyginiais metais nuo gruodžio 30 d. 10 val. iki sekančių metų sausio 1 d. 15 val., antrąją Velykų dieną nuo 10 val. iki 19 val.

b. Vieną kartą per metus vaikai praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu iš eilės einančias 20 kalendorinių dienų vasaros atostogų.

c. Tėvas turi teisę pasiimti vaikus ir būti su vaikais kas antrą lyginės kalendorinių metų savaitės savaitgalį nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 17 val.

d. R. Č. ir V. Č. pagal bet kurio reikalavimą privalo iš anksto suderinti laisvadienių ir/ar atostogų bei susitikimų su vaikais laiką bei vietą Pasikeitus, bet kurio iš tėvų gyvenamajai vietai, telefono numeriui, šis privalo nedelsiant pranešti apie tai kitam iš tėvų. Pareiga įrodyti, jog informavimo prievolė buvo įvykdyta tinkamai, tenka informavimo prievolę turėjusiai šaliai.

e. Abu tėvai, remdamiesi protingumo principu, galės abipusiu susitarimu keisti nustatytą bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdami į realias aplinkybes, vaikų poreikius bei norus, ir savo galimybes. Nei vienas iš sutuoktinių neturi teisės daryti kitam jokių nepagrįstų kliūčių matytis ir bendrauti su vaikais tiek jų gyvenamojoje vietoje, tiek, bet kur kitur.

5. Santuokoje įgytą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantį turtą padalinti taip:

5.1. Ieškovo R. Č. asmenine nuosavybe pripažinti šį turtą:

5.1.1. 0,48 dalys nekilnojamojo turto Butas/Patalpa-Butas (2 kambarių, 47.98 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios (butų) paskirties) esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurias sudaro - 16,02 m2 kambarys, pažymėtas plane 91-2, ir 1/2 dalis bendrojo naudojimo patalpų: 4,74 m rūsio (pažymėto 82), 5,58 m2 koridoriaus (pažymėto 91-1), 2,88 m2 vonios (pažymėtos 91-4), 6,14 m2 virtuvės (pažymėtos 91-3), (atitenkančio turto vertė 9748,32 Lt);

5.1.2. Svetainės baldų komplektas (minkšta dalis) (2 000 Lt vertės);

5.1.3. Sekcija, lentyna (400 Lt vertės);

5.1.4. Spinta (100 Lt vertės);

5.2. Atsakovės V. Č. asmenine nuosavybe pripažinti šį turtą:

5.2.1. 0,52 dalys nekilnojamojo turto Butas/Patalpa-Butas (2 kambarių, 47.98 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios (butų) paskirties) esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurias sudaro - 17,36 m2 kambarys, pažymėtas plane 91-5, ir 1/2 dalis bendrojo naudojimo patalpų: 4,74 m2 rūsio (pažymėto 82), 5,58 m2 koridoriaus (pažymėto 91-1), 2,88 m2 vonios (pažymėtos 91-4), 6,14 m2 virtuvės (pažymėtos 91-3), (atitenkančio turto vertė 10560,68 Lt);

5.2.2. Televizorius - 100 Lt vertės;

5.2.3. LG DVD grotuvas su erdvinio garso sistema (1 200 Lt vertės);

5.2.4. Šaldytuvas (1 300 Lt vertės);

5.2.5. Skalbimo mašina (200 Lt);

6. Santuokoje įgytas bendrąsias prievoles padalinti taip:

6.1. Nustatyti, kad R. Č. iš savo asmeninio turto sumoka AB „Swedbank“ 3 793,29 Lt skolą.

6.2. Nustatyti, kad V. Č. iš savo asmeninio turto sumoka AB „VST“ 45,78 Lt skolą, AB „Lietuvos dujos“ 153,45 Lt skolą, UAB „Šiaulių vandenys“ 224,62 Lt, UAB „Šiaulių namų valda“ 416,62 Lt skolą, AB „Šiaulių energija“ 1 158,35 Lt skolą, iš viso: 1 998,82 Lt.

7. Patvirtinti šią naudojimosi patalpomis, esančiomis adresu (duomenys neskelbtini), tvarką:

7.1. 16,02 kv. m. kambarį, pažymėtą plane 91-2 ieškovas R. Č. naudoja savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bute gyvenančių nepilnamečių vaikų interesus ir nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų.

7.2. 17,36 kv. m. kambarį, pažymėtą plane 91-5 atsakovė V. Č. naudoja savo nuožiūra, atsižvelgdama į bute gyvenančių nepilnamečių vaikų interesus ir nepažeisdama kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų.

7.3. 4.74 kv. m. rūsio sandėlis naudojamas šia tvarka:

a) daiktams sandėliuoti, kiekvienas iš bendraturčių įsirengia savo lentynas (stalažus): ieškovas - kairėje, atsakovė - dešinėje pusėje nuo įėjimo;

b) draudžiama dėti daiktus ant praėjimo, t.y. taip, kad kitas bendraturtis negalėtų laisvai prieiti prie savo rūsyje laikomų daiktų;

c) nuolat stebėti rūsyje greitai gendančius daiktus, o jiems sugedus - nedelsiant pašalinti ir sutvarkyti patalpą;

d), rūsio patalpos durų, užrakto, lango, elektros instaliacijos bei apšvietimo įrangos, apdailos išlaidas bendraturčiai dengia lygiomis dalimis.

7.4. 5.58 kv. m. koridorius naudojamas šia tvarka:

a) savo viršutiniams drabužiams, batams, galanterijai ir kt. laikyti kiekvienas iš bendraturčių naudoja savo baldus ir šiuos daiktus laiko tik juose;

b) draudžiama koridoriuje laikyti bet kokius daiktus, kurie apribotų praėjimo laisvę;

c) laukinių durų, užrakto, elektros instaliacijos bei apšvietimo įrangos, koridoriaus apdailos išlaidas bendraturčiai dengia lygiomis dalimis.

7.5. 2,88 kv. m. vonios kambarys naudojamas šia tvarka:

a) Tualetinėms, švaros priemonėms bei reikmenims laikyti kiekvienas iš bendraturčių naudoja savo baldus ir šias priemones laiko tik juose;

b) kiekvienas iš bendraturčių naudojasi tik savo tualetiniais švaros reikmenimis;

c) durų, užrakto, elektros instaliacijos bei apšvietimo įrangos, vonios santechnikos bei patalpos apdailos išlaidas bendraturčiai dengia lygiomis dalimis.

7.6. 6.14 kv. m. virtuvė naudojama šia tvarka:

a) maisto produktams bei kitiems reikmenims laikyti kiekvienas iš bendraturčių naudoja savo baldus ir šias priemones laiko tik juose;

b) kiekvienas iš bendraturčių naudojasi tik savo maisto produktus bei reikmenimis;

c) nuolat stebėti virtuvėje laikomus greitai gendančius maisto produktus, o jiems sugedus - nedelsiant pašalinti ir sutvarkyti patalpą;

d) durų, užrakto, elektros instaliacijos bei apšvietimo įrangos, santechnikos, buitinės technikos bei patalpos apdailos išlaidas bendraturčiai dengia lygiomis dalimis.

7.7. Bendrasavininkiai įsipareigoja visas bendrojo naudojimo patalpas valyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ir kitaip tvarkyti po lygiai, o ūmiai užteršus, sugadinus - nedelsiant išvalo bei sutaiso dėl to atsakingas asmuo. Generalinio valymo darbus bendraturčiai atlieka ir įsipareigoja užtikrinti švarą pakaitomis, ieškovas lyginiais, o atsakovė nelyginais mėnesiais. Valymui naudoti kiekvienas savo įrankius ir priemones.

7.8. Už butui teikiamas komunalines paslaugas (elektra, vanduo, šildymas ir kt.), bendraturčiai įsipareigoja mokėti proporcingai nuosavybės teise valdomo turto daliai, atsižvelgiant į gyventojų skaičių.

7.9. Nuo 22 iki 6 val. nustatomas ramybės laikas, kai draudžiama priiminėti svečius, triukšmauti, garsiai leisti muziką ar televizorių, dažnai (daugiau nei du kartai) be svarbaus pagrindo vaikščioti po bendrojo naudojimo patalpas.

8. Priteisti ieškovui visas jo turėtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas iš atsakovės.

Manau, kad ieškovas privalo rūpintis ne tik vaikais, bet ir manimi. Nutraukiant santuoką, vaikų gyvenamoji vieta yra nustatoma su manimi, vaikų motina, atitinkamai aš daugiau už ieškovą rūpinausi ir toliau rūpinsiuosi vaikais. Stengiausi dėl šeimos, auginau vaikus, prižiūrėjau butą, kuriame gyvenome, viriau, skalbiau, tvarkiau, laksčiau su vaikais pas gydytojus, nes abu vaikai turi sveikatos problemų. Ieškovas nesuprato, kad plušėdama namuose, augindama ir gydydama vaikus, aš dirbau daugiau už ieškovą, mano diena prasidėdavo 6 val. ryto ir pasibaigdavo 6 val ryto, ypač kai vaikai sirgdavo. Ieškovas, palikęs šeimą, paliko man visas šeimos problemas - maitinimosi, vaikų auklėjimo ir priežiūros, savo pačios išlaikymą, būsto išlaikymo ir komunalinių mokesčių sumokėjimo problemą. Ieškovas yra įsitikinęs, kad tik jis dirba ir tik jo pastangos yra vertingos. Atvirai pasakius, ieškovas nelaiko manęs žmogumi, elgiasi su manimi nepagarbiai, aš nežinau jo adreso ir negaliu kreiptis į ieškovą pagalbos, atsitikus kokiai tai problemai, susijusiai su vaikais. Ieškovas visiškai nesidomi vaikais, jų pasiekimais, jų gyvenimu. Visi šeimos rūpesčiai atiteko man vienai. Sunkiai dirbdama namuose, augindama pati viena vaikus, aš maksimaliai stengiuosi dėl šeimos, tuo tarpu ieškovas tokių pastangų nerodo, todėl man ypač sunku šiuo metu išgyventi. Prašysiu teismą priteisti iš ieškovo man išlaikymą periodinėmis išmokomis po 100 litų kas mėnesį, teikdama šį prašymą vadovaujuosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.72 straipsnio 2 dalimi ir nurodau teismui, kad išlaikymo iš ieškovo reikalauju sau todėl, kad su manimi lieka gyventi abu sūnūs, ieškovas paliko šeimą ir neauklėja vaikų, ieškovas nesirūpina šeimos būstu, mūsų vaikai yra ligoti ir jiems reikalinga nuolatinė priežiūra. Manau, kad ieškovas pagal savo gaunamas pajamas gali mokėti man prašomą išlaikymą nuo priešieškinio pateikimo teismui, dienos iki mano gyvos galvos (LR CK 3.72 straipsnio 11 dalis). Santuokos metu dėl ieškovo netinkamo elgesio labai išgyvenau, sutriko mano sveikata, įgijau didelių sveikatos problemų - turiu mažakraujystę dėl nepakankamo maitinimosi, atsirado širdies veiklos sutrikimai, miego sutrikimai, atsirado pastovi įtampa ir nerimas. Pasikeitus aplinkybėms, ieškovas, be abejonės, turės teisę prašyti teismą sumažinti priteistą išlaikymą ar apskritai nutraukti jo mokėjimą, tačiau šiuo metu man toks išlaikymas yra būtinas, kad galėčiau išgyventi ir tenkinti vaikų minimalius poreikius. Kadangi ieškovas yra sveikas ir darbingas, yra kaltas dėl santuokos nutraukimo, tai išlaikymas ieškovui iš kito sutuoktinio nepriteistinas.

