- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- 1-587-504/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07458-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ledina Šinkūnienė
- Kaltinamasis
- K. K.
sekretoriaujant Jolantai Samėnienei, dalyvaujant prokurorei Irenai Pšalgauskienei, kaltinamajam K. K., asmeniui, pageidaujančiam būti laiduotoju, L. K.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, susituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruota ir faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ( įst. redakcija, galiojusi iki 2019-04-01).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. K. 2019 m. vasario 21 d., apie 13.48 val., Panevėžio m. J. Janonio g. - Savitiškio g. sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - UAB "SWEDBANK LIZINGAS" priklausantį automobilį „Opel Crossland X“, v/n (duomenys neskelbtini) kurio valdytoja yra L. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, esant jo kraujyje didesnei nei įstatyme numatytai 1,5 promilės etilo alkoholio koncentracijai ir po padaryto eismo įvykio, buvo sulaikytas Panevėžio AVPK Patrulių kuopos mobiliojo būrio vyr. patrulių: V. G. ir S. N., kurie alkoholio matuokliu "Alcotest 6810" Nr. ARFM-0424, turinčiu metrologinę patikrą Nr. 0845671, galiojančią iki 2019-03-18, patikrinę K. K. blaivumą, nustatė jam 2.64 promilės girtumą, o paimtame iš K. K. kraujo mėginyje, pagal 2019-02-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-A 1873/2019(01), buvo nustatyta mažiausia 2.92 promilių etilo alkoholio koncentracija.
K. K. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. vasario 21 d. ryte į darbą išvažiavo pagiriotas, dar išgėrė darbe. Paėmė žmonos automobilį „Opel Crossland X“ ir važiavo. Žmona to nežinojo. Buvo bloga savijauta. Apie 13.45 val. J. Janonio g. - Savitiškio g. sankryžoje degė raudona šviesoforo spalva. Galvojo tuoj persijungs į žalią ir pravažiuos, tačiau atsitrenkė į stovintį automobilį. Iš įvykio vietos nebėgo. Paprašė, kad žmogus iškviestų policiją. Atvažiavusi policija patikrino girtumą ir jį išsivežė.
Už avariją jau nubaudė. Kito automobilio vairuotojas jam pretenzijų neturi. Labai blogai vertina tai, ką padarė. Nuskriaudė daug žmonių, gavosi didelės problemos su pinigais. Prisiskolino pinigų, kad atiduotų draudimui 15.180 Eur už kitą sugadintą automobilį. Turi du vaikus, kurie yra studentai. Jiems reikia padėti. Jų automobilis neberemontuojamas, tačiau vis viena turės sumokėti likusią 10000 Eur sumą už automobilį. Pripažįsta, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Po įvykio lankėsi krizių centre, gydėsi, alkoholio visiškai nebevartoja. Anksčiau nieko blogo nėra padaręs.
Prašo bylą nutraukti, perduodant jį žmonai pagal laidavimą, su kuria pragyveno 23 m. Labai gera žmona, žmona juo tiki. Prašo taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Kitiems proceso dalyviams neprieštaraujant, teisminis įrodymų tyrimas, vadovaujantis BPK 273 str., nutrauktas.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta: 2019-02-21 įvykio vietos apžiūros protokolu ( b.l.101-103), V. G. tarnybiniu pranešimu ir parodymais ( b.l.8, 60-61), liudytojo S. P. parodymais ( b. l. 65-66), alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 6810 Nr. ARFM-0424 panaudojimo registracijos žurnalo duomenimis ( b. l. 54-56), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2018-12-19 specialisto išvada Nr. T-A 1873/2019(01), iš kurios matyti, kad K. K. kraujyje, paimtame 2019-02-21, 14.40 val., nustatyta mažiausia koncentracija – 2,92 promilės etilo alkoholio ( b. l. 53 ), išrašu iš VĮ “Regitra” duomenų bazės apie kelių transporto priemones ( b.l.30-31).
