Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 12 str. 2 d., pacientas privalo rūpintis savo sveikata, sąžiningai naudotis savo teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, bendradarbiauti su sveikatos priežiūros įstaigos specialistais ir darbuotojais. Atkreiptinas dėmesys, kad 2023 m. birželio 2 d. vizito pas gydytoją metu Pareiškėjas išsakė nusiskundimus dėl nerimo, blogo miego per 2 pastarąsias savaites, prabudinėjimo, galvos skausmo, pažemintos nuotaikos, tačiau jokių nusiskundimų dėl patiriamo skausmo (kuris būtų neišvengiamas, egzistuojant Pareiškėjo skunde nurodytoms aplinkybėms), pateikęs nebuvo. Analogiškus nusiskundimus dėl blogo miego, nerimo, galvos skausmo, pažemintos nuotaikos ir kt., Pareiškėjas buvo išsakęs ir 2023 m. birželio 21 d., 2023 m. liepos 18 d., 2023 m. liepos 28 d. vizitų pas gydytoją metu.

Kaip matyti iš Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje esančių duomenų, pirmą kartą danties skausmu Pareiškėjas pasiskundė tik 2023 m. rugsėjo mėn. 26 d. vizito pas gydytoją metu, ir pastarajam nedelsiant buvo išduotas siuntimas pas gydytoją odontologą. 2023 m. spalio 6 d. Pareiškėjas apžiūrėtas gydytojo odontologo ir jam taikytas odontologinis gydymas (pašalinta dantis, skirti vaistai).

Šiuo atveju atsakovas veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, todėl nenustatytini Atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas), kaip būtinoji civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga. Be to, Pareiškėjas neįrodė, kad jam tikrai buvo padaryta neturtinė žala, nepateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių pataisos įstaigos administracijos bei pareigūnų kaltę, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp kalėjimo administracijos veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos. Atsakovo nuomone, Pareiškėjas kreipėsi į teismą galimai siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad tikrai patyrė jo skunde nurodytą neturtinę žalą ir nepagrindė šios prašomos priteisti tariamai patirtos neturtinės žalos dydžio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas M. V. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 8000 Eur žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių kalėjime.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad laisvės atėmimo vietų įstaiga, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas suimtųjų laikymo laisvės atėmimo vietų įstaigoje sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais.

Suimtųjų sveikatos priežiūros organizavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 12-313; 2008, Nr. 81-3172; TAR, 2022-07-15, Nr. 2022-15554).

Suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnyje (redakcija, galiojusi nuo 2022-01-01 iki 2023-01-01) numatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka. Pirminio lygio ambulatorinę suimtųjų asmens sveikatos priežiūrą užtikrina laisvės atėmimo vietų ligoninė arba tardymo izoliatorių asmens sveikatos priežiūros padaliniai. Pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos tardymo izoliatorių patalpose. Kai laisvės atėmimo vietų ligoninė arba tardymo izoliatorių asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems, šių paslaugų teikimą tardymo izoliatorių patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje veikia tardymo izoliatorius, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos laisvės atėmimo vietų ligoninėje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnyje (redakcija, galiojanti nuo 2023-01-01) numatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka. Pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Šias paslaugas teikia laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai. Privaloma nuodugniai patikrinti naujų į laisvės atėmimo vietų įstaigą atvykusių suimtųjų sveikatos būklę. Atsižvelgiant į nepilnamečio suimtojo sveikatos būklę, taip pat į nepilnamečio suimtojo arba jo gynėjo ar artimojo giminaičio arba globėjo (rūpintojo) prašymą, turi būti atliktas papildomas ar pakartotinis šio nepilnamečio suimtojo sveikatos būklės patikrinimas. Kai laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems, šių paslaugų teikimą laisvės atėmimo vietų įstaigos patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje suimtajam vykdomas suėmimas, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Sprendimą dėl konkrečios pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuri užtikrins asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą suimtiesiems, paskyrimo priima savivaldybės, kurios teritorijoje suimtajam vykdomas suėmimas, taryba. Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos specializuotame laisvės atėmimo vietų įstaigos sveikatos priežiūros padalinyje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir reikalingas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiūros organizavimo tvarką reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas (Žin., 2002, Nr. 73-3084; TAR, 2022-07-14, Nr. 2022-15495).

Bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnyje (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2022-07-01 iki 2023-01-01) numatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems teikiamos sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka. Pirminio lygio ambulatorinę arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiūrą užtikrina laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai. Pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos pataisos įstaigų patalpose. Kai laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems, šių paslaugų teikimą pataisos įstaigų patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje veikia pataisos įstaiga, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Sprendimą dėl konkrečios pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuri užtikrins asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems, paskyrimo priima savivaldybės, kurios teritorijoje veikia pataisos įstaiga, taryba. Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos laisvės atėmimo vietų ligoninėje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnyje (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2023-01-01) numatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos arešto ir laisvės atėmimo bausmes uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose atliekantiems nuteistiesiems, taip pat atviro tipo bausmės atlikimo vietose laikomiems nuteistiesiems, atliekantiems šio kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą, teikiamos sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems nuteistiesiems pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos jų bausmės atlikimo vietose. Šias paslaugas teikia laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai. Kai laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems nuteistiesiems, šių paslaugų teikimą bausmės atlikimo vietos patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Sprendimą dėl konkrečios pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuri užtikrins asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems nuteistiesiems, paskyrimo priima savivaldybės, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta, taryba. Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos specializuotame laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padalinyje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems nuteistiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ginčo laikotarpiu reglamentavo ir Asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir teikimo asmenims, laikomiems laisvės atėmimo įstaigose, tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. V-169/1R-48 (TAR, 2020-02-19, Nr. 2020-03603, redakcija, galiojusi nuo 2020-02-20 iki 2023-01-01). Šio Aprašo 2 punkte numatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos laisvės atėmimo įstaigose laikomiems pacientams teikiamos laisvės atėmimo įstaigų sveikatos priežiūros padaliniuose (jeigu tokie yra įsteigti), Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau kartu – bausmių vykdymo sistemos sveikatos priežiūros įstaigos) ir Aprašo nustatyta tvarka kitose teisę teikti reikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas turinčiose valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose (toliau – kitos asmens sveikatos priežiūros įstaigos).

Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems ir nuteistiesiems tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1914/1R-427 (TAR, 2022-12-23, Nr. 2022-26743) 1 punkte numatyta, kad Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems ir nuteistiesiems tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato pirminio, antrinio ir tretinio lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems, arešto ir laisvės atėmimo bausmes uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose atliekantiems nuteistiesiems, taip pat atviro tipo bausmės atlikimo vietose laikomiems nuteistiesiems, atliekantiems Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą (toliau kartu – pacientai), tvarką. Šio aprašo 2 punkte numatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos pacientams teikiamos suėmimo vykdymo ir arešto bei laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietose (toliau – laisvės atėmimo vietos), specializuotame Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT) asmens sveikatos priežiūros padalinyje ir Aprašo nustatyta tvarka kitose teisę teikti reikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas turinčiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose (toliau – kitos asmens sveikatos priežiūros įstaigos).

Pareiškėjas nurodo, jog jam ginčo laikotarpiu pūliavo koja, ranka, bei skaudėjo dantis, bet pareigūnai į jo prašymus nuvesti pas gydytoją nereagavo, pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė gauti tinkamas sveikatos priežiūros paslaugas Šiaulių kalėjime.

Lietuvos kalėjimų tarnyba 2023-11-22 raštu Nr. 1S-6712 nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas Šiaulių kalėjimo administracijai pateikė žodinius prašymus dėl nuvedimo pas gydytoją: 2023 m. sausio 27 d., 2023 m. vasario 3 d., 2023 m. kovo 28 d., 2023 m. balandžio 28 d., 2023 m. birželio 14 d., 2023 m. liepos 11 d. (pas gydytoją bei pas psichiatrą), 2023 m. rugpjūčio 10 d., 2023 m. rugpjūčio 17 d., 2023 m. lapkričio 9 d. Taip pat nurodė, kad rašytinių pareiškėjo prašymų dėl nuvedimo pas gydytoją bei pas odontologą ginčo laikotarpiu Šiaulių kalėjime neregistruota, taip pat Šiaulių kalėjime nebuvo nustatyta atvejų, kuomet pareiškėjas būtų nenuvestas pas gydytoją arba pas odontologą pagal prašymą.

Atsakovo nurodomas aplinkybes patvirtina pridedama 2023-11-14 pažyma „Dėl M. V.“ Nr. RV-24-4247 bei pareiškėjo ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje esantys įrašai. Iš ambulatorinės asmens sveikatos istorijos įrašų matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas periodiškai lankėsi pas gydytojus. Pareiškėjas deklaratyviai nurodo, jog nebuvo pristatytas pas gydytojus, tačiau nenurodo jokių konkrečių aplinkybių kada jis teikė prašymą nuvesti pas gydytoją, kuris nebuvo patenkintas. Byloje pateikti priešingi duomenys iš kurių matyti, kad pareiškėjo visi prašymai nuvesti pas gydytoją buvo patenkinti, pareiškėjas ginčo laikotarpiu periodiškai lankėsi pas gydytojus, todėl konstatuotina, kad atsakovo neteisėtų veiksmų užtikrinant pareiškėjui teisę gauti tinkamas sveikatos priežiūros paslaugas, nenustatyta.

Įvertinus paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nesant vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo prašymas priteisti jam neturtinės 8000 Eur žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos dėl 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.