Ieškovas reikalauja priteisti iš jo vaikams po 150 litų išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, tačiau ši suma yra akivaizdžiai per maža, kad būtų tenkinami vaiko minimalūs poreikiai. Labai rūpinuosi vaikų ateitimi, nes vaikų tėvas visiškai neinvestuoja į vaikų ateitį. Per 1 mėnesį aš turiu tokias išlaidas 1 sūnui išlaikyti:

1. vaiko būsto išlaidos sudaro 100 litų,

2. maisto išlaidos 300 litų,

3. viršutiniams rūbams išleidžiu 35 litų,

4. batams 30 litų

5. galvos apdangalams išleidžiu 5 litus,

6. pirštinėms 5 litus,

7. sportinei aprangai 10 litų,

8. kojinėms 5 litus,

9. apatiniams rūbams 5 litai

10. patalynei išleidžiu 10 litų

11. mokymosi priemonėms, vaiko lavinimo priemonėms -18 litų per mėnesį

12. knygoms 7,5 litų

13. vaiko laisvalaikis man kainuoja 20 litai (pinigai bilietams į varžybas, filmams, teatrui, parodoms, arenoje vykstantiems renginiams, cirkui, draugų gimtadieniams, vaiko gimtadieniui, kelionėms vasarą ir t. t.)

14. dėl vaiko sveikatos priežiūros turiu kas mėnesį 30 litų išlaidas

15. transporto išlaidos 10 litų

16. higienos reikmenims išleidžiu 15 litų (skalbikliai, nosinaitės, šampūnas, muilas, rankšluosčiai, žirklutes,)

17. Išlaidos mobiliam telefonui 10 litų.

Iš viso paskaičiavau, kad vieno vaiko išlaikymas man kainuoja 615,5 litus per mėnesį. Atitinkamai tėvo dalis būtų 307,75 litai vienam vaikui per mėnesį periodinėmis išmokomis. Manau, skiriant tokį išlaikymą vienam vaikui, tik minimaliai būtų tenkinami vaiko poreikiai. Mano vidutinis darbo užmokestis buvo apie 1 200 litų per mėnesį, tačiau dabar darbo užmokestis sumažėjo. Aš vaikų išlaikymui skiriu didesnę pusę savo gaunamų pajamų, t.y. 620 litų.

Kadangi atsakovas daugiau kaip metus laiko - nuo 2009 metų liepos 1 dienos neišlaiko vaikų visiškai, tai šiuo metu ieškovo išlaikymo įsiskolinimas už 16 mėnesių sudaro (kiekvienam vaikui skaičiuojant po 307,75 litus per mėnesį) 4 924 litus. Išlaikymo įsiskolinimą prašysiu priteisti vienkartine išmoka kiekvienam vaikui.

Teismo prašysiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš ieškovo R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 307,75 litų kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tokį pat laikiną išlaikymą iš atsakovo prašysiu priteisti nepilnamečiui sūnui L. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nes ieškovas visiškai neišlaiko vaikų.

Taip pat prašysiu teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti ieškovą R. Č. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje gyventi atskirai nuo savo nepilnamečių vaikų ir sutuoktinės V. Č., kad užkirsti bent laikinai kelią ieškovo vartojamam fiziniam smurtui prieš mane bei psichologiniam smurtui prieš vaikus

Prašysiu teismo nustatyti mano uzufrukto teisę į priteistą vaikams išlaikymą periodinėmis ištuokomis ir išlaikymo įsiskolinimą bei laikiną materialinį išlaikymą, protingai ir teisingai valdydama priteistas sumas, galėsiu tenkinti vaikų minimalius poreikius.

Teikdamas ieškinį, ieškovas nurodė, kad tariamai esu nelojali sutuoktiniui ir jo negerbiu, tariamai provokuoju barnius namuose, o ieškovas man nusileidžia, tariamai išvariau sutuoktinį iš namų. Neabejoju, kad ieškovas supranta savo pareigą įrodyti ieškinyje išvardintus teiginius. Ieškovas teigia, kad jis siekia tik įforminti susiklosčiusią situaciją, t. y. nutraukti santuoką. Aš tikėjau galimybe gyventi kartu iki pat šio ieškinio gavimo, tačiau dabar įsitikinau, kad ieškovas seniai paliko šeimą ir mūsų santykius bei mano pastangas išsaugoti šeimą vadina formalumu. Atitinkamai, esant tokiai ieškovo pozicijai, gyvenimas kartu viename bute yra visiškai neįmanomas. Ieškovas turi kur gyventi, nes namuose nekavoja nuo 2010 metų liepos mėnesio, tik pareina susitvarkyti buitį. Aš ir mūsų nepilnamečiai vaikai neturime kitų namų, tik savo namus, t. y. mano ir ieškovo nupirktą 2 kambarių, 47.98 kv.m. bendro ploto, butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 20 309 litų. Su ieškovo nurodyta buto verte visiškai sutinku. Manau, kad ieškovas negali gyventi kartu su mumis, nes bendrauja kartu su asocialiais asmenimis, buvo užsikrėtęs parazitais ir užkrėtė vaiką, girtauja, visiškai nesirūpina ne tik šeima ir vaikais, bet ir būstu, nemoka mokesčių, tame tarpe ir už komunalinius patarnavimus. Atitinkamai, ieškovo veiksmai rodo, kad gyvenamasis būstas jam yra nereikalingas, juo labiau būsto dalis. Aš sutinku ieškovui sumokėti kompensaciją už dalį būsto. Kadangi ieškovas ieškinyje nurodė, kad jam yra priteistinos 0,48 dalys gyvenamojo būsto, tai atitinkamai kompensacija ieškovui priklauso už tą dalį būsto, kurios ieškovas pageidavo, t.y. už 0,48 dalis gyvenamojo būsto. Nuo 20 309 litų 0,48 dalys sudarys 9 748,32 litus, t.y. tokią pat sumą, kurią nurodė ieškovas savo reikalavime padalinti turtą. Atitinkamai tokio dydžio kompensaciją aš sutinku sumokėti ieškovui už man atitenkantį nekilnojamąjį turtą. Man prašysiu priteisti visą 2 kambarių butą, t.y. nekilnojamąjį turtą už 10 560,68 litus, šią sumą ieškovas nurodė savo ieškinyje. Kaip jau minėjau, su ieškovo nurodytomis vertėmis ir būsto padalinimo dalimis visiškai sutinku, tik nesutinku su ieškovo nurodytu padalinimo būdu, kuris pažeis šeimos ir nepilnamečių vaikų interesus bei pačio ieškovo interesus gyventi nekonfliktinėje ir komfortinėje aplinkoje.

Priteisus man būstą, o ieškovui kompensaciją už 0,48 būsto dalis, naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka nebegali būti nustatyta, todėl ieškovo ieškinio reikalavimas dėl tokios tvarkos nustatymo yra atmestinas visiškai.

Sutinku, kad mes, sutuoktiniai, santuokoje buvome įsigiję šiuos daiktus:

1. Televizorius - 100 Lt vertės;

2. LG DVD grotuvas su erdvinio garso sistema- 1200 Lt vertės;

3. Šaldytuvas – 1 300 Lt vertės;

4. Skalbimo mašina - 200 Lt;

5. Svetainės baldų komplektas (minkšta dalis) – 2 000 Lt vertės;

6. Sekcija, lentyna - 400 Lt vertės

7. Spinta - 100 Lt vertės.

Iš viso įsigijome daiktų už 5 300 litų. Nesutinku su ieškovo reikalavimu padalinti daiktus, nes, manau, reikia pirmiausia atsižvelgti į tai, kad su manimi lieka gyventi du vaikai, atitinkamai kilnojamieji daiktai gali būti dalinami, nukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Taigi teismo prašysiu man priteisti svetainės baldų komplektą (minkšta dalis) - 2 000 Lt vertės, sekciją - lentyną - 400 Lt vertės, šaldytuvą 1 300 litų vertės, skalbimo mašiną 200 litų vertės, iš viso turto už 3 900 litų.

Atsakovui prašysiu priteisti spintą 100 litų vertės, televizorių 100 litų vertės, LG DVD grotuvą 1 200 litų vertės, iš viso turto už 1 400 litų.

Sutinku su ieškovo ieškinyje nurodytomis skolomis. Ieškovas yra nurodęs, kad už būstą ir komunalinius patarnavimus mūsų šeima yra skolinga

1. AB „VST“ skola 45,78 Lt;

2. AB „Lietuvos dujos“ skola 153,45 Lt;

3. UAB „Šiaulių vandenys“ skola 224,62 Lt;

4. UAB ,,Šiaulių namų valda“ skola 416,62 Lt;

5. AB „Šiaulių energija“ skola 1158,35 Lt.

6. AB „Swedbank“ skola 3793,29 Lt;

Iš viso skolos siekia 5 792,11 Lt. Atitinkamai teismo prašysiu padalinti šias prievoles po lygiai man ir ieškovui, t.y. priteisti iš manęs ir ieškovo po 22,89 litus AB „VST“, po 76,73 litus AB „Lietuvos dujos“, po 112,31 litą UAB „Šiaulių vandenys“, po 208,31 litą UAB „Šiaulių namų valda“, po 579,18 litų AB „Šiaulių energija“.

