Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. P., pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovei D. Š. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. P. paaiškino, kad kaltinimas suprantamas, kaltu prisipažįsta. Pripažįsta, kad įmonės finansiniai įsipareigojimai tris kartus viršijo pusę turto vertės. Nesikreipė į teismą dėl bankroto procedūros, nes tam neturėjo lėšų. UAB (duomenys neskelbtini) veikla jau senokai sustabdyta. Bendrovei vadovavo nuo 2002 metų iki 2011. Apie įsiskolinimą VMI žinojo nuo 2011 metų, dėl pareigos iškelti bankroto bylą sužinojo 2014-09-20 iš atsiųsto rašto. VMI specialistė paaiškino, kad VMI bankroto bylą iškels automatiškai, todėl jis nesiėmė jokių veiksmų. Šiuo metu paduotas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Mano, kad yra pažeistas ATPK 35 str., nes pažeidimas padarytas 2010-12-03, kuomet buvo gautas reikalavimas įvykdyti mokėjimą. Priešingu atveju prašo taikyti ATPK 30 ¹ str. dėl sunkios finansinės padėties, turi finansinių įsipareigojimų, vaikai studijuoja. Dėl savo veiksmų gailisi.

Institucijos Kauno apskrities VMI atstovė paaiškino, kad VMI duomenimis mokesčių mokėtojo UAB (duomenys neskelbtini) veikla nėra sustabdyta. Vadovas teigia, kad pareigą mokėti mokesčius ir pareigą dėl bankroto iškėlimą sieja išskirtinai su prievolės atsiradimu. Prievolė VMI yra virš 200 tūkst. eurų atsirado nuo 2010 metų pagal mokestinių prievolių sprendimą, tačiau šie faktai yra nesietini su nemokumu, dėl ko įmonė turėtų kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Nemokumas yra nustatomas ne pagal prievoles valstybei, bet pagal bendrovės pateiktus balansinius duomenis. Vykdant nepriemokų išieškojimą 2012 metų 01-09 mėnesiais buvo priimti sprendimai išieškoti iš bendrovės sąskaitų. Šioje byloje nagrinėjamas ne ginčas dėl prievolės dydžio. Nemokumui patvirtinti yra analizuojama bendrovės pateiktas balansas, kuriame jau 2012-2013 metais galima konstatuoti nemokumą. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovo pasiteisinimas, jog įstatymo nežinojimas galėtų atleisti nuo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, turėtų būti vertintinas subjektyviai. Vadovas žinojo apie įmonės situaciją, kad tai yra nemoki bendrovė ir praktiškai, nevykdo veiklos, patvirtina tai, jog paskutiniai atleisti darbuotojai iš įmonės buvo 2011-02-08. Tačiau atleidimas iš Sodros nereiškia, kad įmonės vadovas yra atleidžiamas nuo įmonės vadovavimo pareigų. Atleidimas Sodroje tik leidžia Sodrai neapskaityti Sodros įmokų. Tačiau vadovo atleidimas turėtų būti įforminamas pagal Akcinių bendrovių įstatymą, sušaukus akcininkų susirinkimą, akcininkams nusprendus, kad yra paskiriamas kitas arba atleidžiamas pastarasis vadovas. Visa ši informacija turėtų keliauti į Registrų centrą. Tačiau viešos Registrų centro sistemos paieškos duomenimis T. P. yra šios bendrovės vadovas. Tai dar kartą patvirtina, kad jau 2011 metais žinojo įmonės situaciją. Atkreiptina aplinkybė, nuo kada kilo pareiga vadovui kelti bankroto bylą. Bankroto bylos iškėlimas nesietinas vien tik su prievolės atsiradimo momentu. Esmė yra nustatyti subjektyvinę pusę, kada įmonės vadovas suvokė, kad įmonė yra nemoki ir jam kyla pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Jokiu būdu negalima teigti, kad asmuo suvokė, kad bankroto byla galimai bus inicijuojama ir kad jo įmonė yra nemoki tiktai 2014-10-20. Tačiau net iki tos dienos asmuo turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Kadangi pirminis pareiškimas Kaišiadorių apylinkės teismui buvo pateiktas 2015-03-18, tai mano, kad teismas pagrįstai pratęsė terminą administracinei nuobaudai paskirti. Vertinant rašytinius paaiškinimus ir vertinant pareiškimą KAT dėl bankroto bylos iškėlimo, patikrinus šios dienos viešus Liteko duomenis, duomenų bazėje nėra pateikta informacija, kad bendrovei (duomenys neskelbtini) yra keliama bankroto byla. Visi įsipareigojimų išieškojimai pagal Bankroto įstatymą sustabdomi tada, kai yra teisėjo rezoliucija priimti pareiškimą. Šiuo atveju ant pareiškimo uždėta KAT data neįrodo, kad yra teisėjo rezoliucija priimti šitą pareiškimą. Todėl šito pareiškimo pateikimas vertintinas kaip skubotas ir nesavalaikis ir tik patvirtina faktą, jog vadovas žinojo ką reikia tuo atveju daryti, kai įmonė nevykdo veiklos ir yra nemoki. Aplinkybės, kad pateikiami vaikų gimimo liudijimai ir paimtos paskolos, tai negali įtakoti to, kad tai būtų pripažinta svarbia aplinkybe, kuri mažintų bendrovės vadovo atsakomybę. Čia yra du skirtingi dalykai, nes įmonės vadovas, pradėdamas verslą ir verslo vykdymo eigoje privalo prisiimti visas pareigas ir atsakomybę. Juo labiau, kad pradedant verslą yra neginčijamai manoma, kad vadovas privalo žinoti, jog privalomus mokesčius reikės mokėti. O fizinio asmens paimtos paskolos yra jo paties įsipareigojimai šeimai, vaikams ir pan. ir neturėtų įtakoti pareigų nevykdymui arba lengvintų aplinkybes, dėl ko turėtų būti paskirta švelnesnė nei įstatyme numatyta nuobauda. Prašo T. P. taikyti administracinės nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 1 d. sankcijoje nustatytą baudos vidurkį.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 50 ⁶ str. 1 d. faktas ir T. P. kaltė įrodyta byloje esančia medžiaga: pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, kuriame nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , Juridinių asmenų registre įregistruota 2002-02-25, bendrovės akcininkas ir direktorius T. P., bendrovės veikla – kompiuterių remontas ir priežiūra, bendrovėje nedirba nei vienas darbuotojas. Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2015-01-22 duomenimis sudaro 221 804,88 Eur (b. l. 3-4), UAB (duomenys neskelbtini) balansais (b. l. 7, 8), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2014-09-20 pranešimu UAB (duomenys neskelbtini) apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 9), VĮ Registrų centro pažyma (b. l. 10).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 1 d. numatyta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) – užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.

Įvertinus surinktus įrodymus, konstatuojama, kad T. P., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nevykdė Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini) padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 1d. numatytą pažeidimą, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Duomenų apie T. P. administracinius baustumus byloje nėra. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuoširdžiai gailisi. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. sankcijos ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai. T. P. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas nėra pagrindo, nes vien administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, kadangi skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėjus, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N261-3042/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str., ir jį nubausti 1600 Eur (tūkstančio šešių šimtų eurų) bauda.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6020.

Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.