Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje H. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. sandėlininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

H. P. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, t. y. prie savęs – kuprinėje laikė plastikinį indelį su nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurių masė yra 1,057 g, o Δ9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 21,4 %, iki 2023 m. balandžio 8 d. 01 val. 05 min., kai automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo, šią narkotinę medžiagą surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Šiais veiksmais H. P. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis H. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo padarymo pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2023 m. balandžio 8 d. vykdamas namo, pastebėjo policijos ekipažą, pasimetė, buvo sustabdytas patikrinti. Policija patikrino dėl bendrų reikalavimų laikymosi, paprašė parodyti dokumentus, paklausė, ar turi draudžiamų medžiagų, tuo metu pasakė, kad ne. Apžiūros metu pareigūnai kurinėje rado kaltinime nurodytų medžiagų, pripažino, kad medžiagos priklausė jam. Automobilyje buvo vienas. Kiekis, kurį nustatė specialistas, yra teisingai nurodytas. Narkotines medžiagas turėjo kuprinėje, kad niekas nesužinotų, jas laikydavo mašinoje, pats jas naudojo, niekam nėra užsiminęs, kad jas turi. Jas gavo iš žmogaus, su kuriuo susipažino naktiniame klube, jis prasitarė, kad turi ir gali parduoti. Paskutinis susitikimas su juo buvo prieš 2–3 mėnesius, kai paskutinį kartą įsigijo narkotines medžiagas. Įsigijo medžiagų už 22 Eur, tikslaus kiekio nežino, bet dažniausiai pirkdavo po 1 g. Minėtas asmuo nurodė, kad gali su juo susisieki per programėlę ,,Wikr“, savo asmeninių duomenų niekad neminėjo, tik turėjo slapyvardžius programėlėje. Tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini) g. Narkotines medžiagas pirmą kartą nusipirko prieš metus ir nuo to laiko vartojo, bet nepastoviai. Toks elgesys nėra tinkamas, supranta, kad tai yra draudžiama medžiaga, jos laikyti negalima. Savo aplinkoje matė daug atveju, kai alkoholis priveda prie neigiamų pasekmių, todėl pasirinko šią medžiagą kaip alternatyvą alkoholiui. Šiuo metu gyvena su draugu. Mama gyvena (duomenys neskelbtini). Ateityje pasižada nebenusikalsti, gailisi ir iš šio įvykio pasimokė. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja skiriant jo motiną A. P.. Su ja daug bendrauja, padeda vienas kitam, niekada nekonfliktuoja. Po įvykio viską papasakojo motinai, pasakė, kad gailisi nusikaltęs. Motina jam sakė, kad padės, kuo galės. Jų santykiai geri, kalbėjosi, motina bandė išsiaiškinti priežastis, kodėl jis nusikalto, kodėl padarė tokius pasirinkimus. Jai papasakojo, kad dėl šeimoje buvusių alkoholizmo problemų, nenorėdamas eiti tuo pačiu keliu, smalsumo vedinas nutarė pabandyti narkotinių medžiagų. Supranta, kad pasielgė netinkamai.

Be paties kaltinamojo duotų parodymų, jo kaltę pagrindžia byloje surinkti įrodymai, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, buvo ištirti teisiamajame posėdyje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Galima laiduotoja A. P., gim. (duomenys neskelbtini), teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad prašymą atleisti jos sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės palaiko. Jų santykiai labai geri, sūnus yra geras, tačiau šįkart pasielgė neapgalvotai. Jis labai gailisi, jos taip pat atsiprašė, nes jų šeimoje požiūris į tokius dalykus yra neigiamas. Ji alkoholio nevartoja, niekada nėra vartojusi narkotinių medžiagų. Mano, kad sūnaus poelgį lėmė smalsumas, noras atsipalaiduoti. Su sūnumi dažnai bendrauja telefonu, kiekvieną savaitę susitinka, jų tarpusavio ryšys stiprus, mano, kad gali daryti jam teigiamą įtaką. Jis tikrai padarė išvadas dėl savo elgesio, šiuo metu netgi neberūko. Jo socialinė aplinka yra pakankamai atsakinga, jis pats yra darbštus, mokosi, dirba, darbovietėje ir draugų rate apibūdinamas teigiamai. Ji yra išsituokusi, dirba valymo įmonėje valytoja, gauna minimalų darbo užmokestį ir neįgalumo pašalpą, iš viso 800 Eur. Iš šių pinigų nuomojasi butą, už nuomą moka 200 Eur per mėnesį.