2008-09-09 ieškovui AB SWEDBANK suteikė 5 000 litų paskolą, kuri buvo suteikta R. Č. kaip asmeninė paskola (apie tai yra pažymėta banko pažymoje). Teismo prašysiu pripažinti šią paskolą ieškovo asmenine paskola ir nustatyti asmeninę ieškovo prievolę grąžinti šią paskolą. Ieškovas savo ieškinyje neįrodė, kad jis panaudojo šią asmeninę paskolą šeimos reikalams ar tikslams, galų gale vaikų išlaikymui, todėl ieškovas bankui privalo visą paskolą grąžinti pats vienas. Aš apie tokios paskolos buvimą apskritai sužinojau tiktai gavusi ieškinį ir labai nustebau, nes iki šiol man ieškovas nieko apie paskolą nebuvo sakęs. Apie tai, kad ieškovas gavęs paskolą, ją panaudojo, įdėdamas, kaip jis pats teigia, buto laukines šarvuotas duris (1 200 Lt su įdėjimu) bei pakeisdamas bute radiatorius ir vamzdynus (1 200 Lt bei 300 Lt už darbus), aš taip pat pirmą kartą sužinojau iš ieškinio. Manau, kad ieškovas turi pareigą įrodyti šias aplinkybes. Man apie tokias ieškovo nurodytas aplinkybes iš viso niekas yra nežinoma.

Nesutinku, kad daugiau mes neturime bendrų prievolių, dar yra išmokamas šaldytuvas, yra pasirašytas paprastasis vekselis ir neišmokėta suma šiuo metu Ūkio banko lizingui yra 780,93Lt. Šią prievolę prašysiu teismo priteisti man, nes man lieka, pasidalinus turtą, šaldytuvas.

Kitų prievolių, kiek man yra žinoma, nei aš, nei ieškovas neturime.

Nesant ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, visiškai sutinku su ieškovo pasiūlyta vaikų auklėjimo ir bendravimo su vaikais tvarka ir prašau ją tokią nustatyti.

Teismo prašysiu priteisti iš ieškovo R. Č.. asmens kodas (duomenys neskelbtini) visas mano turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat teismo išlaidas ir valstybės išlaidas už man suteiktą teisinę pagalbą.

Man yra paskirta 50 procentų apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba pagal Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-09-23 sprendimą Nr. SP-3479-(7.2665). Atitinkamai aš turėčiau sumokėti žyminį mokestį už pusę ieškinio sumos. Mano pareikšto ieškinio suma yra 64 560,68 litų, atitinkamai žyminis mokestis už turtinio pobūdžio reikalavimus yra 1 936,82: 2 = 968,41 litų. Už neturtinio pobūdžio reikalavimus žyminis mokestis man yra 132,7:2 = 66,35 litai, todėl iš viso aš turėčiau sumokėti žyminį mokestį 1 034,76 litų. Teismo prašysiu atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 84 straipsnį dėl itin sudėtingos ir šiuo metu negerėjančios mano turtinės padėties. Aš viena išlaikau du nepilnamečius vaikus, turiu įsiskolinimus už komunalines paslaugas kartu su ieškovu, pati viena išlaikau būstą, moku mokesčius už komunalines paslaugas, auginu sergančius vaikus, mano vidutinis darbo užmokestis 2010 metais buvo 1 208,85 litai, todėl net pusės žyminio mokesčio sumos, sudarančios 1 034,76 litų aš negaliu sumokėti, teismui pateikiu tai patvirtinančius dokumentus - darbo užmokesčio pažymas, taip pat pažymas apie vaikų susirgimus, o pažymas apie mūsų šeimos skolas teismui pateikė ieškovas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 143 straipsniu, atsakovė teismo prašė:

1. Nutraukti ieškovo R. Č. ir atsakovės V. Č. santuoką įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (Duomenys neskelbtini), dėl ieškovo R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltės.

2. Priteisti man, atsakovei V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50 000 (penkiasdešimt) litų neturtinės žalos atlyginimui.

3. Priteisti man, atsakovei V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 100 litų kas mėnesį nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos iki mano gyvos galvos.

4. Iš ieškovo R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 307,75 litų kas mėnesį nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės.

5. Iš ieškovo R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui L. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 307,75 litų kas mėnesį nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės.

6. Iš ieškovo R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymo įsiskolinimą 4 924 litų vienkartine išmoka už laikotarpį nuo 2009 metų liepos 1 dienos iki ieškiniu pateikimo teismui dienos, iš viso: už 16 mėnesių, skaičiuojant po 307,75 litus už kiekvieną mėnesį.

7. Iš ieškovo R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui L. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymo įsiskolinimą 4 924 litų vienkartine išmoka už laikotarpį nuo 2009 metų liepos 1 dienos iki ieškinio pateikimo teismui dienos, iš viso: už 16 mėnesių, skaičiuojant po 307,75 litus už kiekvieną mėnesį.

8. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš ieškovo R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 307,75 litų kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

9. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš ieškovo R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui L. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 307,75 litų kas mėnesi nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

10. Nustatyti mano, atsakovės V. Č., uzufrukto teisę į priteistą vaikams A. ir L. Č. išlaikymą periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimą bei laikiną materialinį išlaikymą.

11. Priteisti man, atsakovei V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) visą 2 kambarių 47,98 kv.m. bendro ploto, butą su rūsiu 4,74 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 20 309 litų.

12. Priteisti ieškovui R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kompensaciją už 0,48 dalis 2 kambarių 47.98 kv. m. bendro ploto, buto su rūsiu 4,74 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), - iš viso 9 748,32 litų.

13. Atmesti visiškai ieškovo R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo.

14. Man, atsakovei V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti svetainės baldų komplektą (minkšta dalis) - 2 000 Lt vertės, sekciją - lentyną - 400 Lt vertės, šaldytuvą 1 300 litų vertės, skalbimo mašiną 200 litų vertės, iš viso turtą už 3 900 litų.

15. Atsakovui R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti spintą 100 litų vertės, televizorių 100 litų vertės, LG DVD grotuvą 1 200 litų vertės, iš viso turtą už 1 400 litų.

16. Padalinti šeimos prievoles po lygiai man ir ieškovui, ir priteisti iš manęs, V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovo R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 22,89 litus iš kiekvieno sutuoktinio AB VST 76,73 litus, iš kiekvieno sutuoktinio AB „Lietuvos dujos“, po 112,31 litą, iš kiekvieno sutuoktinio UAB „Šiaulių vandenys“, po 208,31 litą iš kiekvieno sutuoktinio UAB „Šiaulių namų valda“, po 579,18 litų, iš kiekvieno sutuoktinio AB „Šiaulių energija“.

17. AB SWEDBANK 5 000 litų paskolą pagal kredito sutartį Nr. 08-103649-GV, (kurios neišmokėta dalis liko 3 793,29 litų), pripažinti asmenine ieškovo R. Č. paskola ir priteisti išmokėti visą kredito likutį 3 793,29 litų ieškovui R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

18. Finansinius įsipareigojimus pagal paprastąjį vekselį Ūkio banko lizingui sumokėti 780,93 litus priteisti V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

19. Sutinku su ieškovo pasiūlyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir jų auklėjimo tvarka ir prašau ją nustatyti tokią, kokią reikalauja ieškinyje ieškovas.

20. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsi.teisėjimo dienos įpareigoti ieškovą R. Č. gyventi atskirai nuo sutuoktinės ir nepilnamečių vaikų.

21. Atidėti man, V. Č., žyminio mokesčio 1 034,76 litų sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 84 straipsnį.

22. Priteisti iš ieškovo R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) visas mano turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat teismo išlaidas ir valstybės išlaidas už man suteiktą teisinę pagalbą.

23. Į teismo posėdį kviesti liudytoją J. O., gyvenančią (duomenys neskelbtini) ir ją apklausti.

Ieškovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės priešinį ieškinį nurodydamas šiuos motyvus:

Savo priešieškinyje atsakovė teismo prašo santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės ir nurodo daug tikrovės neatitinkančių aplinkybių, kaltina ieškovą nebūtais dalykais. Atsakovė teikia skundus įvairioms institucijoms ir taip daro ieškovui spaudimą, siekia su juo susidoroti, išvarė iš namų, siekia nusavinti turtą. Tapo aišku, kad taip atsakovė siekia susikurti sau įrodymus, kuriuos jau iš anksto planuoja panaudoti šioje santuokos nutraukimo byloje. Tačiau atsakovės nurodytos aplinkybės, neva ieškovas naudoja smurtą prieš ją veda asocialų gyvenimo būdą ir pan., visiškai neatitinka tikrovės, ji viską išsigalvojo.

Priešingai, nei nurodo atsakovė, ieškovas yra uždaras, ramaus būdo ir prieš žmoną niekada nėra naudojęs fizinės jėgos. Sutuoktiniai dažnai bardavosi, bet niekada nesimušdavo. Kiekvienas ieškovo bandymas bendrauti su atsakove virsdavo barniu, kurį išprovokuodavo pati atsakovė. Ji nuolat priekaištaudavo ieškovui dėl jo gaunamo per mažo darbo užmokesčio. Žmonai dažnai užeidavo ir pavydo priepuoliai, ji kaltindavo ieškovą dėl jo tariamos neištikimybės bei kitų nebūtų išgalvotų dalykų. Konfliktų metu atsakovė isteriškai šaukdavo, gąsdindama visus namiškius. Tokį iššaukiantį elgesį atsakovė nesibodi demonstruoti ne tik prieš savo sutuoktinį, bet ir prieš garbaus amžiaus sulaukusią jo motiną bei kitus giminaičius. Kaskart pamačiusi uošvienę atsakovė išvadina ją necenzūriniais žodžiais, neįsileidžia į namus, draudžia pasimatyti su anūkais. Vyresniojo sūnaus A. atsakovė nemyli, todėl vaikas dažnai būdavo glaudžiasi prie močiutės. Kartą A. pasislėpė už močiutės nugaros ir atsisakė eiti su mamą tuomet atsakovė iškvietė policiją neva uošvienė neduodanti sūnaus ir vaiką jėga išsivedė, vietoj to, kad kantriai įkalbėtų berniuką eiti su ja. Vaikai bijo savo motinos, ieškovas jos irgi prisibijo. Vengdamas konfliktų, ieškovas nutolo nuo atsakovės, užsisklendė savyje, jo jausmai išblėso. Toks atsakovės elgesys pastūmėjo ieškovą dažniau vartoti alkoholinius gėrimus. Neradęs paguodos, užuojautos ir palaikymo šeimoje, ieškovas susidūrė su psichologinėmis problemomis, kurias įveikti jam ypač sunku. Tačiau visi ieškovą pažįstantysasmenys galėtų patvirtinti, jog jis taikus, ramus žmogus, priklausantis nuo sutuoktinės malonės. 2010-10-27 atsakovė tikrai buvo iškvietusi policiją į darbovietę, tačiau nei ieškovas, nei kiti bendradarbiai taip ir nesuprato kodėl atsakovė taip elgiasi, nes jos sveikatai negrėsė joks pavojus. Dar prieš tai ieškovas buvo kviečiamas atvykti į policiją pasiaiškinti dėl atsakovės pareiškimo neva jis yra išnešęs iš namų televizorių ir LG DVD grotuvą, tačiau atėjęs į darbą pamatė, kad šie daiktai yra darželyje. Šeimininkėlė jam sakiusi, kad Virginija šiuos daiktus pati atnešė iš namų ir prašiusi jos pasaugoti, tačiau ši atsisakė. Tuomet atsakovė juos nunešusi pas darželio vedėją. Sužinojęs apie tai ieškovas paprašė Virginijos pasiaiškinti, kodėl ji pati neša daiktus iš namų ir kaltina tuo ieškovą, jis kviečiamas į policiją aiškintis, ieškovas klausė kodėl sutuoktinė jį taip šmeižia. Tuomet atsakovė ir iškvietė policiją į darželį bei apkaltino, jog vyras prie jos priekabiauja ar tai naudoja smurtą.

