- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-24
- Bylos Nr.
- I1-2250-872/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00399-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Fausta Vitkienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. B. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau ir – Teisingumo ministerija), 250 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas nurodo, jog įsigaliojo naujos pataisos, kurios draudžia asmenims, atliekantiems bausmę paprastoje grupėje turėti žaidimo kompiuterius bei sumuštinių keptuves. Pareiškėjas pažymi, jog remdamasis naujomis pataisomis, atsakovas paėmė iš nuteistųjų turimus asmeninius daiktus, kuriuos jiems perdavė artimieji. Nurodo, jog paimtus daiktus atsakovas turi gražinti artimiesiems arba saugoti sandėlyje.
Pareiškėjas pastebi, jog asmenys, kurie atlieka bausmę lengvojoje grupėje gali naudotis žaidimo kompiuteriais bei sumuštinių keptuvėmis. Pažymi, jog jis norėtų ir galėtų būti perkeltas į lengvąją grupę, tačiau tokios teisės neturi, todėl mano, kad jo teisės yra pažeistos.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, jog tam, kad nebūtų pažeista tvarka, jam buvo perduotas modifikuotas žaidimų kompiuteris (su išmontuota belaidžio ryšio technologija). Po modifikavimo, žaidimų kompiuteris prarado vertę, nes jis nebegali atlikti visų funkcijų, išimtos detalės, kurių nebeįstatysi, be to, jį pardavus, prarastų dalį išleistų pinigų, todėl prašo atlyginti patirtą žalą.
Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jo skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 7–9).
Atsakovė teigia, kad pareiškėjas konkrečiai nenurodo skundžiamo akto, tačiau iš skundo esmės mano, jog skundžiamas aktas yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymas Nr. 1R-25 „Dėl pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau ir – Įsakymas).
Nurodo, jog teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Pažymi, kad pareiškėjas abstrakčiai ir deklaratyviai nurodė, kad Teisingumo ministras, priimdamas pareiškėjui netinkamą Įsakymą padarė jam neturtinės žalos, nes Įsakymu buvo nustatyti ribojimai turėti žaidimų kompiuterį ir sumuštinių keptuvę. Teigia, kad pareiškėjas formuluodamas savo reikalavimą tiesiog išreiškė nepasitenkinimą dėl įsakymo ir nedetalizavo, kurie konkretūs įsakymo punktai padarė jam neturtinę žalą.
Atsakovė sutinka, jog pareiškėjas patiria tam tikrų ribojimų, nes negali turėti žaidimų kompiuterio bei sumuštinių keptuvės, tačiau pažymi, jog įsakyme įtvirtinti ribojimai yra teisėti ir galiojantys, nes pareiškėjas priklauso paprastajai nuteistųjų grupei.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, jog pareiškėjas nepagrindžia neturtinės žalos dydžio, neįrodo, jog būtų patyręs fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ar sukrėtimą, nepatogumus, sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Mano, jog neturtinės žalos atlyginimo reikalavimas dėl negalėjimo naudotis žaidimų kompiuteriu galimai prieštarautų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog buvo priimtas Įsakymas, kuris neleidžia naudotis žaidimų kompiuteriu bei sumuštiniu keptuve.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką ar neveikimą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog buvo priimtas Įsakymas, kuris neleidžia naudotis žaidimų kompiuteriu bei sumuštiniu keptuve. Žaidimų kompiuterį pareiškėjas modifikavo dėl to, kad galėtų juo ir toliau naudotis kalinimo įstaigoje, todėl kompiuteris prarado vertę, jį pardavus, pareiškėjas prarastų dalį pinigų.
Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjas tik abstrakčiai ir deklaratyviai nurodo, kad Teisingumo ministras, priimdamas, jo teigimu, netinkamą Įsakymą, padarė jam neturtinės žalos, nes buvo nustatyti ribojimai turėti žaidimų kompiuterį ir sumuštinių kepyklėlę. Be to, pareiškėjas teismui pateiktame skunde nedetalizuoja, dėl kurių konkrečių Įsakymo punktų jis galimai patyrė neturtinę žalą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtino Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl taisyklių pakeitimo prarado galimybę naudotis žaidimų kompiuteriu bei sumuštiniu keptuve. Nagrinėjamu atveju yra aktualus įsakymo 21 straipsnis, kuriame nurodyta, jog paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus atliekančius Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą) leidžiama įsigyti ir pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) turėti Taisyklių 20.1.1–20.1.12, 20.1.17, 20.2, 20.3, 20.4.1–20.4.7 ir 20.5 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų. Tarp nurodytų asmeninių daiktų nėra nurodytas žaidimų kompiuteris bei sumuštinių kepyklė, todėl juos turėti kalinimo įstaigoje asmenims, priskirtiems paprastajai nuteistųjų grupei yra draudžiama.
Teismas sutinka, kad naujuoju Įsakymu patvirtintu leidžiamų daiktų sąrašu pareiškėjui buvo uždrausta turėti žaidimų kompiuterį bei sumuštinių kepyklę, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti priimto Įsakymo teisėtumu bei pagrįstumu. Tuo pačiu pažymėtina, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. EŽTT 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. EŽTT 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. EŽTT 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).
CK 6.250 straipsnis numato, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog neturtinė žala nėra bet koks, net menko laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Poveikis asmeniui turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, ar sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kita (LVAT 2010 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1666/2010).
Teismas sutinka su atsakovo atstovo argumentu, jog šiuo atveju nenustatyta atsakovės neteisėtų veiksmų. Be to, kaip nustatyta iš pareiškėjo paaiškinimų, pateiktų teismo posėdyje, pats pareiškėjas pasirinko pasilikti kompiuterį be išmontuotos belaidžio ryšio technologijos tolimesniam naudojimui, nors galėjo neišmontuoti minimos technologijos ir tuo pačiu nepasilikti kompiuterio įkalinimo įstaigoje.
Kaip minėta, pareiškėjas skunde nenurodo, kaip jam pasireiškė neturtinė žala, nenurodo, jog dėl išmontuotos kompiuterinės įrangos ar negalėjimo naudotis sumuštinių kepyklėle buvo sukeltas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ar kitos CK 6.250 straipsnyje nurodytos aplinkybės. Be to, nepateikė jokių jo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog žaidimų kompiuteris buvo modifikuotas (išmontuota belaidžio ryšio technologija), todėl, jo teigimu, šio kompiuterio negalėtų parduoti už pirkimo kainą. Teismo vertinimu, tokia žala negali būti laikoma neturtine žala. Taip pat pastebėtina, jog nenustatyta jokių neteisėtų atsakovės veiksmų, kuri yra viena iš būtinųjų neturtinės žalos atsiradimo sąlygų.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvada, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai atsakovės atstovės atžvilgiu, t. y. įsakymo vykdymas negali būti laikomi neteisėtais pareiškėjo atžvilgiu. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.