2023 m. balandžio 8 d. Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto M. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. balandžio 8 d. jis dirbo įvykyje ROIK (duomenys neskelbtini), kartu su vyr. specialistu J. T. ir specialistu Š. B.. (duomenys neskelbtini) g. prie namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), laukdamas į įvykio vietą atvykstančių Reagavimo valdybos tyrėjų, apie 01.05 val., pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) gatve įtartinai manevruoja automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tą automobilį sustabdė adresu: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Priėjo prie vairuotojo, kuris, kaip vėliau buvo nustatyta, buvo H. P. (gim. (duomenys neskelbtini)). H. P. atrodė sutrikęs, į užduodamus klausimus vengė atsakinėti, drebėjo, dėl ko sukėlė įtarimų, jog gali su savimi turėti draudžiamų daiktų ar medžiagų. Išlaipinus asmenį iš automobilio ir atlikus jam dalinę asmens apžiūrą, jokių draudžiamų daiktų nebuvo rasta. Apžiūrint transporto priemonę, ant galinės automobilio sėdynės buvo rasta tamsios spalvos kuprinė su užrašu „Nike“. Viename iš skyrių buvo rasta mėlynos spalvos dėžutė. Ją pradarius buvo rastas baltos spalvos plastmasinis užspaudžiamas indelis. Jį pradarius viduje matėsi augalinės kilmės, žalsvos spalvos, turinčios specifinį aitrų kvapą, galimai, narkotinės medžiagos – kanapės ir jų dalys. H. P. nurodė, kad tai yra jam priklausančios medžiagos, asmeniniam vartojimui. Dėl įvykio buvo informuotas Kauno AVPK OVS budėtojas, Reagavimo valdybos tyrėjai. H. P. buvo pristatytas į LSMUL KK SPS tiriamajai medžiagai paimti. Įvykis buvo fiksuotas portatyvine kamera (b. l. 38).

2023 m. balandžio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta, aprašyta ir fotolentelėje užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo, buvo atlikta automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, kurios metu automobilyje buvusioje kuprinėje buvo rastas plastikinis užspaudžiamas indelis su viduje esančia augalinės kilmės medžiaga (b. l. 15–24).

2023 m. gegužės 2 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš tyrimui pateikto plastikinio indelio yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 1,057 g, Δ9-tetrahidrokanabinilio kiekis jose – 21,4 % (b. l. 31–34).

2023 m. gegužės 4 d. kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų portatyvinių kamerų vaizdo įrašai iš įvykio vietos, kuomet (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo, H. P. vairuotame automobilyje buvo rasta augalinės kilmės medžiaga (b. l. 41–45).

2023 m. balandžio 11 d.–2023 m. gegužės 10 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad H. P. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties (b. l. 47).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Šio straipsnio dispozicijoje numatyti alternatyvūs veiksmai įstatymų leidėjo vertinami kaip baudžiamasis nusižengimas, o neteisėto disponavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis, kaip nusikalstamos veikos, pavojingumą šiuo atveju mažina objektyvusis kriterijus, tai yra nedidelis narkotinės ar psichotropinės medžiagos, kuriomis buvo disponuojama, kiekis.

Kokios medžiagos laikomos narkotinėmis ar psichotropinėmis, reglamentuojama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakyme Nr. 5 (su vėlesniais pakeitimais), kuriuo buvo patvirtinti Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašai. Į I narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą patenka ir narkotinė medžiaga – kanapės. Šiame sąraše esančios medžiagos draudžiamos vartoti visais atvejais, be kita ko, ir medicinos tikslais, dėl itin žalingų jų vartojimo padarinių asmens sveikatai. Kaip nurodyta byloje esančioje 2023 m. gegužės 2 d. specialisto išvadoje, būtent narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys) – buvo rasta transporto priemonėje – lengvajame automobilyje, kuriuo, kaip pats nurodė ir kaip užfiksuota tarnybiniame pranešime, įvykio metu naudojosi H. P., buvusioje kuprinėje.