2010 m. liepos mėnesį atsakovė išvarė R. Č. iš namų. Šis išėjo kaip stovi, nespėjo pasiimti jokių daiktų, nei savo asmeninių, nei rūbų. Nuo to laiko ieškovas nuolat keičia gyvenamąsias vietas, neturi pastovaus būsto. Šiuo metu ieškovas gyvena nuomojamame bute vienas, jokios sugyventinės neturi ir niekada neturėjo. Todėl atsakovės kaltinimai neištikimybe yra be jokio pagrindo. Jis negyvena su moterimi, kuri pilsto alų bare, nei su jokia kita moterimi. Be to, atsakovė pati išvariusi sutuoktinį iš namų ir neįsileidžianti jo į kambarį, teismo prašiusi įpareigoti jį gyventi atskirai nuo šeimoj dar drįsta kaltinti, jog neva tai ieškovas paliko šeimą, nesirūpina vaikais, nesidomi jų gyvenimu. Atsakovei tokia situacija buvo labai palanki, ką ji pripažįsta savo priešieškinyje, - atskirai gyvenantis vyras jai menka netektis, jis vis tiek nedaug uždirbo, o visas santuokoje užgyventas turtas atiteko jai. Tačiau tokia padėtis buvo labai nepalanki ieškovui, todėl jis ir buvo priverstas kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, dėl santuokos nutraukimo ir turto padalinimo, nes esamu momentu jis neturi nė kur galvos priglausti, nei kuo apsirengti.

Atsakovė kaltina ieškovą nevalyvumu, tačiau ji pati yra prasta šeimininkė, netvarkė namų, neskalbė rūbų, patalynės. Vaikai buvo apleisti, nemaudyti, neprižiūrėti, nieko nuostabaus, jeigu namie atsirado utėlių. Ieškovo motina ne kartą siūlėsi padėti marčiai susitvarkyti, išskalbti drabužius, tačiau atsakovė bet kokios pagalbos atsisakė. Todėl ieškovas siekia, kad teismas padalintų santuokoje įgytą butą, skirtų jam kambarį, kuriame šis galėtų savarankiškai tvarkytis ir ramiai gyventi.

Savo priešieškinyje atsakovė skundžiasi patyrusi didelių dvasinių išgyvenimų, kuriuos kompensuoti galėtų iš ieškovo priteistinų 50 000 litų. Visi atsakovės bandymai įtikinti teismą, jog ji jaučiasi pažeminta, sutrypta, paniekinta auka - melas. Atsakovė, teigdama, kad ieškovas ją žeminęs, mušęs, užgauliojęs, įžeidinėjęs, melavęs jai, buvęs neištikimas ir t. t. ir pan., tuo pačiu gyveno su juo, vedė bendrą namų ūkį, palaikė santuokinius ryšius. Jeigu atsakovė dar 2008 m. sužinojo, kaip ji pati aiškina, apie ieškovo neištikimybę, asocialų gyvenimo būdą nepagarbą jai ir kt., tai kyla klausimas, kodėl ji nieko nesakė ieškovui, nepriekaištavo jam, kodėl ir toliau su juo gyveno. Ir tik dabar, ieškovui inicijavus skyrybų procesą atsakovė pradėjo piešti savo silpnos, palaužtos, paniekintos aukos paveikslą. Toks atsakovės dviveidiškumas ieškovą visiškai pribloškė. Šiuo konkrečiu atveju būtent ieškovas yra likęs be pastogės, išvarytas iš namų, kuriuose ilgą laiką gyveno, ir dėl to patyrė ir lyg šiol patiria didelius dvasinius išgyvenimus, o atsakovė jokios žalos nepatyrė. Atsakovės reikalavimas priteisti jai iš sutuoktinio 50 000 litų neturtinės žalos atlyginimui yra visiškai nepagrįstas ir liudija tik jos gobšumą bei siekį pasipelnyti ieškovo sąskaita. Esant tokioms aplinkybėms šis jos reikalavimas atmestinas.

Atsakovės reikalavimas priteisti jai išlaikymą taip pat yra nepagrįstas bei atmestinas. Sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimai reglamentuojami CK 3.72 str. Teismas, spręsdamas išlaikymo klausimą privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes. CK 3.72 str. 1 d. nustato, kad ,,sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti“. Atsakovė pateikė teismui pažymą, liudijančią kad jos vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 1 200 litų. Akivaizdu, kad atsakovės gaunamas uždarbis yra lygus vidutiniam uždarbiui šalyje. Be to, atsakovei atiteks pusė santuokoje įgyto turto. Gaudama tokį atlygį atsakovė turi visas galimybes save išlaikyti, todėl papildomas išlaikymas iš ieškovo jai nepriklauso.

Tuo tarpu ieškovo finansinė padėtis yra ypač sunki ir jis objektyviai nepajėgus teikti išlaikymą buvusiai žmonai. R. Č. dirba lopšelyje-darželyje „Saulutė“ ir gauna vidutiniškai apie 470 Lt/mėn. darbo užmokesčio. Pažymėtiną kad ieškovas yra patyręs rankos traumą darbe, dėl to yra priverstas nuolat gydytis, po traumos dirba tik 0,75 etato. Šiuo metu ieškovas tvarkosi dokumentus dėl nedarbingumo lygio nustatymo. Kitų pajamų ieškovas neturi. Savo vardu registruoto asmeninio nekilnojamojo turto, autotransporto priemonių, jokių vertingų daiktų ieškovas taip pat neturi. Ieškovo šeima visada gyveno kukliai, todėl nesuvokiama kokiu būdu po santuokos nutraukimo atsakovė pageidauja praturtėti, iš kokių lėšų ji įsivaizduoja sutuoktinis ją išlaikys, nes tam nėra jokių objektyvių galimybių.

Atsakovė nurodo, jog išlaikymo sau ji prašo todėl, kad su ja lieka gyventi vaikai, o ieškovas jais nesirūpins. Su tokiais atsakovės argumentais negalima sutikti, nes ieškovas pats prašė teismo nustatyti bendravimo su vaikais tvarką. Šiuo metu Ramūnas neturi galimybės matytis ir bendrauti su vaikais, juos auklėti, kadangi ieškovė to neleidžia. Kai bus nustatyta konkreti tvarką ieškovas kiek galėdamas prisidės prie vaikų auklėjimo.

Vaikų išlaikymui atsakovė reikalauja priteisti iš ieškovo po 307,75 Lt kiekvienam vaikui. Reikalaujamas išlaikymo dydis yra per didelis ir ieškovo objektyviai neįvykdomas. Atsižvelgiant į tai, jog pagal nepilnamečių vaikų amžių (13 metų ir 9 metai) ir lytį (abu berniukai) jų poreikiai nėra dideli, jiems nėra reikalinga speciali priežiūra. Ieškovas gauna mažas pajamas ir turi didelių įsipareigojimų, atsakovė gauna trigubai didesnes pajamas ir jokių įsipareigojimų neturi, siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą vadovaujantis proporcingumo principu, darytina išvadą kad materialinis išlaikymas iš ieškovo nepilnamečiams vaikams po 150 Lt kiekvienam mokamų periodinių išmokų kas mėnesį (iš viso 300 Lt/mėn.) yra pakankamas užtikrinti jų būtinuosius poreikius, įvertinus tai, kad didesne dalimi finansiškai gali ir turi prie vaikų išlaikymo prisidėti atsakovė.

Ieškovas nesutinka su atsakovės reikalaujamu/išlaikymo įsiskolinimu, kuris, pasak jos, nuo 2009 m. lipos mėn. sudaro 4 924 Lt. Neaišku kuo remiantis atsakovė nurodė šią datą nes šalys iki pat 2010 m. liepos gyveno kartu šeimoje, vedė bendrą namų ūkį, kartu bendrai išlaikė vaikus. Tik 2010 m. liepos mėn. atsakovė išvarė ieškovą iš namų ir nuo to laiko šis gyvena atskirai. Taigi nuo šios datos ir reikėtų skaičiuoti išlaikymo įsiskolinimą jei toks yra.

Atsakovė teismo prašo priteisti jai visą santuokoje įgytą butą natūrą o ieškovui iš jos priteisti 9 748,32 Lt dydžio kompensaciją už jam tenkančią 0,48 buto dalį. Ieškovas su tokiu reikalavimu kategoriškai nesutinka. Iš naujai gauto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad vidutinė šio buto rinkos vertė yra 66 900 Lt, taigi atsakovės mokėtina kompensacija sudarytų 32 112 Lt. Tačiau ieškovui palankiau būtų, jei teismas jam priteistų dalį nekilnojamojo turto, kaip kad jis prašo savo ieškinyje, nes jam yra reikalingas gyvenamasis plotas. Gaudamas tokias menkas pajamas bei turėdamas prievolę išlaikyti du nepilnamečius vaikus, ieškovas niekaip neišgalėtų nuomotis gyvenamojo būsto. O jeigu vis dėlto teismas nuspręstų tenkinti atsakovės reikalavimą tai ieškovas tikisi, kad jam bus teisingai ir sąžiningai atlyginta už jam tenkančią turto dalį.

