Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2012-02-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-221-865/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-02-03
Bylos Nr.
1-221-865/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Kaltinamasis
J. K.
Nukentėjusysis
D. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-221-865/2012
Nr. 1-12-1-03982-2011
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.3. (S)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,sekretoriaujant Rimai Kosevičienei,dalyvaujant prokurorui Gediminui Juknai,kaltinamajam J. K.,nukentėjusiojo D. K. atstovei pagal įstatymą J. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nedirbantis, teistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-01-23 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį - bauda 8 MGL (1040 Lt);

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį,teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. K. 2011-09-08, apie 20.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tyčia, ranka sudavė šešis kartus savo mažamečiui sūnui D. K., gim. 2004 m., į veidą, tokiais veiksmais padarydamas mažamečiui poodines kraujosruvas abiejose veido pusėse ties ausų kaušelių pagrindu, taip nežymiai sutrikdydamas D. K. sveikatą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. K. neprisipažino savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir parodė, jog tą dieną, tikslios datos šiuo metu neprisimena, rudenį, jie išgėrinėjo pas draugus, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vyno, alaus. Sugyventinė išgėrinėjo su juo taip pat. Jam apie 15.00 val. paskambino vaikas iš (duomenys neskelbtini), iš močiutės namų ir pasakė, kad močiutė jį sumušė, prispaudė prie žemės. Mušė, nes buvo girta. Tai buvo pirmas kartas. Jie nuvyko į tuos namus ir pasiėmė vaiką. Buvo vaikui ant veido nuo rankos dėmė ir nuo pirštų dėmė ant kitos vaiko veido pusės. Tą dieną su vaiku žiūrėjo televizorių, šnekėjosi. Vakare į jų namus, kur jie buvo apsistoję, atvažiavo močiutė su seserimi J. bei policijos pareigūnais ir pasakė, kad tai jis, J. K., sumušė vaiką. Pasakė J. K. taip dėl to, kad nori atimti motinystės teises ir gauti pašalpą už vaiką. Sugyventinė D. K. nedirba, registruota darbo biržoje, ankščiau jie kartu gyveno, dabar susipyko ir gyvena atskirai, jis negali ten gyventi. Ankščiau gyveno visi kartu: močiutė, sūnus, sugyventinė. Vaikas dabar gyvena su mama ir močiute. Ankščiau jis su sugyventine dirbo turguje, jis ir dabar dirba. Dabar jis gyvena (duomenys neskelbtini) pas mamą, ji pensininkė.

Teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti nukentėjusiojo D. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Nukentėjusysis D. K. parodė, jog gyvena su močiute (J. K.) (duomenys neskelbtini). 2011-09-08 tėvas J. atėjo pas močiutę ir pasiėmė jį, D., pas savo draugus į butą. Tame bute D. norėjo pasiimti savo mobilų telefoną, nes norėjo pažaisti, o tėvas J. buvo girtas ir piktas, liepė eiti miegoti, po ko ranka sudavė ranka šešis kartus per veidą. Tėvas buvo girtas, mama taip pat buvo girta. Kai tėvas jį mušė, mama rūkė lauke. Po to kai buvo sumuštas, jis, D., nuėjo miegoti. Naktį atėjo močiutė su policininkais ir jį išsivežė (b.l. 15, 26-28).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą, liudytoja J. K. parodė, jog pas ją kažkuriuo metu pasiprašė gyventi J. K., ji jį priėmė. Pinigų vaiko išlaikymui tėvai nedavė. 2011 m. rugpjūčio pradžioje juos, t.y. dukterį ir jos sugyventinį, išvarė. 2011 m. rugsėjo 8 d., po 16.00 val., atėjo vaikas iš mokyklos, pavalgė, jie žiūrėjo televizorių. Kaltinamasis su jos dukra, apie 16 val. ar 17 val., atėjo ir išsivedė vaiką. Ji su kaltinamuoju susimušė tuomet. Prieš tai ji su vaiku buvo centre ir vaikas buvo parodęs, kur tėvelis su mamyte tuo metu apsigyveno. Po to kai išsivedė vaiką, ji nuvažiavo vaiko ieškoti, jai vaiko niekas nedavė, net į butą neįsileido. Ji paskambino seseriai, sesuo liepė skambinti į policiją. Paskambino. Sesuo panašiu momentu atvažiavo su policijos pareigūnais. Nuėjo visi į tą butą, ji buvo su pareigūnu, o jos sesuo su kitu pareigūnu nuėjo ieškoti vaiko, rado vaiką tarp dviejų vyrų lovoje. Ant vaiko veiduko buvo kraujosrūvos, pirštų antspaudai. Ji pati buvo tik pačioje palėpėje, o ten buvo dvejos durys, kažkas ant sofos gulėjo, šeimininkė rūkė, nelabai su ja, J. K., norėjo kalbėti. Jos sesuo išėjo kartu su pareigūnu ir vaiku į koridorių, pastebėjo vaiko veido sumušimus, paklausė vaiko, kas mušė, vaikas pasakė, kad tėvelis. Tą dieną, kaip kad sako kaltinamasis, D. tikrai nebendravo su tėvu ir tėvui tikrai neskambino. Jie nuvažiavo nustatyti vaiko sveikatos sutrikdymo, į namus negrįžo, buvo pas jos seserį. Vaiko motina namuose savaitę net nepasirodė. Ji žino, jog jos duktė ir jos sugyventinis buvo išvaryti iš (duomenys neskelbtini) buto. Dukra atėjo pas ją gyventi prieš Naujus Metus. Vaiko teisių tarnybų pareigūnai reikalauja, kad D. išsikeltų iš buto dėl naudojamo smurto prieš vaiką. Jos dukra gyvena dėl savęs. Dukra labai dažnai vartoja alkoholį. Vaikas bijo tėvų, ką jie pasako, tą jis daro. Vaikas uždaras. Pamokų neruošia, nenoriai lanko mokyklą. Su anūko mokytoja ji, J. K., bendrauja. Ji pati išsiskyrusi, dirba virėja. Turi tik šią vieną dukrą. Ji ir taip anūką D. prižiūrėjo be globos. Pykčiai vyksta dėl to, kad jie, jos dukra ir sugyventinis, geria. Po įvykių jos sesers vyras klausinėjo vaiko. Vaikas sakė, kad tėvas jį mušė. Dukra jai, J. K., sako: ,,Tu sumušei, tu prisipažink“. Ji atsakė, kaip prisipažins, jeigu vaiko ji nemušė. Ji negerianti. Jai jos sesuo padeda prižiūrėti vaiką. Ji su kaltinamuoju ir taip mažai šnekėdavosi, dabar iš viso nebendrauja.

Teisiamajame posėdyje liudytoja G. K. parodė, jog nukentėjusioji J. K. yra jos sesuo, ji paskambino verkdama, kad atvažiavo dukterėčia su sugyventiniu ir pasiėmė anūką. Ji, G. K., sesers paklausė, ar ji žino, kur gyvena dukra su sugyventiniu, ji pasakė, jog daugmaž žino, kur jie gyvena. Ji, G. K., su taksi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), paklausė kieme žmogaus, kur jai eiti, tas pasakė. Durys buvo atidarytos, sėdėjo moteris ant sofos, rūkė, už jos nugaros miegojo vyras. Ji paklausė, kur vaikas? Pamatė, jog kitame kambaryje ant vienos sofos miegojo keturi žmonės. D. pribudino ir jis greit apsirengė. J. K. išlipo iš lovos, kalbėjo gražiai, stovėjo ant kojų, o D. tuo tarpu ropojo po žemę, ji buvo labai girta, pradėjo kaukti, rėkti. Ji, G. K., pamatė, kad vaikas buvo sumuštas. Atėjo sesuo su pareigūnais. Vienas pareigūnas paprašė jos su vaiku išeiti į koridorių. Pareigūnas D. prie jos paklausė, kas jį sumušė. Vaikas atsakė: ,,Tetia“. Atvažiavo taksi, jie grįžo namo pas ją, G. K.. Sesuo liko visoms išeiginėms pas ją su anūku. Vaikas kažko bijojo. Dukterėčiai ji pasakė, kad neitų pas ją. Vaikui ant veido buvo apibrozdinimai, o kitoj pusėj labai stipriai mėlynės. Dukterėčios palaidas gyvenimas, vartojo narkotikus, alkoholį. Sesuo, kad vartotų alkoholį, ji niekada nematė. Dukterėčia bėgdavo iš namų. Kaltinamasis ir dukterėčia žaidžia jos sesers jausmais, nes sesuo per daug myli berniuką. Močiutė, J. K., niekada nėra pakėlusi rankos prieš vaiką.

