- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-04-30
- Bylos Nr.
- Iv-730-423/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00117-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- E. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant pareiškėjui E. S. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1000 Lt neturtinės žalos (b.l. 5).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad atlikinėja bausmę Marijampolės pataisos namuose ir neturtinę žalą patyrė dėl netinkamų laikymo sąlygų. Kiekvieną dieną pareiškėjas yra išvedamas vienai valandai pasivaikščioti į kiemelį, kuris neatitinka įrengimų bei įrenginių eksploatacijos dokumentų reikalavimų. Virš minėto kiemelio yra įrengtas pilnai jį uždengiantis plastikinis stogas, pro kurį nematyti nei saulės, nei dangaus, nėra gryno oro. Šiltu paros metu susidaro šiltnamio efektas, o žiemą, stogą apsnigus, būna tamsu. Taip pat nėra įrengtas signalinis mygtukas pareigūnui išsikviesti. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis bei LR suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalis draudžia žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis. LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir t.t. Nurodytų teisės aktų nuostatų pagrindu teismo prašė priteisti pareiškėjo patirtą neturtinę 1000 Lt žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 14-15) nurodė, kad pareiškėjas charakterizuojamas neigiamai ir dėl savo elgesio bausmės atlikimo metu jis nuolat atlieka nuobaudas uždarojoje zonoje kamerų patalpose. Pagal higienos normos HN 76:2010 18.4 punktą teritorijoje arba ant pastatų stogų turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai; pasivaikščiojimo kiemai periodiškai valomi, jeigu dulka – laistomi. Minėti pasivaikščiojimo kiemai įrengti laikantis visų teisės aktų reikalavimų, jie yra atviri, juose laisvai cirkuliuoja oras. Kad galėtų nuteistieji pasivaikščioti kieme esant blogam orui, virš kiemelio yra įrengtas lengvas skaidraus polikarbonato plastiko stogelis. Tokiam stogeliui nereikalingas statybų leidimas. Higienos normos nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių apšvietos koeficiento ar temperatūros. Be to stoginė virš kiemų įrengiama ir atsižvelgiant į teisės pažeidimų užkardymo tikslus. Pasivaikščiojimų kiemuose nenumatyta pareiga įrengti pareigūnų iškvietimo mygtuką jokiais teisės aktais, todėl jie nėra įrengti. Atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė tinkamai, nepažeisdamas jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.).
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
LR Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekė, jog jam būtų atlyginta 1000 Lt neturtinė žala, kurią, jo teigimu, jis iš esmės patyrė dėl to, kad buvo laikomas pataisos namuose netinkamomis sąlygomis ir dėl to pareiškėjui kilo neigiamos pasekmės, t.y. buvo išvedamas į pasivaikščiojimo kiemelį, virš kurio yra įrengtas pilnai kiemelį uždengiantis plastikinis stogas ir pareiškėjas nemato nei saulės, nei dangaus, necirkuliuoja oras, žiemos metu, kai stogą apsninga, kiemelyje būna tamsu, be to nėra įrengto mygtuko pareigūnui iškviesti.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį. Pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
Pažymėtina, jog neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikšmingas bendro pobūdžio aplinkybes, kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus.
Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, darytina išvada, jog pareiškėjas turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių bei reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių neturtinės žalos kilimo faktą. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pažymi, kad 2013 m. balandžio 4 d. teismo raštu (b.l. 23) išsiuntė pareiškėjui užklausą ir nurodė, jog iki 2013 m. balandžio 12 d. pareiškėjo prašoma informuoti teismą ar nori būti etapuojamas į numatytą 2013 m. balandžio 22 d. teismo posėdį. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų norėjęs atvykti į teismo posėdį. Taip pat byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų pareiškėjo patirtą neturtinę žalą (CK - 6.250 str.), pareiškėjas skunde šių aplinkybių nenurodė ir papildomai nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjui skundu išreiškus reikalavimą, teismui yra nubrėžiamos skundo ribos ir teismas, pareiškėjo apibrėžtose skundo ribose, nagrinėja jo iškeltą reikalavimą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodė, kad neturtinę žalą patyrė dėl įrengto plastikinio stogelio virš pasivaikščiojimų kiemo, tačiau atsakovas nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemai įrengti laikantis visų teisės aktų reikalavimų, jie yra atviri, juose laisvai cirkuliuoja oras, o stogas įrengtas tam, kad nuteistieji, esant blogam orui galėtų pasivaikščioti gryname ore. Šiuo atveju ABTĮ normos pareiškėjui numato pareigą įrodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiškėją ir ši įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.). Pagal Statybų techninio reglamento STR 1.01.07:2010 reikalavimus, ginčo stogas yra priskiriama prie nesudėtingų statinių, todėl statybos leidimas nėra reikalingas. Higienos normos nereglamentuoja pasivaikščiojimų kiemų apšvietimo koeficiento ar temperatūros, todėl šie skundo motyvai laikytini deklaratyviais. Pasivaikščiojimų kiemeliai įrengti pastato Nr. 3O1p antro aukšto patalpose ir šis pastatas 2003 metais buvo rekonstruotas. Minėtam pastatui 2003 m. gruodžio 23 d. buvo atliktas pastato įvertinimas ir pastatas pripažintas tinkamu naudoti (b.l. 35-38).
Pareiškėjas teismui nurodė, jog patyrė neturtinę 1000 Lt žalą dėl to, jog nėra įrengti mygtukai pareigūnui iškviesti. Tačiau teismui nepateikė aplinkybių, pagrindžiančių šį skundo motyvą, nenurodė kokius konkrečius teisės aktus pažeidė atsakovas neįrengdamas šio mygtuko. Įvertinus bylos aplinkybes ir medžiagą, teisės aktai nenumato pareigos pasivaikščiojimo kiemuose įrengti pareigūnų iškvietimo mygtuką, todėl toks pareiškėjo motyvas laikytinas tik subjektyvia jo nuomone ir yra nepagrįstas.
Remdamasis išdėstytais argumentais, atsižvelgdamas į pareiškėjo skundo nagrinėjimo apimtį, į pirmiau aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, teismas akcentuoja, kad pats pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Pažymėtina, jog neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.).
Kaip jau buvo minėta, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008-04-16 sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t.y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Pareiškėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Pareiškėjo nurodytos skunde aplinkybės nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė tokią neturtinę žalą, kuri turi būti įvertinta 1000 Lt.
Dėl paminėtų priežasčių pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ir 87 straipsniais bei 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.