Dėl kilnojamojo turto padalinimo atsakovė elgiasi begėdiškai. Ji, kaip jau minėtą išnešė iš namų ir savo darbovietėje paslėpė santuokoje įgytą turtą: televizorių ir LG DVD grotuvą o savo priešieškiniu prašo šį turtą priteisti ieškovui. Tokiu būdu ji siekia užvaldyti daugiau turto, ieškovui atiduodama tik menkavertę lentyną. Šiai dienai minėtų daiktų buvimo vieta ieškovui nežinomą jis negali jų valdyti, negalės ir ateityje, todėl toks atsakovės prašymas netenkintinas. Šių daiktų buvimo vietą žino atsakovė, todėl šie daiktai priteistini jai. Kadangi atsakovei atitenka didelės vertės buitiniai prietaisai: šaldytuvas, skalbimo mašiną tai ieškovui priteistini baldai, esantys jam priteistiname kambaryje: minkšta dalis, sekcija.

Ieškovas nesutinka dėl atsakovės prašomo prievolių padalinimo varianto. Ieškovas mano, kad teismas turėtų nustatyti, kad ieškovas R. Č. iš savo asmeninio turto sumoka AB „Swedbank“ 3 793,29 Lt skolą nes šis kreditas buvo panaudotas šeimos poreikiams. Buto remontais ir pagerinimais šeima lyg šiol naudojasi. Atsakovė niekada nėra pareiškusi ieškovui jokių pretenzijų, jog šis ima paskolą ir remontuoja būstą priešingai - jį net skatino tai daryti. Esant tokioms aplinkybėms prievolė AB „Swedbank“ pripažintina bendrąja. Kadangi ieškovas apsiima šią skolą padengti, tai atsakovė V. Č. iš savo asmeninio turto turėtų sumokės AB „VST“ 45,78 Lt skolą AB „Lietuvos dujos“ 153,45 Lt skolą UAB „Šiaulių vandenys“ 224,62 Lt, UAB „Šiaulių namų valda“ 416,62 Lt skolą AB „Šiaulių energija“ 1158,35 Lt skolą ir 780, 93 Lt Ūkio banko lizingui, jei tokia skola yra, iš viso: 2 779,75 Lt.

Visas aukščiau išdėstytas aplinkybes ieškovas įrodinės liudytojų parodymais.

Insitucija iki įrodymų byloje ištyrimo pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė šiuos motyvus.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius susipažino su atsakovės V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priešieškiniu ieškovui R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dėl santuokos nutraukimo, visais pridedamais dokumentais.

Skyrius, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į susidariusią situaciją, į tai, kad ieškovas R. Č. sutinka dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina V. Č., pritaria priešieškinyje pareikštam reikalavimui dėl sūnų L. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo su motina V. Č. bei bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl Skyrius mano, kad yra tikslinga priteisti išlaikymą L. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), iš tėvo R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), bei paskirti motiną V. Č. uzufrukto teisėmis tvarkyti sūnums priteistą išlaikymą.

Skyrius mano, kad išklausius abiejų šalių nuomones, pateikus papildomų įrodymų dėl prašomos sumos pagrįstumo, esant ginčui, klausimą del periodinių išmokų dydžio tikslinga spręsti teismo proceso metu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Kito sutuoktinio teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio nustatyta CK 3.70 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovė prašė teismo priteisti iš atsakovo 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą dėl santuokos nutraukimo. Teismas, kaip jau minėta, nustatęs ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo, turi pagrindą spręsti ir dėl šio atsakovės pareikšto reikalavimo pagrįstumo. Neturtinė žala, susijusi su santuokos nutraukimu, yra dvasiniai sutuoktinio išgyvenimai, jo patirtas fizinis ir emocinis skausmas, nepatogumai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas dėl neteisėtų ir amoralių kito sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo kaltė, ir panašiai (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje nustatytas ieškovo psichologinio ir fizinio smurto naudojimas prieš atsakovę, kuris akivaizdu, lėmė atsakovės emocinį skausmą ir pažeminimą. Dėl to teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, tenkintinas iš dalies. Pažymėtina, kad teismas, priteisdamas atsakovei neturtinės žalos atlyginimą, remiasi CK 6. 250 straipsniu, reglamentuojančiu neturtinės žalos sąvoką, jos atlyginimo atvejus, neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Šis straipsnis taikytinas kartu su kitomis materialinės teisės normomis byloje esant reikalavimui priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, sudaro dvasiniai sutuoktinio išgyvenimai, jo patirtas fizinis ar emocinis skausmas dėl neteisėtų ar amoralių kito sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo kaltė. Iš byloje esančių medicininių dokumentų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų nutarimų (t.1, b.l.100-105) ir atsižvelgiant į ieškovo kaltės laipsnį bei jo turtinę padėtį, gyvenimo santuokoje trukmę, atsakovei priteistini 4 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 str.). Dėl to šioje dalyje atsakovės priešinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl išlaikymo atsakovei iš ieškovo priteisimo.

Kadangi bylos nagrinėjimo metu atsakovė atsisakė priešiniame ieškinyje nurodyto reikalavimo priteisti jai išlaikymą iš ieškovo iki gyvos galvos, tai byla šioje dalyje nutrauktina išaiškinant atsakovei, kad dėl minėto reikalavimo jai vėl kreiptis į teismą bus neleidžiama (CPK 293 str. 1d. 4p., 294 str. 2d.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Jeigu tėvai gyvenantys skyrium, nesutaria dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, išlaikymą priteisia teismas (CK 3.194 str.). Ieškovas ieškiniu prašė teismo priteisti iš jo nepilnamečių sūnų A. ir L. Č. išlaikymui po 150 Lt nuo 2010-07-01 iki vaikų pilnametystės, nurodydamas ir tokio prašymo priežastis, bei pateikdamas įrodymus. Ieškovas nurodė, kad šiuo metu sūnų išlaikymui iš jo darbo užmokesčio yra išskaitoma po 307,75 Lt pagal teismo byloje priimtą 2010-11-08 nutartį dėl laikinojo materialinio išlaikymo. Ieškovas nurodė, kad jo darbo užmokestis nėra didelis, o be to paskutiniu metu tapo bedarbiu, todėl nesutinka sūnų išlaikymui mokėti po 307,75 Lt kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis. Atsakovė priešiniu ieškiniu prašė teismo priteisti iš ieškovo būtent po 307,75 Lt, o taip pat ir išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009-07-01 iki ieškinio pateikimo teismui dienos, tai yra 2010-07-20. Teismas tenkintina atsakovės prašymą priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymui iš ieškovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 307,75 Lt. CK 3.192 straipsnio 3 dalis reglamentuojanti išlaikymo dydį, įtvirtina proporcingumo principą. Tai reiškia, jog vaikų išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jų tėvų turtinės padėties, todėl teismas negali priteisti vaikų išlaikymui daugiau, negu tai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Šio straipsnio antra dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams. Ieškovas tik šiuo metu nedirba, o atsakovės gaunamo darbo užmokesčio nepakanka vaikų išlaikymui. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad sūnų poreikiams reikalingas mažesnio dydžio išlaikymas, todėl teismas sutiktina su Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės nuomone, kad atsakovės prašymas priteisti iš ieškovo po 307,75 Lt kiekvieną mėnesį sūnų išlaikymui yra normalių vaikų poreikių patenkinimas ir atitinkantis tokio amžiaus vaikų individualius poreikius.

Išaiškintina šalims, kad pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus vaikų priežiūros papildomoms išlaidoms, kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201).

Tuo pačiu teismas tenkina ir atsakovės prašymą priteisti iš ieškovo sūnums skirto išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009-07-01 iki ieškinio padavimo teismui dienos. Atsakovė V. Č. teigė, kad ieškovas jau nuo 2009-07-07 iki 2011-07-20, neteikė tinkamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir ji viena išlaikė vaikus arba jai padėdavo artimieji. Ieškovas paaiškinimuose teismo posėdžio metu šio atsakovės priešinio ieškinio reikalavimo nepripažino ir nurodė, kad teikė vaikams reikalingą išlaikymą, kuris gal ir nebuvo reikalingo dydžio, tačiau tuo metu ir jo parama buvo pagal gaunamas pajamas. Tačiau teismas konstatuoja, kad šie ieškovo paaiškinimai nėra paremti jokiais įrodymais. Todėl atsakovei priteistinas iš ieškovo ir išlaikymo įsiskolinimas skirtas jų nepilnamečiams vaikams (CK 3. 200 str.). Šis išlaikymo įsiskolinimas šalių sūnums priteistinas už laikotarpį nuo 2009-07-01 iki 2010-07-20, po 307,75 Lt kiekvieną mėnesį, atsižvelgiant į ieškinio padavimo datą. Teismas tenkindamas ir šį atsakovės prašymą dėl sūnų A. Č. ir L. Č. išlaikymui reikalingų lėšų priteisimo, kuomet vaikų tėvas (ieškovas) gyveno su vaikų motina (atsakove), tačiau neteikė viso jiems reikalingo išlaikymo, sieja tiek su vaikų, tiek ir su motinos interesais, kuri viena vykdė prievolę nepilnamečiams vaikams. Be to sūnų išlaikymui reikalingo dydžio nustatymas tuo metu irgi yra nulemtas teigiamo jų, kaip sveikų, dorovingų, tvirtų ir intelektualių asmenybių vystymosi, atsižvelgiant į jų dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitus pagrįstus poreikius. Teismas priteisdamas iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą vaikams, pripažįsta, kad pagal bylos duomenis jis ir tuomet turėjo pagal galimybes užtikrinti vaikams tinkamas, vaikų interesus atitinkančias gyvenimo ir auklėjimo sąlygas.

Jeigu vykdant teismo 2010-11-08 nutartį dėl nepilnamečiams vaikams skirto laikino išlaikymo, jau yra išieškotos iš ieškovo atitinkamas piniginės lėšos iš jo darbo užmokesčio, tai šios išieškotos sumos turi būti įskaitytos į teismo sprendimu priteistą išlaikymo išmokų dydį.