Teisiamajame posėdyje liudytoja D. K. parodė, jog kaltinamajam ji yra sugyventinė. Žino, dėl ko yra pakviesta liudyti, močiutė sumušė vaiką. Vaikas apie 5.00 val. iš močiutės telefono jai paskambino į telefoną verkdamas: ,,Mane muša močiutė ir dusina“, girdėjosi: ,,ai nemušk“. Tai buvo rugsėjo 8 d., apie 17 val. ji iš karto apsirengė ir su sugyventiniu bei draugu V. atvyko troleibusu pasiimti vaiko, adresu (duomenys neskelbtini). Draugas V. laukė jų kieme. Vaikas bute stovėjo kampe susigūžęs, močiutė gulėjo savo kambaryje, buvo neblaivi, ji pradėjo daužytis, vaiką tampė už rankų. Vaiko buvo žandas mėlynas, matėsi net rankos žymės ant veido. Ji iš to šoko vaiko nevežė į policiją, o nuvežė pas draugus, į (duomenys neskelbtini). Ten gyvena du broliai ir panelė, jie irgi dirba turguje. Ji, Prieš tai vaiko savaitę iš viso nematė, buvo uždrausta su juo matytis. Vaikas nenori mokytis, nepatinka jam. Žaidžia, kartais rašo, piešia. Vaikas labai judrus. Lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą, mokytoja nebloga. Vaiko tėvas kaltinamasis. Dabar ji, D. K., nieko neveikia. Registruojasi darbo biržoje, gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su mama ir vaiku. Su vaiku bendrauja kiekvieną dieną. Alkoholį vartoja dažnai. Narkotikų nevartoja. Mama išgeria. Butą ir vaiką išlaiko mama. Vėliau liudytoja D. K. parodė, jog atvykus pasiimti vaiko, jos motina buto duris atidarė pati, klausė: ,,ko nori?“. Ji, D. K., iš karto nubėgo pas vaiką. Sugyventinis buvo irgi, jos motina pradėjo su šepečiu daužytis. (Duomenys neskelbtini) g. yra 5 aukštų namas, į laiptinę ji, D. K., įėjo atsirakindama kodu. Motina atidarė duris, paskui vėl atsigulė. Vaikas jai, D. K., pasakė, kad močiutė miegojo. Tą vakarą jie miegojo, atvažiavo jos motina su seserim apie 12.00 val. nakties. Vaikas miegojo atskirai ir nuogą vaiką jos išsitempė. Policija įsiveržė į butą. Jai, D. K., sakė, kad ji vaiką pavogė, išsitempė. Prie policijos, mamos sesuo elgėsi ramiai. Pirma užėjo policija, iš galo jos ėjo dviese. Ji, D. K., pasakė policijos pareigūnams, kad vaiką pasiėmė sumuštą. Turėjo padariusi nuotraukas ir įrašus. Vaikas sako, kad jis bijo, kad jam G., motinos sesuo, liepė taip sakyti, sakė: aš bijau, man grasina“. 2011-09-08 jie su sugyventiniu dirbo. Kai vaikas paskambino, sugyventinis su ja buvo, vaikas per užpakalį yra gavęs. Pirmas kartas buvo, kad vaikas taip sumuštas buvo. 2011-09-08 jie buvo blaivūs, atvažiavus policijai, jie buvo blaivūs.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. T. parodė, kad gavo iškvietimą su porininku vykti į(duomenys neskelbtini), tikslaus adreso šiuo metu neatsimena. Atvažiavus, apie 20.00 val., pamatė vaiko pamėlynavusį žandą, tėvai buvo neblaivūs. Vaikas buvo išsigandęs, vaiką jis pasivedė į šoną, paklausė, kas mušė, vaikas pasakė: ,,Tėvelis“. Neatsimena, ar klausė, kodėl mušė, jie buvo paėję į šoną. Dar girdėjo šiuos vaiko žodžius ši ponia (rodo į liudytoją G. K.). Kaltinamąjį matė pirmą kartą, visus asmenis tada matė pirmą kartą. Tėvai neprieštaravo, kad pasiimtų vaiką močiutė. Tėvai buvo neblaivūs, lygtai miegojo. Buvo dar taip, kad vaiko motina sakė, kad vaiką močiutė sumušė. Vaikas neprieštaravo važiuoti pas močiutę. Taip, pradžioje prie tėvų vaikas sakė, kad mokykloje buvo sumuštas. O po to pasakė teisingai pavestas į šoną.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. S. parodė, jog asmeniškai nieko nepažįsta iš salėje esančių žmonių. Atsimena, jog rudenį gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) ginčijasi dėl vaiko, atvykus nurodytu adresu, pasitiko juos 2 moteriškės su vaiku. Ir stovėjo tėvai neblaivūs. Vaikas buvo sumuštas, ant žando buvo mėlynė, dešinės pusės. Vaiko močiutė norėjo paimti vaiką. Vaikas buvo neprižiūrėtas. Tėvai šventė. Vaikas sakė iš karto, kas jį sumušė, kad ar močiutė, ar mokykloje. Kolega vaiką išsivedė į koridorių ir jo paklausė, kas jį sumušė, vaikas pasakė, kad jį tėvas mušė. Močiutė buvo blaivi.