Taigi vienas iš objektyviųjų aptariamos nusikalstamos veikos sudėties požymių šiuo atveju yra nustatytas, tačiau, asmens veiksmus kvalifikuojant pagal atitinkamą BK 259 straipsnio dalį, būtina įvertinti ir rastų narkotinių medžiagų kiekį. Kaip matyti iš minėtos specialisto išvados, automobilio apžiūros metu paimtame maišelyje rastos narkotinės medžiagos – kanapių – masė buvo 1,057 g, Δ9-tetrahidrokanabinilio kiekis jose – 21,4 %. Šis narkotinių medžiagų kiekis atitinka „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, patvirtintų 2003 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-239 (aktuali redakcija), nustatytą nedidelį kanapių (antžeminių dalių) kiekį. Taigi, vertinant objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių visumą, H. P. inkriminuota nusikalstama veika pagal BK 259 straipsnio 2 dalį kvalifikuota tinkamai.

Vertinant H. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių įrodytumą, visų pirma pažymėtina, kad kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo padarymo pripažino visiškai. Jis paaiškino, kad įvykio dieną su savimi turėjo ir automobilyje buvusioje kuprinėje laikė narkotines medžiagas – kanapes, kurias gavo iš nenustatyto asmens. Jo kaltę taip pat pagrindžia kiti byloje surinkti įrodymai.

Iš 2023 m. balandžio 8 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad pareigūnai šią dieną apie 01.05 val., pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) gatve įtartinai manevruoja automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šį automobilį sustabdė adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Priėjo prie vairuotojo, kuris, kaip vėliau buvo nustatyta, buvo H. P.. Apžiūrint transporto priemonę, ant galinės automobilio sėdynės buvo rasta tamsios spalvos kuprinė su užrašu „Nike“. Viename iš skyrių buvo rasta mėlynos spalvos dėžutė. Ją pradarius, buvo rastas baltos spalvos plastmasinis užspaudžiamas indelis. Jį pradarius viduje matėsi augalinės kilmės, žalsvos spalvos, turinčios specifinį aitrų kvapą, galimai, narkotinės medžiagos – kanapės ir jų dalys. H. P. nurodė, kad tai yra jam priklausančios medžiagos, skirtos asmeniniam vartojimui. Šias aplinkybes objektyviai patvirtina policijos pareigūnų portatyvinėmis kameromis darytų vaizdo įrašų apžiūra. Kaip minėta, specialisto išvadoje atlikus objektų tyrimą, nustatyta, kad ši medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės, jų antžeminės dalys. Duomenų, kad šiomis medžiagomis būtų disponavęs ne pats H. P., o kitas asmuo, negauta. Priešingai, kaltinamojo parodymai pagrindžia aplinkybę, kad būtent jis jomis disponavo, turėdamas su savimi, laikydamas automobilyje buvusioje kuprinėje. Kaltinamasis nurodė, kad jas įsigijo savo reikšmėms, norėdamas išbandyti ir vedamas smalsumo, niekam apie jų laikymą neprasitarė, jas vartojo vienas.

Taigi, teismo vertinimu, kaltinimas, kuris pareikštas H. P., byloje esančiais įrodymais pagrindžiamas visa apimtimi, kadangi įrodyta, jog kaltinamasis, pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką, laikė narkotines medžiagas. Teismų praktikoje narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymu pripažįstama bet kokia tyčinė veika, susijusi su faktiniu šių medžiagų buvimu kaltininko žinioje pažeidžiant teisės aktais nustatytą jų laikymo tvarką. Taigi laikymas gali būti narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimas patalpose, slaptavietėse, kaltininko turėjimas jų su savimi, jei tai nesusiję su jų gabenimu, ir kt. Šiuo atveju, neabejotina, kad kaltinamasis, naudodamasis automobiliu, kuriame laikomoje kuprinėje buvo narkotinių medžiagų indelis, žinojo ir suprato, kad tokiu būdu jis, turėdamas savo žinioje, pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką, laiko apyvartoje uždraustas psichiką veikiančias medžiagas, ką patvirtino ir pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu.