Taip pat pažymėtina, kad teismas neatlieka ieškovo jau sumokėtų išmokų vaikų išlaikymui iki bylos iškėlimo teisme (2010-07-20) ar vėliau apskaičiavimo, o tuo pačiu nemažina priteisiamų išmokų sumos už atitinkamą laikotarpį, kadangi šios įmokos kaip jau minėta, turi būti įskaitytos šalių susitarimu arba vykdymo proceso metu, vykdant priverstinį jų išieškojimą. Be to, įstatymas neįpareigoja teismo, remiantis šalių procesinių dokumentų reikalavimais papildomai atlikti ieškovo sumokėtų atsakovei piniginių lėšų, skirtų vaikų išlaikymui apskaičiavimą iki ieškinio pareiškimo dienos, ar iki teismo sprendimo priėmimo momento.

Sūnų išlaikymui tėvo mokamų lėšų tvarkytoja skirtina vaikų motina V. Č., įpareigojant ją gautą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.

Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikintina laikinoji apsaugos priemonė dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams sutuoktinių vaikams priteisimo (CPK 150 str. 3d.).

Atskirai pažymėtina, kad nepilnamečiams vaikams iš ieškovo priteistos periodinės mėnesinės išmokos yra indeksuojamos pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo sprendimu priteistų periodinių išmokų indeksavimą pagal teismo sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz.. darbdavys) arba pats skolininkas. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodo, kad šios lėšos yra indeksuojamos, kadangi tai numato teisės aktas, kuris turi būti vykdomas, neatsižvelgiant į teismo sprendimą.

Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas vaikams, o ne jų įstatyminei atstovei motinai, todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiams vaikams. Sprendimas dėl išlaikymo skirto A. Č. ir L. Č. nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2d. 1p.). Remiantis paminėtu ieškovo ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams iš jo priteisimo tenkintinas iš dalies, o atsakovės priešinio ieškinio tas pats reikalavimas ieškovui tenkintinas visiškai. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2d. 1p.).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė kartu gyveno (duomenys neskelbtini). Tačiau teismui patenkinus atsakovės prašymą, ieškovas 2011-11-15 nutartimi buvo įpareigotas gyventi skyrium nuo sutuoktinės ir nepilnamečių vaikų. Ginčo šalių nepilnamečiai vaikai nuo pat gimimo gyvena su atsakove, o pastaruoju metu ir minėtame bute. Abiejų tėvų teisės ir pareigos yra lygios (CK 3.156 str.). Pagrindinis kriterijus nustatant vaikų gyvenamąją vietą yra vaikų interesai – vaikų teisė gyventi ir augti, jų teisė į gyvenimo sąlygas, į būstą, socialines teises. Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė prieštaravimų dėl to nepareiškė. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė netinkamai prižiūri vaikus. Atsižvelgiant į tai tenkintinas ieškovo ir atsakovės prašymas nustatyti nepilnamečių sūnų A. ir L. Č. gyvenamąją vietą su atsakove.

Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 3 dalis numato, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2d. numato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai, ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar pripažinta negaliojančia ar tėvai gyvena skyrium. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 ir 4 d.). Teismas nustato šalių vaikų A. ir L. Č. bendravimo su tėvu R. Č. tvarką, atsižvelgdamas į vaikų interesus ir sudarydamas galimybę santuoką su vaikų motina nutraukiančiam tėvui, maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2d.).

Teismas pripažįsta, kad dėl bendravimo su vaiku tvarkos tarp šalių ginčo nėra, todėl teismas, vadovaudamasis vaikų interesais ir atsižvelgdamas į vaikų amžių, tėvų savitarpio santykius, jų elgesį, gyvenamąją vietą, materialines sąlygas, kitų artimųjų giminaičių pažiūrą bei santykius su vaikais, nustato maksimalią tėvo bendravimo su vaikais tvarką pagal jo ieškinyje nurodytas sąlygas.

Iš atsakovės paaiškinimų posėdžio metu matyti, kad ieškovas nelabai noriai bendrauja su sūnumis. Tačiau byloje nėra įrodymų apie ieškovo netinkamą elgesį su vaikais, kuris kenktų vaikų interesams.

Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos nustatymo yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo. Kadangi tarp ieškovo ir atsakovės daugiausia konfliktų kyla jų gyvenamojoje vietoje, toks šalių elgesys taip pat turi įtakos jų sūnums, todėl atsakovei išlieka teisė neleisti ieškovui bendrauti su sūnumis jų gyvenamojoje vietoje ar atsakovui esant neblaiviam. CK 3.180 str. nurodytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, būdai ir pasekmės, todėl atsakovei visada išlieka teisė pasinaudoti šios teisės normomis, saugant nepilnamečių sūnų interesus.

Dėl sutuoktinių pavardžių.

Sutuoktinių prašymai dėl santuokinės pavardės atsakovei palikimo po santuokos nutraukimo sutampa, todėl tenkintini.

Dėl sutuoktinių turto balanso.

Pagal LR CK 3.118 str. siekiant padalinti sutuoktinių turtą, visų pirma reikia sudaryti jų turto balansą, t.y. nustatyti ir atskirti sutuoktinių bendrą ir asmeninį turtą. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (LR CK 3.88 str. 2 d.). Ieškovas ir atsakovė savo procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad santuokos metu yra įsigytas šis turtas – gyvenamasis butas su priklausiniu, esantis (duomenys neskelbtini), lengvoji transporto priemonė, kilnojamasis turtas bei skoliniai įsipareigojimai kreditoriams. Dėl to, kad sutuoktiniai nesutaria dėl dalies turto statuso ir jo padalijimo tarp sutuoktinių, bei dėl skolinių įsipareigojimų kreditoriams, todėl teismas atskirai pasisako tiek dėl skolinių įsipareigojimų statuso, tiek ir dėl turto padalijimo ar kompensacijos už jį priteisimo.

Dėl gyvenamojo buto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šiuo metu pagal VĮ ,,Registrų centras“ duomenis (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas t. 1, b.l. 17) gyvenamasis butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), dalinės nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams. Šalims nuosavybės teise priklauso atitinkamai po 1/2 dalį nekilnojamojo daikto. Ieškovas ir atsakovė gyvendami santuokoje įsigijo po 1/2 dalį minėto daikto pagal 2002-03-08 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 3-1561, kurias valdo bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis. Ieškovas prašė teismo dalinant šį nekilnojamąjį daiktą dalimis beveik nenukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3. 117 str. 1d.). Atsakovė priešieškiniu sutiko, kad teismas dalindamas tarp sutuoktinių šį nekilnojamąjį daiktą remtusi ieškovo nurodytais dalių dydžiais, tačiau visą turtą priteistų atsakovei, o ieškovui tik jos nurodyto dyžio piniginę kompensaciją. Toks atsakovės reikalavimas ieškovui yra siejamas su tuo, kad jai ir vaikams gyventi tame pačiame bute su sutuoktiniu yra neįmanoma. Atsakovė teigė, kad ieškovas turi kur gyventi, bute nenakvoja nuo 2010 metų liepos mėnesio, o ji su vaikais neturi kitos gyvenamosios patalpos. Todėl atsakovė sutinka sumokėti ieškovui atitinkamo dydžio piniginę kompensaciją už jai atitenkančią iš ieškovo turto dalį. Atsakovė pateikė teismui ir turto vertintojo ataskaitą, nurodydama, jog tokiu atveju jį ieškovui turėtų sumokėti 9 748,32 Lt piniginę kompensaciją. Ieškovas teismo posėdžiu metu sutiko su atsakovės siūlymu gauti iš jos piniginę kompensaciją už jam priklausančią nekilnojamojo turto dalį, tačiau tik pagal jo pateiktą šio daikto įvertinimo ataskaitą, iš kurios matyti, jog dalijamo daikto vertė yra 60 000 Lt (t.2, b.l.83). Atsakovė nesutikdama su ieškovo pateiktu turto įvertinimu, pateikė teismui savo šio nekilnamojo daikto įvertinimą nurodydama, kad tikroji dalijamo buto vertė esanti 45 000 Lt (t.2, b.l. 125).

Objektyvus dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Kiekvienu atveju teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Tačiau taikant CK 3.119 straipsnio reikalavimų įvykdymą, būtinos idealiai susiklosčiusios aplinkybės. Tuo tarpu priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Dėl nurodytų priežasčių teismas konstatuoja, kad dalijamo turto vertė gali būti nustatyta pagal tų verčių vidurkį, kurias kaip įrodinėjimo priemones, vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys.

Todėl nagrinėjamoje byloje teismas vadovaujasi tais duomenimis, kuriuos nustato iš šalių pateiktų dokumentų. Bylos nagrinėjamo metu šalys pateikė dvi skirtingas kvalifikuotų nekilnojamojo turto vertintojų sudarytas padalijamo buto vertinimo ataskaitas, pagrindžiančias turto vertę beveik tuo pačiu metu: 2011 m. balandžio 11 ir 22 dienomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatydamas padalijamo turto vertę teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto pokyčius. Turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-251/2006). Todėl teismas analizuodamas šalių pateiktus įrodymus, savo išvadą papildomai pagrindžia ir nekilnojamojo turto vertės kritimu kaip visiems žinoma aplinkybe (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Ištyręs minėtus įrodymus teismas sprendžia, kad dalijamo buto vertė yra 52 500 Lt ir nuo šios vertės apskaičiauja ieškovui mokėtiną 25 200 Lt kompensaciją.

CK 3.3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šeimos įstatymai ir jų taikymas turi užtikrinti šeimos ir jos reikšmės visuomenėje stiprinimą, šeimos narių tarpusavio atsakomybę už šeimos išsaugojimą ir vaikų auklėjimą, galimybę visiems šeimos nariams tinkamai įgyvendinti savo teises ir apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo netinkamos kitų šeimos narių bei kitų asmenų ir kitokių veiksnių įtakos. Toks teisinis reguliavimas reikalauja atitinkamo tėvų ir vaikų teisių įgyvendinimo, į jį privalo atsižvelgti ir teismas, inter alia padalydamas turtą pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį. Pirmiausia, byloje nustatyta, kad sutuoktiniai gyvenamąjį butą dalimis įsigijo iš ieškovo motinos, tai yra šis butas anksčiau priklausė ieškovo motinai. Antra, šio nekilnojamojo daikto įsigijimui, sutuoktiniai naudojo ne tik jiems priklausančias pinigines lėšas, bet ir lėšas gautas iš artimųjų. Trečia, abiejų nepilnamečių vaikų išlaikymui tėvas yra įpareigojamas mokėti pakankamas išmokas, kurios jiems reikalingos pragyvenimui. Be to šios išmokos turės būti indeksuojamos. Ketvirta, sutuoktinių santykiai ir ieškovo kaltė dėl santuokos iširimo, reikalauja atskirai apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo neigiamos tėvo įtakos. Penkta, atsakovė yra pakankamai jauna, sveika ir išlaikymo atskirai iš ieškovo atsisakė. Dėl to šios ir kitos aukščiau paminėtos aplinkybės yra teisiškai reikšmingos ir kartu su kitomis teismo nustatytomis aplinkybėmis sudaro pagrindą parenkant turto padalijimo būdą. Todėl teismas tenkina iš dalies atsakovės priešinio ieškinio reikalavimą dėl santuokoje įgyto buto padalijimo ir jai priklausančios piniginės kompensacijos priteisimo, ibei esant ieškovo sutikimui priteisia šį butą atsakovei, o iš jos ieškovui 25 200 Lt piniginę kompensaciją. Atsakovė nurodyta kompensaciją ieškovui privalo sumokėti per 24 mėnesius, tuo pačiu mokėdama ir 5 proc. dydžio palūkanas (CK 3. 117str. 3d.).

Dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo.

Bylos aplinkybėmis nustatyta, kad ginčo šalys, gyvendamos santuokoje įgijo šiuos kilnojamuosius daiktus: automobilį Mazda, v/n (duomenys neskelbtini) kurį valdo ieškovas (t.2, b.l. 8, 21). Tarp šalių nėra ginčo dėl šios transporto priemonės ir jos vertės, todėl atsižvelgiant į abiejų sutikimą, jis priskirtinas ieškovui. Taip pat ieškovas sutiko, kad visi bute (duomenys neskelbtini), esantys kilnojamieji daiktai atitektų atsakovei su vaikais, jam nepriteisiant už juos kompensacijos. Atsakovė dėl šio ieškovo reikalavimo, prieštaravimo nereiškė, tačiau nurodė, kad dalies daiktų bute jau nebėra, nes esą juos išsivežė ieškovas. Todėl tenkintinas abiejų šalių prašymas bute ar kitur esančius kilnojamuosius daiktus priteisti atsakovei, kurių bendra vertė 5 300 Lt.

Dėl kreditorinių reikalavimų tarp sutuoktinių padalijimo.

Turto padalijimo byloje bendros sutuoktinių skolos, kurių įvykdymo terminai yra suėję, iš sutuoktinių priteisiamos tais atvejais, kai į bylą trečiaisiais asmenimis su savarankiškais reikalavimais įstoja sutuoktinių kreditoriai (CK 3.109 straipsnis, 3.126 straipsnio 1 dalis, CPK 266, 383 straipsniai). Bendros dalinės sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminai yra suėję, tačiau reikalavimai dėl jų priteisimo byloje nėra pareikšti, taip pat bendros dalinės prievolės, kurių įvykdymo terminai dar nėra suėję, padalijamos tarp sutuoktinių, jeigu yra pareikštas toks sutuoktinio (ar abiejų sutuoktinių) reikalavimas.

Ieškovas ieškinyje, o atsakovė priešieškinyje nurodė, kad sutuoktiniai yra skolingi šiems kreditoriams: AB Lesto (buvęs pavadinimas AB VST), AB Lietuvos dujos, UAB Šiaulių vandenys ir AB Šiaulių energija bei UAB Šiaulių namų valda. Ieškovas teigė, kad abu sutuoktiniai yra skolingi Swedbank, tačiau atsakovė mano, kad tai esanti ieškovo skola. Taip pat atsakovė atskirai nurodė, kad ji yra skolinga UAB Ūkio banko lizingas. Dėl to teismas žemiau pasisako dėl sutuoktinių prievolių kiekvienam iš paminėtų kreditorių.

Teismas dar 2010-11-08 priėmė byloje nutartį nurodydamas, kad priimdamas ir pridėdamas atsakovės priešieškinį prie bylos tik iš dalies atsižvelgia į šiame procesiniame dokumente pateiktus prašymus, kurie susiję su sutuoktinių kreditoriais (t.1, b.l. 111-113). Be to teismas minėtoje nutartyje sutuoktinių kreditoriams nurodė, kad pagal CK 3. 126 str. jie turi teisę įstoti į bylą su savarankiškais reikalavimais. Į atsakovės priešieškinį, be jau paminėtų kreditorių dar atsiliepė: UAB Šiaulių vandenys, AB Šiaulių energija. Dėl pastarojo kreditoriaus prašymo teismas byloje priėmė papildomai 2010-11-26 nutartį. Tiek ieškovas, tiek atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, koks jų skolos dydis kreditoriams komunalinių paslaugų tiekėjams (AB Lesto, AB Lietuvos dujos, UAB Šiaulių vandenys, UAB Šiaulių namų valda, AB Šiaulių energija), tačiau nenurodė už kokį laikotarpį susidarė jų skola minėtiems kreditoriams. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad minėtiems kreditoriams skola turi sumokėti atsakovė, tačiau pastaroji su tuo nesutiko ir teigė, jog šiuos įsiskolinimus abi šalys turi sumokėti po lygiai. Pastebėtina, kad iš dalies dėl sutuoktinių įsiskolinimo kreditoriams: UAB Šiaulių vandenys ir AB Lietuvos dujos jau yra priimti teismo įsakymai, kuriais skola yra priteista iš ieškovo. Šie teismo įsakymai tuo pačiu yra ir vykdytini dokumentai, todėl teismas sprendime dėl šių įsiskolinimų minėtiems kreditoriams tik nurodo, kad šią sutuoktinių solidarią asmeninę prievolę turi įvykdyti vienas iš sutuoktinių, tai yra ieškovas. Kadangi visos šios prievolės minėtiems kreditoriams yra laikytinos solidariomis, tai ieškovas vienas sumokėjęs kreditoriams visą abiejų sutuoktinių skolą, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į kitą buvusį sutuoktinį, tiek kiek yra už jį sumokėjęs. Tas pats pasakytina ir apie atsakovės atžvilgiu Šiaulių m. apylinkės teisme 2009-12-11 priimtą teismo įsakymą dėl skolos kreditoriui AB Šiaulių energija ir 2009-12-17 priimtą teismo įsakymą dėl skolos kreditoriui VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, priteisimo. Kaip teismas jau yra nurodęs, likusi sutuoktinių skola kreditoriams AB Lesto, AB Šiaulių energija ir UAB Šiaulių namų valda, atsižvelgiant į jos solidarumą tarp sutuoktinių nedalintina, sprendime nurodant, jog šią solidarią asmeninę prievolę kreditoriams turi įvykdyti abu sutuoktiniai, arba vienas iš jų tuo pačiu įgydamas atgręžtinio reikalavimo teisę į kitą skolininką, tiek kiek yra už jį sumokėjęs.

Atskirai pastebėtina, kad ir santuoką tarp sutuoktinių nutraukus, solidari prievolė buvusiems sutuoktiniams vis tiek išlieka. Remiantis aukščiau paminėtu ir atsižvelgiant į solidarių prievolių nedalomumą, teismas šioje dalyje netenkina ieškovo ir atsakovės reikalavimų dėl solidarių prievolių tarp jų padalijimo.

Dėl bylinėjimosi ir teismo išlaidų paskirstymo.

Ieškovas pateikė teismui įrodymus (t. 1, b.l. 15,45,47,169, t. 2, b.l. 79) ir prašė priteisti jo naudai 1752,00 Lt su bylinėjimusi, susijusių išlaidų (1 500,00Lt už teisinę pagalbą, 450,00 Lt už turto įvertinimą, 48 Lt už VĮ Registrų centras paslaugas, 254,00 Lt žyminio mokesčio). Atsakovė taip pat pateikė teismui įrodymus ir prašė teismo priteisti 1 415,10 Lt bylinėjimosi išlaidų (920,00 Lt valstybei už teisinę pagalbą, 65,40 Lt už dokumentų kopijas, 280,00 Lt už turto įvertinimą ir 150 Lt už antstolių paslaugas). Atsakovei pagal VGTP Šiaulių tarnybos 2010-09-23 sprendimą byloje buvo teikiama 50 dydžio antrinė teisinė pagalba, dėl to teismas 2010-11-08 nutartimi atidėjo atsakovei žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo byloje (t.1, b.l.116). Pagal LR CPK 93 str. 2 d. jeigu ieškinys (priešinis ieškinys) patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui (atsakovui) proporcingai teismo patenkintų (atmestų) reikalavimų daliai. Teismui išsprendus byloje šalių pareikštus turtinius reikalavimus pagal jų dydį pirmiausia, perskaičiuotinas ieškovo mokėtinas į valstybės biudžetą žyminio mokesčio dydis. Tokiu atveju ieškovas turėtų sumokėti 1 110 Lt, įvertinus tai, jog jam iš atsakovės yra priteista 25 200 Lt kompensacija, 307,75 Lt dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui ir jis pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo. Kadangi ieškovas paduodamas teismui pradinį ieškinį yra sumokėjęs 254 Lt žyminio mokesčio, tai iš jo valstybei priteistina likusi 856,00 Lt žyminio mokesčio dalis (CPK 93 str. 1d.). Atsakovei kaip jau minėta ne tik buvo teikiama 50 pro. dydžio valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, bet ir teismo 2010-11-08 nutartimi atidėtas jai buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas. Pagal VGTP Šiaulių tarnybos 2011-08-22 pažymą iš ieškovo turėtų būti priteistą valstybei 920 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Taip pat apskaičiuojant iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į jos priešinio ieškinio patenkinimą iš dalies, proporcingai atmestai reikalavimų daliai, ji turėtų sumokėti į valstybės biudžetą 2478 Lt žyminio mokesčio ( 1500 Lt už neturtinės žalos atlyginimą, 819,00 Lt už jai tenkančią nekilnojamojo daikto dalį ir 159,00 Lt už jai tenkantį kilnojamąjį turtą). Tačiau teismui patenkinus iš dalies jos priešinį ieškinį, tai yra sumažinus neturtinės žalos dydį ir atsižvelgiant VGTP Šiaulių tarnybos sprendimą ši žyminio mokesčio dalis mažintina. Tai yra iš atsakovės priteistina į valstybės biudžetą 489,00 Lt žyminio mokesčio už priteistą nekilnojamojo turto dalį ir kilnojamuosius daiktus bei 120,00 Lt žyminio mokesčio už neturtinės žalos atlyginimą, iš viso: 609,00 Lt. Taip pat atitinkamai iš abiejų šalių priteistinos ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei, iš atsakovės 16,35 Lt, o iš ieškovo 13,40 Lt (CPK 92 str. 1d.). Kaip jau minėta abi šalys naudojosi teisinę pagalba ir dėl to patyrė išlaidų, ieškovo išlaidos yra 1 500,00 Lt, o atsakovės atveju 920 Lt. Kadangi šiuo atveju šalių turėtos išlaidos tam pačiam procesiniam veiksmui atlikti yra beveik vienodos, atsižvelgiant į jų reikalavimų patenkinimą, todėl teismas laiko, kad net ir patenkinus šalių reikalavimus iš dalies, šios išlaidos proporcingai atmestai jų reikalavimų daliai nepriteistinos vienai iš kitos, o tuo pačiu valstybei. Atsižvelgiant į paminėta ir ieškovui tenkančią bylinėjimosi išlaidų dalį iš atsakovės bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principu konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas atsakovei dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo vertintinas pagal bendruosius teisės principus (CPK 3 str. 1d., CK 1. 5 str. 4d.). Tokia teismo išvada remiasi tuo, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tikslas reikalauja nustatyti tokią proporciją, pagal kurią būtų atsižvelgiama į kiekvienos reikalavimo dalies sąnaudas ir šalies bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 2d.). Taip pat ieškovas naudojosi ne valstybės skirtos advokatės teisinėmis paslaugomis, todėl ir išlaidų dalis, viršijanti atsakovės teisinės paslaugos dalį, laikytina ieškovo išlaidavimu, kuri nėra kompensuojama.

