- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-09
- Bylos Nr.
- 2S-556-794/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Pareiškėjas
- M. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos M. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutarties atsisakyti priimti pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
2016 m. rugsėjo 13 d. M. S. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio A. N. veiksmų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 15 d. priėmė nutartį, kuria atsisakė priimti pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 13 d. skundą. 2016 m. spalio 18 d. pareiškėja pateikė atskirąjį skundą dėl 2016 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus apylinkės teismo nutarties. 2016 m. spalio 19 d. Vilniaus apylinkės teismas priėmė nutartį, kurią atsisakė priimti pareiškėjos M. S. atskirąjį skundą dėl 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarties.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 19 d. nutartimi atsisakė priimti M. S. atskirąjį skundą, kadangi skundas buvo pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą, t. y. 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartis, kurią skundė pareiškėja galėjo būti apskųsta iki 2016 m. spalio 3 d., tačiau atskirasis skundas buvo pateiktas 2016 m. spalio 18 d.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėja M. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo. Pareiškėja nurodo, kad minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra be turinio, motyvų ir jai nesuprantama.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje dalyje priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios šioje dalyje naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl termino atskirajam skundui pateikti praleidimo.Pareiškėja skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra be motyvų. Pagal CPK 329 str. 2 d. 4 p. absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas ir toks atvejis, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). CPK 291 str. nustato teismo nutarčių turinio reikalavimus. Vienas iš būtinų turinio sudėties elementų, nurodytų CPK 291 str. 1 str. 1 p., yra motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi. Skundžiamojoje 2016 m. spalio 19 d. nutartyje yra aiškiai nurodytos aplinkybės bei teisinis pagrindas, kuriuo remiantis pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos duomenis nenustatė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis neatitiktų CPK 291 str. reikalavimų ir būtų pagrindas taikyti CPK 329 str. 2 d. 4 punktą, todėl galima teigti, kad absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartis, kurią skundžia pareiškėja, buvo priimta rašytinio proceso tvarka, todėl pagal CPK 335 str. 1 dalį atskirasis skundas dėl priimtos nutarties gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Kaip matyti iš procesinių dokumentų įteikimo žymos, pareiškėjai patvirtinta 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarties kopija buvo įteikta 2016 m. rugsėjo 25 d. asmeniškai. Atsižvelgiant į CPK 335 str. 1 d. nustatytą terminą pareiškėja atskirąjį skundą pateikti teismui galėjo iki 2016 m. spalio 3 dienos. Pareiškėja skundą teismui pateikė 2016 m. spalio 18 d., tokiu būdu praleisdama atskirojo skundo padavimo terminą, nustatytą CPK 335 str. 1 dalyje.CPK 75 str. numato procesinių terminų praleidimo pasekmes. Pagal minimo straipsnio 1 dalį teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Pirmosios instancijos teismo nutarties apskundimas apeliacine tvarka yra laikomas procesiniu veiksmu, kuris turi būti atliktas per CPK nustatytą terminą. Praleidus nurodytą terminą teisė paduoti atskirąjį skundą išnyksta, tačiau ši teisė gali būti realizuojama, jeigu praleistas terminas yra atnaujinamas. CPK 78 str. numatyta teismo teisė atsižvelgiant į asmenų, praleidusių terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, atnaujinti praleistą terminą. Taip pat teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai. Be to, vertindami termino praleidimo priežastis, teismai privalo atsižvelgti ir į nustatyto termino tikslus, nes dažnai termino praleidimas sukelia svarbius teisinius padarinius ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims, kurių elgesį gali lemti terminą praleidusio asmens pasinaudojimas ar nepasinaudojimas įstatymo suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-20/2015; Nr. 3K-3-296/2009). Iš bylos duomenų matyti, kad pateikdama atskirąjį skundą, pareiškėja nepateikė prašymo praleistą atskirajam skundui pateikti terminą atnaujinti. Kaip minėta, pagal CPK 78 str. 1 d. teismas turi teisę atnaujinti terminą savo iniciatyva, tačiau pirmosios instancijos teismui nenustačius, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, atskirąjį skundą buvo pagrįstai atsisakyta priimti bei tinkamai išaiškinta pareiškėjos teisė kreiptis dėl praleisto termino atnaujinimo. Apeliacinės instancijos teismas vertindamas byloje esančius duomenis, termino praleidimo trukmę, taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjos praleistas terminas atskirajam skundui paduoti turėtų būti atnaujintas. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.