Atsižvelgiant į tai, įvertinus aptartus kaltinamojo kaltę pagrindžiančius įrodymus, konstatuojama, kad H. P. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, t. y. prie savęs – kuprinėje laikė plastikinį indelį su nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurių masė yra 1,057 g, o Δ9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 21,4 %, iki 2023 m. balandžio 8 d. 01 val. 05 min., kai automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo, šią narkotinę medžiagą surado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais veiksmais kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

III. Dėl laidavimo instituto taikymo

Kaltinamasis prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį motinos A. P. atsakomybei. Byloje yra pateiktas A. P. prašymas atleisti jos sūnų H. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tokį prašymą tiek kaltinamasis, tiek ir galima laiduotoja palaikė, apklausiami ir teisiamojo posėdžio metu.

Prokuroras kaltinamojo prašymui atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neprieštaravo.

Teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytos formaliosios bei materialiosios sąlygos, kurioms esant asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra galimybė taikyti šį institutą numatyta tada, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Be to, laidavimui taikyti būtina nustatyti tai, kad asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi nusikaltęs, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta.

Šiuo atveju, H. P. padarė vieną tyčinį baigtą baudžiamąjį nusižengimą. Jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau nebuvo teistas, o turtinė žala nei fiziniams, nei juridiniams asmenims šioje byloje nebuvo padaryta, civilinis ieškinys nepareikštas. Taigi visos formaliosios sąlygos laidavimui taikyti šioje baudžiamojoje byloje nustatytos.

Tačiau vien formaliųjų sąlygų laidavimui taikyti nepakanka, kadangi būtina įvertinti ir motyvus, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie materialiųjų sąlygų, tai yra manymo, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laiduotojo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, egzistavimą.

Šiuo atveju, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, paties kaltinamojo bei jo motinos, kuri išreiškė sutikimą būti laiduotoja, paaiškinimų, įprastai kaltinamojo elgesiui įtakos žalingas psichiką veikiančių medžiagų vartojimas neturi, o nusikalstamą veiką šiuo atveju jis padarė tinkamai neįvertinęs situaciją ir pasirinkęs netinkamą veikimo būdą, vedamas smalsumo. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo, paaiškino, kad su motina jų santykiai geri, ji jam turi įtakos ir jis pasižada nebenusikalsti. Kaip minėta, jis anksčiau nėra teistas, per penkerius metus administracine tvarka baustas keletą kartų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie teismų praktikoje nėra priskiriami itin šiurkštiems, paskirtas nuobaudas yra įvykdęs. Kaltinamasis turi įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, nėra įtrauktas į priklausomybę nuo psichiką veikiančių medžiagų turinčių asmenų įskaitą, jo poelgis buvo atsitiktinio pobūdžio. Jis nuosekliai paaiškino savo veiksmų priežastis, gailėjosi dėl savo teisei priešingų veiksmų, yra jauno amžiaus, kuris galėjo sąlygoti nepakankamą ir nevisapusišką savo veiksmų neigiamų pasekmių vertinimą. Šios aplinkybės neabejotinai teismui sudaro pagrindą manyti, jog baudžiamojo nusižengimo padarymas buvo ne kaltinamojo susiformavusių delinkventinių nuostatų padarinys, o labiau atsitiktinio pobūdžio veikimas, pasirenkant netinkamą elgesio modelį. Taigi, byloje egzistuoja pagrindas manyti, kad H. P., jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Tokį manymą, o kartu ir galimybes laiduotojai daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, sustiprina ir teigiamai apibūdinama jo motinos, kuri sutiko laiduoti už kaltinamąjį, asmenybė. Tiek A. P., tiek pats kaltinamasis pabrėžė artimą jų ryšį, kurį motyvavo išsakydami tokias aplinkybes, kad jų santykiai yra geri, jie kalbėjo apie įvykį, kaltinamasis apie tai pats papasakojo savo motinai, ši situaciją aiškinosi ir domėjosi sūnaus netinkamo elgesio priežastimis. Nors kartu negyvena, tačiau bendrauja dažnai, matosi kiekvieną savaitę. A. P. kaltinamajam daro teigiamą įtaką, jis tariasi su ja priimdamas sprendimus. Galima laiduotoja teismui nurodė aplinkybes, kad ji pasiruošusi padėti savo sūnui, turi neigiamą požiūrį į psichiką veikiančių medžiagų vartojimą. Teismui nepateikta jokių duomenų, kurie laiduotoją apibūdintų kaip teisės pažeidimus linkusį daryti, nepaisantį įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų asmenį. Ji neteista, administracine tvarka bausta tik vieną kartą per penkerius metus, paskirtą nuobaudą įvykdžiusi. Ji dirbanti, darbovietėje charakterizuojama teigiamai. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad A. P. iš tiesų gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei padėti jam laidavimo laikotarpiu tinkamai įsisąmoninti savo netinkamo, teisei priešingo elgesio pasekmes bei ateityje tokių veiksmų nebekartoti. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, egzistuoja visos, tiek formaliosios, tiek ir materialiosios, sąlygos atleisti H. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant minimalų įstatyme numatytą galimą laidavimo terminą – vienus metus. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo bei laiduotojos asmenybes, laiduotojos turtinę padėtį, įvertinus tai, kad kaltinamasis praeityje neteistas, o šiuo atveju jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, laidavimas skirtinas be užstato.

IV. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliktina nepakeista, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Baudžiamojoje byloje pateikti duomenys, kad 2023 m. gegužės 2 d. specialisto išvados kaina yra 220,20 Eur (b. l. 32–34). Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 3 punktu, proceso išlaidas sudaro tik ekspertams, specialistams (...) išmokami pinigai, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Tyrimus atliko Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras pagal ikiteisminio tyrimo institucijos užduotį atlikti objektų tyrimą. Tais atvejais, kai ekspertai, specialistai ir vertėjai atlieka savo darbą pagal tarnybines pareigas, darbo užmokestį jiems moka juridinis asmuo, kuriame jie dirba. Esant šioms aplinkybėms, išlaidas, susijusias su tyrimų atlikimu, priteisti iš H. P. nėra įstatyminio pagrindo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- po medžiagų tyrimo likusios kanapės (antžeminės dalys) (0,927 g), supakuotos į plastikinį uždaromą maišelį, ir vadovaujantis Iš neteisėtos apyvartos išimtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų (prekursorių) priėmimo, apskaitos, saugojimo ir išdavimo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 5-V-319 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. 5-V-377 redakcija), nuostatomis, perduotos į PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (Liepyno g. 7, LT-08105 Vilnius, b. l. 33), po medžiagų tyrimo likusios pakuotės, perduotos saugoti Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyriui (b. l. 36-38), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinos;

- kompaktinis diskas su portatyvinių kamerų vaizdo įrašais, saugomas byloje (b. l. 40), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

H. P., padariusį baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, be užstato, perduodant jį A. P., gim. (duomenys neskelbtini) m. balandžio 15 d., atsakomybėn 1 (vienų) metų laikotarpiui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

H. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- po medžiagų tyrimo likusias kanapes (antžemines dalis) (0,927 g), supakuotas į plastikinį uždaromą maišelį, ir vadovaujantis Iš neteisėtos apyvartos išimtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų (prekursorių) priėmimo, apskaitos, saugojimo ir išdavimo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 5-V-319 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. 5-V-377 redakcija), nuostatomis, perduotas į PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (Liepyno g. 7, LT-08105 Vilnius, b. l. 33), ir po medžiagų tyrimo likusias pakuotes, perduotas saugoti Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyriui (b. l. 36-38), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

- kompaktinį diską su portatyvinių kamerų vaizdo įrašais, saugomą byloje (b. l. 40), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojai, kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio, ar žodinio proceso tvarka.