Be to šalys patyrė ir su bylinėjimusi susijusių būtinų išlaidų, pavyzdžiui už turto įvertinimą kiekviena iš šalių sumokėjo turto vertintojams, o ieškovė papildomai už procesinių dokumentų kopijas ir antstolių paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad su turto įvertinimu šalių išlaidos yra vienodos, buvo vertinamas tarp šalių dalintinas turtas, tai šios išlaidos irgi joms vienai iš kitos nepriteistinos. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad byloje abi šalys patyrė išlaidų, kurios laikytinos ne tik būtinomis, bet ir pagrįstomis, tačiau atsižvelgiant į teismui pateiktus rašytinius įrodymus jos irgi nepriteistinos šalims vienai iš kitos, nes šių išlaidų dydis irgi yra maždaug vienodas (CPK 88 str. 8p.). Be to šiuose dokumentuose užfiksuoti duomenys susiję su ne tik su šalimis, bet ir su jų nepilnamečių vaikų interesais. Tuo pačiu į valstybės biudžetą priteistos iš šalių bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos per šešių mėnesių laikotarpį (CPK 271 str.).

Tačiau iš abiejų šalių valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 92str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR Civilinio kodekso 1.5 str., 3.60 str., 3.88 - 3.89 str., 3.117 - 3.118 str., 3.169 str., 3.177, 3.185, 3.194 str., LR Civilinio proceso kodekso 145 str. 1d. 2p., 150 str., 265 - 270 str., 375-380 str.,

nusprendžia:

1. Ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį tenkinti iš dalies.

2. Santuoką, sudarytą tarp R. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytą 1998 m. kovo 05 d. Šiaulių miesto CM skyriuje, registro įrašas Nr. (duomenys neskelbtini, nutraukti dėl ieškovo R. Č. kaltės.

3. Išduodant ištuokos liudijimus palikti šalims pavardes - Č. ir B.

4. Po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų A. Č. (a/k (duomenys neskelbtini) ir L. Č. (a/k (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina atsakove V. Č..

5. Priteisti iš atsakovo R. Č. a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų A. Č. (a/k (duomenys neskelbtini) ir L. Č. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 307, 75 Lt (tris šimtus septynis litus 75ct) periodinių išmokų kiekvieną mėnesį nuo 2009-07-01 iki vaikų pilnametystės. Įpareigoti V. Č. (a/k (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečių vaikų A. Č. (a/k (duomenys neskelbtini) ir L. Č. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymui tėvo R. Č. mokamas pinigines lėšas iki jų pilnametystės.

6. Šalių bendros jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą padalinti taip:

6.1. Priteisti atsakovei V. Č. (a/k (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisėmis gyvenamąjį butą, unikalus Nr. 2998-2008-6014, su rūsiu, kurio bendra vertė 52 500,00 Lt, esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovui R. Č. (a/k (duomenys neskelbtini) 25 200,00 Lt (dvidešimt penkių tūkstančių dviejų šimtų litų) piniginę kompensaciją už atsakovei atitenkančias 0,48 dalis ieškovo turto.

6.2. Priteisti atsakovei V. Č. (a/k (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisėmis, šiuos kilnomajamuosius daiktus:

6.2.1. Svetainės baldų komplektas (minkšta dalis) (2000 Lt vertės).

6.2. 2. Sekcija, lentyna (400 Lt vertės).

6.2. 3. Spinta(100 Lt vertės).

6.2. 4. Televizorius - 100 Lt vertės.

6.2. 5. LG DVD grotuvas su erdvinio garso sistema (1200 Lt vertės).

6.2. 6. Šaldytuvas (1300 Lt vertės).

6.2. 7. Skalbimo mašina (200 Lt).

Šių daiktų bendra vertė 5 300 Lt.

Ieškovui R. Č. (a/k (duomenys neskelbtini) nepriteisti piniginės kompensacijos už atsakovei atitenkančius kilnojamuosius daiktus.

6.3. Priteisti ieškovui R. Č. (a/k (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisėmis, automobilį Mazda 626, gamybos metai 1988, v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), o atsakovei V. Č. (a/k (duomenys neskelbtini) nepriteisti piniginės kompensacijas už ieškovui atitenkančią jos turto dalį.

7. Nustatyti, kad R. Č. bendrauja su vaikais ir dalyvauja jų auklėjime be apribojimų, o tai pat turi teisę:

a. pasiimti vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir būti su vaikais lyginiais metais nuo gruodžio 24 d. 10 val. iki gruodžio 26 dienos 15 val., pirmąją Velykų dieną nuo 10 val. iki 19 val., nelyginiais metais nuo gruodžio 30 d. 10 val. Iki sekančių metų sausio 1 d. 15 val., antrąją Velykų dieną nuo 10 val. iki 19 val.

b. Vieną kartą per metus vaikai praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu iš eilės einančias 20 kalendorinių dienų vasaros atostogų.

c. Tėvas turi teisę pasiimti vaikus ir būti su vaikais kas antrą lyginės kalendorinių metų savaitės savaitgalį nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 17 val.

d. R. Č. ir V. Č. pagal bet kurio reikalavimą privalo iš anksto suderinti laisvadienių ir/ar atostogų bei susitikimų su vaikais laiką bei vietą Pasikeitus bet kurio iš tėvų gyvenamajai vietai, telefono numeriui, šis privalo nedelsiant pranešti apie tai kitam iš tėvų. Pareiga įrodyti, jog informavimo prievolė buvo įvykdyta tinkamai, tenka informavimo prievolę turėjusiai šaliai.

e. Abu tėvai, remdamiesi protingumo principu, galės abipusiu susitarimu keisti nustatytą bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdami į realias aplinkybes, vaiko poreikius bei norus, ir savo galimybes. Nei vienas iš sutuoktinių neturi teisės daryti kitam jokių nepagrįstų kliūčių matytis ir bendrauti su vaikais tiek jų gyvenamojoje vietoje, tiek bet kur kitur.

f. Ieškovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja būdamas blaivus ir ne būtinai jų gyvenamojoje vietoje.

8. Priteisti atsakovei V. Č. (a/k (duomenys neskelbtini) iš ieškovo R. Č. (a/k (duomenys neskelbtini) 4 000,00 Lt (keturis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimui.

9. Sprendimui įsiteisėjus įpareigoti atsakovę V. Č. (a/k (duomenys neskelbtini) ieškovui R. Č. (a/k (duomenys neskelbtini) priteistą 25 200, 00 Lt piniginę kompensaciją sumokėti lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį iki paskutinės einamojo mėnesio dienos per 24 mėnesius, mokant ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo nesumokėtos sumos iki visiško skolos sumokėjimo.

10. Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Šiaulių m. apylinkės teismo 2010-11-08 nutartį dėl laikinojo materialinio išlaikymo priteisimo iš ieškovo R. Č. jo nepilnamečių vaikų A. Č. ir L. Č. išlaikymui.

11. Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Šiaulių m. apylinkės teismo 2010-11-15 nutartį dėl įpareigojimo ieškovui R. Č. gyventi skyrium nuo šeimos narių gyvenančių (duomenys neskelbtini).

12. Nustatyti, kad ieškovo R. Č. (a/k (duomenys neskelbtini) 3 793,29 Lt (trijų tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt trijų litų 29 ct) skola Swedbank AB yra jo asmeninė prievolė šiam kreditoriui.

13. Nustatyti, kad atsakovės V. Č. (a/k (duomenys neskelbtini) 780,93Lt (septynių šimtų aštuoniasdešimties litų 93 ct) skola Ūkio banko lizingui yra jos asmeninė prievolė šiam kreditoriui.

14. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovės V. Č. (a/k (duomenys neskelbtini) 899,00 Lt žyminio mokesčio už turtinio pobūdžio reikalavimą padalijant nekilnojamąjį daiktą ir kilnojamuosius daiktus bei 16,35 Lt už procesinių dokumentų įteikimą per Lietuvos paštą, iš viso: 915,36 Lt (devynis šimtus penkioliką litų 36 ct) įpareigojant atsakovę šią sumą į valstybės biudžetą sumokėti lygiomis dalimis per šešis mėnesius po 152,56 Lt kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.

15. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš ieškovo R. Č. (a/k (duomenys neskelbtini) 132,00 Lt likusią dalį žyminio mokesčio už santuokos nutraukimą dėl ieškovo kaltės, 222,00 Lt už vaikų išlaikymui priteistas periodines išmokas, 502,00 Lt likusią dalį žyminio mokesčio už nekilnojamojo daikto padalijimą ir 13,40 Lt už procesinių dokumentų įteikimą per Lietuvos paštą, iš viso: 869,40 Lt (aštuonis šimtus šešiasdešimt devynis litus 40 ct) įpareigojant ieškovą šią sumą į valstybės biudžetą sumokėti lygiomis dalimis per šešis mėnesius po 144,90 Lt kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.

16. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

17. Likusioje dalyje ieškovo ieškinį ir atsakovės priešinį ieškinį atmesti.

18. Civilinė bylą dalyje dėl atsakovės priešinio ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo jai iš sutuoktinio priteisimo nutraukti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių m. apylinkės teismą.