Įvertinus aukščiau išdėstytą, laikytina įrodytu, kad 2019 m. vasario 21 d., apie 13.48 val., Panevėžio m. J. Janonio g. - Savitiškio g. sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo kelių transporto priemonę - UAB "SWEDBANK LIZINGAS" priklausantį automobilį „Opel Crossland X“, v.n. (duomenys neskelbtini) kurio valdytoja yra L. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, esant jo kraujyje didesnei nei įstatyme numatytai 1,5 promilės etilo alkoholio koncentracijai (alkoholio matuokliu nustatyta 2.64 prom., specialisto išvada – 2,92 prom. girtumas ), tad jo padaryta veika atitinka ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ( įst. red., galiojusi iki 2019-04-01).
Teismo posėdžio metu apklausta kaip galima laiduotoja kaltinamojo žmona L. K. prašė atleisti sutuoktinį K. K. nuo baudžiamosios atsakomybės. Paaiškino, kad jie santuokoje yra 23 m. Šeimoje K. K. geras žmogus. Sutuoktinis pripažįsta, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Po įvykio kartu aptarė esamas problemas. Jis pats priėmė sprendimą, kad reikalinga gydytojų pagalba. Iki šiol lankosi pas specialistus. Ji pati medikė. Jinai juo pasitiki ir tiki, kad pasitaisys. Prašo suteikti jam galimybę, perduoti jį pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl K. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Kaltinamasis padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą ( įst. red., galiojusi iki 2019-04-01), kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu nusikaltimu. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismui yra pateiktas kaltinamojo sutuoktinės L. K. prašymas, kad ji sutinka būti kaltinamojo K. K. laiduotoja (BK 40 straipsnio 1 dalis). K. K. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą ( Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas apie fizinį asmenį (b. l. 69-70). Jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nusikalstama veika žala nepadaryta ( už sugadintą S. P. automobilį nuostolius atlygina draudimo įmonė), tad dėl žalos atlyginimo klausimų nekyla (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Kaip minėta, K. K. neteistas, administracine tvarka baustas pagal ANK 417 str. 8 d. dėl autoįvykio, įvykusio 2019-02-21, 13.43 val., kurio metu automobilį vairavo būdamas 2,92 prom. girtumo, dėl ko iškelta ši nagrinėjama byla ( b.l.71-72). Paskirtą baudą yra sumokėjęs. (duomenys neskelbtini) išduotoje charakteristikoje 2019-03-21, Nr. 09-01-0515, nurodoma, kad K. K. jam pavestas užduotis atlikdavo gerai ir tvarkingai. Asmenį charakterizuoja kaip sąžiningą, pareigingą, tvarkingą, ramų ir mandagų. Dėl jo skundų nebuvo gauta, drausmine tvarka nebaustas ( b.l.138 ).
Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad K. K. padaryta veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad jis turi polinkį daryti nusikalstamas veikas, tad teismas sprendžia, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
Nagrinėjamu atveju K. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prašo jo žmona L. K., kuri nurodė, kad jos ir kaltinamojo santykiai geri. Po nusikalstamos veikos padarymo su sutuoktiniu aptarė susidariusią situaciją, sutuoktinio sveikatos problemas. Po įvykio K. K. lankosi pas specialistus, alkoholio nevartoja. Su sutuoktiniu daug bendrauja.
Iš bylos duomenų matyti, kad L. K. yra baigusi Vilniaus Universitetą ir įgijusi gydytojos – pediatrės specialybę ( b.l.129). Yra įsteigusi L. K. (duomenys neskelbtini) kurioje dirba gydytoja ( b.l.130). Šeima turi du suaugusius vaikus, kurie yra studentai, besimokantys universitetuose. L. K. neteista (b. l. 128).
Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės yra pagrindas išvadai, kad laiduotoja L. K. yra verta teismo pasitikėjimo. Jos asmenybė yra teigiama, manytina, kad ji gali daryti K. K. teigiamą įtaką, nes nuolat su juo bendrauja – gyvena šeimoje, kartu sprendžia atsiradusias problemas (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas, K. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą.
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Kadangi nusikalstamą veiką K. K. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad K. K. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi, dirba, charakterizuojamas teigiamai, neteistas, jam nustatytinas minėtos baudžiamosios priemonės taikymo terminas artimas vidurkiui, termino pradžią skaičiuojant nuo dokumento paėmimo – 2019 m. vasario 22 d. ( b.l.104).
Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje švelniausia bausmės rūšis yra bauda, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju K. K. taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys).
Byloje nustatyta, kad K. K., būdamas neblaivus vairavo UAB "SWEDBANK LIZINGAS" priklausantį automobilį „Opel Crossland X“, v. n. (duomenys neskelbtini) kurio valdytoja yra L. K., t. y. trečiajam asmeniui priklausantį automobilį ( b. l. 30 - 31). Byloje nėra duomenų, kad transporto priemonės savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama BK uždraustai veikai daryti.
Esant nurodytam, minėto automobilio konfiskavimas netaikytinas, nes tai prieštarautų BK 72 straipsnio 4 dalies nuostatoms.
BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d. 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).
Kaltinamasis K. K. pirmą kartą traukiamas atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, praeityje nebuvo teistas, administracine tvarka iki nusikalstamos veikos padarymo baustas nebuvo, charakterizuojamas teigiamai, todėl jam yra taikomas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutas. K. K. prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, savo poelgio neteisina, dėl padaryto nuoširdžiai gailisi.
Atsižvelgiant į tai, kad taikant laidavimo institutą kaltinamajam jau yra skiriamos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, teismo nuomone, šiuo atveju tai atitinka teisingą pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti.
Atsižvelgiant į virš nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šioje byloje taikyti K. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ( BK 72 straipsnio 5 dalies nuostata ) nėra tikslinga, kadangi baudžiamojo įstatymo tikslai bus pasiekti taikant jam BK 40, 68 ir 71 straipsnių nuostatas.
Ikiteisminio tyrimo metu K. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( b. l. 109-111), įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - dokumentas – K. K. vairuotojo pažymėjimas, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilis Opel Crossland X“, v.n. (duomenys neskelbtini) ir šio automobilio du užvedimo spynelės raktai, saugomi UAB „TOMADAS“, grąžintini automobilio valdytojai L. K. ( BPK 94 str. 1 d., 5 p. ).
Priteistina iš K. K. 36,30 Eur proceso išlaidų, susijusių su priverstiniu automobilio ”Opel Crossland X“, v.n. (duomenys neskelbtini) nuvežimu ir jo saugojimu automobilių stovėjimo aikštelėje UAB „TOMADAS“, nuo 2019-02-21 iki teismo nuosprendžio byloje priėmimo – 2019-05-30 27,72 Eur (0,28 Eur x 99 d.) - bendra proceso išlaidų suma – 64,02 Eur, Panevėžio apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui, kodas 291008610, a. s. Nr.LT19 7044 0600 0782 8723 AB SEB banke (BPK 105 straipsnio 1 dalis, 103 straipsnio 6 punktas).
Iš K. K. priteistina valstybei 4,80 Eur proceso išlaidų ( pašto išlaidos) valstybei ( BPK 105 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ( įst. reg., galiojusi iki 2019-04-01), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir šią baudžiamąją bylą K. K. nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 str., paskirti K. K. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos – 2019-02-22.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, K. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - 20 MGL dydžio (1000,00 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468, AB SEB bankas.
K. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, K. K. vairuotojo pažymėjimą, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį Opel Crossland X“, v.n. (duomenys neskelbtini) ir automobilio du užvedimo spynelės raktus, saugomus UAB „TOMADAS“, grąžinti automobilio valdytojai L. K..
Priteisti iš K. K. 64,02 Eur ( šešiasdešimt keturis eurus 0,2 ct) proceso išlaidų, susijusių su priverstiniu automobilio Opel Crossland X“, v.n. (duomenys neskelbtini) nuvežimu ir jo saugojimu automobilių UAB „TOMADAS“, Panevėžio apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui, kodas 291008610, a. s. Nr.LT19 7044 0600 0782 8723 AB SEB banke (BPK 105 straipsnio 1 dalis, 103 straipsnio 6 punktas).
Priteisti iš K. K. 4,80 Eur ( keturis eurus 80 ct) proceso išlaidų valstybės naudai.
Išaiškinti K. K., kad: jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti L. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.