Iš 2011-09-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G2778/11 (01) matyti, kad D. K. konstatuojamos poodinės kraujosruvos abejose veido pusėse, ties ausų kaušelių pagrindu. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 13-14).

Iš alkotesterio duomenų matyti, jog kaltinamajam J. K. nustatytas 2,45 promilių neblaivumas (b.l. 67).

Iš surinktų ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos teismas daro išvadą, jog kaltinamasis J. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Nors savo kaltės jis nepripažino, tačiau jo kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą įrodo nukentėjusiojo D. K. parodymai, liudytojų J. K., G. K., A. T., A. S. parodymai, specialisto išvados duomenys, alkotesterio rezultatas, kurie sudaro nuoseklią grandinę, neprieštarauja tarpusavyje. Ši parodymų visuma paneigia paties kaltinamojo parodymus bei liudytojos D. K. parodymus. Tiek kaltinamojo, tiek liudytojos D. K. parodymai nenuoseklūs, nesutampa įvykių detalėse, vertintini kaip gynybinė pozicija, siekiant kaltinamajam išvengti atsakomybės. Liudytojos D. K. parodymai vertintini kaip melagingi. Taigi, kaltinamojo J. K. nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato. Kaltinamojo J. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tai, jog tą dieną šventė, gėrė alkoholį, parodė ir pats kaltinamasis.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Skirdamas bausmę kaltinamajam J. K. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkią nusikalstamą veiką, tačiau veika padaryta prieš mažametį vaiką, buvo sužalotas vaiko veidas, veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Atsižvelgiama į tai, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, asmenybę: J. K. 33 metų amžiaus, pagrindinio išsilavinimo, oficialiai nedirbantis, nevedęs, turi vieną vaiką, baustas administracine tvarka (b.l. 59-61), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 63), nesigydė psichiatrijos ligoninėje (b.l. 71,72); įrašytas į priežiūros grupę Vilniaus priklausomybės ligų centre (b.l.73), teistas 1 kartą. Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalis numato laisvės atėmimo iki 2 metų bausmę. Aplinkybių, dėl kurių galėtų būti kaltinamajam paskirta kitokia bausmė, nei numatyta minėto straipsnio 2 dalies sankcijoje, šiuo metu baudžiamojoje byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajam J. K. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, t.y. laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 2 (dvejiems) mėnesiams. J. K. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 140 straipsniu buvo laikinai sulaikytas nuo 2011-09-09, paleistas 2011-09-11 (b.l.48,58). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę.

Ikiteisminio tyrimo metu J. K. paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje (b.l. 57), naikintina, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

pripažinti J. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 2 (dvejiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011-09-09 iki 2011-09-11.

Ikiteisminio tyrimo metu J. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, palikti nepakeista iki tol, kol įsiteisės teismo nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė